Administracinė byla Nr. eA-833-662/2023
|
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2021-5
|
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1
(S)
|
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
viešosios įstaigos „Kauno jogos namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno jogos namai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Kauno jogos namai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-1113 „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą ta apimtimi, kuria nutarta neskirti finansavimo VšĮ „Kauno jogos namai“ projektui „Žaliakalnio daugiafunkcinio sporto centro plėtra“ (toliau – ir Projektas) pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Įsakymo 1 punktą, kuriuo Sporto rėmimo fondo (toliau – ir Fondas) finansavimas skirtas Įsakymo 1 priede nurodytiems sporto projektams; 3) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) atliktas / parengtas projektų, kuriems skirtas finansavimas pagal Įsakymo 1 punktą, vertinimo ataskaitas; 4) įpareigoti Centrinę projektų valdymo agentūrą (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją) atlikti pakartotinį paraiškų vertinimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – ir Ministras) 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2020 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-1866), kuriuo patvirtino Kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo (toliau – Fondas) lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, įgyvendinimui (toliau – ir Kvietimas). Vadovaudamasis Kvietimo nuostatomis, pareiškėjas pateikė CPVA paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) finansuoti projektui „Žaliakalnio daugiafunkcinio sporto centro plėtra“ (toliau – toliau ir Paraiška). Projekto esmė – gerinti sąlygas ugdyti fiziškai aktyvią visuomenę, išplečiant esamą daugiafunkcinę sporto bazę Kaune, Žaliakalnio mikrorajone ir didinant sporto bazėje siūlomų sporto treniruočių užsiėmimų įvairovę, prieinamumą ir ilginant darbo laiką.
3. CPVA 2021 m. birželio 16 d. pareiškėją elektroniniu paštu informavo, jog: Ministras 2021 m. birželio 14 d. Įsakymu patvirtino paraiškas, kurioms pagal Kvietimą teikti paraiškas skirtos Fondo lėšos; Paraiška buvo pripažinta tinkama finansuoti, tačiau pagal CPVA atlikto vertinimo rezultatus, paraiškų finansavimo eilę šiai Paraiškai finansuoti Fondo lėšų nepakanka; atlikus Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nustatyta, kad paraiška atitinka administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus; atlikus Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, paraiška surinko 79,5 (iš 100 galimų) balus. Kartu su elektroniniu laišku pareiškėjui buvo pateikta Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo suvestinė.
4. Susipažinęs su pateiktais Paraiškos vertinimo rezultatais bei Įsakymu ir jo priedais, kuriuo nutarta finansuoti devynis 2021–2025 metais įgyvendinamus sporto projektus (jų turinio vertinimo balai yra nuo 81 iki 89,5 ir kuriems skiriama bendra finansavimo lėšų suma yra 3 684 767,90 Eur), pareiškėjas nustatė, kad jo Paraiška, kuriai finansuoti nepakako lėšų, yra dešimtoji Paraiška finansuoti tinkamų paraiškų sąraše, t. y. pirmoji iš paraiškų, likusių už finansavimą gavusių paraiškų ribos. Pareiškėjas akcentavo, kad Kvietime teikti paraiškas įvardinta paskirstoma preliminari Fondo lėšų suma – 4 131 744,00 Eur, tačiau Įsakymu nutarta skirti 3 684 767,90 Eur bendrą finansavimo lėšų sumą, t. y. Įsakymu skirta 446 976,10 Eur mažesnė suma nei numatyta Kvietime.
5. Pareiškėjas nurodė, jog preliminari Kvietime teikti paraiškas įvardinta paskirstoma Fondo lėšų suma numatoma remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais, tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą. Valstybės biudžetas 2021 metams patvirtintas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (2020 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XIV-102) (toliau – ir 2021 m. Įstatymas), šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ir Ministerija) skirta 1 691 246 Eur asignavimų, t. y. daugiau nei buvo numatyta atitinkamo įstatymo projekte. Nei iki Kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino pabaigos, nei iki paraiškų vertinimo pabaigos ir / ar Įsakymo priėmimo dienos valstybės biudžeto asignavimų Ministerijai suma nekito. Pakeitus 2021 m. birželio 22 d. aptariamą įstatymą, asignavimų Ministerijai suma buvo padidinta iki 1 708 242 Eur. Taigi, faktinės aplinkybės, suponavusios prielaidas mažinti preliminarią Kvietime teikti paraiškas įvardintą paskirstomą Fondo lėšų sumą po Kvietimu pasinaudojusių pareiškėjų paraiškų gavimo ir / ar jų įvertinimo neegzistuoja. Kvietime teikti paraiškas įvardintos paskirstomos Fondo lėšų sumos mažinimui faktinio ir /ar teisinio pagrindo nebuvo, taigi šis sumažinimas laikytinas neteisėtu.
6. Pareiškėjo teigimu, Fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 str. 2 d.), o ne Ministerija. Taigi, atitinkamų proporcijų keitimas nepriskirtinas Ministerijos kompetencijai, be to, Ministerija, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje privalo užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų laikymąsi. Pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad Kvietime įvardintų projektų finansavimui bus paskirstyta ne mažiau kaip 4 131 744 Eur. Šiuo atveju buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Fondo lėšų suma buvo sumažinta jau po paraiškų vertinimo procedūros pabaigos, institucijoms susipažinus su paraiškomis. Tai reiškia, jog finansavimo sumažinimą galbūt lėmė paraiškų vertinimo rezultatai, t. y. pats vertinimas nebuvo skaidrus ir objektyvus, o susietas su konkrečių projektų finansavimui reikalingų sumų apskaičiavimu.
8. Dėl atlikto vertinimo ydingumo pareiškėjas akcentavo Kvietimo 6 punkte nustatytus prioritetus teikiamiems projektams (skatinama neįgaliųjų sporto plėtra; gyvenamosios vietovės bendruomenės asmenys įtraukiami į sporto projektų veiklas; skatinamas vaikų ir (arba) jaunimo fizinis aktyvumas; kt.) ir finansavimą gavusius projektus (žr. Įsakymo 1 priedą). Aukščiausią paraiškos turinio vertinimo balą gavusiame projekte – Pripučiamo futbolo maniežo įrengimas (duomenys neskelbtini), iš 450 000 Eur projektui skirtų lėšų neįgaliesiems numatyta skirti tik 5 400 Eur, projekte neįgalieji sudaro 1,20 proc., pripučiamas futbolo maniežas nėra statinys pagal teisės aktuose įtvirtintą statinio sąvoką. Antrajame pagal vertinimo balus projekte – Sporto arenos, (duomenys neskelbtini), atnaujinimas iš 243 629,68 Eur projektui skirtų lėšų neįgaliesiems numatyta teskirti 1 827,22 Eur, projekte neįgalieji sudaro 0,75 proc. Kitas projektas, pareiškėjo vertinimu, neįgaliųjų sporto plėtros taip pat neskatina.
9. Pareiškėjas akcentavo savo Projekto tikslą, ketinamą sukurti sporto infrastuktūrą, pritaikymą neįgaliesiems, t. y. Projektas orientuotas į visas keturias nurodytas kryptis, tačiau Paraiškos turinio vertinimo rezultatai žemesni nei eilės projektų, kurie visiškai (arba beveik) nesusiję su neįgaliųjų sporto plėtra ir / ar kitais prioritetiniais tikslais. Taigi, pagal Kvietimą gautų paraiškų vertinimas akivaizdžiai nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinkantis Kvietimo 38 punkte įtvirtinto reikalavimo vertinti projektus remiantis Kvietimo sąlygose patvirtintais prioritetais.
10. Atkreiptas dėmesys, kokioms reikmėms pagal Kvietimo 36 punktą Fondo lėšos negali būti skirtos finansuoti. Tačiau iš Įsakymo 1 priedo matyti, kad 1 331 399,08 Eur skirta veikloms, kurios yra ugdymo ar aukštojo mokslo programų dalimi. Todėl Įsakymas neteisėtas ir šiuo aspektu, be to, Įsakymu skirtas finansavimas projektui (ir didesnis vertinimo balas), kuriuo numatyta įrengti stadiono apšvietimą esamame stadione, kas irgi neatitinka Kvietime nustatytų prioritetų.
11. Pareiškėjas apibendrino, jog Įsakymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas ir dėl to, jog Kvietime įtvirtinta sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, įgyvendinimui skirta Fondo lėšų suma buvo nepagrįstai sumažinta, ir dėl to, jog pagal Kvietimą pateiktų paraiškų, pagal kurias skirtas finansavimas, vertinimas neatitinka Kvietimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų.
12. Atsakovas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
13. Ministerija paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Respublikos Seimas biudžetiniais metais gali keisti biudžetą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta praėjus daugiau nei pusmečiui nuo 2021 m. Įstatymo priėmimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo jokių aplinkybių, kurios sudarytų teisėtą pagrindą leisti mažinti Kvietimo sumą, ir kad Ministerija savo veiksmais pažeidė skaidrumo ir objektyvumo principus, yra nepagrįsti. Ministerija pažymėjo, kad 2021 m. Įstatymo preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu pakeistas 2021 m. Įstatymo 3 priedas, t. y. 6 422 000 Eur sumažintos lėšos Fondui, kurios pagal įstatymą priskiriamos „Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti“. Šios 6 422 000 Eur lėšos iki Seimo patikslinto įstatymo buvo planuotos (kartu su kitomis Fondo lėšomis) 2021 m. Įstatymo 3 priede. Jas perkėlus iš šio finansavimo šaltinio į kitą, 2021 m. Įstatymo 3 priede Fonde liko viso 14 986 000 Eur, t. y. 21 408 000 (planuota viso Fondo suma) – 6 422 000 (Seimo perskirstyta iš Fondo) = 14 986 000 Eur (bendra maksimali 2021 m. suma visoms 5 Fondo sritims).
14. Ministerija pritarė pareiškėjui, kad Ministerijai nei Sporto įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintas Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nesuteikia teisės keisti Fondo proporcijų pagal sritis, tačiau to Ministerija ir neatliko, nes keitėsi ne proporcijos, kurias tvirtina Vyriausybė, o bendras skiriamų lėšų dydis Fondui. Minėtos aplinkybės paneigia skunde nurodytą argumentą, kad Ministerija elgėsi pažeisdama teisės aktus. Teisinis reguliavimas pakeistas Seimo sprendimu, o įgyvendinti tokį sprendimą privalo asignavimų valdytojas – Ministerija, todėl sprendimas mažinti Kvietimui panaudojamų preliminarų lėšų dydį 2021 metams yra teisėtas ir pagrįstas. Juo labiau, kad pareiškėjams nebuvo suteiktas lūkestis, kad visa suma bus paskirstyta 2021 metais pateiktoms paraiškoms (teisėkūros subjektas – Ministerija aiškiai išdėstė, kad suma gali kisti, o Seimas turi teisę mažinti arba didinti asignavimus). Ministerijos prisiimti įsipareigojimai projektų vykdytojams iš esmės yra prisiimti didesne dalimi, nei tai galėtų būti, jeigu Seimas 2020 metų rudens sesijos metu būtų sumažinęs finansavimą – tokiu atveju būtų finansuojama dar mažiau projektų nei šiuo metu nurodyta skundžiamo Įsakymo 1 priede.
15. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodytas Ministerijos asignavimų padidėjimas 2021 metais visiškai neturi nieko bendro su sportu – pakeitimais nustatyti bendri Ministerijos asignavimai. Ministerijos nuomone, Kvietime nurodytos preliminarios sumos nesukuria teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent šiuo Kvietimu arba kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų privalo pakakti.
16. Pažymėta, jog 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Sporto įstatymo 17 straipsnis (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) 2 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Nors teisinis reguliavimas po Konstitucinio Teismo nutarimo iš esmės nebuvo pakeistas, tačiau atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą yra laikomasi principo nepanaudotas projektams lėšas grąžinti į biudžetą metų gale, taip pat siekiama gero administravimo principo įgyvendinimo, pagrįsto lėšų planavimo ir tikslo nepažeisti teisėtų ankstesnių metų (2019–2020 metų kvietimų) pareiškėjų lūkesčių, su kuriais CPVA sudarė projektų sutartis ir kuriems įsipareigota išmokėti lėšas laikantis projekto veiklų grafiko.
17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad paraiškos įvertintos netinkamai, Ministerija nurodė, jog į šiuos argumentus, kaip projektus vertinęs kompetentingas subjektas, turėtų atsakyti CPVA, kurios funkcija yra projektų vertinimas ir išvadų teikimas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad finansavimas buvo skirtas projektams, kuriems jis negalėjo būti skirtas. Nėra aišku, kuo remiantis teigiama, kad infrastruktūros atnaujinimas (dangos atnaujinimas, apšvietimas ir kt.) yra bendrojo ugdymo programų dalis. CPVA, be kita ko, visuose etapuose vertina ir kontroliuoja, kad projekto veiklos nebūtų bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo ar studijų programų dalis. Ministerijos nuomone, skundo argumentai, kad Įsakymo 1 priede konkrečių projektų veiklos yra bendrojo ugdymo ar studijų programų dalis, yra nepagrįsti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
19. CPVA paaiškino, jog visi 160 pareiškėjų dalyvavo konkurse lygiomis teisėmis pagal iš anksto visiems paskelbtas konkurso (Kvietimo) sąlygas; visų pareiškėjų teisėti lūkesčiai buvo vienodi (teikdami paraiškas visi tikėjosi gauti finansavimą); visi pareiškėjai galėjo ir turėjo suprasti, kad vien dalyvavimas konkurse neužtikrina Fondo lėšų gavimo ar kad Kvietimui preliminariai numatytos Fondo lėšų sumos visiems pareiškėjams neužteks. Pareiškėjo paraiškos vieta vertinimo eilėje priklausė tik nuo Paraiškos turinio. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo galimybė gauti Fondo lėšas iš esmės priklausė nuo subjektyvių Paraiškoje nurodytų aplinkybių.
20. CPVA pažymėjo, kad visos gautos paraiškos buvo vertinamos vadovaujantis Aprašu, Taisyklėmis, Kvietimu pagal Ministro patvirtintus administracinės atitikties ir turinio, išlaidų pagrįstumo vertinimo kriterijus.
21. Dėl pareiškėjo kritikuoto projekto (Pripučiamo futbolo maniežo įrengimas (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad jis atitinka Kvietimo sąlygų 19 punkte nurodytą esamos sporto bazės apibrėžimą. Sporto arenos, (duomenys neskelbtini), atnaujinimas; Telšių miesto centrinio stadiono apšvietimo įrengimas; Ukmergės stadiono futbolo aikštės atnaujinimas; Rūdiškių miesto stadiono pritaikymas bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui pagal Taisyklių 56.1 punktą prioriteto tvarka siūlomos finansuoti neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų paraiškos yra 100 procentų skirtos neįgaliųjų sporto plėtrai. CPVA pažymėjo, kad Taisyklėse ir Kvietimo sąlygose nėra įtvirtintos nuostatos, kad finansavimas negali būti skiriamas, jei projektas neprisideda prie neįgaliųjų sporto skatinimo. Atkreiptas dėmesys, kad atliekant atranką buvo įvertintas visų paraiškų atitikimas reikalavimui, jog lėšos negali būti skiriamos finansuoti sporto projektų veikloms, kurios yra bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo studijų programų dalis. Be to, Taisyklėse ir Kvietimo sąlygose nėra reikalavimo, kad Fondo lėšomis finansuojamame objekte negalėtų būti vykdomos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo studijų programos (draudžiamas tik lėšų skyrimas remontui, bet ne veiklų vykdymas objekte). Vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo nurodyti projektai įgyvendina ir įsipareigoja įgyvendinti veiklas (sporto paskirties pastatų ir inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto), nesusijusias su jau vykdomomis bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo studijų programomis. Pareiškėjo kritikuotas Telšių miesto centrinio stadiono apšvietimo įrengimas ženkliai prailgins sporto bazės naudojimo paros laiką taip tiesiogiai prisidedant prie Kvietimo ir Fondo tikslų, taigi, finansavimas šiam projektui skirtas pagrįstai.
22. Pažymėta, kad apšvietimas yra esamos sporto bazės infrastruktūros dalis, jis užtikrins geresnį sporto bazės naudojimą ir finansavimas šiam projektui skirtas pagrįstai. CPVA vertinimu, pareiškėjas neteisingai supranta Kvietime nustatytų prioritetų vertinimo esmę. Siekiant gauti finansavimą, neužteko vien tik pasirinkti prioritetus, jų pasiekimas taip pat turėjo būti objektyviai pagrįstas, nes pagal šį pagrindimą buvo skiriami Kvietimo 4 priede numatyti atitinkami balai. Skunde nurodytos su projektų vertinimu susijusios aplinkybės iš esmės yra bendros vertinimo nuostatos ir jos taikytinos ne tik skunde nurodytiems projektams. Šios aplinkybės buvo ir būtų buvę vertintos taip pat, jei jas savo paraiškose būtų nurodę kiti nei skunde minimi pareiškėjai. Pareiškėjas ginčija ne skunde nurodytoms paraiškoms skirtus balus, bet faktą, kad kiti į finansavimą pretendavę subjektai negalėjo gauti finansavimo iš esmės.
23. CPVA pastebėjo, kad pareiškėjas neginčija savo paraiškai skirtų balų, be to, CPVA vertinimo ataskaitos negali būti atskiru skundo dalyku – jos yra tik Ministro sprendimo (Įsakymo) papildomas dokumentas.
II.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Kauno jogos namai“ skundą atmetė.
25. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
25.1. Ministras 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-1866, kuriuo patvirtintas 2021 metų Kvietimas teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, įgyvendinimui. Kvietime nurodytas jo tikslas – atrinkti ir finansuoti projektus, gerinančius sąlygas ugdyti fiziškai aktyvią visuomenę remontuojant, atnaujinant (modernizuojant) ir (arba) rekonstruojant esamų sporto bazių infrastruktūrą; Kvietimu paskirstoma preliminari Fondo lėšų suma – 4 131 744 eurų. Kvietime įvardintas paraiškų pateikimo terminas – iki 2021 m. kovo 1 d. 17:00 val. Lietuvos laiku. Kvietime įvardintas reikalavimas, jog teikiami projektai turi prisidėti prie esamų sporto bazių prieinamumo didinimo, sąlygų įvairaus amžiaus ir poreikių asmenų fiziniam aktyvumui gerinimo ir organizuotai sportuojančių asmenų skaičiaus didėjimo. Kvietime nurodyti prioritetai: i) skatinama neįgaliųjų sporto plėtra; ii) gyvenamosios vietovės bendruomenės asmenys įtraukiami į sporto projektų veiklas; iii) skatinamas vaikų ir (arba) jaunimo fizinis aktyvumas; iv) asmenys skatinami reguliariai sportuoti.
