Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20533-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.4., 2.1.28., 2.8. 1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,
sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,
dalyvaujant ieškovui R. P. ir atstovei adv.pad.D.Voidachovič,
atsakovo UAB „Urbanika" atstovui adv.pad.A.T.Paruliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui UAB ,,Urbanika“ dėl avanso ir netesybų priteisimo, atsakovo UAB ,,Urbanika“ priešieškinį R. P. dėl sutarties nutraukimo ir pabaigos, restitucijos, netesybų priteisimo. Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas R. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 36000 Eurų sumokėtą avansą, 3000 eurų netesybas, 8 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad nutarė įsigyti butą šeimos poreikiams. Būsimo namo statybvietėje vyko intensyvūs statybos darbai. Nurodo, kad sudarė su atsakovu ne tik preliminariąją sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, bet ir sumokėjo atsakovui pinigus už įrengto parkingo vietas. Nurodo, kad, kai pareikalavo atsakovą dėl parkingo vietų pirkimo-pardavimo sudaryti notarinę sutartį, išsiaiškino, kad nei parkingo vietos, nei butas atsakovui UAB ,,Urbanika“ nepriklauso, tai buvo UAB „Anreka“ nuosavybė. Nurodo, kad atsakovas pinigus sumokėtus už pakavimosi vietas sugrąžino, tačiau įmokų už butą negrąžina. Nurodo, kad atsakovas prievolės pagal sutartyje nustatytus terminus neįvykdė, atsakovo UAB „Urbanika" ir trečiojo asmens UAB „Anreka“ sudaryta sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo yra 90000 eurų sumai, o atsakovas jam pasiruošęs butą parduoti už 70000 eurų. Nurodo, kad ieškovas 2022-08-11 nutraukė sutartį, pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Priešieškinį prašo atmesti, nes šalių prievolės įvykdymo terminai pagal sutartį gali būti pratęsti tik abipusiu susitarimu, o ne vienašališkai atsakovo. Atsakovas prievolės neįvykdė, butas jam nepriklauso, buto teisinė registracija neatlikta, todėl atsako už neįvykdymo pasekmes.
Atsakovas UAB ,,Urbanika“ prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Pagal 2021-05-20 Preliminarią sutartį šalys susitarė, kad pagal 5.8 punktą – Jei Pirkėjas (ieškovas) dėl vienų ar kitų priežasčių nepasirašo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, Butai Nr. 30 besąlygiškai grąžinamas Pardavėjo nuosavybėn. Šiuo atveju Pardavėjas grąžina Pirkėjo sumokėtas įmokas, suradus naują buto pirkėją, išskyrus 3000 Eur dydžio netesybas. Šios sutartinės sąlygos patvirtina tą aplinkybę, kad šalys susitarė dėl sutarties pasibaigimo pagrindų. Tai visų pirma, pirkėjui-ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimo 2021-05-20 Preliminariosios sutarties 3.2 punkte nustatyta tvarka, t.y. iki 2021-10-10 neatlikus nurodyto mokėjimo – 34000 eurų sumai – kas laikytina bei pripažintina esminiu sutarties pažeidimu (LR CK 6.217 str.), atsakovas negavęs dalies sutartimi numatyto jos įvykdymo – mokėjimo, pateikė pasiūlymą sutartimi nustatytomis sąlygomis nutraukti sutartinius santykius - jam nesutikus, sutartis nutrauktina pagal reiškiamą priešieškinį. Laikytina, kad kvalifikuojant pagal sutarties 5.8 punktą šalims kylančias pareigas ir teises, dėl ieškovo – pirkėjo valios jis atsisakė vykdyti sutartį, be to buvo informuotas apie namo statybos ir namo pridavimo pasikeitusią datą. Dėl ieškovo kaltės pripažintina, kad sutartis nutraukiama. Kartu taikant sutartimi nustatytas jos nutraukimo teisines pasekmes ir reikalaujant netesybų. Atsakovas prašo nutraukti sutartį ir laikyti ją pasibaigusią dėl ieškovo kaltės, priteisti 3000 eurų netesybas, taikyti restituciją -33000 eurų grąžinti ieškovui suradus pirkėją, nevėliau per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsakovo atstovas nurodo, kad atsakovą UAB „Urbanika" ir trečiąjį asmenį UAB „Anreka“ sieja komerciniai įsipareigojimai, kurių teismui neatskleis, todėl neturėtų būti keista aplinkybė, kad ieškovui parduoda butą pigiau, nei perka iš trečiojo asmens. Pagal susiklosčiusią praktiką už rangos darbus atsakovas atsiskaitymą gauna butais, tad vėliau pagal datą sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu nei su ieškovu yra normali atsakovo ir UAB „Anreka“ verslo praktika. Nurodo, kad namas nėra iki šiol priduotas, butas teisiškai neįregistruotas.
Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmetamas.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Pagal dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Teismas dispozityviose bylose savo iniciatyva keisti šių ieškinio elementų negali. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas). Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).
