Administracinė byla Nr. eI-5770-386/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00488-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2;
55.1.3; 57.4
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 18 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,
sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo R. K. atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui,
atsakovės Neringos savivaldybės admininistracijos atstovei advokatei Linai Šimei,
2019 m. lapkričio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. patikslintą skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:
1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V13-149 „Dėl Šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas);
2) įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti Šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano (toliau – ir Planas) sprendinius, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose institucijai nurodytus argumentus;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad yra pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Matydamas, kad rengiami Plano sprendiniai pažeidžia jo, kaip turto, esančio planuojamoje teritorijoje, savininko interesus, įstatymo nustatyta tvarka teikė prašymus dėl rengiamo plano korekcijos, atsižvelgiant į jo argumentus. Buvo pateiktas atsakymas, tačiau jo pageidavimai atmesti ir Įsakymu buvo patvirtintas Planas. Nurodo, kad Plano sprendiniuose pareiškėjo pastatams priskirtam žemės sklypui numatyti sprendiniai netenkina jo teisėtų lūkesčių ir prieštarauja Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V13-208 „Dėl pritarimo šiaurinės Purvynės gatvės teritorijai, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano koncepcijai“ patvirtintai Plano koncepcijai, pagal kurią vienas iš Plano rengimo tikslų buvo suformuoti žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių, numatant paskirties keitimą. Teigia, kad pareiškėjo pastatams Plano aiškinamajame rašte priskirtas sklypo numeris – 04, o aiškinamojo rašto 4.10 straipsnyje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ 04 dalyje (duomenys neskelbtini) yra nustatomi sklypo naudojimo reglamentas ir parametrai, kuriame 04 sklypo dydis yra nustatytas 818 kv. m. Nurodo, kad Plano koncepcijoje prie pareiškėjo pastatų suformuoto sklypo dydis pilnai atitiko reglamentą, nustatantį užstatymo tankį. Plano rengėjai neturi aiškių kriterijų sklypo plotams apskaičiuoti ir aiškios vizijos šiai teritorijai plėtoti, todėl 2019 m. vasario 11 d. prašymu nurodė konkretų pageidaujamą formuojamo sklypo pareiškėjo pastatams dydį, remiantis aiškiu kriterijumi – kad sklype esantys pastatai sudarytų 25 proc. sklypo ploto ir sklypas Nr. 04 būtų ne mažesnio kaip 1130 kv. m ploto bei nurodė, kad toks sklypo Nr. 04 plotas sudarytų galimybes eksploatuoti ar rekonstruoti esamus statinius jų negriaunant.
Mano, kad Įsakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame yra nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, nes Įsakyme numatytas užstatymo tankis iki 25 proc. žemės sklypo ploto reiškia, jog renovuojant ar rekonstruojant pareiškėjo pastatus ir atsižvelgiant į formuojamo žemės sklypo Nr. 04 plotą turės būti nugriauta 24 procentai pastatų. Teigia, kad nei Įsakyme, nei Plano aiškinamajame rašte nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta teisiniais ir faktiniais argumentais, kodėl prie pareiškėjo pastatų yra priskiriamas būtent tokio dydžio žemės sklypas. Nurodo, kad palikus Plano koncepcijoje nustatytą sklypo prie pareiškėjo pastatų plotą, pareiškėjui nebūtų atsiradusi prievolė rekonstruojant griauti dalį jam priklausančių pastatų, kas visiškai atitiko pareiškėjo interesus.
Atsakovė Administracija atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo bylą nutraukti arba patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Įsakymas paskelbtas teisės aktų registre 2019 m. balandžio 12 d., o pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. gegužės 15 d., t. y. praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti. Nurodo, kad pareiškėjas daugybę kartų teikė atsakovei pasiūlymus dėl prie pareiškėjo pastatų formuojamo žemės sklypo dydžio ir atsakovė savo atsakymuose nurodydavo, kad neatsižvelgė į pareiškėjo siūlymą suformuoti jo prašomo ploto žemės sklypą, tačiau pareiškėjas niekuomet jų neskundė nei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, nei teismui. Įgyvendinant Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslus, erdvinės struktūros vystymo plotmėje buvo privalu užtikrinti tikslingą ir harmoningą gyvenviečių erdvinės struktūros raidą, todėl Plano sprendiniais formuojama nauja, konvertuojamos teritorijos architektūrinė kokybė. Šiam tikslui pasiekti numatoma formuojant aiškią gatvės vizualinę ašį, formuoti vientisą statinių statybos liniją abipus Purvynės gatvės, taip planuojant papildomą viešą erdvę su naujais mažosios architektūros, želdinių ir kt. elementais.
Teigia, kad Plane, atsižvelgiant į Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, projektuojant žemės sklypus esamų statinių eksploatacijai (fiksuojant susiklosčiusią esamą padėtį), kartu buvo numatyta alternatyva – esamos padėties (vykdomos veiklos) konvertavimas numatant kitą galimą žemės naudojimo būdą (būdus) ir naujai veiklai nustatomus užstatymo reglamentus. Nurodo, kad Plane yra išskirti dviejų etapų sprendiniai: I etape formuojamas žemės sklypas esamų statinių eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį, nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, t. y. pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, užstatymo reglamentus pagal esamų statinių paskirtį ir parametrus; II etape numatomi alternatyvūs sprendiniai – išlaikomas teritorijų naudojimo reglamentas, atitinkantis esamų statinių tiesioginę paskirtį ir parametrus, jeigu žemės sklype eksploatuojami esami statiniai, ir pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano ir Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniuose nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus – naudojimo būdas, užstatymo parametrai, jeigu žemės sklype būtų keičiama veikla, t. y. keičiamas žemės naudojimo būdas, esamų statinių paskirtis, rekonstruojami esami statiniai, vietoj esamų statomi nauji statiniai.
Paaiškina, kad statinių savininkams, įskaitant ir pareiškėją, užtikrinama jų konstitucinė teisė valdyti ir naudoti esamus statinius ir šiems statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę, tačiau statinių savininkams negali būti garantuojama teisė gauti didesnio ploto, nei būtina jų esamam statiniui eksploatuoti, valstybinės žemės sklypą, tikslu keičiant žemės sklype vykdomą veiklą, išlaikyti galimybę statyti (rekonstruoti) tokių pat ir (ar) didesnių parametrų statinius, arba, kad formuojamam žemės sklypui būtų nustatyti užstatymo reglamentai, neatitinkantys bendrojo plano sprendinių. Teigia, kad Plano sprendiniai nereiškia, kad pareiškėjas turės nugriauti jam priklausantį statinį (jo dalį) ir kad šis Plano sprendinys turės būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pasirinks Plano II etapo galimą alternatyvą – žemės sklypo Nr. 04 naudojimo būdo keitimą į rekreacinių teritorijų naudojimo būdą (žemės sklype vykdomos veiklos keitimą) ir atitinkamai esamo statinio tiesioginės paskirties keitimą, statinio rekonstrukciją. Nurodo, kad Plano sprendinių konkretizavimo stadijoje, formuojant sklypus prie esamų pastatų ir statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį buvo vertinama ir iš VĮ Registrų centras gauta informacija apie kiekvieną pastatą bei inventorines šių pastatų sklypų ribas. Teigia, kad konkrečiu atveju prie garažų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), inventorinis sklypas fiksuotas apie 600 kv. m ploto, o Plano sprendiniais suformuotas – 818 kv. m ploto, kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas.
Pažymi, jog pareiškėjas nepagrindžia ir neįrodo, kad jam priklausančio pastato naudojimui yra objektyviai reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, nei yra formuojamas Planu. Teigia, kad Planu nenumatomas esamo pareiškėjui priklausančio pastato – garažo griovimas, todėl atitinkamai nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, teisėtų lūkesčių principo tariamo pažeidimo. Nurodo, kad Pareiškėjui yra užtikrinama teisė valdyti, naudotis ir disponuoti esamu pastatu, formuojant tokio dydžio ir ribų žemės sklypą, kuris užtikrina tinkamą pastato eksploatavimą pagal tiesioginę paskirtį, taip pat suteikia teisę be aukciono sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teigia, kad esamo pastato eksploatavimas pagal jo paskirtį Planu nėra ir nebus ribojamas laike ar taikant kitas sąlygas (reikalavimus). Paaiškina, kad pagal Plano sprendinius formuojamam žemės sklypui Nr. 04 taikomi užstatymo reikalavimai pasikeis tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pasinaudos galimybe (suteikta teise, bet ne pareiga) pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pradėti vykdyti kitokio pobūdžio ūkinę veiklą žemės sklype, atitinkamai pakeitus valstybinės žemės nuomos sutartį.
Teigia, kad pareiškėjo teikti siūlymai dėl formuojamo žemės sklypo ploto buvo ne kartą atsakovės įvertinti, pareiškėjui buvo motyvuotai paaiškintos jo pasiūlymų atmetimo ar dalinio atmetimo priežastys. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teigia, kad šio įstatymo 50 straipsnyje numatyta, kad nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja Įsakymu patvirtintas Planas.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą skundą palaikė bei prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą palaikė ir prašė patikslintą skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. K. kelia ginčą dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. V13-149 „Dėl šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo iš naujo svarstyti Šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano sprendinius atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose institucijai nurodytus argumentus.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
VĮ RC Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 14 d. duomenimis (registro Nr. 50/122128) pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso garažų naudojimo paskirties 230,11 kv. m. bendro ploto pastato-garažo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Garažas) 1/3 dalis, o trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. – 2/3 dalys Garažo.
Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais bei atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REGI01679. Skundžiamo įsakymo 1 punktu patvirtintas Šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detalusis planas (priedas TPDRIS sistemoje, TPD Nr. K-VT-23-17-32). Plano organizatorius – Administracijos direktorius, Plano tikslai ir uždaviniai: užtikrinti urbanistinės struktūros ir jos elementų apsaugą, formuojant naujus konvertuojamos komunalinės zonos funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; formuoti žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių, numatant esamų pastatų paskirties keitimą, taip pat sklypus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių (savivaldybei priklausančio būsto statybai), komercinės paskirties objektų statybai ir atskirųjų želdynų teritorijoms, esant būtinybei keisti žemės sklypų paskirtį, naudojimo būdus, koreguoti suformuotų žemės sklypų ribas; nustatyti bendruosius urbanistinius-architektūrinius, aplinkosauginius tvarkymo principus; nustatyti teritorijos bei atskirų sklypų naudojimo ir tvarkymo rėžimo reikalavimus; pagal poreikį keisti galiojančių detaliųjų planų sprendinius.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, kad nei Neringos savivaldybės internetinėje svetainėje adresu www.neringa.lt, nei Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės adresu www.lrs.lt teisės aktų informacinėje sistemoje nenurodyta skundžiamo Įsakymo paskelbimo data ir tik nurodyta Įsakymo priėmimo data – 2019 m. balandžio 12 d. Teisės aktų registro internetinėje svetainėje adresu www.e-tar.lt apskritai nėra paskelbtas skundžiamas Įsakymas. Be to, skundžiamo Įsakymo 4 punkte nurodyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro internetinės svetainės adresu www.tpdr.lt duomenimis, Įsakymu patvirtinto Plano registracijos data – 2019 m. gegužės 15 d. (teritorijų planavimo dokumento registracijos Nr. T00083266). Skundžiamas Įsakymas priimtas 2019 m. balandžio 12 d., t. y. penktadienį, o pareiškėjo skundas pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skundžiamas Įsakymas ir juo patvirtintas Planas buvo viešai paskelbti tą pačią dieną, kai buvo priimtas Įsakymas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Plano aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Detaliojo plano sprendiniai“ 4.10 poskyryje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ nustatyta, jog žemės sklypo 04, t. y. (duomenys neskelbtini), plotas 818 kv. m. Pareiškėjas patikslintu skundu ginčija būtent šią Plano dalį, kurioje žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas 818 kv. m plotas.
Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą reglamentuoja ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ). Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes reglamentuoja TPĮ (TPĮ 1 straipsnio 1 dalis).
TPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje, be to, planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Kita vertus, teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013). Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, jog į jo pasiūlymus nebuvo atsakyta, kad buvo atsakyta nemotyvuotai ar kad skundė planavimo organizatoriaus atsakymus teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Kita vertus, minėti atsakymai neturi įtakos patvirtinto Plano sprendinių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi vertinamas pačio teritorijų planavimo dokumento atitikimas teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog juo patvirtintas Planas, kuriame neatsižvelgta į Plano rengimo metu pateiktus jo pasiūlymus atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi vien tai, jog pareiškėjas teikė pasiūlymas, dar nereiškia, jog buvo privaloma į juos atsižvelgti.
TPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parengiamuoju etapu parengtoje planavimo darbų programoje, be kita ko, numatoma ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija ir jai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja, išskyrus atvejus, kai urbanistinė idėja atrinkta pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1) esamos būklės įvertinimas; 2) bendrųjų sprendinių formavimas; 3) sprendinių konkretizavimas. Pagal šios dalies 2 punktą bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti, be to, koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 292 punkte nurodyta, kad teritorijos vystymo koncepcijos brėžinyje, vadovaujantis detaliojo plano uždaviniais, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendiniais, gali būti pateikti principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai. Šių taisyklių 293 punkte taip pat nurodyta, kad koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad detaliojo plano koncepcija, kuriai turi pritarti detaliojo plano organizatorius, yra tarpinis-procedūrinis rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011 m.). Detaliojo plano koncepcijos parengimas ir tvirtinimas yra tarpinis dokumentas, o konkrečias teisines pasekmes sukelia būtent detalizuoti detaliojo plano sprendiniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-208/2012, 2012 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-679-12). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjui negalėjo atsirasti teisėtų lūkesčių dėl Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V13-208 „Dėl pritarimo šiaurinės Purvynės gatvės teritorijai, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano koncepcijai“ patvirtintos Plano koncepcijos, kadangi toks tarpinis-procedūrinis rekomendacinio pobūdžio dokumentas jokių konkrečių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad juo patvirtintas Planas neatitinka Plano koncepcijos taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad žemės sklypas formuojamas tokio dydžio ir ribų, kurių reikia esamam, bet ne būsimam statiniui eksploatuoti, t. y. negali būti atsižvelgiama į ateityje numatomą veiklą ir ateityje numatomus statyti naujus arba rekonstruoti statinius (jų parametrus). Atsakovė atsiliepimu paaiškina, jog Detaliojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje, formuojant sklypus prie esamų pastatų ir statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį buvo vertinama ir iš VĮ Registrų centras gauta informacija apie kiekvieną pastatą bei inventorines šių pastatų sklypų ribas bei kad konkrečiu atveju prie Garažo inventorinis sklypas fiksuotas apie 600 kv. m ploto, o Plano sprendiniais suformuotas – 818 kv. m ploto žemės sklypas. Plano aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Detaliojo plano sprendiniai“ 4.10 poskyryje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ taip pat paaiškinta, jog žemės sklypas Nr. 04 formuojamas esamo Garažo eksploatavimui ir kad formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas nustatomi remiantis statinio kadastro duomenų byloje esančiu statinių išdėstymo planu, parengtu 1997 m. liepos 3 d. ir įregistruotu nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į statinio konfigūraciją, kitus parametrus ir esamą kiemo teritoriją (esamą faktinį naudojimą). Sutiktina, kad pareiškėjas nepagrindžia ir neįrodo, kad jam priklausančio pastato naudojimui yra objektyviai reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, nei buvo suformuotas Planu. Pareiškėjo, argumentas, kad jis nurodė konkretų pageidaujamą formuojamo sklypo dydį – ne mažesnis kaip 1130 kv. m, remdamasis aiškiu kriterijumi, t. y., kad sklype esantys pastatai sudarytų 25 procentus sklypo ploto ir toks sklypo plotas sudarytų galimybes eksploatuoti ir rekonstruoti esamus statinius jų negriaunant nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad kitos paskirties žemės sklype, kuriam nustatytas naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos bei kuris suformuotas esamam Garažui eksploatuoti, Plano sprendiniais nėra nustatytas užstatymo tankis. Vadovaujantis Plano sprendiniais šiam žemės sklypui 25 procentų užstatymo tankis nustatytas tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo naudojimo būdas būtų keičiamas į rekreacinių teritorijų, tačiau šių Plano sprendinių pareiškėjas neginčija, be to, kaip minėta, žemės sklypas formuojamas esamam, bet ne būsimam statiniui eksploatuoti. Plano sprendiniai neįpareigoja keisti žemės sklypo naudojimo būdo, dėl ko būtų privalomai taikomas 25 procentų užstatymo tankis ir dėl ko reikėtų griauti Garažą ar jo dalį. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad minėtas Plano sprendinys pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, nes rekonstruojant ar renovuojant Garažą tektų jo dalį griauti, taip pat laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
Pareiškėjas nepaneigė atsiliepime išdėstytų atsakovės argumentų, kad pareiškėjas pakartotinai teikė atsakovei pasiūlymus dėl prie Garažo formuojamo žemės sklypo dydžio, o atsakovė motyvuotai atsakydavo, kodėl neatsižvelgė į pareiškėjo siūlymą suformuoti jo prašomo ploto žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti: 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. (4.17) V15-2634 „Dėl Jūsų pasiūlymo šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidoje, detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2017 m. lapkričio 30 d. pasiūlymą, 2017 m. gruodžio 5 d. pasiūlymą ir pasiūlymo priedą; 2018 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (4.16) V15-636 „Dėl Jūsų pasiūlymo šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidoje, detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2018 m. kovo 9 d. prašymą; 2018 m. spalio 30 d. raštas Nr. (4.17) V15-2246 „Dėl Jūsų pasiūlymo“, kuriuo atsakyta į 2018 m. liepos 4 d. ir į 2018 m. spalio 26 d. pasiūlymus; 2019 m. sausio 8 d. raštas Nr. (4.17) V15-55 „Dėl Jūsų pasiūlymo papildomai viešinamiems šiaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidoje, detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2018 m. gruodžio 19 d. pasiūlymą, 2019 m. vasario 28 d. pasiūlymą; 2019 m. vasario 28 d. raštas Nr. (4.17) V15-488 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo atsakyta į 2019 m. vasario 11 d. prašymą. Taigi pareiškėjui turėjo būti žinomi skundžiamu Įsakymu patvirtinto Plano dalies dėl formuojamo žemės sklypo esamam Garažui naudoti dydžio priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai ir motyvai. Atsižvelgiant į tai bei į minėtus Plano aiškinamajame nurodytus paaiškinimus dėl formuojamo žemės sklypo Garažui naudoti dydžio nustatymo, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nei skundžiamame Įsakyme, nei aiškinamajame rašte nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta teisiniais ir faktiniais argumentais, kodėl Planu Garažo naudoti yra formuojamas būtent tokio dydžio Sklypas bei kad Plano rengėjai neturėjo aiškių kriterijų žemės sklypo plotui apskaičiuoti.
Pagal TPĮ 26 straipsnio 6, 14 dalis, 50 straipsnį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi: atitikti ūkio šakų plėtros programas ir strateginių dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus; neprieštarauti visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms; įvykdyti planavimo sąlygas (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis). Pažymėtina, jog pareiškėjas daugiau tokių prieštaravimų ar neatitikimų nenurodė. Teismas konstatuoja, kad, remiantis pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo Įsakymo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimams individualiam administraciniam aktui. Teismas nenustatė, kad skundžiamas Įsakymas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad atsakovė būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas Įsakymas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, nelaikytina, jog šiuo atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.
Atsakovė prašo priteisti 645,23 € dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, pasirengiant teismo posėdžiui bei atstovaujant teismo posėdyje, taip pat už kitas šioje byloje teiktas teisines paslaugas.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas nustato, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena savarankiškųjų (konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr. pvz. 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės Neringos savivaldybės administracijos patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos – Neringos savivaldybės administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamą finansavimą teisinių klausimų, kylančių jos veikloje, sprendimui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės administracijos interesus teisme. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovė nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti atsakovui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir išlaidavimo naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo R. K. patikslintą skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atmesti pareiškėjo ir atsakovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjos Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė
Aušrelė Mažrimienė