25.2. Pareiškėjas pateikė Paraišką veiklos srityje „Esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui“ (5 veiklos sritis).
25.3. CPVA 2021 m. balandžio 28 d. elektroniniu laišku informavo Pareiškėją apie tai, jog: i) CPVA atliko Pareiškėjo Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą ir nenustatė esminių trūkumų, dėl kurių Fondo lėšos negalėtų būti skiriamos, ii) paraiškų vertinimo išvados dėl tinkamumo finansuoti vertinimo bus pateiktos Sporto projektų komisijai, kuri jas įvertins ir teiks tvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministrui, iii) pareiškėjai apie priimtą ir patvirtintą sprendimą dėl lėšų skyrimo / neskyrimo sporto projektui bus informuoti atskirai, iv) Ministerija paraiškų vertinimo terminą pratęsė iki 2021 m. gegužės 12 d.
25.4. CPVA 2021 m. birželio 16 d. elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjui raštą „Dėl pagal 2021 metų kvietimą pateiktos projekto paraiškos“, kuriuo informavo pareiškėją apie tai, jog paraiškų teikimo platformoje Submittable pareiškėjui pateiktas pranešimas dėl Paraiškos, pateiktos pagal Kvietimą 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų ir sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti. Pranešimu pareiškėjas informuotas apie tai, jog: i) Ministras 2021 m. birželio 14 d. Įsakymu patvirtino paraiškas, kurioms pagal Kvietimą teikti paraiškas 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų ir sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti skiriamos Fondo lėšos; ii) pareiškėjo Paraiška buvo pripažinta tinkama finansuoti, tačiau pagal CPVA atlikto vertinimo rezultatus (surinktą balų skaičių mažėjimo tvarka) sudarytą paraiškų finansavimo eilę šiai paraiškai finansuoti Fondo lėšų nepakanka; iii) atlikus Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nustatyta, kad paraiška atitinka administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus; iv) atlikus Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Paraiška surinko 79,5 (iš 100 galimų) balus. Kartu su atitinkamu elektroniniu laišku buvo pateikta Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo suvestinė.
25.5. Ministras 2021 m. birželio 14 d. Įsakymu, vadovaudamasis Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 55 punktu, atsižvelgdamas į CPVA direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2021/2-3199 „Dėl paraiškų, gautų pagal kvietimą teikti paraiškas 2021 metų sporto projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių priežiūrai ir remontui, atrinkti, vertinimo išvadų teikimo“ pateiktas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas ir į Sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes šiai Paraiškai finansuoti Fondo lėšų nepakanka.
26. Vertindamas skundo argumentus, kad Projekto nefinansavimą lėmė neteisėtas lėšų, skirtų Fondui, sumažinimas jau po paraiškų vertinimo procedūros, teismas vadovavosi Sporto įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Teismas analizavo Aprašo 30 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai, taip pat Aprašo 38–41 punktų nuostatas. Teismas apžvelgė Taisyklių, kurios detalizuoja Apraše nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką, nuostatas.
27. Buvo nustatyta, kad Paraiška surinko 79,5 balų iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo jo Paraiškai skirtų balų, tačiau teigė, kad Paraiška – pirmoji iš paraiškų, likusių už finansavimą gavusių paraiškų ribos, projektų finansavimui Įsakymu skirta 446 976,10 Eur mažesnė suma nei numatyta Kvietime.
28. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad paskirstoma Fondo lėšų suma buvo sumažinta neteisėtai ir nepagrįstai. Teismas nustatė, kad Įsakymas priimtas įvertinus turimas lėšas Sporto rėmimo fonde, kurį 5 veiklos srityje administruoja CPVA, kuriai suteikti tam tikri Sporto įstatyme įtvirtinti viešojo administravimo įgaliojimai. Pažymėta, kad administracinių teismų praktikoje pripažinta, jog kitų institucijų ar įstaigų tarpiniai sprendimai gali būti sudėtinė Ministerijos sprendimo dalis.
29. Teismas sutiko su Ministerijos argumentais, kad ji, planuodama Kvietimą, prisiima finansines rizikas, nes pagal bendrą asignavimų paskirstymo praktiką Ministerijos gali planuoti lėšas keliems metams į priekį, t. y. anksčiau prisiimtiems ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau tik iš einamųjų metų įstatymu patvirtintų asignavimų programoms ir projektams. Ministerija atsiliepime paaiškino, jog 2020 metais susipažinusi su viešai skelbiamu Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotu Seimo narių (41 Seimo narys) Pasiūlymu dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIIIP-5302(2) (toliau – ir Pasiūlymas), kuriuo buvo pasiūlyta sumažinti Fondo lėšas, perkeliant jų dalį (t. y. apie 6 422 000 Eur) aukšto meistriškumo sportui finansuoti, nes pakeitimai susiję su 2021 metais, kurie buvo paskelbti Olimpiniais metais, t. y. svarbūs visai Lietuvai, jos reprezentavimui Olimpinėse žaidynėse ir atrankai į jas. 2021 m. Įstatymo pirmojoje redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymą, nes Seime buvo sutarta, kad Ministerijai parengus Sporto įstatymo pakeitimo projektą, Seimo pavasario sesijos metu bus perskirstyti ir Ministerijos 2021 metų asignavimai sportui.
30. Teismas pabrėžė, Konstitucijos 132 straipsnyje nustatyta, kad Seimas biudžetiniais metais gali keisti biudžetą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta praėjus daugiau nei pusmečiui nuo 2021 m. Įstatymo patvirtinimo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo teiginius, kad nebuvo jokių aplinkybių, kurios sudarytų teisėtą pagrindą leisti mažinti Kvietimo sumą ir kad Ministerija savo veiksmais pažeidė skaidrumo ir objektyvumo principus, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
31. Teismas rėmėsi Ministerijos atsiliepime pateiktais paaiškinimais, susijusiais su Seimo 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 12 straipsniu atliktais 2021 m. Įstatymo pakeitimais. Pažymėta, kad sumažėjo 5 veiklos srities lėšų suma, nes Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 85) (aktualus bylai 1.1.5 papunktis, kur įtvirtinta 20 proc. dalis 5 veiklos sričiai) patvirtintos proporcijos kiekvienai Fondo veiklų sričiai nuo bendros tais metais Seimo patvirtintos Fondo lėšų sumos. Apskaičiavus 20 proc. nuo bendros 2021 metais Fondui patvirtintos 21 408 000 Eur sumos (21 408 000 x 0,2 = 4 281 600) ir nuo jos atėmus lėšas administravimui (4 281 600 x 0,035 = 149 856), projektams apskaičiuota lėšų suma, kaip ir numatyta Kvietimo 4 punkte preliminariai yra 4 131 744,00 Eur. Skundžiamu įsakymu paskirstyta 3 684 767,90 Eur, o Seimui sumažinus finansavimą 2021 metams, Fonde atitinkamai 20 proc. dalis sumažėjo, nes skaičiuojama dalis nuo 14 986 000 Eur, t. y. 20 proc. yra 2 997 200 Eur – faktinės turimos 2021 metams paskirstyti lėšos 5 veiklos sričiai su administravimo išlaidomis CPVA, projektams paskirstyti galima suma – 2 892 298 Eur.
32. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims nustato ne Ministerija, o Vyriausybė, tačiau teisinis reguliavimas buvo pakeistas Seimo sprendimu, o įgyvendinti tokį sprendimą privalo asignavimų valdytojas (Ministerija). Teismas pripažino, kad sprendimas mažinti Kvietimui panaudojamų preliminarų lėšų dydį 2021 metams yra teisėtas. Teismo vertinimu, pareiškėjui nubuvo suteiktas lūkestis, kad visa suma bus paskirstyta 2021 metais pateiktoms paraiškoms, kadangi Kvietime buvo nurodytos preliminarios sumos.
33. Buvo atmesti pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT187-N15/2020 pripažino, kad Sporto įstatymo 17 straipsnis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) 2 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Yra laikomasi principo nepanaudotas projektams lėšas grąžinti į biudžetą metų gale kartu siekiant nepažeisti ankstesnių metų (2019–2020 metų kvietimų) pareiškėjų lūkesčių.
34. Iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad gautos paraiškos buvo vertinamos vadovaujantis Aprašo, Taisyklių ir Kvietimo nuostatomis. Teismas pritarė Ministerijos ir CPVA pozicijai, jog pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas, kadangi visi 160 pareiškėjų dalyvavo konkurse lygiomis teisėmis pagal iš anksto visiems paskelbtas konkurso (Kvietimo) sąlygas; visų pareiškėjų teisėti lūkesčiai buvo vienodi (visi tikėjosi gauti finansavimą); visi pareiškėjai galėjo ir turėjo suprasti, kad vien dalyvavimas konkurse neužtikrina Fondo lėšų gavimo; kt. Jei pareiškėjas būtų pateikęs paraišką be trūkumų, Paraiškai galėjo būti skirti 100 balų ir Kvietimo suma neturėtų jokios įtakos Fondo lėšoms gauti.
35. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl paraiškų vertinimo nepagrįstumo bei neobjektyvumo, kadangi paraiškas vertino ir išvadas teikė CPVA, o skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į šias išvadas ir Sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo.
36. Buvo pažymėta, kad šis ginčas yra individualus ir byloje nagrinėtinos bei vertintinos tik su pareiškėjo Paraiška susijusios aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog skundžiamo Įsakymo 1 priede konkrečių projektų veiklos yra bendrojo ugdymo ar studijų programų dalis. Teismas nurodė, kad CPVA, vertindama projektus ir vykdydama rodiklių pasiekimo projektuose kontrolę (projekto sutarties laikymąsi) vertina, kontroliuoja, kad projekto veiklos nebūtų bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo ar studijų programų dalis. Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, kad šiuose projektuose bent iš dalies būtų planuojamos tokios veiklos.
37. Teismas pažymėjo, kad paraiškos buvo vertinamos laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, vertinimo kriterijus ir už juos skiriamus konkrečius balus nustato Aprašas ir Kvietimas – jie yra taikomi visoms paraiškoms vienodai, taip užtikrinant pareiškėjų ir paraiškų lygiateisiškumą.
38. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas neginčijo jo Paraiškai skirtų balų, tačiau ginčijo faktą, kad Paraiškai nebuvo skirtas finansavimas. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą. Teismas nurodė, kad nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti CPVA vertinimo ataskaitas, kadangi jos negali būti skundo dalyku.
39. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo 2 punkto dalį, kuria nutarta neskirti finansavimo pareiškėjui, ir Įsakymo 1 punktą, kuriuo Fondo finansavimas skirtas Įsakymo 1 priede nurodytiems sporto projektams, bei CVPA vertinimo ataskaitas. Teismas taip pat netenkino išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti Paraiškos vertinimą.
III.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais nesutinka su Įsakymo dalimis, susijusiomis su finansavimo neskyrimu pareiškėjo Projektui. Pareiškėjas laikosi pozicijas, kad Įsakymas neteisėtas, kadangi neteisėtai buvo sumažintos Fondo lėšos, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių lėšų sumažinimas buvo teisėtas. Dėl pirmosios instancijos teismo pritarimo Ministerijos pateiktiems paaiškinimams dėl Fondo lėšų sumažinimo, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Ministerija pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime pati nurodė, kad 2020 metais susipažino su Seimo narių Pasiūlymu. Pareiškėjo įsitikinimu, Kvietimas buvo patvirtintas jau Ministerijai įvertinus skiriamų lėšų sumažinimo riziką ir nuspręsta, jog nepriklausomai nuo to paskirstoma Fondo lėšų suma preliminariai turėtų sudaryti 4 131 744,00 Eur. Be to, skundžiamas Įsakymas buvo priimtas anksčiau (2021 m. birželio 14 d.), ne pakeistas 2021 m. Įstatymo 3 priedas, kuriuo 6 422 000 Eur sumažintos Ministerijai skiriamos lėšos (2021 m. birželio 22 d.). Taigi, Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu, remiantis teisės aktu, priimtu po Įsakymo priėmimo.
42. Pabrėžiama, kad Pakeitimo įstatymu buvo sumažinta ne Fondo lėšų suma, bet Ministerijai bendrai skiriamų lėšų suma. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartojo (perrašė) Ministerijos argumentus šiuo klausimu, nevertindamas, kad jie ydingi ir neatitinka faktinės situacijos, neva Įsakymą pagrindžia Pakeitimo įstatymu atliktas Fondo lėšų perskirstymas. Kvietime nurodyta preliminari suma buvo sumažinta Ministerijos sprendimu dėl priežasčių, kurių atsiradimo rizika galėjo būti, turėjo būti ir buvo Ministerijos įvertinta, tvirtinant Kvietimą teikti paraiškas. Todėl teismo sprendime nurodyti ir Ministerijos suformuluoti argumentai dėl būtinybės mažinti aktualių projektų finansavimui skirtą sumą vertintini kritiškai.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad Fonde esančios lėšos naudojamos ir Ministerijos anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, ir atitinkamais metais prisiimamiems įsipareigojimams vykdyti. Kadangi Ministerija šias lėšas planuoja, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tai turėjo būti ir buvo atlikta Kvietimo tvirtinimo metu, įvertinus ir Ministerijai skiriamų lėšų sumažinimo 6 422 000 Eur suma riziką, ir kitus prisiimamų įsipareigojimų apimtis lemiančius kriterijus.
44. Pareiškėjas apibendrina, jog nuo Kvietimo patvirtinimo iki Kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino pabaigos ar iki paraiškų vertinimo pabaigos ir Įsakymo priėmimo dienos valstybės biudžeto asignavimų Ministerijai suma nekito. Ministerija formulavo Kvietimą įvertinusi visas faktines aplinkybes, tačiau sumažino Kvietime nurodytą paskirstomą Fondo lėšų sumą, dėl ko pareiškėjo Projekto finansavimui pritrūko lėšų. Kadangi skirstytinų lėšų sumažinimas neteisėtas, neteisėta yra ir Įsakymo dalis, kuria nutarta neskirti finansavimo pareiškėjo Projektui.
45. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, jog Kvietime įvardintų projektų finansavimui bus paskirstyta ne mažesnė kaip 4 131 744 Eur suma. Pareiškėjas rengė Projektą (pirko Projekto rengimo paslaugas), pradėjo vykdyti parengiamuosius Projekto įgyvendinimui reikalingus darbus ir turėjo teisėtą lūkestį gauti Paraiškoje nurodyto dydžio finansavimą. Teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų pažeidimas sudaro savarankišką Įsakymo panaikinimo pagrindą. Pareiškėjo lūkestis, susiformavęs pagal Ministerijos iš anksto paskelbtas Kvietimo sąlygas, buvo pažeistas.
46. Akcentuojama, kad Fondo lėšų suma buvo sumažinta jau po paraiškų vertinimo procedūros pabaigos, kas kelia pagrįstų abejonių, ar lėšos buvo paskirstytos skaidriai ir objektyviai, taigi, skundžiamas Įsakymas neatitinka objektyvumo reikalavimo.
47. Dėl teismo sprendimo argumentų, kad byloje turi būti vertinamos tik su pareiškėjo Paraiška susijusios aplinkybės, pareiškėjas pažymėjo, kad skundo priėmimo stadijoje teismas nutartimi nurodė pašalinti skundo trūkumą – tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, kas užkirto kelią pareiškėjui ginčyti Įsakymo 1 punktą. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybės, susijusios su Įsakymo 1 priede nurodytais projektais, privalo būti vertinamos nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą, kadangi Įsakymo 1 priede nurodytų paraiškų ydingas vertinimas nulėmė pareiškėjo Projekto priskyrimą nefinansuojamiems projektams dėl lėšų trūkumo, o nuspręsta finansuoti tas veiklas, kurioms finansavimas pagal atitinkamą priemonę negali būti skirtas. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus dėl finansavimą gavusių projektų, pažymi, kad pareiškėjo Projektas, kuris atitinka nustatytus prioritetus, įvertintas žemesniu balu nei kito subjekto projektas, kuriame finansavimo prašoma jau esamo stadiono apšvietimo įrengimui. Paraiškos buvo vertinamos neatsižvelgiant į vertinimo prioritetus, kitus kriterijus, todėl Įsakymas neteisėtas ir dėl šių aplinkybių.
48. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendimas naikintinas ir dėl proceso teisės normų pažeidimo, lėmusių neteisingą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjas buvo priverstas tikslinti skundo reikalavimus pagal teismo nurodymą, suformuluotą neskundžiamoje nutartyje dėl trūkumų šalinimo, t. y. atsisakyti vieno iš byloje pareikštų reikalavimų. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdžiai buvo apribota jo teisė į teisminę gynybą, susiaurintos ginčo ribos, todėl tai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė teismo išreikalauti įrodymus, susijusius su finansavimą gavusių paraiškų vertinimu, kad galėtų pateikti išsamesnius paaiškinimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi, pareiškėjui vėl buvo užkirsta galimybė tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, o byloje akivaizdžiai nebuvo išnagrinėtos aplinkybės galinčios turėti esminės reikšmės jos baigčiai.
49. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
50. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Fondo lėšų sumažinimu, pažymi, kad Ministerija vertina finansų rizikas. Ministras Kvietimo sąlygas patvirtino, nepažeisdamas Apraše ir Nutarime nustatyto termino. Ministras turi laikytis Vyriausybės patvirtintos tvarkos, todėl dar nežinant galutinių pakeitimų Seimo pavasario sesijoje, kai buvo planuojama sumažinti Ministerijai skirtinas lėšas (įskaitant ir Sporto rėmimo fondui finansuoti), tvirtino optimistinį lėšų dydį ir nurodė, kad lėšos yra preliminarios. Kaip jau buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, Ministerija planavo, kad lėšų dydis de facto ir de jure gali keistis, nes Seimas turi tokią teisę biudžetiniais metais. Nepaisant to, kad sprendimas dėl projekto finansavimo priimtas keliomis dienomis anksčiau nei Seimo sprendimas dėl biudžeto patikslinimo, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad Ministerija laikėsi procedūrų, tinkamai planavo rizikas (buvo atsakinga) ir vykdė Seimo, kaip įstatymų leidėjo, valią, o Apelianto lūkesčiai dalyvauti projekte ir turėti galimybę surinkti aukščiausią balų skaičių nebuvo pažeisti.
51. Ministerija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išsamiai nurodė, kaip buvo atliktas 2021 m. Įstatymo keitimas, be to buvo pateiktas dokumentas (procedūrinis Ministerijos 2021 m. liepos 22 d. raštas Nr. SR-3130 „Dėl valstybės biudžeto asignavimų patikslinimo“), kuriuo Lietuvos Respublikos finansų ministerijai buvo perteikta Seimo valia, kad Ministerija galėtų tinkamai ir teisėtai panaudoti aukšto meistriškumo sportui skirtas lėšas, atitinkamai sumažinant Sporto rėmimo fondo turimas lėšas (kurios yra bendroje sporto „eilutėje). Nėra suprantama apelianto pozicija, kodėl lėšų sumažinimas Ministerijai, kuri valdo asignavimus, ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidimas perskirstyti lėšas, nepagrindžia Ministerijos veiksmų teisėtumo.
52. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad Ministerija visas aplinkybes (t. y. ir apie lėšų sumažinimą) turėjo žinoti, pažymima, kad Ministerija kvietimo informacijoje nurodė dar 2020 metais planuotas lėšas, Ministerija žinojo, kad Seimas turi teisę keisti biudžetą kelis kartus per metus. Nėra Sporto įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nurodomos tik tos lėšos, kurios privalo būti paskirstomos. Pareiškėjas subjektyviai įsitikinęs, kad visos lėšos turi būti paskirstytos ir ignoruoja Ministerijos aiškiai nurodytą informaciją („preliminariai“) bei Seimo valią, o Seimo sprendimo momentas (įstatymo pakeitimo data) ir sprendimo nefinansuoti apelianto projekto data, Ministerijos nuomone, neturi reikšmės (keitimas atliktas dėl tų pačių biudžetinių metų lėšų – 2021 metų), nes tokiu formaliu vertinimu Ministerija išvis niekada negalėtų tinkamai paskirstyti lėšų ir planuoti projektines veiklas.
53. Ministerija pabrėžia, kad lėšų sumažinimas Sporto rėmimo fonde buvo atliktas visoms veiklų sritims, o pareiškėjo įtarimai, kad sumažinimas buvo tikslingas, paraiškos vertintos neskaidriai, yra subjektyvi pareiškėjo pozicija. Ministerijos veikla yra kontroliuojama, bendraujama su teisėsaugos institucijomis, paraiškas vertina Ministerijai nepavaldi institucija - CPVA. Sutiktina su pareiškėju, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir skaidrūs, tačiau pats pareiškėjas visiškai neįrodo, kodėl Ministerijos veiksmas nefinansuoti jo Projekto arba CPVA sprendimas nustatyti konkretų balų skaičių vertinimo metu, yra neskaidrūs ar nešališki.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. CPVA pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl paraiškų vertinimo, o tik pakartoja skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių CPVA pasisakė taip pat pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
55. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-1113 1 punkto, kuriuo Fondo finansavimas skirtas Įsakymo 1 priede nurodytiems sporto projektams, ir 2 punkto dalies, kuria neskirtas finansavimas VšĮ „Kauno jogos namai“ projektui „Žaliakalnio daugiafunkcinio sporto centro plėtra“ pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
56. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu VšĮ „Kauno jogos namai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą, taip pat teisiškai pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti CPVA vertinimo ataskaitas, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
57. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ „Kauno jogos namai“ skundą patenkinti. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) nesant faktinio ir/ar teisinio pagrindo juo sumažinta Kvietime teikti paraiškas įvardinta paskirstoma Fondo lėšų suma; 2) pagal Kvietimą gautų paraiškų vertinimas akivaizdžiai ydingas; 3) projektų įgyvendinimui skirta Fondo lėšų suma buvo nepagrįstai sumažinta; 4) pateiktų paraiškų, pagal kurias skirtas finansavimas, vertinimas neatitinka Kvietimo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatų; 5) padaryti esminiai procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių byla nebuvo išnagrinėta tinkamai.
58. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
59. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinto Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtinto 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklių nuostatos. Šiam ginčui aktualias minėtų teisės aktų nuostatas pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ginčijamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.
60. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 28 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos srityje „Esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui“ (5 veiklos sritis). Projekto esmė – gerinti sąlygas ugdyti fiziškai aktyvią visuomenę, išplečiant esamą daugiafunkcinę sporto bazę Kaune, Žaliakalnio mikrorajone ir didinant sporto bazėje siūlomų sporto treniruočių užsiėmimų įvairovę, prieinamumą ir ilginant darbo laiką. Minėtas Projektas iš esmės skirtas neįgaliesiems (įvairių amžiaus grupių vyrai ir moterys), jaunimui iki 29 metų (vaikinai ir merginos), Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono gyventojams (įvairių amžiaus grupių vyrai ir moterys), įvairių amžiaus grupių vyrams ir moterims.
61. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2021 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-1113, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinto Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo 55 punktu, atsižvelgdamas į viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 2021/2-3199 pateiktas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas ir į Sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes šiai Paraiškai finansuoti Fondo lėšų nepakako.
62. VšĮ „Kauno jogos namai“ tiek patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį skundą grindžia argumentu dėl neteisėto ir nepagrįsto paskirstomos Fondo lėšų sumos sumažinimo (446 976,10 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 16 straipsnį, sporto finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos ir kitos lėšos. Pagal Taisyklių 2 punktą, Apraše ir Taisyklėse nustatyta tvarka Fondo lėšos skiriamos projektams, susijusiems su esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu. Šias Fondo lėšas administruoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Tų pačių taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Kvietimu paskirstomų Fondo lėšų suma nustatoma vadovaujantis Nutarimu, konkrečią sumą nustato Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Planuodama einamųjų metų kvietimu galimą paskirstyti Fondo lėšų dalį, Ministerija atsižvelgia į prisiimtus įsipareigojimus pagal ankstesnius Fondo kvietimus. Kvietimo dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, kuris patvirtino sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims, o preliminarią sumą nustato Ministerija skelbdama atitinkamų metų kvietimą teikti paraiškas projektams.
63. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos; teisine prasme valstybės biudžetas yra įstatymas, kuriuo biudžetiniams metams patvirtinamas valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas (Konstitucinio teismo 2002 m. sausio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos ir konkrečiai – iš Konstitucijos 129 straipsnio nuostatos, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną, išplaukia, kad įstatymais, numatančiais tam tikras išlaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams (2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams, kartu būtų paneigiamos konstitucinė Vyriausybės pareiga rengiant valstybės biudžeto projektą ir konstitucinė Seimo pareiga svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą tinkamai atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
64. Iš to darytina išvada, jog Ministerija iš Sporto rėmimo fondo lėšų gali projektams finansuoti paskirstyti tiek lėšų, kiek šiam tikslui būna numatyta konkrečių metų Valstybės biudžeto įstatyme. Iki Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo priėmimo Ministerijai buvo numatyta didesnė valstybės biudžeto lėšų suma, tačiau vėliau ši suma buvo sumažinta 6 422 000 Eur, taigi Ministerija, laikydamasi finansinės drausmės, galėjo tik iš dalies finansuoti veiklas, nurodytas Kvietime. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad Įsakymas buvo priimtas iki Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo priėmimo, nes teisėkūros proceso metu Ministerijai jau buvo iš anksto žinomos perskirstomos lėšos, o be to, Įsakymo priėmimu neužkertamas kelias vėliau priimti papildomą individualų teisės aktą, kuriuo būtų skiriamas papildomas finansavimas kitiems projektus pateikusiems asmenims, paaiškėjus, kad Sporto rėmimo fonde yra papildomų nepaskirstytų lėšų.
65. Vien ta aplinkybė, jog Kvietime buvo numatyta didesnė lėšų suma, nei buvo realiai skirta, negalėjo pareiškėjui sukelti teisėtų lūkesčių, jog finansavimas jo pateiktam projektui bus būtinai skiriamas. Pareiškėjas iš Kvietimo galėjo kildinti tik tokius teisėtus lūkesčius, jog tinkamai parengęs paraišką, galės dalyvauti konkurse, ir pagal įvertinimo balą eilės tvarka galės pretenduoti į finansavimą iš Sporto rėmimo fondo lėšų, tačiau tik tokia apimtimi, kiek šiam tikslui lėšų bus numatyta Valstybės biudžeto įstatyme. Vertintina, kad finansavimui skirtos pinigų sumos dydis gali kisti į vieną ar kitą pusę, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytame ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžete tam tikslui realiai numatytas lėšas.
66. Nors VšĮ „Kauno jogos namai“ teigia, jog projektų finansavimui 2021 metais turėjo būti skirta 4 131 744,00 Eur suma, tačiau tokį savo argumentą grindžia tik Kvietimu. Tuo tarpu realias Sporto rėmimo lėšų paskirstymo proporcijas ir lėšų kiekvienai finansuojamų veiklų sričiai dydį lemia ne Kvietimas, tačiau Nutarimas ir Valstybės biudžeto įstatymas. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo galimybės gauti Sporto rėmimo fondo lėšas iš esmės priklausė nuo subjektyvių jo Paraiškoje nurodytų aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas finansavimo lėšų paskirstymo kontekste iš esmės teisingai aiškino ir taikė bylai aktualias teisės normas, taip pat teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog paskirstoma Fondo lėšų suma buvo sumažinta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini.
67. VšĮ „Kauno jogos namai“ apeliacinio skundo dalyje dėl nepagrįsto/neteisėto paraiškų vertinimo atkartojami pirmosios instancijos teismui patikslintame skunde išdėstyti teiginiai. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą pagal jo skundą bet kokiu atveju privalo būti vertinamas finansavimo skyrimas Įsakymo 1 priede išvardintiems projektams (1) pripučiamo futbolo maniežo įrengimas (duomenys neskelbtini); 2) sporto arenos, (duomenys neskelbtini), atnaujinimas; 3) LSMU sporto bazės, esančios (duomenys neskelbtini), modernizavimas; 4) Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos sporto aikštyno atnaujinimas; 5) Telšių miesto centrinio stadiono apšvietimo įrengimas; 6) Ukmergės stadiono futbolo aikštės atnaujinimas; 7) Rūdiškių miesto stadiono pritaikymas bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui; 8) stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimas; 9) Kretingos miesto stadiono rekonstravimas, pritaikant jį bendruomenės poreikiams), kadangi Įsakymo 1 priede nurodytų paraiškų (projektų) ydingas vertinimas nulėmė pareiškėjos paraiškos (projekto) priskyrimą nefinansuojamiems projektams „dėl lėšų trūkumo“. Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjas nei patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde visiškai neginčija savo Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo (įvertinimo balais rezultato). Antra, kitų anksčiau paminėtų paraiškų vertinimo ir finansavimo aplinkybės nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, jos yra individualios ir vertintinos atskirai.
68. Papildomai pirmosios instancijos teismas sprendime vis vien pažymėjo, jog kaip matyti iš bylos duomenų, vykdant Kvietimui pateiktų paraiškų vertinimą, 2 vertintojai (paraiškoms, kurių prašoma SRF lėšų suma yra didesnė nei 60 000 Eur) (Taisyklių 52 p.) atskirai įvertino kiekvieną administracinio vertinimo kriterijus (Kvietimo 3 priedas) atitikusią paraišką pagal turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo metodikoje (Kvietimo 4 priedas) nustatytus kriterijus ir skyrė paraiškai vertinimo balus. Paraiškos vertinimo eilėje yra pagal 2 vertintojų skirtų balų aritmetinį vidurkį. Vertinimo kriterijus ir už juos skiriamus konkrečius balus nustato Aprašas ir Kvietimas ir jie yra taikomi visoms paraiškoms vienodai, taip užtikrinant pareiškėjų ir paraiškų lygiateisiškumą. Teisingai pastebėta ir dėl planuojamų veiklų pobūdžio.
69. VšĮ „Kauno jogos namai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros atliktas (parengtas) projektų, kuriems skirtas finansavimas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-1113 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu“ 1 punktą, vertinimo ataskaitas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą pagrįstai pripažino nepagrįstu, nes vertinimo ataskaitos negali būti atskiru skundo reikalavimu, kadangi jos yra tik ministro sprendimo (2021 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-1113) papildomas dokumentas, t. y. sudėtinė Ministerijos sprendimo dalis. Be to, jos taip pat nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
70. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus, susijusius su finansavimą gavusių paraiškų vertinimu, nes šie klausimai šio ginčo apimtyje nenagrinėjami. Atsižvelgiant į tai atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam buvo užkirsta galimybė tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, o byloje akivaizdžiai nebuvo išnagrinėtos aplinkybės galinčios turėti esminės reikšmės jos baigčiai.
71. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
72. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl VšĮ „Kauno jogos namai“ apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno jogos namai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ernestas Spruogis
Arūnas Sutkevičius