LR CK 6.158 str. 1 d. numato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. LR CK 6.401 str. 1 d. „Būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis“ numato, kad „Pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą“. Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta:
1) pirkėjo teisė per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties;
2) būsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos;
3) sutarties dalyko aprašymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas;
4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai;
5) teisės į gyvenamąjį namą ar butą suvaržymai (tiek esantys, tiek būsimi);
6) rangovas, architektas, inžinierius ir kiti statybą ir jos priežiūrą atliksiantys asmenys;
7) žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisės į žemės sklypą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2021-05-20 sudarė Preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Savo turiniu sutartis yra būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriai turi būti taikoma LR CK 6.401 str. norma ir atitinkamai straipsnio 2 dalies reikalavimai. Šalių sudaryta sutartis, nors šalių įvardinama preliminariąja sutartimi, kuriai taikomos LR CK 6.165 str. normos, tačiau sutartyje nėra ikisutartiniams santykiams būdingų apibrėžiančių elementų. Sutartyje yra butų kainos sumokėjimo grafikas, buto perdavimo ieškovo nuosavybėn numatyta konkreti tvarka, kas atitinka pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties turinyje aptariama pastatyto ir teisiškai registruoto buto perdavimo tvarką, todėl šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma teisės normos, kurias šalys turėjo omenyje (LR CK 1.87 str. 1 d.). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas). Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Šalis turi teisę atsisakyti sudaryti preliminariąją sutartį, ko šalių sudarytoje sutartyje nenumatyta – šalių sudarytoje sutartyje yra išdėstyti imperatyvūs reikalavimai kas liečia pirkėją ir pardavėją. Sistemiškai aiškinant šiai bylai aktualias CK 6.165 ir 6.401 straipsnių teisės normas, pažymėtina, kad CK 6.165 straipsnis yra CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ XII skyriaus „Sutarčių sudarymas“ norma, tuo tarpu CK 6.401 straipsnis yra atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančios CK šeštosios knygos dalies skirsnyje, skirtame nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti. Specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo sudarytoji sutartis yra ne vien preliminarioji pagal CK 6.165 straipsnį, t. y. vien tik dėl organizacinių veiksmų atlikimo siekiant ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo pagal CK 6.401 straipsnį reikia įvertinti aplinkybes, ar sutartyje yra vienos šalies įsipareigojimas pastatyti būsimą gyvenamąjį namą ar butą ir įsipareigojimas jį parduoti, o kitos šalies įsipareigojimas pastatytą objektą nupirkti, sumokant preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Įsipareigojimas pastatyti gali apimti ne tik atvejus, kai yra pradedama nauja statyba, bet ir atvejus, kai sudaroma sutartis dėl statomame name parduodamo buto. Šalys turi teisę susitarti, kad bus parduodamas nevisiškai užbaigtas namas ar butas, kadangi privatiems asmenims leidžiama susitarti dėl tokių sutarties sąlygų, kurios nėra uždraustos ar neprieštarauja teisiniams imperatyvams. CK 6.401 straipsnis nedraudžia susitarti dėl jau pradėtame statyti name statomo buto pardavimo, dėl statomo buto kitokio finansavimo (negu nustatyta CK 6.401 straipsnio 5 dalyje) ar kitokio prisidėjimo prie objekto statybos (pavyzdžiui, įrengiant objektą savo paties darbu, pasitelkiant savo rangovus, ar kt.). Pagal CK 6.401 straipsnį buto statybų finansavimo faktas nėra būtinas, šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota statybų finansavimo galimybė tik vienu būdu, tačiau tai nedraudžia susitarti dėl kitų dalyvavimo statyboje galimybių. Jeigu jos nustatytos sutartyje, tai tokios aplinkybės nepaneigia preliminariosios statomo buto pirkimo–pardavimo sutarties. (2018-11-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Kai šalys susitaria dėl visos pardavimo kainos sumokėjimo, tai gali būti pagrindas pripažinti, kad ikisutartiniai santykiai modifikavosi į sutartinius pirkimo-pardavimo santykius. Dažniausiai tai santykiai, kurių teisinius padarinius nustato CK 6.309 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009).
Byloje nustatyta, sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamą sutartį ieškovas R. P. kaip pirkėjas ir vartotojas, siekė, patenkinti savo šeimos poreikį į gyvenamąjį būstą. Už būsimą statomą butą sumokėjo 36000 eurų iš 70000 eurų sutartos buto kainos. Atsakovas, prisistatydamas kaip statytojas, sutarties 8.3. punktu numatydamas 5000 eurų baudą už sutarties sąlygų atskleidimą, faktiškai eliminavo vartotojo galimybę surinkti atitinkančią tikrovę informaciją apie statytoją, kad atsakovas yra tik tarpininkas, o statytojas yra UAB „Anreka“, kas nustatyta iš 2021-06-04 iš statybų sutarties sudarytos tarp UAB „Urbanika“ ir UAB „Anreka“. Teismui teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad UAB „Urbanika“ ir UAB „Anreka“ sieja verslo santykiai, kurių turinį ir pobūdį atsisakė teismui nurodyti: nurodė, kad dalį atlygio už atliktus subrangos darbus gauna natūra – pastatytais butais. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis). Ginčo atveju, ieškovas, kaip vartotojas, sumokėjęs didesnę dalį buto kainos, ir jam neperdavus buto iki 2021-10-31, kaip numatyta sutarties 4.5. punkte, 2022-08-11 pretenzija-reikalavimu nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtas pinigų sumas. Teismas atsakovo atsikirtimą, kad 4.5. punkto data gali keistis, keičiantis namo pridavimo terminui, atmeta, nes sutarties 8.1. punkte numatyta, kad sutarties 4.5. punkte sutarties įvykdymo data gali keistis tik šalių susitarimu. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad namas iki šiol nebaigtas statyti, buto teisinė registracija neatlikta. Teismas atsakovo reikalavimą taikyti 5.8. punktą atmeta, nes ieškovas yra vartotojas ir yra nesąžininga reikalauti butui, kuris nėra iki bylos nagrinėjimo datos pastatytas ir nėra atsakovo nuosavybė, surasti pirkėją. LR CK 6.158 str. 1 d. numato sutarties šaliai sąžiningo elgesio reikalavimą – atsakovas sudarydamas sutartį neatskleidė ieškovui tikrovę atitinkančios informacijos ir gavo pinigus iš ieškovo savo ūkinei veiklai, įskaitant sandoriui su trečiuoju asmeniu statytoju sudaryti. Būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo. Ieškovas, kaip vartotojas, sutartyje nustatytu terminu iš atsakovo negavęs buto dokumentų, tai yra neįvykdžius prievolės, turėjo teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti pagal sutarties 4.7. punktą sumokėti 3000 eurų baudą už prievolės neįvykdymą sutartu terminu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme įtvirtintas tam tikras būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties reglamentavimo išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių, kuriuo iš esmės siekiama visapusiškiau užtikrinti pirkėjo – fizinio asmens ir kartu vartotojo – interesus, taip pat į aptariamos preliminariosios sutarties paskirtį bei sudarymo specifiką, pirkėjo dalyvavimą finansuojant gyvenamojo namo ar buto statybą, darytina išvada, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta apimtimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CPK 1.138 straipsnis). Aptariama pirkėjo teisė nepaneigia sutarties laisvės principo. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.221 str. 2 d., ieškovui priteisia 36000 eurų avansą bei tenkina reikalavimą dėl netesybų.
Teismas priešieškinį atmeta, nes negalima priešieškiniu reikalauti nutraukti jau ieškovo vienašališkai nutrauktą sutartį ir laikyti ją pasibaigusia. Atsakovas apie prievolės ir sutarčių pabaigą gali rasti informaciją Civilinio kodekso 6 knygoje. Atsakovas priešieškiniu neginčiją ieškovo 2022-08-11 vienašalį sutarties nutraukimą, neįrodinėja ieškovo veiksmų neteisėtumą.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika.).
Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).
Atsakovas pagal preliminarią sutartį prievolės visiškai neįvykdė – nepardavė ieškovui buto sutartyje nustatytu terminu. Tai reiškia, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) dėl sudarė sąlygas ieškovo atžvilgiu kilti sutarties nesudarymo pasekmėms, o tai pagrindžia ieškovo teisę reikalauti maksimalaus dydžio baudos pagal preliminarią sutartį.
Antra, ieškovas yra vartotojas (fizinis asmuo), kuri preliminarią sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovo parengtą projektą, o atsakovas – juridinis asmuo, verslininkas, kuri kaip savo srities profesionalas, prieš prisiimdama įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį galėjo ir privalėjo įvertinti jų teisinę reikšmę, įskaitant jų atitiktį protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai ir jų nesilaikymo pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteisiamas sumokėtas už butą avansas 36000 eurų, 3000 Eur bauda, o priešieškinis atmetamas. Priešieškinis atmetamas, nes atsakovas negali reikalauti nutraukti sutarties ir laikyti ją pasibaigusią, nes ieškovas sutartį 2022-08-11 nutraukė, nesulaukęs sutarties įvykdymo iš atsakovo. Atsakovo reikalavimas dėl baudos priteisimo atmetamas, nes sutartis nutraukta dėl atsakovo prisiimtos sutartinės prievolės neįvykdymo. Sutartį nutraukus atsakovas negali reikalauti taikyti restituciją pagal nutrauktos sutarties 5.8. punktą, kuris vartotojui ex officio negalioja, nes verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LR CK6.2284 str. 2 d. 4 p. ir 6.2284 str.9 d.).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 3260 Eur bylinėjimosi išlaidos (860 Eur žyminis mokestis ir 2400 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis)).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (62,08 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui R. P., a.k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Urbanika", į.k. 305104066, 36000 Eur (trisdešimt šešis tūkstančių eurų) sumokėtą avansą 3000 eurų baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (39000 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3260 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB ,,Urbanika", į.k. 305104066, 62,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sumokėjus šią sumą būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis