Civilinė byla Nr. A2-17589-595-2016
Procesinio sprendimo kategorija 128.19
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00181-2016-8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,
sekretoriaujant Linai Barakauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui V. O.,
suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankišką reikalavimą J. L., jos atstovui advokatui V. P.,
suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus I. K., jo atstovei advokatei Z. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, po proceso atnaujinimo dalyvaujant suinteresuotiems asmenims pareiškusiems savarankiškus reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą J. L. ir I. K. bei suinteresuotiems asmenims M. K., Vilniaus miesto 4-o notarų biuro notarei A. A., VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K. priėmė palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 1945-03-18 A. K. sudarė santuoką su T. K., santuokoje jiems gimė sūnus N. K.. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo butą (duomenys neskelbtini). A. K. mirė 1994-03-24. Po jo mirties nei sutuoktinė T. K., nei sūnus N. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjo senelė T. K. po sutuoktinio mirties toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius. T. K. mirė 2014-04-10. Pareiškėjo tėvas N. K., siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir kreipdamasis į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą, priėmė palikimą. Kadangi pareiškėjo senelė T. K. dėl palikimo priėmimo po vyro A. K. mirties nesikreipė nei į teismą, nei į notarą, o palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėjo tėvui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į buto dalį (duomenys neskelbtini). N. K. mirė 2015-08-19. Pareiškime pažymėta, kad pareiškėjui kreipusis į notarų biurą po tėvo mirties, paveldėjimo teisės liudijimas į minėto buto dalį išduotas nebuvo, nes notaras reikalauja nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė T. K. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelė T. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog T. K. po savo sutuoktinio mirties gyveno paveldimame bute, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, tačiau dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą. Notarė prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pareiškėjo A. K. pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiškėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (1t., b.l. 69-71).
Pareiškėja J. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016 prašydama pakeisti 2016-02-23 sprendimą minėtoje byloje bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po A. K. mirties (1994-03-24) priėmė T. K. ir J. L. pradėdamos palikimą faktiškai valdyti (1t.,b.l. 90-92). Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu. Pareiškėjos J. L. pareiškime pagrindu atnaujinti procesą nurodoma ta aplinkybė, jog virš paminėtu sprendimu teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių, teigdama, jog jos gyvenimas ginčo bute tėvo mirties 1994 metais metu ir dar pusantro mėnesio po tėvo mirties, turi būti vertintinas, kaip jos valios išraiška paveldėti po tėvo likusį ir jai tenkantį palikimą - ginčo buto dalį.
Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą dėl proceso atnaujinimo, kuriame su pareiškimu nesutiko (1t., b.l. 119-122). Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje buvo tirtos aplinkybės, susijusios su buto paveldėjimu pirma mirus vienam sutuoktiniui, o po to kitam, aiškinantis visų pretendentų į paveldėjimą elgesį. Nustatyta, jog po A. K. mirties, nei vienas iš jo vaikų, tame skaičiuje ir pareiškėja J. L., nepretendavo į savo palikimo dalį ginčo bute ir nėra atlikę jokių juridinę reikšmę turinčių veiksmų, liudijančiųjų pretenzijas į palikimą. Ilgainiui, šiame bute liko gyventi tik palikėjo sutuoktinė T. K. ir jos sūnus N. K., kurie kartu išlaikė šį butą. Po T. K. mirties 2014 metais, nei vienas jos buvusių gyvų vaikų, tame skaičiusioje ir pareiškėja J. L., išskyrus sūnų N. K., taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad pademonstruoti savo siekį perimti valdyti butą, nekalbat apie tai, kad būtų oficialiai kreiptasi į notarą su pareiškimu. Vienintelis bylos pareiškėjo tėvas, palikėjos sūnus N. K. tęsė savo gyvenimą šiame bute, pilnai jį išlaikydamas. Ir tai buvo visų pretendentų paveldėti butą bendras sutarimas, jog butą pilnai paveldi N. K., kuris mirė 2015 metais, pragyvenęs tame bute dar metus po motinos mirties. Per 21 metus, praėjusius nuo pareiškėjos J. L. tėvo mirties (1994 metais), su kuo ji sieja savo paveldėjimą dalies buto, ji nei žodžiu, nei raštu, nei veiksmais neparodė jokio savo asmeninio suinteresuotumo šiuo butu ir rūpinimosi jo išlaikymu. Tai akivaizdžiai byloja, kad per visą šį laiką ji nelaikė savęs šio buto bendrasavininke pagal paveldėjimą kartu su motina. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nepateikia jokių duomenų, kad ji turi tam tikrų teisių į ginčo objektą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-25 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT- 5674-910/2016 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis M. K. ir I. K. (1t., b.l. 132-133).
Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodė, kad ji neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi (1t., b.l. 151).
Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įstatyminis įpėdinis, po tėvo A. K. mirties 1994-03-24 faktiškai priėmė palikimą ir pradėjo valdyti jo turto dalį- butą (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 166-167). Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas A. K., 1994 metais mirus jo tėvui kartu su savo tėvu N. K. Lietuvoje negyveno, gyveno Rusijoje, jie tik buvo atvažiavę palaidoti senelį, gavę leidimą įvažiuoti į Lietuvą, palaidoję išvyko. Mirus tėvui bute gyveno motina T. K., sunkus ligonis, 2 grupės invalidė, sunkiai vaikščiojanti. Jis tuo metu gyveno kartu su motina, mokėjo mokesčius, visa buto priežiūra buvo jo žinioje, darė bute remontą savo lėšomis. Kartu gyveno ir sesuo J. L., prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, rūpinosi butu. Buvo susitarimas, kad jie, vaikai, faktiškai valdo turtą po tėvo mirties. Pareiškėjo tėvas N. K. leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje gavo tik 1999 metais, kartu atvyko ir pareiškėjas tuo metu būdamas nepilnametis.
Suinteresuotas asmuo notarė A. A. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens pareiškimą, prašydama civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, pagal byloje esančius įrodymus jai nedalyvaujant (2 t.,b.l. 1).
Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko pareiškime nurodytus argumentus ir prašo pareiškimą patenkinti (2 t., b.l. 7).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens pareiškimą, prašydami civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra jiems nedalyvaujant (2 t.,b.l. 14-15).
Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens pareiškimą, nurodydamas, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti (2 t.,b.l. 19-20). Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nepateikia jokių įrodymų, faktiškai pradėjus valdyti po tėvo mirties ginčo butą. Suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės apie tai jog jis lankė šiame bute motiną, teikė jai įvairiausias paslaugas- vaistų pirkimas, komunalinių mokesčių už motiną sumokėjimas jos pačios pinigais, teisiškai nereikšmingos sprendžiant jog tuo pasireiškė dalies buto valdymo priėmimas. Tie veiksmai yra viso labo įstatyminė suaugusių vaikų pareiga įtvirtinta CK 3.205 str. 1 d. – rūpintis tėvais, teikti jiems materialinę paramą, o taip pat naudojimasis jų turtu, nesukelia jokių ypatingų turtinių teisių į tėvų turtą. T. K. sveikatos problemos niekaip negalėjo įtakoti jos galimybės tvarkyti savo gyvenimą ir spręsti turtinius reikalus. Reikšminga tai, kad T. K. ginčo butą privatizavo savo asmeninėn nuosavybėn, ką įrodo Inventorizavimo biuro įrašas Namų knygoje. Dėl šios priežasties jai po vyro mirties nebuvo atsiradusi pareiga įteisinti neva po vyro mirties paveldėtą buto dalį. Dėl šios priežasties niekas iš pilnamečių vaikų nesiėmė jokių turto paveldėjimo po tėvo mirties įforminimo procedūrų.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo palaikė jame išdėstytais motyvais bei nesutiko su suinteresuotų asmenų prašymais. Pareiškėjas negalėjo nurodyti tikslios datos, kada jis su tėvu grįžo gyventi į Lietuvą. Nurodė, kad po močiutės mirties visi atsisakė palikimo jo tėvo naudai. Tėvas dėl savo sveikatos negalėjo visko sutvarkyti, todėl po tėvo mirties jis tęsė procedūras. Nurodė, kad po tėvo mirties visiškai nebendrauja su suinteresuotais asmenimis. Pripažino, kad dėdė I rūpinosi močiute, tačiau ji nebuvo tokios būklės, kad negalėtų pati priimti palikimo, ji turėjo tik fizinių problemų, tačiau ne protinių.
Suinteresuotas asmuo pareiškęs savarankišką reikalavimą J. L. bei jos atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje palaikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašė pakeisti teismo sprendimą nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo mirties palikimą priėmė pradėdami turtą faktiškai valdyti jinai, jos motina bei jos brolis, suinteresuotas asmuo I. K.. Nurodė, kad po tėvo mirties iki spalio pabaigos ji gyveno bute, mokėjo mokesčius už jai priklausančią dalį. Bute dar gyveno motina, brolis I. K. bei dar viena sesuo, kuri 1994 -09-29 žuvo. Ji padėjo broliui I daryti bute remontą. Remontą darė po keturių mėnesių po tėvo mirties, buvo pakeisti visi baldai, pinigus remontui skyrė ir butą remontavo brolis I. K.. Po tėvo mirties nei pareiškėjas, nei jo tėvas Lietuvoje negyveno, jie buvo atvykę tik į laidotuves. Pareiškėjo tėvas visą laiką norėjo gyventi Rusijoje ir tikėjosi ten gauti butą. Po motinos mirties ji palikimo atsisakė pareiškėjo tėvo naudai. Ji iš pradžių nenorėjo atsisakyti, bet paskambino brolis I. K. ir liepė atsisakyti palikimo brolio naudai, kadangi jis buvo labai silpnos sveikatos, kadangi buvo ką tik praradę motiną, nenorėjo prarasti ir brolį, todėl jo nenorėjo jaudinti. Ji net seserį M įkalbėjo atsisakyti palikimo brolio naudai.
Suinteresuotas asmuo pareiškęs savarankišką reikalavimą I. K. bei jo atstovė advokatė Z. V. teismo posėdyje prašymą palaikė ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir I. K. po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. I. K. teismo posėdyje nurodė, kad po tėvo mirties jis maždaug iki 1998 metų gyveno bute. Nors jis ir buvo įsigijęs savo butą, tačiau jam buvo reikalingas remontas, kuris ilgai užtruko, nes buvo ginčijami leidimai. Po tėvo mirties jis už savo lėšas, padedamas seseriai J. L., kuri po tėvo mirties gyveno bute kartu su šeima ir išsikėlė tik rudenį, atliko pilnutinį remontą, pakeitė visus baldus. Motina po tėvo mirties nustojo savarakiškai vaikščioti, jai reikėjo visokeriopos pagalbos. Jis visą laiką rūpinosi motina. Pareiškėjo tėvas, kartu su pareiškėju, į Lietuvą iš Rusijos grįžo gyventi tik 1997 metais, jis visą laiką norėjo gyventi Rusijoje ir siekė, kad ten jam būtų suteiktas butas, tačiau vėliau sunkiai susirgo, todėl jis rūpinosi ne tik motina, bet ir broliu. Visą gyvenimą tėvų butą laikė savo šeimos turtu ir rūpinosi juo kaip savu. Kol gyveno bute prisidėjo prie mokesčių komunalinių dalies mokėjimo, ką darė ir sesuo L. Po išsikėlimo iš buto jis už motiną mokėjo mokesčius. Butu visą laiką rūpinosi ir sesuo J, ji jį tvarkydavo. Po motinos mirties bute gyveno jų brolis, pareiškėjo tėvas, kuris buvo silpnos sveikatos, po širdies operacijos, todėl buvo susitarta šeimoje, kad jis paveldi motinos dalį, tačiau tai nereiškia, kad jie atsisakė palikimo į butą po tėvo mirties – visą laiką butu rūpinosi kaip savu.
Prašymas tenkintinas. Teismo sprendimas pakeistinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pareiškėjo A. K. pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiškėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (1t., b.l. 69-71).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nebuvo nurodęs kitų suinteresuotų asmenų, tai yra A. K., mirusio 1994-03-24, įpėdinių. Dėl šios priežasties teismas atnaujino procesą ir į bylos nagrinėjimą įtraukė suinteresuotais asmenimis A. K., mirusio 1994-03-24, įstatyminius įpėdinius.
Nustatyta, kad A. K. mirė 1994-03-24 (1t., b.l. 16). Bylos medžiaga patvirtina, kad po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
A. K. sutuoktinė T. K. mirė 2014-04-10 (1 t., b.l. 13). Po T. K. mirties 2014-04-10 jos palikimą priėmė sūnus N. K., miręs 2015-08-19, kurio palikimą priėmė jo sūnus, pareiškėjas A. K. (1t., b.l. 10, 19, 20).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuoti asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus J. L. bei I. K. yra įstatyminiai A. K., mirusio 1994-03-24, ir T. K., mirusios 2014-04-10, įpėdiniai (1 t., b.l. 83-84). Be jų įstatyminiais įpėdiniais buvo A. K. sutuoktinė T. K., vaikai M. K. gim. 1943 m., M. K. gim. 1946 m., mirusi 1994-09-29 bei N. K., gim. 1949 m., miręs 2015-08-19 (1t., b.l. 84).
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad T. K. pagal 1992-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 26-2103 įregistruota nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 26).
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atsiliepime į suinteresuoto asmens I. K. pareiškimą išdėstyti argumentai, kad po A. K. mirties palikimas į butą (duomenys neskelbtini), neatsirado, kadangi jis buvo privatizuotas T. K. asmeninėn nuosavybėn. Pagal LR CK patvirtinimo ir įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d. CK 3.88 str. 3 d. normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomas, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi ginčo objektas nekilnojamojo turto registre buvo registruotas iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo, nelaikytina, kad turto registre turto įregistravimas T. K. vardu pripažįsta faktą, kad turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) bei šiuo metu galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 str. 1 d., CK 3.117 str. 1 d.). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.
Šiuo atveju butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas A. K. ir T. K. santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Po A. K. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai į jam priklausiusią ½ dalį buto.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra palikimo priėmimo fakto nustatymas faktiškai pradėjus mirusio vaikams ir sutuoktiniui po palikėjo mirties paliktą turtą valdyti. Ginčo, kad palikėjo sutuoktinė po vyro mirties priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti byloje nėra. Pareiškėjo močiutė T. K. po sutuoktinio mirties liko gyventi bendrosios nuosavybės su mirusiuoju priklausančiame bute ir šiuo turtu rūpinosi kaip ir jai priklausančia buto dalimi. Dėl šių aplinkybių tarp bylos dalyvių jokių ginčų nėra ir teismo sprendimas dalyje dėl T. K. paveldėjimo šiuo teismo konstatuotu būdu yra neginčijamas.
Pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad ir kiti įpėdiniai - J. L. bei I. K. priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti po tėvo mirties.
Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant.
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. mirė 1994-03-24, palikimo priėmimo faktas sprendžiamas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normas. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011).
Kaip jau minėta, A. K. mirė 1994-03-24, todėl įpėdiniai siekdami paveldėti mirusio tėvo paliktą turtą turėjo priimti palikimą per 6 mėnesius, t.y. iki 1994 m. rugsėjo 24 d.
Suinteresuoti asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus nurodė, kad jie priėmė palikimą po tėvo mirties, kadangi jie gyveno ginčo bute, mokėjo už butą komunalinius mokesčius atliko buto remontą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2016-02-23 teismo posėdžio metu duodamas paaiškinumus teismui nurodė, kad kitų įpėdinių po senelio A. K. mirties nebuvo, kad po senelio mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tik jo senelė, jo tėvas ir jis.
Išklausius suinteresuotų asmenų J. L. bei I. K. paaiškinimų, liudytojos A. G. paliudyjimų, išnagrinėjus į bylą pateiktą rašytinį įrodymą Namų knygą, nustatyta, kad pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad pareiškėjo tėvui N. K. bei pareiškėjui A. K. leidimas įmigruoti iš Rusijos į Lietuvą buvo išduotas tik 1997-04-01, taiga akivaizdu, kad nei pareiškėjas, nei jo tėvas po A. K. mirties 1994-03-24 Lietuvoje negyveno, kadangi neturėjo leidimo gyventi (1t., b.l. 181).
Įvertinus pareiškėjo amžių senelio A. K. mirties momentu (tai, kad pareiškėjui tuo metu tebuvo 7 metai) bei aplinkybę, kad pareiškėjas su savo tėvu tuo metu Lietuvoje iš viso negyveno, kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai suinteresuotų asmenų J. L. bei I. K. atžvilgiu dėl jų palikimo priėmimo faktiniu valdymu po tėvo mirties.
Teismas išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų A. G. bei A. S. paliudijimų nustatė, kad J. L. bei I. K. po tėvo mirties, gyveno bute, juo rūpinosi, darė buto remontą už savo pinigus, pirko naujus baldus, mokėjo mokesčius. Šie veiksmai buvo atliekami per šešis mėnesius po A. K., mirusio 1994-03-24, mirties. Tiek J. L., tiek I. K. po tėvo mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo už jį mokesčius, atliko už savo pinigus buto remontą. Šių aplinkybių pareiškėjas negalėjo paneigti. Tuo labiau, kad kaip jau ir anksčiau nurodė teismas šios aplinkybės pareiškėjui dėl jo amžiaus ir negyvenimo Lietuvoje fakto galėjo būti nežinomos. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad visą laiką turtu rūpinosi kaip savo. Ir tai, kad vėliau šie asmenys išsikėlė į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas nesudaro pagrindo teigti, kad būtent per šešių mėnesių laikotarpį jie nepriėmė palikimo. Tai, kad remontą bute I. K. už savo pinigus atliko paprašytas motinos, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai jis atliko tik vykdydamas pilnamečio vaiko pareigas savo motinos atžvilgiu. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys po motinos mirties atsisakė palikimo į jai priklausiusią turto dalį savo brolio, pareiškėjo tėvo atžvilgiu, taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad jie ir po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Jų aktyvūs veiksmai atliekant buto remontą įrodo priešingai, kad jie turtu rūpinosi kaip savu.
CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F. , bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.).
Esamus įrodymus byloje teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ir suinteresuoti asmenys J. L. bei I. K. po savo tėvo A. K. mirties 1994-03-24 jo palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą kartu su savo motina T. K..
Atsižvelgiant į tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 keistinas.
LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje, byla yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 10 p., 538 str. 1 d.). Pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti asmuo, jas patyręs dėl proceso atnaujinimo byloje, esant pažeistoms jo teisėms. Suinteresuoto asmens J. L. ir pareiškėjo interesai šiuo atveju bylos baigtimi buvo skirtingi. Pareiškėjas nuslėpė kitų įpėdinių buvimo faktą. Todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 94 str. 1 d., 98 str., 443 str. 6 d. iš Pareiškėjo suinteresuotam asmeniui J. L. priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškimus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pakeisti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-03-24 jo palikimą priėmė T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2014-04-10, J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimui.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.
Teisėja Vita Valeckaitė