Civilinė byla Nr. e2-362-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00795-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 24 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šveicarijos įmonės Moon Group AG atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „B. O. Company“.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „Nafta LT“ (toliau – UAB „Nafta LT“), Šveicarijos įmonė Moon Group AG (toliau – Moon Group AG) ir uždaroji akcinė bendrovė EXPERT GROUP LT (toliau – UAB EXPERT GROUP LT) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „B. O. Company“ (toliau – UAB „B. O. Company“ arba atsakovė) iškėlimo.
2. Ieškovės nurodė, kad Moon Group AG ir atsakovė 2015 m. sausio 1 d. sudarė sutartį dėl dyzelio pardavimo. 2015 m. liepos 31 d. Moon Group AG ir atsakovė sudarė skolų suderinimo aktą, kurį pasirašė atsakovės vyriausioji buhalterė ir pagal kurį atsakovė pripažino, jog ji skolinga Moon Group AG 633 939,15 USD. 2015 m. spalio 21 d. Moon Group AG atsakovei išrašė sąskaitą Nr. MG/BOC/1052, neįtrauktą į minėtą skolų suderinimo aktą, 1 269,60 USD sumai. Dalį reikalavimo teisių Moon Group AG perleido kitiems kreditoriams (ieškovei UAB „Nafta LT“ 58 481,63 USD dydžio reikalavimą, ieškovei UAB EXPERT GROUP LT – 542 815,18 USD dydžio reikalavimą). Šiuo metu atsakovė Moon Group AG skolinga 112 571,72 Eur (123 007,12 USD) nesumokėtos skolos ir palūkanų, ieškovei UAB „Nafta LT“ – 215 020,42 Eur (234 952,81 USD) nesumokėtos perimtos skolos, negrąžinto avanso ir palūkanų bei ieškovei UAB „EXPERT GROUP“ – 725 427,44 Eur (792 674,56 USD) nesumokėtos perimtos skolos ir palūkanų. 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovės išsiuntė atsakovei įspėjimus dėl bankroto bylos iškėlimo, kurie buvo įteikti atsakovei 2016 m. rugsėjo 27 d., tačiau per įspėjimuose nustatytą terminą atsakovė įsiskolinimų nesumokėjo. Atsakovės 2014 m. ir 2015 m. balansų duomenimis jos turtas sumažėjo nuo 2 244 247 Eur iki 1 394 278 Eur (didžiąją dalį šio turto - 695 303 Eur - sudarė per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 732 470 Eur. Atsakovės įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę jai priklausančio turto, kas sudaro pagrindą išvadai, kad įmonė yra nemoki.
3. Atsakovė UAB „B. O. Company“ prašė ieškovių pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo palikti nenagrinėtą, o nusprendus bylą nagrinėti iš esmės - pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė nurodė, kad dar 2016 m. vasario 9 d. visiškai atsiskaitė su kreditore Moon Group AG, todėl ši kreditorė neturi jokios reikalavimo teisės atsakovės UAB „B. O. Company“ atžvilgiu. Neturėdama reikalavimo teisės į atsakovę, Moon Group AG negalėjo perleisti reikalavimų kitoms kreditorėms UAB „Nafta LT“ ir UAB „Expert Group LT“, todėl 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarytos cesijos sutartys yra niekinės ir negaliojančios. Niekinėmis ir negaliojančiomis reikalavimo teisės perleidimo sutartys laikytinos ir todėl, kad Moon Group AG šių sutarčių pasirašymo metu jau buvo iškelta bankroto byla. Iki tarp šalių kilusio konflikto šalis siejo tarpusavio pasitikėjimu grįsti verslo santykiai, nuolatiniai tarpusavio atsiskaitymai bei geranoriškas bendradarbiavimas, kreditorė Moon Group AG niekada nereikalavo atsakovės mokėti sutartinių palūkanų pagal 2015 m. sausio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl neįvykdytų prievolių.
5. Kreditorės UAB „Nafta LT“ 148 400 USD dydžio finansinis reikalavimas siejamas su 2014 m. sausio 6 d. terminalo paslaugos sutartimi Nr. 2014/01, kurios pagrindu UAB „Nafta LT“ įsipareigojo pristatyti vykdytojui UAB „B. O. Company“ į jo terminalą naftos produktus cisternomis, o UAB „B. O. Company“ įsipareigojo priimti prekes, jas iškrauti, saugoti ir pakrauti į užsakovo UAB „Nafta LT“ ar jo nurodytų pirkėjų ir (ar) vežėjų pateiktas autocisternas. Pati kreditorė UAB „Nafta LT“ liko neatsiskaičiusi su atsakove pagal kitos 2015 m. vasario 23 d. terminalo paslaugos sutarties pagrindu jai suteiktas naftos produktų sandėliavimo ir krovos paslaugas ir 2016 m. spalio 5 d. buhalterinės pažymos duomenimis skolinga atsakovei 149 760,86 Eur sumą. Kreditorei UAB “Nafta LT” vengiant atsiskaityti su atsakove, kreditorės sumokėtas 148 400 Eur užstatas buvo sulaikytas dėl atsakovės pateiktų ir kreditorės neapmokėtų sąskaitų. Atsakovės bendra suteiktų paslaugų suma 13 950,48 Eur viršija kreditorės sumokėto užstato sumą.
6. Šiuo atveju nėra Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numatytų pagrindų kelti UAB „B. O. Company“ bankroto bylą. Iš 2016 m. spalio 31 d. sudaryto tarpinio įmonės balanso matyti, jog UAB „B. O. Company“ turi 1 600 254,00 Eur vertės turto, o vien ilgalaikio įmonės turto vertė sudaro 326 702,00 Eur. Iš 2016 m. spalio 31 d. tarpinės įmonės pelno-nuostolių ataskaitos matyti, jog UAB „B. O. Company“ grynasis pelnas 2016 m. spalio 31 d. siekė 126 447 Eur. Įmonės pagrindinė ūkinė-komercinė veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba naftos produktais. Įmonė turi du akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, todėl taip pat vykdo naftos produktų sandėliavimo ir perkrovimo paslaugas. Vien 2016 m. sausio – spalio mėnesiais, atliekant akcizinių naftos produktų perkrovimo paslaugas, iš klientų buvo surinkta ir sumokėta į valstybės biudžetą 6 385 426,00 Eur mokesčių. Trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai sudaro tik 726 705 Eur, t. y. 45,41 proc. viso į balansą įrašyto įmonės turto vertės. 2016 m. spalio 31 d. duomenimis įmonėje nėra pradelstų mokėti įsipareigojimų kreditoriams. Trumpalaikiai mokėjimai arba skolos tiekėjams, kurios net nepradelstos, sudaro 27 299 Eur. Mokėtinų sumų kategorijoje balanse nurodyta 550 209 Eur mokėtinas akcizo mokestis, kuris jau yra sumokėtas. Viso į balansą įrašyto tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto vertė didelė, kas rodo įmonės finansinį stabilumą ir aiškiai paneigia ieškovių prielaidas dėl įmonės nemokumo. 

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovei UAB „B. O. Company“.
8. Teismas, remdamasis atsakovės 2016 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, nustatė, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 726 705 Eur, turto įmonė turi už 1 600 254 Eur, t. y. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
9. Teismas atmetė ieškovių argumentus, kad atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė tikėtina yra mažesnė, nei nurodyta jos balanse, kadangi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovės nepateikė.
10. Teismas, remdamasis atsakovės sąskaitos išrašu, nustatė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 550 209 Eur akcizų mokesčio ir tokiu atveju jos trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo šia suma.
11. Teismas, remdamasis byloje esančiu kreditorių sąrašu, nustatė, kad 2016 m. spalio 31 d. įmonės balanse nurodytų 27 299 Eur skolų tiekėjams mokėjimo terminai nebuvo praleisti. Byloje nėra duomenų, kad balanse nurodyti duomenys būtų neteisingi.
12. Remdamasis atsakovės 2016 m. spalio 31 d. pelno-nuostolių ataskaitos duomenimis, teismas nustatė, kad 2016 m. atsakovė gavo 640 407 Eur pardavimo pajamų ir turėjo 126 447 Eur grynojo pelno. Šiuos duomenis teismas vertino kaip patvirtinančius faktą, kad atsakovė yra veikianti įmonė.
13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė laiku neatsiskaito su darbuotojais; atsakovė nėra viešai paskelbusi ar kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali su jais atsiskaityti ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
14. Teismas nustatė, kad atsakovės skola ieškovėms iš esmės yra kildinama iš 2015 m. liepos 31 d. ieškovės Moon Group AG ir atsakovės sudaryto skolų suderinimo akto, pagal kurį atsakovė pripažino 633 939,15 USD skolą ieškovei Moon Group AG ir 2015 m. spalio 21 d. ieškovės išrašytos sąskaitos atsakovei 1 269,60 USD sumai. Atsakovė pripažįsta, kad iki 2015 m. spalio 21 d. gavo prekių ir piniginių lėšų iš ieškovės Moon Group AG iš viso 1 374 610,19 USD sumai, tačiau skolą padengė iki 2016 m. vasario 9 d. Atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. suteikė ieškovei muitinės tarpininko paslaugas 34 259,05 USD sumai, 2015 m. liepos 24 d. ir 2015 m. liepos 29 d. bankiniais nurodymais pervedė ieškovei iš viso 604 938,13 Eur, 2015 m. liepos 29 d. ieškovės prašymu padengė 240 896,74 Eur skolą ieškoves kreditoriui, 2016 m. sausio 1 d. sudarytoje trišalėje reikalavimų įskaitymo sutartyje nurodė, kad po įskaitymo atsakovės skola ieškovei sudaro 111 010,00 USD bei 2016 m. vasario 9 d. bankinio mokėjimo nurodymu atsakovė pervedė ieškovei likusią 100 000,00 Eur (111 010,00 USD) sumą. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė pervedė jai 100 000,00 Eur, bet nepripažįsta, kad ieškovės prašymu buvo padengta skola ieškovės kreditoriui, taip pat nepripažįsta 2016 m. sausio 1 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ši sutartis nėra pripažinta negaliojančia, reikalavimo dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia nepareikšta, todėl bankroto byloje toks reikalavimas negalėtų būti reiškiamas bei nagrinėjamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nesiremti šia sutartimi nėra pagrindo, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove Moon Group AG ir ieškovė nuo 2016 m. vasario 9 d. nebeturi neabejotinos galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, tuo pačiu nebuvo pagrindo skaičiuoti palūkanas ir negalėjo 2016 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimis tokio reikalavimo perleisti ieškovėms UAB „Nafta LT“ ir UAB „EXPERT GROUP LT“, nes įstatymas draudžia perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės UAB „Nafta LT“ sumokėto 148 400 USD dydžio avanso užlaikymo, nustatęs, kad nurodyti argumentai, net ir tuo atveju, jeigu jie būtų pagrįsti, neturi įtakos atsakovės mokumui.
16. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra veikianti įmonė, todėl tokios įmonės pašalinimas iš rinkos prieštarautų ĮBĮ paskirčiai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
17. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „B. O. Company“ yra moki ir nėra kitų pagrindų bankroto bylai iškelti, todėl šiai įmonei atsisakytina iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
18. Atsisakęs kelti bankroto bylą, teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimis (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis). Teismas, siekiant, kad nebūtų sutrikdyta atsakovės ūkinė – komercinė veikla, nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leido vykdyti skubiai (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovė Šveicarijos įmonė MOON GROUP AG atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – iškelti UAB „B. O. Company“ bankroto bylą.
20. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė su MOON GROUP AG atsiskaitė, todėl ši kreditorė nuo 2016 m. vasario 9 d. ir kreditorės UAB „Nafta LT“ ir UAB „EXPERT GROUP LT neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Atsakovės teiginiai, kad 2015 m. liepos 29 d. MOON GROUP AG direktoriaus M. Ž. prašymu ji padengė 240 896,74 Eur dalį skolos, pervesdama pinigus Latvijos Respublikos bendrovei SIA „TOLEX” pagal šios įmonės pateiktą išankstinio mokėjimo sąskaitą, nepagrįsti jokiais įrodymais.
2. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas MOON GROUP AG direktoriaus M. Ž. 2016 m. lapkričio 21 d. pranešimas, kuriame M. Ž. patvirtino, kad atsakovės pateikto 2015 m. liepos 29 d. prašymo nepasirašė. Kaip nurodoma pranešime, dokumente yra ne jo parašas, o iš dokumento matyti, kad parašas galėjo būti iškirptas ir uždėtas iš kito dokumento, todėl dokumentas yra suklastotas. Pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškimo ir dokumento suklastojimo apskritai nepasisakė. Remiantis CPK 184 straipsnio 2 dalimi šis dokumentas negalėjo būti pripažintas įrodymu, o apie suklastojimo faktą teismas privalėjo pranešti prokurorui.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2016 m. vasario 1 d. trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis galioja, nes niekas neprašė ir šioje byloje negalėjo prašyti pripažinti ją negaliojančia. Teismui pateiktame MOON GROUP AG direktoriaus M. Ž. 2016 m. lapkričio 21 d. pranešime nurodyta, kad 2016 m. vasario 1 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties jis nepasirašė ir kad šis dokumentas yra suklastotas. Taip pat teismui buvo pateiktas R. Ž. 2016 m. lapkričio 21 d. pranešimas, kuriame teigiama, kad 2016 m. vasario 1 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties R. Ž. nepasirašė ir kad UAB „Luna C. G.“ direktoriaus pareigų jis nebeina nuo 2016 m. sausio 2 d. Be nurodytų įrodymų teismui buvo pateikti: 2016 m. lapkričio 22 d. išrašas iš http://rekvizitai.vz.lt/ interneto puslapio; 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo kopija; 2016 m. lapkričio 23 d. pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius kopija, iš kurių matyti, kad R. Ž. draudimo pabaiga UAB „Luna C. G.“ buvo 2015 m. gruodžio 31 d.
4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, jos skola MOON GROUP AG sumažėjo nuo 1 374 610,19 USD iki 1 340 351,14 USD, t. y. sumažėjo 34 259,05 USD. Pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalį įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad toks pranešimas yra ir kad būtų buvęs pateiktas, todėl minėta 34 259,05 USD laikytina taip pat pradelsta.
5. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 550 209 Eur, kadangi ji 2016 m. lapkričio 4 d. minėtą sumą sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šis akcizo mokestis apmokėtas už atsakovės klientus, t. y. atsakovė mokėjo ne už save, bet už trečiuosius asmenis. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad jos klientai 2016 m. sumokėjo 6 385 426 Eur mokesčių. Visa nurodyta suma (6 385 426 Eur) galimai turėjo būti apskaitoma 2016 m. atsakovės balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau 2016 m. spalio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad atsakovė 2016 m. spalio 31 d. iš viso turėjo 640 407 Eur pardavimo pajamų, t. y. 6 385 426 Eur suma jame neatsispindi. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė galimai už trečiuosius asmenis mokėtinų sumų į savo finansines ataskaitas netraukė, todėl ir 550 209 Eur įmonės balanse negalėjo atsispindėti. Be to, jei atsakovė nurodo, kad ši 550 209 Eur dydžio suma buvo apskaityta kaip jos mokėtinas įsipareigojimas, tai tokiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovės 2016 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė 2016 m. gavo 640 407 Eur pardavimo pajamų ir turėjo 126 447 Eur grynojo pelno, negali būti laikoma pagrįsta. Iš atsakovės grynojo pelno (nuostolio) turėjo būti atimtas Valstybinei mokesčių inspekcijai 550 209 Eur sumokėtas akcizo mokestis. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, tokiu atveju gaunamas - 423 762 Eur, t. y. galimas nuostolis 2016 m.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės UAB „Nafta LT“ sumokėto 148 400,00 USD dydžio avanso užlaikymo, net ir tuo atveju, jeigu jie būtų pagrįsti, neturi įtakos atsakovės mokumui. Nurodytą klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti iš esmės, kadangi ginčijama suma reikšminga sprendžiant klausimą dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio.
7. Atsakovės pateikta 2012 m. gruodžio 6 d. ataskaita apie laivų vertinimą yra ketverių metų senumo, todėl tikėtina, kad laivų vertė yra gerokai sumažėjusi. Kitų objektų vertei patvirtinti turto vertinimai nebuvo pateikti, todėl jų rinkos vertė taip pat nėra aiški. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriai nepateikė įrodymų, paneigiančių tokią turto vertę, kadangi būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad jos turtas yra tokios vertės.

21. Atsakovė UAB „B. O. Company“ atsiliepime į ieškovės Šveicarijos įmonės MOON GROUP AG atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
22. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl kreditorių reikalavimo teisės pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. cesijos sutartis (ne)egzistavimo ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų autentiškumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nei viena iš ieškovių neturi realiai galiojančios ir neginčytinos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Atsakovės skola iš esmės buvo kildinama iš 2015 m. liepos 31 d. ieškovės Moon Group AG ir atsakovės sudaryto skolų suderinimo akto, pagal kurį atsakovė pripažino 2015 m. liepos 31 dieną buvusi skolinga 633 939,15 USD sumą. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad iš kreditorės Moon Group AG nuo bendradarbiavimo pradžios iki 2015 m. spalio 21 d. gavo prekių ir piniginių lėšų (t.y. turėjo prievolę sumokėti) iš viso 1 374 610,19 USD sumai, bet visą skolą padengė dar iki 2016 m. vasario 9 d., t.y. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo su atsakovės kreditorėmis UAB „Nafta LT“ ir UAB „Expert Group LT“.
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „B. O. Company“ ir kreditorę Moon Group AG siejo ne tik pirkimo-pardavimo santykiai pagal 2015 m. sausio 1 d. dyzelinio kuro pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir sutartiniai santykiai pagal 2014 m. gruodžio 22 d. muitinės tarpininko paslaugų sutartį, kurios pagrindu UAB „B. O. Company“ teikė kreditorei Moon Group AG muitinės tarpininko atlygintines paslaugas ir tarp šalių vykdavo vienarūšių prievolių įskaitymai. Iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų taip pat teisingai buvo nustatyta, kad UAB „B. O. Company“ kreditorei Moon Group AG laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pagal 2014 m. gruodžio 22 d. muitinės tarpininko paslaugų sutartį suteikė atlygintinų paslaugų bendrai 34 259,05 USD sumai, tačiau atlikus vienarūšių prievolių įskaitymus atsakovės skola sumažėjo nuo 1 374 610,19 USD iki 1 340 351,14 USD. Dėl šių faktinių aplinkybių ieškovė atskirajame skunde nepasisakė, atsakovės suteiktų paslaugų neneigė, taip netiesiogiai pripažindama, kad atsakovė faktiškai suteikė atlygintinas paslaugas ieškovei Moon Group AG bei bendru sutarimu abi šalys atliko vienarūšių prievolių įskaitymą.
3. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad dviem 2015 m. liepos 24 d. (204 938,13 EUR) ir 2015 m. liepos 29 d. (400 000,00 EUR) AB SEB banko mokėjimų nurodymais atsakovė sumokėjo Moon Group AG iš viso 604 938,13 EUR (666 411,45 USD) sumą, taip sumažindama likusią skolą nuo 1 340 351,14 USD iki 673 939,69 USD (1 340 351,14 USD – 666 411,45 EUR = 673 939,69 USD). Be to, 2015 m. liepos 29 d. prašymu kreditorės Moon Group AG direktorius M. Ž. paprašė atsakovės UAB „B. O. Company“ padengti 240 896,74 EUR (267 419,47 USD) dalį iš likusios visos skolos, pinigus pervedant Moon Group AG kreditorei - Latvijos Respublikos bendrovei SIA „TOLEX“, pagal šios įmonės pateiktą išankstinio mokėjimo sąskaitą. Vykdydama šį prašymą, atsakovė 2015 m. liepos 29 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu pervedė SIA „TOLEX“ visą kreditorės Moon Group AG prašytą sumokėti sumą – 240 896,74 EUR (267 419,47 USD), tokiu būdu sumažindama likusią skolą nuo 673 939,69 USD iki 406 520,22 USD. Vėliau, 2016 m. sausio 1 d., atsakovė UAB „B. O. Company“, kreditorė Moon Group AG, atstovaujama M. Ž., ir atsakovės debitorius UAB „Luna C. G.“, valdoma M. Ž. tėvo R. Ž., sudarė trišalę vienarūšių prievolių įskaitymo sutartį, pagal kurią atsakovės likusi nesumokėta 406 520,22 USD skola buvo sumažinta nuo 295 510,22 USD iki 111 010,00 USD. Trišalėje reikalavimų įskaitymų sutartyje buvo aiškiai konstatuota, kad iki vienarūšių prievolių įskaitymo atsakovės skola kreditorei Moon Group AG buvo ne 633 939,15 USD, kaip melagingai teigiama kreditorių pareiškime ir atskirajame skunde, o tik 406 520,22 USD. Moon Group AG ir UAB „Luna C. G.“ yra (buvo) tarpusavyje susijusios įmonės, valdomos tos pačios šeimos narių tėvo ir sūnaus R. ir M. Ž. 2016 m. vasario 9 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu atsakovė UAB „B. O. Company“ pervedė likusią 100 000,00 EUR (111 010,00 USD) sumą bei tokiu būdu galutinai atsiskaitė su pradine kreditore Moon Group AG. Apie šią gautą sumą Moon Group AG atstovai, teikdami pareiškimą dėl bankroto iškėlimo, nutylėjo, tačiau vėliau ją pripažino.
4. Atskiruoju skundu nepagrįstai kvestionuojamas atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų autentiškumas. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės (jos vadovo) vyko tarpusavio bendradarbiavimas, atsakovė atsiskaitė su Moon Group AG, atlikdama mokėjimus centų tikslumu ir visišką atsiskaitymą pagrindė nuosekliais ir detaliais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu ieškovės, pateikdamos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, siekė dirbtinai sukurti neegzistuojantį finansinį reikalavimą, tikslu perimti atsakovės bendrovę ir jos turtą. Būdamos iš tiesų sąžiningos, ieškovės ieškinyje nebūtų nutylėjusios neginčijamų esminių faktinių aplinkybių apie atsakovės suteiktas atlygintines paslaugas 34 259,05 USD sumai bei atsakovės 2016 m. vasario 9 d. atliktą galutinį atsiskaitymą Moon Group AG 100 000,00 EUR (111 010,00 USD) sumai.
5. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai negalėjo sumažėti 550 209,00 Eur suma, sumokėjus akcizo mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes ši suma, kaip mokestinė nepriemoka, buvo sumokėta ne už UAB „B. O. Company“, o už atsakovės klientus. Atsakovės pateiktame kreditorių sąraše per vienerius metus mokėtinų sumų grafoje buvo įtraukta mokėtina 550 209,00 Eur suma Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo buvo pateikta Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 21 d. pažyma, kuri patvirtina, jog pagal atsakovės pateikiamas mokestines deklaracijas pareiga sumokėti mokestines nepriemokas tenka būtent atsakovei, o ne jos klientams.
6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kreditorės UAB „Nafta LT“ 148 400,00 USD finansinis reikalavimas siejamas su 2014 m. sausio 6 d. terminalo paslaugos sutartimi, kurios pagrindu UAB „Nafta LT“ įsipareigojo pristatyti vykdytojai UAB „B. O. Company“ į jos terminalą naftos produktus cisternomis, o UAB „B. O. Company“ įsipareigojo priimti prekes, jas iškrauti, saugoti ir pakrauti į užsakovės UAB „Nafta LT“ ar jos nurodytų pirkėjų ir (ar) vežėjų pateiktas autocisternas. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad nurodytos sutarties priedo pagrindu UAB „Nafta LT“ pervedė atsakovei UAB „B. O. Company“ 148 400,00 USD piniginį užstatą EAD dokumentų išrašymui, kuris turėjo būti atlaisvintas (grąžintas), kai prekių siunta buvo užregistruota EMCS sistemoje, kaip gauta suma. Kreditorė UAB „Nafta LT“ nutyli esmines faktines aplinkybes, kad UAB „Nafta LT“ liko neatsiskaičiusi su atsakove už kita 2015 m. vasario 23 d. terminalo paslaugos sutartimi Nr. 2015-02-23 suteiktas naftos produktų sandėliavimo ir krovos paslaugas. 2015 m. rugsėjo 30 d. papildomu susitarimu šalys susitarė, kad minimalus perkraunamų dyzelinių naftos produktų kiekis bus 4 000 metrinių tonų, o už vieną sandėliuojamo ir/arba perkrauto dyzelinių naftos produktų metrine toną bus taikos 7,00 Eur  plius PVM tarifas. Be to, šiuo susitarimu ginčo šalys susitarė, kad atsakovei per kalendorinį mėnesį neįvykdžius savo įsipareigojimų perkrauti minimalaus kiekio – 4 000 tonų naftos produktų, t.y. neįvykdžius mėnesinės minimalios mėnesinės krovos apyvartos, PVM sąskaita faktūra bus išrašyta ir atsakovė vis tiek privalės apmokėti už visą įsipareigotą perkrauti minimalų naftos produktų kiekį. Tai reiškė, kad minimali ieškovės suteiktų atlygintinų paslaugų kaina (įskaitant PVM) per mėnesį sudarys 33 880,00 Eur sumą, apskaičiuojamą pagal formulę: 4 000 tonų minimalus krovos kiekis × 7,00 Eur + 21 % PVM = 28 000 Eur + 5880,00 Eur = 33 880,00 Eur. Galiausiai, šalys susitarė, kad atsakovei viršijus minimalų naftos produktų krovos kiekį, kiekviena papildoma perkrauta ir/arba sandėliuojama naftos produktų tona bus apmokestinama 2,5 Eur plius PVM tarifu. Vykstant šalių bendradarbiavimui ir ieškovei atsiskaitant už atsakovės jai faktiškai suteiktas atlygintines paslaugas, 2016 m. sausio 1 d. atsakovės skolos likutis ieškovei sudarė 31 020,94 Eur sumą. Toliau vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė papildomai suteikė atlygintinų paslaugų už 386 784,33 Eur bei pateikė ieškovei apmokėti dar 20 PVM sąskaitų– faktūrų. Ieškovė UAB „Nafta LT“ sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė ir suėjus terminams apmokėjo tik dalį atsakovės pateiktų sąskaitų-faktūrų. UAB „Nafta LT“ nuo 2016 m. liepos 7 d. nebeatlikus nei vieno mokėjimo, liko neapmokėta 217 520,86 Eur skola. Dėl šių priežasčių, kreditorei UAB “Nafta LT” vengiant atsiskaityti su atsakove, kreditorės sumokėtas užstatas buvo sulaikytas dėl atsakovės pateiktų ir kreditoriaus neapmokėtų sąskaitų.

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
24. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti bankroto bylą UAB „B. O. Company“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.

Dėl apeliantės prašymo išreikalauti iš atsakovės papildomus įrodymus ir atsakovės prašymo prijungti naujus įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui

25. Ieškovė Moon Group AG atskirajame skunde pareiškė prašymą išreikalauti iš atsakovės UAB „B. O. Company“ 2015 m. liepos 29 d. ieškovės Moon Group AG įgalioto asmens M. Ž. prašymo ir 2016 m. vasario 1 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties, sudarytos tarp UAB „Luna C. G.“, UAB „B. O. Company“ ir MOON GROUP AG, originalus, taip pat atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. vasario 2 d. kreditorių ir debitorių sąrašus. Kaip matyti iš atskirojo skundo, nurodytais dokumentais apeliantė įrodinėja pirminės kreditorės Moon Group AG 633 939,15 USD ir 1 269,60 USD dydžio reikalavimų pagrįstumą, taip pat aplinkybes, kad 550 209 Eur akcizo mokesčiai buvo sumokėti ne už atsakovę, o už atsakovės klientus.
26. Atsakovė UAB „B. O. Company“ kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – apeliantės prašomus išreikalauti 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. vasario 2 d. kreditorių ir debitorių sąrašus, 2015 m. vasario 23 d. terminalo paslaugos sutartį su priedais, neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, UAB „B. O. Company“ buhalterinio balanso kopijas ir 2016 m. gruodžio 8 d. buhalterinės pažymos kopijas, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti, sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliantės prašomi išreikalauti dokumentai tiesiogiai susiję su atsakovės byloje ginčijamais ieškovių kreditoriniais reikalavimais, kurių pagrįstumas nagrinėjamoje byloje nevertinamas, todėl apeliantės prašymas išreikalauti šiuos dokumentus atmetamas.

Dėl bankroto bylos UAB „B. O. Company“ iškėlimo

29. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi ieškovių pareiškimas iškelti atsakovei UAB „B. O. Company“ bankroto bylą buvo grindžiamas įmonės nemokumo pagrindu.
30. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
31. Pirmosios instancijos teismas, šalių pateiktų argumentų ir įrodymų pagrindu įvertinęs UAB „B. O. Company“ finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad įmonės finansinė - turtinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos ir kriterijų, todėl tokios įmonės pašalinimas iš rinkos prieštarautų ĮBĮ paskirčiai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
32. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė UAB „B. O. Company“ pradelstų finansinių įsipareigojimų ir turimo turto santykį, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą dėl šios įmonės mokumo. Apeliantės teigimu, į UAB „B. O. Company“ pradelstų įsipareigojimų masę turėjo būti įskaičiuotos atsakovės ginčijamos skolos ieškovėms (123 007,12 USD skola Moon Group AG, 234 952,81 USD skola UAB „Nafta LT“ ir 792 674,56 USD skola UAB „EXPERT GROUP LT“) bei atitinkamai padaryta visiškai priešinga išvada dėl įmonės nemokumo ir jos galimybių toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
33. Atsakovė, nesutikdama su nurodytais apeliantės argumentais, laikosi pozicijos, kad ieškovių pareiškime iškelti jai bankroto bylą nurodytos UAB „B. O. Company“ skolos Moon Group AG, UAB „Nafta LT“ ir UAB „EXPERT GROUP LT“ yra visiškai nepagrįstos. Savo nesutikimą su nurodytomis skolomis atsakovė grindžia argumentais, kad iki 2016 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo UAB „B. O. Company“ buvo visiškai atsiskaičiusi su pirmine kreditore Moon Group AG, todėl pastaroji neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės UAB „B. O. Company“ atžvilgiu, kad 148 400 USD dydžio UAB „Nafta LT“ užstatas sulaikytas ir negrąžinamas dėl šiai įmonei pateiktų ir neapmokėtų sąskaitų pagal kitą galiojančią 2015 m. vasario 23 d. terminalo paslaugų sutartį.
34. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susidariusią situaciją, pažymi, kad skolos asmenims, kurie kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atitinkamai įmonei iškėlimo, nepripažinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šių asmenų prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą, nes gavęs tokio turinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2102-330/2015). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl sprendžiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y., potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2102-330/2015). Ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra įmonės kreditorius, nustatoma išsprendus šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.
35. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuomet, kai skolininkas ginčija ieškovo (ieškovų) pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodytas skolas, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei ginčijant ieškovių pareiškime dėl bankroto bylos jai iškėlimo nurodytas skolas ieškovėms, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamų skolų dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-859/2009).
36. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tarp ieškovių Moon Group AG, UAB „Nafta LT“ ir UAB „EXPERT GROUP LT“ bei atsakovės UAB „B. O. Company“ yra ginčai dėl ieškovių pareiškime iškelti atsakovei bankroto bylą nurodytų skolų, pagrįstai iš esmės nagrinėjo bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą, tačiau, nagrinėdamas šį klausimą, nepagrįstai iš esmės vertino ginčijamų ieškovių reikalavimų pagrįstumą, kadangi šių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas bei turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje (atskirose bylose) pagal individualius ieškinius.
37. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės skola ieškovėms iš esmės buvo kildinama iš 2015 m. liepos 31 d. ieškovės Moon Group AG ir atsakovės sudaryto skolų suderinimo akto, pagal kurį atsakovė pripažino 2015 m. liepos 31 dieną buvusi skolinga šiai ieškovei 633 939,15 USD sumą, taip pat iš 2015 m. spalio 21 d. Moon Group AG atsakovei išrašytos sąskaitos 1 269,60 USD sumai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė aplinkybes, kad iš kreditorės Moon Group AG iki 2015 m. spalio 21 d. gavo prekių ir piniginių lėšų 1 374 610,19 USD sumai, bet visą skolą padengė dar 2016 m. vasario 9 d., t.y. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo su atsakovės kreditorėmis UAB „Nafta LT“ ir UAB „Expert Group LT“. Atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. suteikė ieškovei Moon Group AG muitinės tarpininko paslaugų 34 259,05 USD sumai, 2015 m. liepos 24 d. ir 2015 m. liepos 29 d. bankiniais mokėjimo nurodymais pervedė ieškovei Moon Group AG iš viso 604 938,13 Eur, 2015 m. liepos 29 d. ieškovės Moon Group AG įgalioto asmens M. Ž. prašymu padengė 240 896,74 Eur dydžio ieškovės skolą kreditoriui SIA „TOLEX“, 2016 m. vasario 1 d. buvo sudaryta trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis (sudaryta tarp Moon Group AG, UAB „Luna C. G.“ ir UAB „B. O. Company“), kuria užskaičius tarpusavio skolas buvo patvirtinta, kad atsakovės skola ieškovei Moon Group AG sudaro 111 010,00 USD, 2016 m. vasario 9 d. bankiniu mokėjimo nurodymu atsakovė pervedė ieškovei Moon Group AG likusią 100 000,00 Eur (111 010,00 USD) sumą. Apeliantė iš esmės ginčija atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų – 2015 m. liepos 29 d. ieškovės Moon Group AG įgalioto asmens M. Ž. prašymo, kuriame mažinant UAB „B. O. Company“ įsiskolinimą Moon Group AG buvo paprašyta atlikti 240 896,74 Eur dydžio mokestinį pavedimą ieškovės kreditoriui SIA „TOLEX“, ir 2016 m. vasario 1 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties, kurioje po užskaitymo patvirtinta 111 010,00 USD dydžio atsakovės skola Moon Group AG, autentiškumą, tvirtindama, jog nurodyti dokumentai galimai suklastoti, pasirašyti asmens, neturinčio teisės jų pasirašyti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės UAB „B. O. Company“ 633 939,15 USD ir 1 269,60 USD dydžio skolų pirminei kreditorei Moon Group AG bei atitinkamai dėl šios kreditorės 58 481,63 USD reikalavimo teisės perleidimo naujajai kreditorei UAB „Nafta LT“ ir 542 815,18 USD reikalavimo teisės perleidimo naujajai kreditorei UAB „EXPERT GROUP LT“, todėl nurodytos skolos, nevertinant jų pagrįstumo iš esmės, negali būti įskaičiuotos į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo netinkamu byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių ginčijamų reikalavimų pagrįstumą, įvertinimu.
38. Analogiška situacija yra dėl kreditorės UAB „Nafta LT“ 148 400,00 USD dydžio reikalavimo, kuris kildinamas iš 2014 m. sausio 6 d. terminalo paslaugų sutarties, pagal kurią UAB „Nafta LT“ įsipareigojo pristatyti UAB „B. O. Company“ į jos terminalą naftos produktus cisternomis, o UAB „B. O. Company“ įsipareigojo priimti prekes, jas iškrauti, saugoti ir pakrauti į užsakovės UAB „Nafta LT“ ar jos nurodytų pirkėjų ir (ar) vežėjų pateiktas autocisternas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad UAB „Nafta LT“ neatsiskaičiusi su atsakove pagal kitos 2015 m. vasario 23 d. terminalo paslaugų sutarties pagrindu jai suteiktas naftos produktų sandėliavimo ir krovos paslaugas; nuo 2016 m. liepos 7 d. UAB „Nafta LT“ nebeatlikus nei vieno mokėjimo atsakovei, liko neapmokėta 217 520,86 Eur skola, todėl 148 400,00 USD dydžio užstatas, sumokėtas pagal 2014 m. sausio 6 d. terminalo paslaugų sutartį, buvo sulaikytas. Apeliantė nesutinka su UAB „Nafta LT“ 148 400,00 USD dydžio užstato sulaikymu bei tvirtina, jog atsakovė neturi teisės jo sulaikyti bei privalo grąžinti. Taigi, faktiškai tarp atsakovės UAB „B. O. Company“ ir ieškovės UAB „Nafta LT“ kilęs ginčas dėl 148 400,00 USD dydžio reikalavimo, todėl šis ieškovės nurodytas įsiskolinimas, nevertinant jo pagrįstumo iš esmės, taip pat negali būti įskaičiuotas į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Nurodytos išvados pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl 148 400,00 USD dydžio skolos pagrįstumo turėjo nagrinėti iš esmės, kadangi ginčijama suma reikšminga įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio nustatymui.
39. Kaip jau buvo minėta, nustačius, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovių pareiškime iškelti atsakovei bankroto bylą nurodytų skolų, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.
40. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis UAB „B. O. Company“ 2016 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 726 705 Eur, įmonė turi 1 600 254 Eur vertės turto (326 702 Eur sudaro ilgalaikis turtas, 1 273 552 Eur – trumpalaikis turtas), t. y. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš byloje esančių atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovė sumokėjo valstybinei mokesčių inspekcijai 550 209,00 Eur akcizo mokesčių, todėl jos trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nuo 726 705,00 Eur iki 176 496,00 Eur. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai negalėjo sumažėti 550 209,00 Eur suma, sumokėjus akcizo mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes ši suma, kaip mokestinė nepriemoka, buvo sumokėta ne už UAB „B. O. Company“, o už atsakovės klientus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytus apeliantės argumentus paneigia atsakovės kreditorių sąraše nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog per vienerius metus mokėtinų sumų grafoje buvo įtraukta mokėtina 550 209,00 Eur suma Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, kaip matyti iš atsakovės kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 21 d. pažymos, joje aiškiai patvirtinta, kad pagal atsakovės pateikiamas mokestines deklaracijas pareiga sumokėti mokestines nepriemokas tenka būtent atsakovei, o ne jos klientams. Netgi tuo atveju, jeigu atsakovė, kaip teigia apeliantė, būtų sumokėjusi nurodyto dydžio akcizo mokesčius už trečiuosius asmenis, atitinkamai padidėtų jos turimo turto (gautinų sumų iš debitorių) vertė, kas turėtų įtakos turimų pradelstų finansinių įsipareigojimų ir turto santykio nustatymui.
41. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės mokumą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos ir kriterijų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas