Civilinė byla Nr. e2A-33-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09417-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.18.3.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo ieškovų D. P. ir Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P. ir Ž. P. ieškinį atsakovei UAB „E47“ dėl užmokesčio už darbus, trečiasis asmuo O. S.,

n u s t a t ė :        

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai D. P. ir Ž. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „E47“ 959,80 EUR užmokestį už darbus D. P., 365 EUR užmokestį už darbus Ž. P., 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovai su atsakovu kiekvienas sudarė langų montavimo rangos sutartis, pagal kurias ieškovai įsipareigojo sumontuoti langus sutartyje nurodytame objekte, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Ieškovai darbus atliko laiku ir tinkamai, tačiau atsakovas tik iš dalies apmokėjo už atliktus darbus. Atsakovas ieškovams mokėjo užmokestį už darbus, jį apskaičiuodamas pagal sumontuotų langų plotą, o ieškovai teigia, kad užmokestis turi būti mokamas už angų, į kurias buvo montuojami langai, plotą.

3.       Atsakovė UAB „E47“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad kartu su ieškovais už atliktus darbus jis sumokėjo dar vienam asmeniui - O. S., kuris dirbo kartu su ieškovais. Nurodo, kad su visais dirbusiais asmenimis atsakovas atsiskaitė tinkamai, ieškovų reikalavimas nepagrįstas.

5.       Trečiasis asmuo O. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė ieškovų D. P. ir Ž. P. ieškinį. Priteisė atsakovei UAB „E47“ iš ieškovų D. P. ir Ž. P. išlaidas advokatės pagalbai apmokėti lygiomis dalimis, po 1 076,90 EUR iš kiekvieno ieškovo. Priteisė valstybei iš ieškovų D. P. ir Ž. P. bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 5,21 EUR iš kiekvieno ieškovo.

7.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad ieškovai su atsakovu kiekvienas sudarė langų montavimo rangos sutartis, pagal kurias ieškovai įsipareigojo sumontuoti langus (D. P. - 6 vnt., 92 m2, Ž. P.- 10 vnt 185 m2) sutartyje nurodytame objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Sutartyje nurodyta langų montavimo kaina 15 EUR/m2. Remdamasis šalių ir liudytojų paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog šiuos darbus faktiškai atliko ieškovas D. P. ir trečiasis asmuo O. S., o ieškovės Ž. P. duomenys ir verslo liudijimas buvo panaudoti tik atsiskaitant už darbus. Sutartis su trečiuoju asmeniu O. S. nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog langų montavimo darbai nebuvo išskirstyti į atskiras operacijas ir visi montavę langus asmenys dirbo tuos pačius darbus, kurių galutinis rezultatas - langų sumontavimas sutartyse nurodytame objekte. Už šį galutinį rezultatą buvo sulygtas užmokestis. Remdamasis byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jie paneigia ieškovų tvirtinimą, kad jie vieni sumontavo visus langus objekte (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog dalį langų montavimo darbų atliko trečiasis asmuo O. S..

8.       Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant aplinkybėms, kai sudarytos sutartys netiksliai atspindi darbų eigą ir asmenis, atlikusius sutartyse numatytus darbus, remiamasis šalių neginčijamais faktais, kad langai sutartyse nurodytame objekte buvo sumontuoti, užmokestis už galutinį rezultatą 15 EUR už m2 sumontuotų langų pagal angos matmenis, šį užmokestį turėjo gauti faktiškai langus montavę asmenys. Užmokesčio pasiskirstymas, teismo vertinimu, šių asmenų tarpusavio reikalas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesant kitų įrodymų, laikytina, kad atsakovas nepasirašytame 2018 01 03 atliktų darbų akte teisingai nustatė ieškovų ir trečiojo asmens atliktų langų montavimo darbų dalis, apimtis ir teisingai sumokėjo rangos sutartyse nustatyto dydžio (15 EUR/1 m2) užmokestį už faktiškai atliktus darbus. Konstatavo, jog šis ieškovo darbų apimčių ir užmokesčio paskirstymas atitinka nustatytas aplinkybes, kad darbus atliko du rangovai (ieškovė Ž. P. darbų neatliko, bet šalių susitarimu jai turėjo būti sumokėta dalis užmokesčio), užmokestis sumokėtas už angų, į kurias buvo montuojami langai, plotą, kadangi akte nurodytas plotas 286,67 m2 yra didesnis už langų rėmų plotą 277 m2. Nesant galimybės nustatyti angų, į kurias buvo sumontuoti langai, plotų ir ieškovams nepasinaudojus teismo pasiūlymu pateikti angų, į kuriuos jie sumontavo langus, plotų įrodymus, laikytina, kad angų plotai atitinka atsakovo pateiktame nepasirašytame 2018 01 03 atliktų darbų akte nurodytus plotus, iš viso 286,67 m2. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai ieškinyje patvirtino, kad gavo 2018 01 03 atliktų darbų akte nurodyto dydžio užmokestį ir šiam užmokesčiui atitinkant ieškovų darbo apimtis, rangos sutarčių ir šalių susitarimų nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovams papildomas ieškinyje reikalaujamas užmokesčio sumas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovai D. P. ir Ž. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymėjo, jog teismo motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas didesnę įrodomąją galią suteikė šalių paaiškinimams, o ne byloje pateiktiems įrodymams.

11.       Nurodė, kad objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (Svečių namai), stiklinei pastato konstrukcijai įrengti buvo sudarytos trys rangos sutartys, iš kurių dvi sudarytos su Ž. P. ir D. P. dėl stiklinių langų konstrukcijų įmontavimo į pastato nišas, o viena rangos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu O. S. dėl aliuminio lango konstrukcijų išmontavimo jų iškrovimo vietoje, nunešimo prie nišos, kurioje langas buvo vėl sukonstruotas į vieningą lango konstrukciją, kad vėliau ieškovai galėtų lango konstrukciją įmontuoti į pastato nišą. Pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina byloje esančių rangos sutarčių pavadinimai ir turinys. Pagal šias sutartis buvo atliekami skirtingi darbai ir apmokėjimas turėjo būti atliekamas ne kaip už vieną darbą, o už du skirtingus po 15 EUR už kv.m. atskirai. Paaiškino, jog langai jau sumontuoti buvo suvežti į objektą (duomenys neskelbtini) ne prie montuotinų nišų, o gerokai toliau, dėl jų svorio langus reikėjo išmontuoti, sunešti iki montuotinų nišų ir vėl sumontuoti tam, kad pagal langų montavimo rangos sutartį D. P. galėtų juos įmontuoti į nišas. Analogiškos sutarties sąlygos ir Ž. P. sudarytos 2017-11-29 sutarties. Pirmos instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, jog O. S. atliko tik langų konstrukcijų pernešimo darbus. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus patvirtinančius langų svorį, taip pat mano, jog byloje skirtinas žodinis teismo posėdis aplinkybėms išsiaiškinti.

12.       Apeliantų įsitikinimu, įtakos tokiam teismo sprendimui turėjo ir trečiojo asmens O. S. parodymai ar netinkamas jų vertimas užduodant klausimus ir verčiant atsakymus teismui. Pažymėjo, jog nors teismo ir atsakovo vertinimu Ž. P. jokių darbų ginčo objekte neatliko, tačiau darbai buvo atlikti tiek pagal D. P., tiek pagal Ž. P. sutartis, kuri šiuos darbus žodine forma delegavo sutuoktiniui. Užsakovas matydamas, kad apeliantas atlieka šiuos darbus už Ž. P. su tuo sutiko, nes mokėjo už darbus į Ž. P. banko sąskaitą. Pažymėjo, jog užsakovas prašė D. P. pasirūpinti dar vienu verslo liudijimu (sutuoktinės) ir sutartį su Ž. P. reikalavo pasirašyti užsakovo atstovas. Šias aplinkybes patvirtina, sms susirašinėjimas, kurį apeliantai prašo prijungti prie bylos, kadangi juos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „E47“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsakovo nuomone, visos aplinkybės (įskaitant dėl susitarimo, darbų, jų atlikimo bei atsiskaitymo už juos) jau buvo detaliai išsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jų iš naujo nagrinėti ar jas kitaip vertinti apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai ieškovai apskritai nepateikė jokių argumentų dėl sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Paaiškino, jog atsakovas iš tikrųjų vykdė objekto adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir apdailos darbus ir 16 vnt. langų montavimui objekto C korpuso pirmame aukšte surado ir pasamdė ieškovą D. P., kuris faktiškai pradėjo vykdyti langų montavimo darbus 2017-11-21. Tai patvirtino tiek pats ieškovas, tiek byloje esantis susirašinėjimas. Darbų vykdymo metu šių darbų įforminimui su ieškovu D. P. buvo pasirašyta 2017-11-06 Langų montavimo Rangos sutartis bei ieškovo prašymu buvo pasirašyta 2017-11-29 Langų montavimo Rangos sutartis su jo sutuoktine ieškove Ž. P.. Abi sutartys faktiškai buvo pasirašytos vienu metu, jau pradėjus darbus. Atsakovas, pasirašydamas sutartis, nekreipė dėmesio į jose nurodytas datas, nes darbai jau vyko. Tikėtina, kad ieškovas D. P. tokias datas nurodė, kad jos atitiktų ieškovams išduotus verslo liudijimus. Tačiau ieškovė Ž. P. jokių sutartinių darbų nevykdė ir objekte nepasirodė. Tai civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino tiek liudytojai, tiek pati ieškovė Ž. P., taigi jau vien dėl to ieškovės Ž. P. reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas. Ieškovas D. P. nurodė, kad kartu su juo darbus atliks trečiasis asmuo. Su šiuo asmeniu sutartis nebuvo pasirašyta. Tik 2018-01-22 atsakovas gavo elektroniniu paštu iš trečiojo asmens sutartį (elektroninis laiškas pateiktas teismui kartu su 2018-12-03 prašymu), kurios niekada nepasirašė, nes ji neatitiko susiklosčiusių šalių santykių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Sprendime, ieškovai neįrodė ir civilinėje byloje nenustatyta, kad langų montavimo darbai buvo išskirstyti į atskiras operacijas, kaip antai, langų išardymas, sunešiojimas, surinkimas, sumontavimas, ir kad ieškovai turėjo atlikti ne pilną langų montavimą, o tik tam tikrą šio darbo dalį. Atsakovas sutiko, kad ieškovas į pagalbą montavimo darbams atlikti pasitelktų ir trečiąjį asmenį, tačiau jokiu būdu nederino su juo atskiro papildomo atlyginimo už langų nešiojimą ir surinkimą. Atsakovas pažymi, jog visi montavę langus asmenys dirbo tuos pačius darbus, kurių galutinis rezultatas – langų sumontavimas Sutartyse nurodytame objekte. Už šį galutinį rezultatą ir buvo sulygtas užmokestis 15 EUR/m2. Toks buvo tikrasis šalių susitarimas. Kaip patvirtino liudytojai pirmosios instancijos teisme, langai buvo pristatyti prie pastato, kur turėjo būti montuojami į nišas, todėl šiuo atveju langų nešioti nereikėjo.

15.       Atkreipė dėmesį, jog ieškovams buvo ir yra žinoma, kad langų montavimo darbai turėjo būti atliekami bendrai atsakovo naudai, kad atlyginimas už bendrai atliktus darbus yra apmokėtas ieškovams ir trečiajam asmeniui. Tai patvirtina ir tas faktas, jog ieškovai po darbų akto, kuriame buvo nurodyti trys pinigų gavėjai, gavimo niekada neginčijo, kad trečiasis asmuo į jį neturėtų būti įtrauktas ir kad trečiajam asmeniui nepriklausytų atlyginimas. Su ieškovais ir O. S. buvo atsiskaityta pagal elektroniniu paštu siųstą atliktų darbų aktą: ieškovui D. P. sumokėta 500 EUR; ieškovei Ž. P. – 2.500 EUR; O. S. – 1.300 EUR. Todėl konstatuotina, kad atsakovas už darbus yra pilnai tinkamai atsiskaitęs ir visos ieškovams priklausančios sumos jau yra apmokėtos. Ieškovai, reikalaudami papildomų piniginių sumų apmokėjimo iš atsakovo, elgiasi nesąžiningai.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

17.       Apeliantai prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantai iš esmės nemotyvavo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18.       Apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Ieškovai nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateikiamus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai susiję su montuotų langų svoriu iš esmės nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi šiomis aplinkybėmis ieškovai negrindė savo pozicijos ir jos nebuvo analizuojamos pirmosios instancijos teisme. Prašydami prijungti šiuos įrodymus apeliantai nenurodo kokią įtaką jie turi pirmosios instancijos teismo sprendimui ir kokias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes jie paneigia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų prašymas dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme atmestinas.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.

20.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas D. P. su atsakovu 2017-11-06 sudarė Langų montavimo rangos sutartį, kurios 2 p. ir 9 p. atsakovas perdavė rangovui 6 vnt. aliuminio langų, iš kurių 3 vnt. su aliuminio durimis ir kurių bendras plotas 92 m2, o ieškovas įsipareigojo sumontuoti 16 vnt. bendro 277 m2 ploto langus, objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu sudarė 2017-11-29 Langų montavimo Rangos sutartį, kurios 2p. ir 9 p. atsakovas perdavė rangovui 10 vnt. aliuminio langų, iš kurių 10 vnt. su aliuminio durimis ir kurių bendras plotas 185 m2, o ieškovas įsipareigojo sumontuoti 16 vnt. bendro 277 m2 ploto langus. Abiejuose sutartyse numatytas užmokestis už darbus – 15 EUR už m2. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 959,80 EUR užmokestį už darbus D. P. ir 365 EUR užmokestį už darbus Ž. P., nurodydami, jog darbus atliko, tačiau atsakovas su jais pilnai neatsiskaitė. Atsakovo teigimu, ieškinys nepagrįstas, kadangi darbus atliko ir trečiasis asmuo, o atsakovas yra pilnai atsiskaitęs už šių asmenų faktiškai atliktus darbus pagal sudarytas sutartis.

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei remdamasis liudytojų paaiškinimais konstatavo, jog sulygtus darbus faktiškai atliko ieškovas D. P. ir trečiasis asmuo O. S., o ieškovės Ž. P. duomenys ir verslo liudijimas buvo panaudoti tik atsiskaitant už darbus. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje paneigtos ieškovų nurodytos aplinkybės dėl faktiškai atliktų darbų kiekio, o atsakovas yra atsiskaitęs su faktiškai darbus atlikusiais asmenimis už sutartyje nustatytą plotą sumontuotų langų, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

22.       Apeliantai nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog langų montavimo darbus atliko ir trečiasis asmuo, o atsakovas yra pilnai atsiskaitęs už atliktus darbus.

23.       Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys; teismas savo sprendime negali remtis šalių nenustatytais faktais arba ignoruoti jų nustatytų faktų; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva; teismas negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso (CPK) nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis.

24.       Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. LAT 2008-08-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; LAT 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.

26.       Apeliantas kvestionuoja skundžiamą sprendimą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į su trečiuoju asmeniu O. S. sudarytą rangos sutartį. Priešingai nei teigia apeliantas, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šią sutartį įvertino ir konstatavo, jog sutartis su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas jos nepatvirtino. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad langų montavimo darbai buvo išskirstyti į atskiras operacijas (kaip antai: langų išardymas, sunešiojimas, surinkimas ir sumontavimas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai nuo bylos nagrinėjimo pradžios nesilaiko nuoseklios pozicijos dėl to kas atliko ginčo darbus ir kokia jų apimtis. Ieškovai ieškinyje nutylėjo, jog darbų atlikime dalyvavo trečiasis asmuo O. S., teigė, jog kiekvienas iš ieškovų atliko jam numatytus darbų kiekius nurodytus sutartyse. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog darbų atlikime dalyvavo ir trečiasis asmuo, apeliaciniame skunde ieškovai jau pakeitė poziciją teigdami, kad trečiasis asmuo buvo pasamdytas pagal atskirą Aliuminio langų konstrukcijų paruošimo sutartį ir atliko tik langų išmontavimo ir jų nunešimo prie nišos, į kurią langai turėjo būti sumontuoti, darbus. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šias apeliantų dėstomas aplinkybes, kadangi kitų duomenų patvirtinančių, jog langus visų pirma reikėjo išmontuoti, išardyti, pernešti, vėl surinkti ir vėliau sumontuoti į reikiamas vietas, byloje nėra. Priešingai, pirmosios instancijos teismas remdamasis liudytojų paaiškinimais nustatė, jog langų montavimo darbus kompleksiškai atliko ieškovas D. P. ir trečiasis asmuo O. S., tuo tarpu byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė Ž. P. darbų pagal sudarytas sutartis neatliko. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantų nurodoma sutartis su trečiuoju asmeniu nėra pasirašyta užsakovo. Taip pat kelia abejonių šioje nepasirašytoje sutartyje nurodyti darbų atlikimo laikotarpiai bei jos turinys. Pagal byloje ieškovų įrodinėjamas aplinkybes faktiškai darbai atlikti iki 2017 m. lapkričio 27 d. Taigi, jei apeliantai teigia, kad trečiasis asmuo atliko tik langų paruošimo montavimui darbus, nėra aišku, kodėl minėtoje sutartyje nurodytas darbų atlikimo terminas ilgesnis nei su ieškovais, kurie nurodo atlikę montavimo darbus, sudarytose sutartyse. Abejonių dėl šios sutarties tikrumo taip pat kelia aplinkybė, jog sutartis yra 2017 m. lapkričio 6 d., joje nurodoma, jog O. S. veikia pagal verslo liudijimą Nr. JL 783836-1, tačiau šis verslo liudijimas trečiajam asmeniui išduotas tik 2017 m. gruodžio 11 d.

27.       Apeliaciniame skunde ieškovai ko pakeitė poziciją ir dėl ieškovės Ž. P. dalyvavimo darbų atlikime. Ieškinyje buvo teigiama, kad ginčo darbus visame objekte atliko ieškovai, kad ieškovės sutarties datoje yra klaida, nes darbai atlikti anksčiau nei pasirašyta sutartis, tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad Ž. P. jai pagal sutartį priklausančius atlikti darbus žodžiu delegavo D. P., o sutartis su ja sudaryta tik todėl, kad buvo reikalingas dar vienas verslo liudijimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti tikėtiną išvadą, jog pateiktos sutartys su ieškovais buvo sudarytos po darbų atlikimo ir jos neatspindi tikrosios šalių valios ir realios situacijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų, kurie iš esmės nurodė realias ginčo situacijos aplinkybes, paaiškinimais. Pažymėtina, jog minėti liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jais abejoti. Apeliantai teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiais paaiškinimais iš esmės nenurodo jokių argumentų ir nepateikia jokių objektyvių įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo remiantis liudytojų paaiškinimais konstatuotas faktines bylos aplinkybes.

28.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais, pagrįstai sprendė, jog byloje esančių įrodymų bei apklaustų liudytojų paaiškinimų visuma sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas užsakė sumontuoti 277 m2 langų objekte Eišiškių pl. 47, Vilniuje už 15 EUR m2 kainą, šiuos darbus faktiškai atliko ieškovas ir trečiasis asmuo, o ieškovės verslo liudijimas buvo panaudotas tik atsiskaitymui už dalį atliktų darbų.

29.       Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog nors atsakovas iki šiol nepasirašė atliktų darbų akto, tačiau konkliudentiniais veiksmais darbus priėmė, kadangi sumokėjo ieškovams pinigines lėšas, tačiau dėl blogų apskaičiavimų pasisavino dalį ieškovams priklausančio užmokesčio. Pažymėtina, jog apeliantai į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių teiginius, jog ieškovas D. P. sumontavo 92 m2 langų, o ieškovė - 185 m2 langų. Byloje nustačius, kad langų montavimo darbus atliko ir trečiasis asmuo bei konstatavus, kad montavę langus asmenys dirbo tuos pačius darbus, kurių galutinis rezultatas – langų sumontavimas sutartyse nurodytame objekte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiu atliktų darbų aktu, kuriame nurodyti atliktų darbų kiekiai. Teigdami, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo užmokestį už darbus, apeliantai taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių 2018 m. sausio 3 d. atliktų darbų akte nurodytų faktiškai atliktų darbų kiekius ir apskaičiuotas sumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas sutartyje aptartomis sąlygomis apskaičiavo sumontuotų langų plotą pagal angas, kadangi atliktų darbų akte nurodomas didesnis sumontuotų langų plotas nei sutartyse. Taigi, nepateikus įrodymų, kad atsakovas netinkamai paskaičiavo langų angų plotą, spręstina, jog su ieškovais buvo tinkamai atsiskaityta už faktiškai atliktą darbą pagal langų angų plotus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas ieškovams ir trečiajam asmeniui iš viso sumokėjo 4300 EUR (286,67 m2 x 15 EUR), kaip tai numatyta atliktų darbų akte, t.y. D. P. 500 EUR už 33,33 m2; Ž. P. 2500 EUR už 166,67 m2; O. S. 1300 EUR už 86,67 m2. 

30.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje konstatavus, kad darbų atlikime dalyvavo trečiasis asmuo bei šalims sutarus, kad apmokama už faktiškai atliktų darbų kiekį (Sutarčių 10 p.), ieškovams nepaneigus atliktų darbų akte užfiksuotų duomenų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas pilnai ir sutartyse aptartomis sąlygomis atsiskaitė su ieškovais už langų sumontavimą objekte Eišiškių pl. 47, Vilniuje, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateiktas apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

32.       Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1815 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 str.). CPK 98 str. 2 d. nurodyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės už atsiliepimą į apeliacinį skundą patirtos išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, sprendžia, jog yra teisinis pagrindas jas sumažinti iki rekomenduotinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1000 EUR dydžio sumos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „E47“ (į.k. 303326755) iš ieškovų Ž. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1000 EUR, t.y. iš kiekvieno po 500 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                Andrutė Kalinauskienė