Civilinė byla Nr. e2A-314-933/2021
(buvęs Nr. e2A-2114-933/2020)
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00849-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2;
2.6.1.3.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Teisės ir kreditų valdymo departamento, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-892/2020 pagal ieškovės Teisės ir kreditų valdymo departamento, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei bendrijai Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Dvariškių centras“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės bendrijos Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dvariškių centras“ (toliau – Bendrija) 8 185,65 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. Atsakovė ir UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“ 2008-07-11 sudarė nuotekų šalinimo sutartį Nr. 08/195-NT (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo priimti tolesniam valymui nuotekas iš atsakovės žinioje esančių pastatų ir teritorijos, taip pat pradinė kreditorė įsipareigojo priimti nuotekas į nuotekyno sistemą nuo Sutartyje nustatytų eksploatacijos ribų, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas sumokėti. Atsakovės bendra nesumokėta suma už suteiktas paslaugas pagal pateiktas apmokėti sąskaitas – 8 185,65 Eur, delspinigiai – 394,74 Eur. Ieškovė 2019-04-02 sutartimi ir 2019-04-04 perdavimo–priėmimo aktu perėmė atsakovės skolą ir apie tai informavo atsakovę.
1.2. Nuotekų šalinimo sutartis (Sutartis) buvo vykdoma, tačiau pakeitus atsakovei teikiamų paslaugų apskaičiavimo tvarką, atsakovė atsisakė apmokėti už suteiktas paslaugas. Pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2018-06-28 informavo atsakovę, kad pradinė kreditorė sumontavo apskaitos prietaisą nuotekų kiekiui iš atsakovės matuoti bei pranešė, kad už nuotekas atsakovė turi mokėti pagal naujo skaitiklio duomenis. Atsakovė 2018-08-07 pretenzijoje nurodė, kad neapmokės 2018-07-31 sąskaitos, nes nesutinka su apskaičiuota nuotekų surinkimo ir transportavimo kaina. Atsakovės nuotekos transportuojamos iki pradinio kreditoriaus atsakovei priklausančių vietinių siurblių ir tinklų pagalba, todėl atsakovė turi mokėti tik už nuotekų valymo ir dumblų tvarkymo paslaugas.
1.3. Vilniaus miesto savivaldybė 2018-11-30 pranešime nurodė kaip yra šalinamos atsakovės nuotekos: iš atsakovės iki pradinei kreditorei priklausančių nuotekų tinklų yra transportuojamos pradinės kreditorės slėginiais nuotekų vamzdynais, kurie baigiasi gesinimo šuliniu. Minėtame šulinyje yra atskaitomybės riba tarp atsakovės ir pradinės kreditorės, kuriame įrengta nuotekų apskaita. Pradinė kreditorė 2018-08-09 pranešimu informavo atsakovę, kad atsakovės nuotekos priimamos į pradinės kreditorės slėginius nuotekų tinklus, kuriais transportuojamos iki nuotekų valymo įrenginių, todėl nuotekų paslaugos tvarkymo kaina negali būti tik už nuotekų valymo ir dumblių tvarkymo paslaugas, kadangi atsakovės nuotekos teka ne tiesiogiai į valyklą, bet yra transportuojamos pradinei kreditorei priklausančiais tinklais bei siurbline. Atsakovė 2018-07-13 pranešimu Valstybinei kainų ir energetikos komisijai pranešė, kad už nuotekų tvarkymą atsiskaito pradinei kreditorei, tačiau nesutinka mokėti už paslaugas remiantis nuotekų skaitiklio duomenimis ir prašė išaiškinti, ar teisėtai skaičiuojama kaina už suteikiamas paslaugas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018-08-08 informavo, kad pradinė kreditorė turi teisę už nuotekų tvarkymo paslaugą reikalauti apmokėti pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Pradinė kreditorė tinkamai apskaičiavo atsakovei suteiktų paslaugų kainą pagal skaitliuko duomenis ir pateikė apmokėti pagrįstas sąskaitas. Atsakovė neapmokėjo sąskaitų už 2018 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius.
2. Atsakovė Bendrija atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
2.1. Ieškovė teisę kildina iš Sutarties pagrindu pateiktų apmokėti sąskaitų, bet ne iš paslaugų suteikimo fakto. Ieškovė neprideda nei vieno brėžinio, akto, sistemos išbandymo, pridavimo techninei komisijai, nei vieno techninio dokumento. Ieškinyje nenurodyta, kurioje vietoje prasideda pradinės kreditorės UAB „Nemenčinė komunalininkas“ valdomas nuotekų šalinimo vamzdis, kurioje vietoje prijungti kiti abonentai. Sutartyje nurodyta, kad nuotekos priimamos pagal Sutarties priede nurodytas eksploatacijos ribas, tačiau Sutarties priedas nepateiktas. Sutartyje nurodyta, kad abonentas neturi trukdyti kitiems abonentams šalinti nuotekas.
2.2. Sutartyje sulygta paslaugų kaina buvo 0,36 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), o sąskaitoje nurodoma 1 Eur kaina. Nepripažįsta pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Sutarties.
2.3. Atsakovė nesutinka atsiskaityti pagal nežinomoje vietoje įrengto nežinomo skaitiklio neva apskaičiuotus nuotekų kiekius. Byloje nėra informacijos, ar įrengtu skaitikliu galima matuoti nuotekų kiekį ir ar skaitiklis turi metrologinę patikrą. Atsakovė pakartotinai prašė pateikti visą techninę dokumentaciją, projektus, leidimus, pripažinimo tinkamu naudotis aktus, brėžinius, topo nuotraukas, nes tiek už atsakovės gyvenvietės ribų, nuo trečiojo asmens valymų įrengimų iki atsakovės gyvenvietės ribų, yra asmenų, kurie naudojasi trečiojo asmens paslaugomis (Paraudondvario gyvenvietė ir kt.). Atsakovės žiniomis, V. J. L. nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra įrengti nuotekų tinklai.
2.4. Sutartyje šalys šalinamų nuotekų kiekį susiejo su atsakovei patiekto šalto geriamojo vandens kiekiu. Priimtų tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas geriamojo vandens kiekiui. Po Sutarties sudarymo prie magistralinio vamzdžio, besitęsiančio nuo atsakovės gyvenvietės, buvo prijungti kitų dviejų gyvenviečių – Raudondvario ir Paraudondvario – nuotekų šalinimo vamzdžiai. Nurodytų gyvenviečių gyventojai bei jas administruojantys subjektai nuotekų šalinimo sutarčių su nuotekų tvarkytojais nesudarė. Atsakovė, žinodama, kad nurodytu magistraliniu vamzdžiu dar yra šalinamos ir kitų gyvenviečių nuotekos, kurios nesudariusios nuotekų šalinimo sutarčių ir dėl to už šių gyvenviečių šalinamas nuotekas turės mokėti atsakovė, kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „Nemenčinės komunalininkas“, Vilniaus rajono savivaldybę, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei kitas institucijas dėl problemos sprendimo, tačiau situacija neišspręsta. Nuotekų apskaitos prietaisas buvo sumontuotas pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ iniciatyva, po apskaitos prietaiso sumontavimo skaitiklių rodmenų nuėmimo ar plombavimo veiksmai su atsakove nederinti, atsakovė neturi prieigos prie apskaitos prietaiso, negali patikrinti pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ deklaruotų rodmenų.
2.5. Nuotekų apskaita pagal atsakovei pateikto geriamojo vandens kiekį tarp šalių buvo suderinta Sutartyje, apskaitos prietaisas buvo sumontuotas pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sprendimu. Įstatymas nenumato teisės nuotekų valymo subjektui savo iniciatyva įdiegti nuotekų valymo apskaitos prietaisą ir pagal skaitiklio rodmenis reikalauti teršėjo atsiskaityti, todėl reikalavimas mokėti atsakovei pagal apskaitos prietaiso rodmenis neteisėtas. Pradinė kreditorė vienašališkai negali pakeisti Sutartyje nustatytos nuotekų apskaitos sistemos bei neturi teisės reikalauti iš atsakovės, kad atsakovė įvykdytų prievolę už trečiuosius asmenis (mokėtų už kitų, prie nuotekų šalinimo magistralinio vamzdžio prisijungusių asmenų, nuotekų šalinimą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-10-12 sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybės naudai 6,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“ ir 971-oji GNSB „Dvariškių centras“ 2008-07-11 sudarė nuotėkų šalinimo sutartį (Sutartis), pagal kurią UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“ įsipareigojo priimti tolesniam valymui buitines nuotekas iš abonento žinioje esančių pastatų ir teritorijos. Sutartyje nurodyta, kad nuotekų priėmimo vietos nustatomos Sutarties 1-ame priede nurodytomis eksploatacijos ribomis (1.1 papunktis). Pardavėjas įsipareigoja priimti nuotekas į nuotekų tvarkymo sistemą nuo Sutartyje numatytų eksploatacijos ribų, o abonentas planuoja pašalinti 100 procentų šalto vandens apskaitos prietaisais išmatuojamo kiekio (1.2 papunktis). Sutarties 2.3 papunktyje numatyta, kad abonentas neturi kliudyti subabonentams (jei tokie būtų) šalinti nuotekas. Sutarties 4.4 papunktyje numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja parengti ir pateikti abonentui sąskaitą už per mėnesį išvalytą nuotekų kiekį. Sutarties pasirašymo metu 1m3 nuotekų šalinimo kaina – 1,23 Lt/m3. Mėnesinį mokestį sudaro 4,2 m3 x 76 gyventojai x 1,23 Lt su PVM. Keičiantis gyventojų skaičiui automatiškai keičiasi mokestis už nuotekų šalinimą. Kainoms pasikeitus apmokama naujomis kainomis, apie kainų pasikeitimą pranešama raštu prieš 1 mėnesį.
3.2. Pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ už 2019 m. kovo–birželio mėnesius atsakovei pateikė apmokėti sąskaitas už nuotekų šalinimą pagal pašalintų nuotekų kiekį, kurių bendra suma – 8 185,65 Eur. Pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2019-04-02 sutartimi perleido reikalavimo teisę ieškovei į atsakovę.
3.3. Apylinkės teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nuotekų šalinimo tinklai. Liudytojas parodė, kad tinklų išdėstymas buvo nulemtas objektyvios aplinkybės – Vilniaus rajono savivaldybės nurodytos nuotekų surinkimo vietos. Liudytojas taip pat patvirtino, kad yra suteikęs leidimus prisijungti kitiems asmenims prie atsakovei priklausančio spaudiminio nuotekų vamzdyno (tokią aplinkybę buvo nurodžiusi ir atsakovė procesiniuose dokumentuose). Apylinkės teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovei priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais yra šalinamos ne tik atsakovės (Bendrijos gyventojų), bet ir kitų asmenų nuotekos. Ieškovė teigė, kad atsakovė turi pareigą apmokėti už suteiktas paslaugas pagal skaitliuko, kuris apskaito nuotekas iš Bendrijos slėginių vamzdynų, kurie baigiasi slėgio gesinimo šuliniu, parodymus. Atsakovės nuomone, paslaugų kaina turi būti apskaičiuota remiantis Sutartimi.
3.4. Apylinkės teismas nurodė, kad būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų, taip pat viešojo vandens tiekimo vartotojams (abonentams) reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Sutarčių laisvės principas savaime negali paneigti įpareigojimo paslaugų gavėjui sudaryti viešąją sutartį apskritai ar, išlaikant buvusius sutartinius santykius de facto (liet. faktiškai), neribotą laiką šiuo principu pateisinti naujos sutarties sudarymo vilkinimą galimai dėl to, kad atsakovės anksčiau su kitu subjektu sudaryta sutartis jai priimtinesnė. Dėl šios priežasties apylinkės teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog nustatant paslaugų kainą neribotą laiką turi būti vadovaujamasi Sutartimi.
3.5. Pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2018-09-27 nurodė, kad Bendrijos tinklai neturi teisinės registracijos, todėl pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ negali tinklų perimti savo nuosavybėn, tačiau atsakovė pateikė įrodymus, kad nuo 2013-07-03 nuotekų tinklai registruoti Bendrijos vardu Registrų centre. Atsakovės pateiktas gyventojų sąrašas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įrengti tinklai priskirtini viešojo tiekimo teritorijai pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Duomenų, kad savivaldybės institucija ar viešasis nuotekų tvarkytojas siekė perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtiną infrastruktūrą nepateikta. Aplinkybė, kad ne vien atsakovė naudoja priklausančią nuotekų šalinimo infrastruktūrą, patvirtina tinklų reikalingumą viešosios paslaugos teikimui. Esant tokiai situacijai, aktualios įstatymo nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo.
3.6. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog, jei dėl 16 straipsnio 6 dalyje nurodytų nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir(ar) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, infrastruktūros naudojimo sąlygas nustato teismas. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybės institucija ar viešasis nuotekų tvarkytojas būtų iniciavęs susitarimą dėl infrastruktūros naudojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei priklausantys tinklai naudojami nuotekų šalinimui, faktinis ginčo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausantys nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai neatitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytų reikalingumo ir tinkamumo kriterijų. Pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2018-09-27 rašte infrastruktūros perėmimą sieja tik su jų teisine registracija.
3.7. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės iniciatyvą aiškinantis, kaip turi būti sureguliuoti atsiskaitymo už paslaugas santykiai, kai yra aišku, jog atsakovei priklausančiais tinklais naudojasi kiti asmenys. Iš pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2010-11-11 rašto atsakovei matyti, kad viešasis nuotekų tvarkytojas sieja atsakovės atsakomybę už kitų asmenų nuotekų tvarkymą su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004-05-26 sprendimu „Dėl žemės ūkio paskirties (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“, kuriuo A. L. prisiėmė įsipareigojimą įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus. Aptartas sprendimas į bylą nepateiktas, tačiau neabejotina, jog sprendimas nepaneigia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, priimto po minėto sprendimo, savivaldybei priskirtos nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijos bei su tuo susijusių pareigų.
3.8. Jei nustatomos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant kyla savivaldybės pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų tiekimą, savivaldybė ar šias paslaugas teikiantis jos kontroliuojamas viešasis tiekėjas turi siekti perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtina infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis ar valia ji buvo sukurta. Teisės aktai nenumato, kad tiesioginės sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su vartotojais gali būti sudarytos tik tuo atveju, jei vandens tiekimo ir nuotekų tinklai iki vartotojams priklausančių namo vidaus bendrojo naudojimo tinklų priklauso vandens tiekėjui ar savivaldybei. Teisės normos nedraudžia vandens pirkėjui (abonentui) dalį gaunamo vandens tiekti kitam asmeniui (subabonentui) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.389 straipsnio 2 dalis), t. y. abonentas gali energiją, šilumą, dujas ar vandenį perduoti kitam asmeniui (turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo). Geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimas prie daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri sujungta su geriamojo vandens tiekėjui priklausančia infrastruktūra, reiškia šių įrenginių prijungimą ir prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros.
3.9. Sutartyje (2.3 papunktis) numatyta, kad abonentas neturi kliudyti subabonentams (jei tokie būtų) šalinti nuotekas. Liudytoju apklaustas V. J. L. parodė, kad išdavė sutikimus prisijungti prie įrengtų nuotekų tinklų kitiems asmenims, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė yra sudariusi su kitais asmeninis sutartis dėl nuotekų šalinimo ir pagal teisės aktų nuostatas privalo apmokėti už kitų asmenų nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė nėra nuotekų šalinimo paslaugas visiems besikreipusiesiems teikiantis subjektas, nesiverčia veikla, kuri būtų viešųjų sutarčių reguliavimo dalykas. Vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą turi viešąją paslaugą teikiantį įmonė, atsakovei įstatymas tokios pareigos nenumato. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje nustatyti abonento ir subabonento teisiniai santykiai neprivalomi. Dėl šios priežasties apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti už kitų asmenų nuotekų, šalinamų atsakovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais, tvarkymo paslaugas.
3.10. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skiriasi atsakovės sunaudojamo vandens ir jos nuosavybės teise priklausančiais tinklais į pradinės kreditorės tinklus šalinimų nuotekų kiekis, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nuotekos nepriklauso vien gyvenamiesiems namams, kurių savininkai priklauso Bendrijai. Pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įrengti apskaitos prietaisai fiksuoja ne tik atsakovei priklausančių subjektų nuotekų kiekį. Nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstu ieškovės argumentą, kad atsakovė privalo atsiskaityti pagal skaitliuko parodymus kaip tai yra numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 10 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta tik teisė nuotekų infrastruktūros savininkams vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą, tačiau savininkai to daryti neprivalo, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovę atsakinga už kitų asmenų nuotekų šalinimą CK 6.389 straipsnio 3 dalies pagrindu.
3.11. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 24 dalyje įtvirtinta nuotekų atidavimo ribos sąvoka. Nuotekų atidavimo riba priklauso nuo abonentų ir vartotojų kategorijos, abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto, infrastruktūros specifikos. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytoje Sutartyje nurodyta, kad nuotekų priėmimo vietos nustatomos Sutarties 1-ame priede nurodytomis eksploatacijos ribomis (1.1 papunktis), tačiau aptartas priedas į bylą nepateiktas. Pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir Vilniaus rajono savivaldybės raštuose nurodyta, kad nuotekos iš Bendrijos tiekiamos slėginiais vamzdynais, kurie baigiasi slėgio gesinimo šuliniu, kuriame yra atsakomybės riba tarp pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir Bendrijos nuotekų tinklų ir kuriame yra nuotekų apskaita. Nuotekų atidavimo ribą ieškovė tapatina su Bendrijos nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų riba.
3.12. Vandens tiekimo ir vartojimo riba skiriasi nuo infrastruktūros objektų priklausomybės ribos. Geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimas prie daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri sujungta su geriamojo vandens tiekėjui priklausančia infrastruktūra, reiškia šių įrenginių prijungimą ir prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros. Kitų asmenų nuotekų šalinimo įvadų prijungimas prie atsakovei priklausančios nuotekų šalinimo infrastruktūros reiškia jų prijungimą prie pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ infrastruktūros, todėl nėra pagrindo sutikti su viešojo nuotekų tvarkytojo pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ bei Vilniaus savivaldybės raštuose išreikšta pozicija, kad slėgio gesinimo šulinyje, kur yra vykdoma nuotekų apskaita, yra atsakovės atskaitomybės riba. Vien aplinkybė, kad pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įrengė skaitiklį nuotekų siurblinėje byloje nustačius, kad prie atsakovei priklausančios nuotekų spaudiminės linijos prisijungia ir kiti abonentai ar vartotojai nesuteikia pagrindo laikyti teisiškai pagrįstais ieškovės argumentus, jog atsakovė turi pareigą atsiskaityti už nuotekų tvarkymo paslaugas pagal skaitiklio rodmenis.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Atsakovė sutiko, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei paslaugas pagal Sutartį. Atsakovė nesutiko tik su pateiktose apmokėti sąskaitose nurodyta suma už paslaugas, kadangi nurodė, jog į atsakovės nuotekų tinklus patenka ne tik atsakovės, tačiau ir kitų gyvenviečių nuotekos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 10 straipsnyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų priėmimo riba įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Pradinė kreditorė apskaitos prietaisą įrengė nepažeidžiant teisės aktų, t. y. ties nuotekų atidavimo riba. Dėl kainos už nuotekų tvarkymą byloje ginčo nekilo, kadangi ir pati atsakovė pripažino, kad kaina už paslaugas yra reguliuojama teisės aktais.
4.2. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nuotekų tvarkymo paslaugų kainos suderintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2018-10-15 nutarimu Nr. O3E-322 bei vienašališkai nustatytos Komisijos 2019-01-17 Nr. O3E-9 (galioja nuo 2019-03-01). Nutarimo Nr. O3E-9 2.2.2 papunktyje nustatyta nuotekų tvarkymo paslaugų kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose, yra 1 Eur/m3.
4.3. Pradinė kreditorė priima nuotekas iš atsakovės vandens tinklų, o atsakovė už paslaugas nesumoka. Jeigu pradinė kreditorė nepriims nuotekų iš atsakovės, tai pažeistų teisės aktus, kadangi atsakovei yra nustatyta pareiga šalinti nuotekas. Jeigu pradinė kreditorė nepriims nuotekų iš atsakovės, įvyks avarija. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pradinė kreditorė apskaitos prietaisą įrengė ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, kitos gyvenvietės yra prisijungusios prie atsakovės nuotekų tinklų atsakovei leidus. Atsakovė susitarimas su kitomis gyvenvietėmis dėl mokėjimo už nuotekų šalinimą nėra šios bylos dalykas. Atsakovės nuotekų kiekis, padidėjo dėl to, kad atsakovė leido prie jo nuotekų tinklų prisijungti kitoms gyvenvietėms.
4.4. Atsakovė nurodė, kad paslaugos jai buvo suteiktos ir ji sutinka apmokėti tik už jos gyvenvietės išleidžiamas nuotekas, tačiau atsakovė neįrodė koks nuotekų kiekis tenka jai ir kiek kitoms gyvenvietėms, kurios naudojasi atsakovės nuotekų tinklais. Teismas neįvertino, kad buvo pašalintos ir atsakovės nuotekos, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o leidus prisijungti ir kitoms gyvenvietėms – ir už kitų gyvenviečių nuotekas, tekančias atsakovės nuotekų tinklais. Teismas neįvertino, kad atsakovei turėjo būti žinomos kitų gyvenviečių prisijungimo prie nuotekų tinklų pasekmės. Atsakovė nurodė, kad su skolos suma nesutinka tik iš dalies, tačiau su kokia skolos suma sutinka – nenurodė. Pareiga įrodyti atsikirtimo aplinkybes tenka atsakovei.
4.5. Iš skundžiamo sprendimo neaišku, ar teismas sutiko, kad pradinė kreditorė tinkamai nustatė nuotekų apskaitos prietaisą, ar tinkamai skaičiavo nuotekų šalinimo kainą. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai.
5. Atsakovė Bendrija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Nuotekų šalinimo tinklai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nuotekų tinklų riba pasibaigia ties (duomenys neskelbtini). Toliau iš atsakovei priklausančių tinklų šalinamos nuotekos įteka į kitą 2 862 m ilgio slėginį vamzdyną, kuris nuosavybės teise priklauso V. J. L. Būtent ant šio vamzdyno, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirta yra įrengtas pradinės kreditorės apskaitos prietaisas. Iš atsakovės gyvenvietės šalinamos nuotekos iki pradinės kreditorės įrengto apskaitos prietaiso dar daugiau negu 1 000 m transportuojamos kitam asmeniui (V. J. L.) priklausančiu slėginiu vamzdžiu. Slėginiu V. J. L. priklausančiu vamzdžiu iki apskaitos prietaiso patenka ne tik atsakovės, bet ir kitų subjektų nuotekos. V. J. L. nežino, kiek yra išdavęs leidimų prisijungti prie vamzdžio. Neįmanoma apskaičiuoti kiek per apskaitos prietaisą prateka būtent atsakovės nuotekų.
5.2. Nuotekų tvarkymo paslaugos priskirtinos bendro ekonominio intereso paslaugoms (viešosioms paslaugoms), kurioms taikomi tam tikri viešųjų paslaugų įpareigojimai. Pradinė kreditorė, būdama atsakinga už nuotekų šalinimo organizavimą, nesiėmė veiksmų dėl V. J. L. priklausančio slėginio vamzdžio perėmimo pradinės kreditorės nuosavybėn, nors aptartas vamzdis svarbus visai nuotekų šalinimo sistemai. Kadangi pradinė kreditorė apskaitos prietaisą įrengė ne ant nuotekų intako į V. J. L. priklausantį vamzdį, o toliau, todėl pradinė kreditorė apskaitos prietaisą įrengė pažeidžiant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 10 dalį.
5.3. Byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad pradinė kreditorė nuotekų šalinimą organizavo netinkamai, t. y. nesiėmė veiksmų perimti iš V. J. L. slėginį nuotekų šalinimo vamzdyną, o apskaitos prietaisą įrengė ne ant atsakovės nuotekų patekimo į šį vamzdį ribos, o toliau – kur teka ne tik atsakovės, bet ir kitų subjektų nuotekos.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-12 sprendimo (el. b. t. 2, b. l. 1–13), kuriuo netenkintas ieškovės, įsigijusios piniginę reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“, ieškinys dėl 8 185,66 Eur skolos priteisimo už pradinės kreditorės atsakovei suteiktas nuotekų valymo paslaugas nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. birželio mėn.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)prijungimo
9. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą (el. b. t. 2, b. l. 36–39) pateikė naujus dokumentus (įrodymus): i) žemėlapio ištrauką bei; ii) Nekilnojamojo turto registro 2020-11-26 išrašą Nr. 44/538062 (apie V. J. L. nuosavybės teise priklausančius inžinierius tinklus (buitinės nuotekynės liniją)).
10. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
11. Susipažinęs su atsakovės prašomais prijungti naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos. Pateikti įrodymai nedidelės apimties, susiję su byloje sprendžiamais klausimais. Naujų įrodymų prijungimas padės tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes.
Dėl atsakovės (Bendrijos) prievolės atsiskaityti už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas
12. Tarp šalių, t. y. ieškovės, įsigijusios piniginio reikalavimo (skolos) teises iš pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“, ir atsakovės Bendrijos kilo ginčas dėl (ne)atsiskaitymo už pradinės kreditorės atsakovei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas.
13. Bylos duomenimis, pradinė kreditorė Bendrijai pateikė apmokėti šias sąskaitas: i) 2019-03-29 sąskaitą, kurios suma – 2 135,65 Eur; ii) 2019-04-30 sąskaitą, kurios suma 2 057 Eur; iii) 2019-05-31 sąskaitą, kurios suma 2 190,10 Eur; iv) 2019-06-28 sąskaitą, kurios suma 1 802,90 Eur. Bendra sąskaitų vertė – 8 185,65 Eur (2 135,65 Eur + 2 057 Eur + 2 190,10 Eur + 1 802,90 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 7–9, 25).
14. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės Bendrijos 2008-07-01 sudaryta Nuotekų šalinimo sutartis (Sutartis) (el. b. t. 1, b. l. 11–13). Sutartimi pradinė kreditorė (paslaugų teikėja) priėmė tolimesniam valymui buitines nuotekas iš Bendrijos žinioje esančių pastatų ir teritorijos, kurias įsipareigojo priimti į nuotekyno sistemą nuo Sutartyje nustatytų eksploatacijos ribų, o Bendrija įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas (Sutarties 1.1–1.2 ir 4.2 papunkčiai).
15. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.716 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus šiame skyriuje.
16. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad GVTNTĮ reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. GVTNTĮ 3 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog nuotekų šalinimo paslaugas reguliuoja ne tik CK, bet ir GVTNTĮ nuostatos. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nuotekų tvarkymo paslauga, CK 6.716 straipsnio 5 dalies prasme, laikytina atskiros (specifinės) rūšies paslauga, kurios teikimo ypatumus numato GVTNTĮ nuostatos. GVTNTĮ nuostatos numato, kad nuotekų tvarkymo sutartys paprastai laikytinos viešosiomis sutartimis (GVTNTĮ 32 straipsnis), todėl ginčo kontekste gali būti aktualus ir viešosioms sutartims taikytinas teisinis reguliavimas (CK 6.161 straipsnis).
17. Tiek bendrasis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), tiek specialusis (GVTNTĮ 22 straipsnio 2–3 dalys) teisinis reguliavimas, tiek Sutarties (Sutarties 4.2 papunktis) nuostatos nurodo, kad abonentai ir vartotojai už suteiktas nuotekų valymo paslaugas turi pareigą atsiskaityti (apmokėti) su nuotekų tvarkytoju. Į bylą pateiktos neapmokėtos ginčo sąskaitos rodo, jog atsakovė neatsiskaitė už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. birželio mėn. (el. b. t. 1, b. l. 7–9, 25) (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog iš į bylą pateiktų sąskaitų neaiškus tikslus ataskaitinis laikotarpis, t. y. ar sąskaitos išrašytos už konkretų paskesnį, nei sąskaitos išrašymo data, ar visgi einamąjį mėnesį). Atsakovė neatsiskaitymą už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas argumentuoja tuo, kad ne tik atsakovės, bet ir kitų subjektų nuotekos patenka į atsakovei priklausančius nuotekų tinklus, tačiau atsakovė neturi pareigos mokėti už nuotekų tvarkymą, kurios nepatenka į atsakovės teritoriją. Atsakovės procesinių dokumentų turinys leidžia spręsti, jog ji įrodinėja, kad pradinės kreditorės sumontuotas nuotekų apskaitos prietaisas fiksuoja ne tik Bendrijos pašalintų nuotekų kiekį, tačiau ir kitų gyvenviečių nuotekas, už kurias Bendrija (atsakovė) neturi pareigos atsiskaityti.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2018 m. įrengė nuotekų šalinimo apskaitos prietaisą nuotekų kiekiui matuoti (apskaityti) (atsakomybės riba – slėgio gesinimo šulinys) (žr. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2018-06-28, 2018-08-09 ir 2018-10-02 raštus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-11-30 raštą, apeliacinio skundo 9 punktą) (el. b. t. 1, b. l. 54, 56–57, 117–120; t. 2, b. l. 19–23). Apylinkės teismas nustatė, o šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovei priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais yra šalinamos (tvarkomos) ne tik Bendrijos gyventojų (atsakovės), bet ir kitų asmenų nuotekos (žr. skundžiamo sprendimo 30 punktą). Aptarta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nuotekų apskaitos prietaisas fiksuoja ne tik Bendrijos, bet ir kitų subjektų (asmenų) šalinamas (tvarkomas) nuotekas.
19. Į bylą pateiktose neapmokėtose sąskaitose nurodyta, kad: i) 2019-03-29 apskaityta 1 765 m3 nuotekų; ii) 2019-04-30 apskaityta 1 700 m3 nuotekų; iii) 2019-05-31 apskaityta 1 810 m3 nuotekų; iv) 2019-06-28 apskaityta 1 490 m3 (el. b. t. 1, b. l. 7–9, 25). Kadangi nustatyta, jog prie Bendrijai nuosavybės teise priklausančio nuotekų šalinimo vamzdyno prisijungę ne tik Bendrijos gyventojai, tačiau ir kiti subjektai, sutiktina su atsakovės argumentais, jog iš sąskaitose nurodytų pašalintų (sutvarkytų) nuotekų kiekių, nesant detalizacijos, negalima nustatyti, koks tikslus nuotekų kiekis buvo pašalintas (sutvarkytas) būtent iš Bendrijos teritorijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad Bendrija (atsakovė) turėtų apmokėti tik už savo išleistas (pašalintas) nuotekas (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3–4 dalis, CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis), jeigu nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie tai, kad atsakovė (Bendrija) yra atsakinga ir už kitų subjektų per atsakovės nuotekų infrastruktūrą išleidžiamas nuotekas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė (Bendrija), ginčui aktualiu laikotarpiu, naudojosi nuotekų šalinimo (tvarkymo) paslaugomis, kurias teikė pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog už faktiškai suteiktas paslaugas Bendrija neturi pareigos atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aptariamu atveju, nesant galimybės nustatyti už kokį konkretų pašalintų nuotekų kiekį, nurodytų neapmokėtose sąskaitose, atsakovė (Bendrija) turi apmokėti, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl metodo (arba tvarkos), pagal kurį būtų galima būtų apskaičiuoti atsakovės (Bendrijos) mokėtiną sumą. Kilus ginčui dėl mokėtinos nuotekų šalinimo (tvarkymo) sumos, abi ginčo šalys suinteresuotos sau palankia bylos baigtimi, dėl ko teismui tenka pareiga, vadovaujantis teisės aktais, išspręsti ginčą iš esmės, t. y. nustatyti konkrečią atsakovės (Bendrijos) mokėtiną sumą už pašalintas (sutvarkytas) nuotekas. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kuomet būtų paneigtas nuotekų tvarkymo srityje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis), kadangi atsakovė (Bendrija), išleidusi nuotekas, de facto (liet. faktiškai) išvengtų piniginės prievolės už išleistų nuotekų tvarkymą.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galiojantį teisės reguliavimą, atkreipia dėmesį į tai, kad:
21.1. GVTNTĮ iš esmės numato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį nuotekos gali būti tvarkomos (GVTNTĮ 3 straipsnio 26 dalis) pagal du modelius, t. y. pirma, individualųjį nuotekų tvarkymo modelį (GVTNTĮ 3 straipsnio 20 dalis) ir; antra – viešąjį nuotekų tvarkymo modelį (GVTNTĮ 3 straipsnio 45–46 dalys). Bylos duomenimis, atsakovei (Bendrijai) nuosavybės teise priklauso nuotekų šalinimo tinklai-fekalinės kanalizacijos vamzdynai (žr. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-09-23 išrašą Nr. 44/1081596) ir nuotekų šalinimo tinklai-spaudiminės kanalizacijos vamzdynas (žr. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-09-23 išrašą) (el. b. t. 1, b. l. 177–178). Apylinkės teismas nenustatinėjo, kuris modelis šioje byloje turėtų būti taikytinas, atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuotekų tvarkymo komunikacijos (infrastruktūra) nuosavybės teise priklauso atsakovei (Bendrijai). Aptariamu atveju nuotekų tvarkymo modelio nustatymas aktualus dėl atsakovės (Bendrijos) teisių ir pareigų, įskaitant ir finansines (GVTNTĮ 21 straipsnio 2 dalis, 23, 35 straipsniai);
21.2. GVTNTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ir abonento ar vartotojo. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog detaliau nepasisakyta dėl aplinkybės, susijusios su Bendrijos galimybe/teise sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurie faktiškai yra prisijungę prie Bendrijai priklausančių nuotekų tinklų, taip pat neanalizuotos CK 6.389 straipsnyje numatytos aplinkybės. Aptartos aplinkybės taip pat gali būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės (Bendrijos) prievolės (ne)buvimo apmokėti visą ar tik tam tikrą dalį pradinės kreditorės pateiktų apmokėti sąskaitų.
21.3. GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Nustačius, jog visgi teisės aktai aptariamos bylos kontekste numatė pareigą svarstyti atsakovei (Bendrijai) nuosavybės teise priklausančių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimą, turėjo būti sprendžiama, ar tokios pareigos (ne)įgyvendinimas turi įtakos atsakovės (Bendrijos) prievolės apmokėti pateiktas sąskaitas apimčiai, t. y. ar egzistuoja atsakovės prievolė apmokėti visą ar tik dalį sąskaitos, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į (ne)tinkamai įgyvendintas atitinkamų subjektų pareigas.
21.4. GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad abonentai ir vartotojai Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Nutarties priėmimo momentu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo VI skyrius nustato abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką (Aprašo 49–54 punktai), Aprašo VII skyrius sureguliuoja suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarką (Aprašo 55–57 punktai). Aptariamo teisės akto nuostatos ginčui netaikytos, nors matyti, jog viešosios teisės reguliavimas yra numatęs konkrečias taisykles, kuriomis vadovaujantis galima apskaičiuoti (taikant atitinkamas formules ar metodus) išleistų nuotekų kiekį, pagal kurį turėtų būti apskaičiuotina piniginė prievolė už nuotekų tvarkymą. Teisėjų kolegija pastebi, jog Aprašo 57 punkte numatyta, kad, be kita ko, kai fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis, jog prie atsakovei (Bendrijai) nuosavybės teise priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra prisijungę ir kiti asmenys, netyrė aplinkybių, ar prie atsakovei (Bendrijai) nuosavybės teise priklausančių nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklų buvo prisijungta (ne)savavališkai, nors iš viešosios teisės reguliavimo matyti, jog aptariama aplinkybė yra reikšminga, nes galimai apsprendžia atsakovės (Bendrijos) piniginių prievolių apimtį.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, kurios apsprendžia atsakovės (Bendrijos) piniginių prievolių ieškovei (pradinei kreditorei) apimtį. Pirmosios instancijos teismas turėjo informaciją apie tai, kad prie atsakovei (Bendrijai) priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra prisijungę ir kiti subjektai, tačiau aptartos aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste tinkamai neįvertino: nevertino, ar kiti subjektai prie atsakovei (Bendrijai) priklausančių nuotekų tvarkymo tinklų prisijungė (ne)teisėtai (i), kokios yra tiek atsakovės (Bendrijos), tiek pradinės kreditorės ar kitų subjektų teisės ir pareigos tvarkant nuotekas (ii) ir, ar aptarti subjektai (ne)tinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas nuotekų tvarkymo srityje (iii), ir kokia tokių aplinkybių teisinė įtaka atsakovės (Bendrijos) prievolės apmokėti ginčo sąskaitas apimčiai (iv).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teisės reguliavimas (GVTNTĮ bei aptariamą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai) išsamiai sureguliuoja atitinkamų asmenų teises ir pareigas nuotekų tvarkymo srityje. Kadangi byloje priimamas sprendimas gali turėti įtakos ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti, ar į bylos nagrinėjimą nereikėtų įtraukti papildomų asmenų, pvz., pradinės kreditorės (nuotekų tvarkytojos) UAB „Nemenčinės komunalininkas“, kitų asmenų (subjektų), kurie prisijungę prie atsakovei (Bendrijai) priklausančių nuotekų tvarkymo infrastruktūros (tinklų).
24. GVTNTĮ išskiria ir paviršinių nuotekų rūšį (GVTNTĮ 3 straipsnio 31 dalis). Viešosios teisės reguliavimo turinys rodo, jog paviršinių nuotekų tvarkymui taikomos specialiosios taisyklės. Pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2018-08-09 rašte nurodė (el. b. t. 1, b. l. 56–57), jog į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą patenka ir paviršinės nuotekos. Apylinkės teismas nesiaiškino nurodytos aplinkybės, t. y. ar iš tiesų paviršinės nuotekos patenka į ginčo nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (tinklus), ir ar paviršinės nuotekos įtakoja apskaitos prietaisu fiksuojamus nuotekų kiekius. Aptarta aplinkybė gali turėti reikšmės sprendimui dėl ginčo esmės, kadangi turi būti vertinamos asmenų, atsakingų už paviršinių nuotekų tvarkymą, teisės ir pareigos, o aptartų asmenų (ne)tinkamas teisių ir pareigų įgyvendinimas gali turėti įtakos atsakovės (Bendrijos) prievolės apmokėti už nuotekų tvarkymą apimčiai.
25. Procesiniuose dokumentuose atsakovė (Bendrija) taip pat nurodė ir tai, kad apskaičiuojant mokėtiną sumą (kainą) už ginčo laikotarpiu išleistų nuotekų tvarkymą turėjo būti vadovaujamasi Sutarties nuostatomis, o ne įrengto apskaitos prietaiso duomenimis. Apylinkės teismas nesutiko su atsakove, jog nustatant paslaugų kainą neribotą laiką turi būti vadovaujamasi Sutartimi, kuri nebuvo šalių pakeista (ar nutraukta). Apylinkės teismas aptariamą išvadą grindė tuo, kad sutarčių laisvės principas savaime negali paneigti įpareigojimo paslaugų gavėjui sudaryti viešąją sutartį apskritai ar, išlaikant buvusius sutartinius santykius de facto (liet. pagal faktą), neribotą laiką šiuo principu pateisinti naujos sutarties sudarymo vilkinimą galimai dėl to, kad anksčiau atsakovės sudaryta sutartis priimtinesnė. Analizuojant aptartus argumentus:
25.1. matyti, jog Sutarties 4.4 papunktyje šalys sulygo, jog „Pardavėjas įsipareigoja kas mėnesį parengti ir pateikti Abonentui sąskaitą už per mėnesį išvalytą nuotekų kiekį. Sutarties pasirašymo metu 1 m3 nuotekų šalinimo kaina – 1,23 Lt/m3 (su PVM). Mėnesinį mokestį sudaro (4,2 m2 x 76 gyventojai x 1,23 Lt = 392,62 Lt) su PVM 392,62 Lt. Keičiantis gyventojų skaičiui automatiškai keičia mokestį už nuotekų šalinimą. Kainoms pasikeitus apmokama naujomis kainomis. Apie kainų pasikeitimą pranešama raštu prie 1 mėn.“. Aptarta Sutarties nuostata numatė nuotekų tvarkymo kaštų apskaičiavimo metodiką. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ir pačios Sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, jog „Pardavėjas ir Abonentas vykdydami šia sutartį, vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklėmis ir kitais poįstatyminiais norminiais aktais, reglamentuojančiais geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą“. Sutarties 2.1 ir 4.4 papunkčių analizė leidžia spręsti apie tai, jog šalys Sutartimi sulygo ne dėl fiksuotos (išreikšta konkrečia pinigų suma), o dėl dinamiškos (kintančios) kainos už nuotekų tvarkymo paslaugas, kuri bus apskaičiuojama pagal besikeičiančias teisės aktais nustatomas nuotekų tvarkymo dedamąsias (kainas) bei kintantį gyventojų skaičių. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuotekų tvarkymo kainos yra reguliuojamos valstybės (GVTNTĮ 3 straipsnio 16 ir 37 dalys, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 7 punktas) ir ginčo laikotarpiu aktuali nuotekų tvarkymo kaina nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019-01-17 nutarimu Nr. 03E-9. Gyventojų skaičiaus pokyčio nuo 2008 m. (Sutarties sudarymo) iki ginčui aktualaus laikotarpio šalys neįrodinėjo ir tokių duomenų neteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu ir nebuvo raštu įforminti Sutarties pakeitimai, susiję su besikeičiančiomis pagal viešąjį teisinį reguliavimą nuotekų tvarkymo kainomis ir kintančiu gyventojų skaičiumi, tai Sutarties 4.4 papunktyje numatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama kiekvieno mėnesio nuotekų šalinimo kaina, nuotekų tvarkytojui bent minimaliai leidžia reaguoti į kintančias aplinkybes šalinant atsakovės išleidžiamas nuotekas. Aptariamu atveju negalima pritarti apylinkės teismo pozicijai, jog tik todėl, kad šalys Sutartį sudarė 2008-07-11, t. y. daugiau nei prieš 12 metų, į sudarytos Sutarties nuostatas neprotinga atsižvelgti. Visgi, viešasis teisinis reguliavimas ir nustatytos individualios faktinės aplinkybės neabejotinai daro įtaką atsakovės išleistų nuotekų tvarkymo paslaugų kainai (prievolės apimčiai);
25.2. ieškovė teigė, kad GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Apylinkės teismas sprendė, jog kadangi pradinės kreditorės įrengti apskaitos prietaisai fiksuoja ne tik atsakovei priklausančių subjektų nuotekų kiekį, bet ir kitų subjektų išleidžiamas nuotekas, todėl GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalyje numatyta teisė nuotekų tvarkytojui reikalauti atsiskaityti pagal apskaitos prietaiso rodmenis negali būti pripažinta. Apeliaciniame skunde ieškovė vėlgi akcentuoja GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalies nuostatos prioritetą prieš Sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalies nuostatos, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje (sutarčių) teisėje galioja draudimas vienašališkai keisti sutarties sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ginčo Sutartis nenustatė kokių nors išlygų dėl galimybės keisti kainos apskaičiavimo metodą, t. y. taikyti ne atitinkamą, 4.4 papunktyje numatytą, formulę, o kainą apskaičiuoti pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Visgi, GVTNTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu (CK), Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu (GVTNTĮ) ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalies nuostata savo esme įtvirtina įstatyminį Sutarties pakeitimo atvejį. Tam, kad būtų teisiškai pagrįstai, vadovaujantis GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalimi, pakeistas Sutartyje sulygtas išleistų nuotekų kiekio apskaičiavimo metodas, pagal kurį atsakovei apskaičiuojama kaina, turi būti laikomasi įstatyme nurodytų sąlygų. GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalies gramatinė formuluotė rodo, kad nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo (apskaitos prietaiso) rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Tam, kad būtų galima pateisinti GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą sutarties pakeitimo išlygą konkrečiai sutarčiai, kolegijos vertinimu, būtina įrodyti, kad iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Nors apylinkės teismas ir nurodė, kad byloje tarp šalių ginčo nėra dėl to, kad skiriasi atsakovės sunaudojamo vandens ir jos nuosavybės teise priklausančiais į pradinio kreditoriaus tinklus šalinimų nuotekų kiekis, tačiau konkrečių skaičiavimų į bylą nepateikta. Nesant konkrečių skaičiavimų, negalima sulyginti duomenų ir padaryti išvados apie esantį esminį skirtumą tarp suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų. Be to, teisėjų kolegija jau atkreipė dėmesį, jog atsakovei priklausančių nuotekų kiekio padidėjimą galėjo lemti ne tik prisijungęs didesnis vartotojų kiekis, tačiau ir paviršinių nuotekų tarša, tačiau aptarta aplinkybė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat detaliau neaptarta. Nuotekų tvarkymo teisiniame reguliavime paviršinių nuotekų tvarkymui taikomas kitoks teisinis režimas, nei gyventojų išleidžiamoms nuotekoms, todėl būtina atsižvelgti ir į paviršinių nuotekų tvarkymui būdingą reguliavimą (pvz., (į)vertinti, dėl kokių priežasčių paviršinės nuotekos patenka į nuotekų apskaitą ir koks konkretus subjektas už tokią situaciją atsakingas; (į)vertinti, jei būtų nustatyta, jog paviršinės nuotekos buvo apskaitomos ginčo apskaitos prietaisu, kokia būtų įtaka atsakovės prievolės apimčiai).
25.3. GVTNTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuotekų tvarkymo sutartis gali būti pakeista ir CK nustatytais atvejais. CK numato galimybę teisminiu būdu pakeisti tarp šalių sudarytą sutartį, jeigu iš esmės pasikeitė aplinkybės (CK 6.204 straipsnis, arba kai viena šalis iš esmės pažeidė sutartį (CK 6.233 straipsnis). Nenustatyta, jog ieškovė būtų pateikusi duomenis apie tai, jog Sutartis (Sutarties nuostatos, reguliuojančios kainos apskaičiavimo būdą ar formulę) būtų buvusi pakeista CK nustatyta tvarka.
26. Apibendrinant aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su Sutarties nuostatų analize bei įtaka atsakovės piniginės prievolės (ne)pagrįstumui, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo motyvacija nepakankama konstatuoti, jog Sutarties nuostatos aptariamu atveju negali būti taikytinos apskaičiuojant sumą (kainą), kurią atsakovė turėtų sumokėti už išleistų nuotekų tvarkymą. Tačiau vertinant Sutarties nuostatas turėtų būti atsižvelgiama į individualias faktines bylos aplinkybes bei galiojantį specialųjį teisinį reguliavimą.
27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos už nuotekų tvarkymo paslaugas. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje buvo būtina aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovės (Bendrijos) piniginės prievolės (skolos) apimtimi, atsižvelgiant į tai, jog į atsakovei (Bendrijai) nuosavybės teise priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą patenka ir kitų subjektų (asmenų), taip pat galimai ir paviršinės, nuotekos. Nesiaiškinta ir kitų subjektų (asmenų) teisių ir pareigų apimtis bei tokių subjektų teisių ir pareigų (ne)tinkamo įgyvendinimo nuotekų tvarkymo srityje reikšmė (įtaka) šio ginčo kontekste, nors tai, kaip jau minėta, gali turėti įtakos atsakovės (Bendrijos) piniginių prievolių apimčiai. Iš esmės neanalizuotos ir tarp atsakovės bei pradinės kreditorės sudarytos Sutarties nuostatos, jų įtaka atsakovės piniginės prievolės apimčiai, taip pat individualių faktinių aplinkybių bei specialaus teisinio reguliavimo įtaka Sutarties vykdymui, įskaitant ir atsakovės mokėtinos kainos (sumos) apskaičiavimą už išleistas nuotekas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nevisapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybes, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, reiškia, jog apylinkės teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o padarytų klaidų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Bylos kontekste būtina aiškintis naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Aktualu svarstyti ir trečiųjų asmenų, galimai prisijungusių ir išleidžiančių nuotekas į atsakovės nuotekų tinklus, o taip pat pradinės kreditorės įtraukimo į bylą klausimą. Turėtų būti sprendžiama ir dėl apylinkės teismo nepasisakyto teisinio reguliavimo, galiojančio nuotekų tvarkymo srityje, nuostatų taikymo. Taip pat iš naujo vertinamos aplinkybės, susijusios su Sutarties nuostatų galiojimu GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalies kontekste. Aptartos aplinkybės reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti išnagrinėta praktiškai visiškai naujais aspektais. Kolegijos vertinimu, vien tik abstraktus ir neindividualizuotas kasacinio teismo praktikos percitavimas negali būti laikomas tinkamu bylos išnagrinėjimu, kuris padėtų atkurti teisinę taiką tarp šalių. Juolab, kad kaip nurodė pats apylinkės teismas, nuotekų tvarkymas susijęs ir su viešuoju interesu, kas įgalina teismą vertinti ir spręsti net ir dėl tų aplinkybių, dėl kurių ieškovė (reikalavimo teisę įsigijęs subjektas) dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasisakė. Apeliacinės instancijos teisme surinkus naujus įrodymus, reikšmingus atsakovės piniginės prievolės (skolos) apimčiai įvertinti, iš esmės pasisakius dėl teisinio reguliavimo, dėl kurio šalys neteikė paaiškinimų, proceso dalyviai prarastų teisę į apeliacinį procesą dėl aplinkybių, kurios nebuvo tirtos bei vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 265–266 straipsniai). Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus