Civilinė byla Nr. e2-327-639/2024

(Proceso Nr. 2-06-3-04185-2023-6)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.3; 2.6.11.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)D

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 6 d.

Klaipėda

          Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, 

sekretoriaujant Indrei Benetytei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei A. P.,  

atsakovei A. S. ir jos atstovei advokatei Linai Tamošaitienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškinį atsakovei A. S., institucija teikianti išvadą Valstybinė vartotojų teisių tarnyba, dėl Valstybinės vartotojų teisių tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės.  

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių

apsaugos tarnybos 2023-06-13 nutarimą Nr. 10E-1318 ir ginčą išnagrinėti iš esmės, t.y. atmesti vartotojos reikalavimą.

2.       Nurodė, kad 2023-04-01 d. šios bylos atsakovė, kaip vartotoja iš ieškovės (pardavėjos)

įsigijo sofą Marvel, kurios vertė 947,15 Eur. 2023-04-13 d. Vartotoja kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu įpareigoti UAB „D.“ pakeisti baldą, kadangi prekė netinkamos kokybės. UAB „D.“ vertinimu, nėra galimybės nustatyti kada tiksliai prekė buvo pažeista, kadangi vartotoja prekių priėmimo metu, pretenzijų dėl prekės neišreiškė, atitinkamai laikytina, kad pardavėja, ieškovė prekes vartotojai perdavė tinkamos kokybės. Atitinkamai, vartotoja neužfiksavo jokių pakuotės pažeidimų, baldų pristatymo metu jokių pretenzijų nereiškė ar kitaip baldu nesudvejojo, o apie pažeidimus pranešė tik pilnai surinkusi baldą, tad remiantis aukščiau išdėstytu, mano, kad baldo sugadinimai atsirado jau po baldų pristatymo vartotojai.

3.       Nepaisant to Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023-06-13 priėmė nutarimą

Nr. 10E-1318 kuriuo patenkino vartotojos A. S. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu reikalavimą netinkamos kokybės minkštą kampą Marvel pakeisti tinkamos kokybės minkštu kampu ir įpareigojo UAB „D.“ tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais

pagrindais ir motyvais.

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir teismo

prašo jo netenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad iš pardavėjo UAB „D.“ įsigijo prekę - minkštą kampą „Marvel“. Minkštą kampą atsakovė įsigijo ieškovės elektroninėje parduotuvėje „B. p.“. Pateikus užsakymą, atsakovė buvo informuota, kad jos užsakymas gali būti vykdomas iki dviejų mėnesių. Tačiau užsakymas buvo įvykdytas anksčiau ir minkštas kampas „Marvel“ buvo pristatytas ir ieškovo darbuotojų užneštas į butą. Ieškovas ne tik pardavė minkštą kampą „Marvel“, bet ir pats pristatė jį į atsakovės butą, tai patvirtina 2023-04-01 d. ieškovo darbuotojo išduotas kvitas. Kartu su kvitu atsakovei buvo pateikta ir ieškovo išrašyta sąskaita, kurioje ieškovo darbuotojas davė pasirašyti pristatęs minkštą kampą. Ieškovės darbuotojas pristatęs prekę iš karto išvyko, todėl galimybės apžiūrėti įsigytą minkštą kampą atsakovė iš karto neturėjo. Parašas ant 2023-03- 31 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik prekės pristatymo faktą, bet ne patvirtinimą, kad prekė buvo kokybiška. Faktas, kad minkštas kampas „Marvel“ yra netinkamos kokybės, tai yra sugadintas paaiškėjo surinkus baldą 2023-04-02 d. Pastebėjus pažeidimą, pradėjo tikrinti pakuotę, iš kuriuos tapo aišku, kad baldas buvo sugadintas greičiausiai transportavimo metu. Iš pakuotės apgadinimo akivaizdu, kad baldas negalėjo būti sugadintas jį surenkant ar pernešant bute. Šį faktą patvirtina prie atsiliepimo pridedamos fotonuotraukos, kurios buvo pateiktos ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pastebėjusi pažeidimą iš karto, kitą dieną 2023-04-03 d. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu, dėl netinkamos kokybės prekės. Atsakymas iš ieškovės buvo gautas 2023-04-05 d. Ieškovė nepripažino, kad jos įsigytas baldas buvo atvežtas netinkamos kokybės. Atsakovei ieškovė pasiūlė kreiptis į gamintoją, dėl apgadintos detalės pakeitimo, tačiau nurodė, kad už detalę turėčiau pati ir susimokėti. Neturėdama kitos galimybės išspręsti ginčą, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kurios prašė įpareigoti ieškovę netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Tarnyba, įvertino visus pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus ir priėmė pagrįstą sprendimą, jos reikalavimą - įpareigoti pardavėją UAB „D.“ netinkamos kokybės minkštą kampą „Marvel“ pakeisti tinkamos kokybės minkštu kampu tenkino.

6.       Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė ieškinį prašė atmesti.

7.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Lietuvos

Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) įtvirtinta, jog kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Tarnybos) sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vartojimo ginčo nagrinėjimas Tarnyboje, reiškia galimybę šalims išspręsti kilusį ginčą nesikreipiant į teismą, o Tarnyba šalių ginče veikia kaip tarpininkas, siekiantis taikaus ginčo sprendimo būdo. Ginčo išsprendimas ne teismo tvarka, neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Tarnybos priimto nutarimo teisėtumo, bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Tarnybos priimtas sprendimas (nutarimas), nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės.

8.       Pažymėjo, kad Tarnyba, gavusi A. S. prašymą (reg. Nr. 7G-2530) dėl

vartotojos iš pardavėjo UAB „D.“ įsigytos prekės (minkšto kampo „Marvel“) galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu vartotojos keliamo reikalavimo įpareigoti pardavėją netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke, 2023 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir pardavėjo kilusį ginčą. Ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, Tarnyba, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, nutarė patenkinti vartotojos reikalavimą – įpareigoti pardavėją UAB „D.“ netinkamos kokybės minkštą kampą „Marvel“ pakeisti tinkamos kokybės minkštu kampu. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas, yra išdėstyti nutarime, kuris kartu su ieškovės ieškiniu pateiktas teismui. Tarnyba palaiko šiame nutarime išdėstytą poziciją. Bylą prašė nagrinėti Tarnybos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:  

9.       Šalių ir jų atstovų paaiškinimais ir bylos dokumentais nustatyta, kad  ieškovė (pardavėja)

ir atsakovė (pirkėja) 2023 m. balandžio 1 d. sudarė baldo pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. parduota sofą Marvel, kurios vertė 947,15 Eur. Atsakovė sumokėjo pinigus ir ieškovė (pardavėjas) pats pristatė pirkėjai baldą į namus.

10.       Iškilusiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės

normos, kadangi pirma, prekes įsigijo fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes patiekė verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2288 straipsnio 1 dalis, 6.22810 straipsnio 1, 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).

11.       Kasacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023 išaiškino,

jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai (VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 222 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą. Bet kuri ginčo šalis, nesutinkanti su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu dėl ginčo esmės, gali pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Jeigu nė viena ginčo šalis per nurodytą terminą ieškinio teisme nepareiškia, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 25 p.).

12.       Taigi, vartotojui inicijavus kilusio vartojimo ginčo nagrinėjimą vartojimo ginčus

nagrinėjančioje institucijoje, tolimesnė ginčo eiga priklauso nuo to, ar šios institucijos priimtas sprendimas dėl ginčo esmės tenkina abi ginčo šalis. Jei pardavėjo ar paslaugų teikėjo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos priimtas sprendimas netenkina, vartotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimas iš esmės pardavėjo ar paslaugų teikėjo iniciatyva gali būti perkeliamas į teismą. Nors ieškinį teisme tokiu atveju pareiškia pardavėjas ar paslaugų teikėjas (atitinkamai jis byloje dalyvauja ieškovo procesiniu statusu), teisme yra nagrinėjamas tas pats vartojimo ginčas, t. y. materialųjį reikalavimą pareiškusia ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi išlieka vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 26 p.).

             14. Įvertinus tai, teismas šalių ginčą nagrinės iš esmės, nors ieškinį teisme šiuo atveju pareiškė pardavėjas (ieškovė), nes teisme yra nagrinėjamas tas pats vartojimo ginčas, t. y. materialųjį reikalavimą pareiškusia ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi išliko vartotojas (atsakovė).

              15. Kaip jau minėta šio sprendimo 11 punkte, nagrinėjamas ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis, atitinkanti CK 6.2281 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, teismas vertindamas Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovaujasi vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo - pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis normomis. Pažymėtina, kad vartojimo teisiniai santykiai yra grindžiami vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.

             16. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo kilo dėl netinkamos kokybės baldo. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad parduoto baldo (sofos) priekiniame dešiniame kampe yra plyšimas. Ieškovė (pardavėja) teigia, kad perdavė baldą tinkamos kokybės ir pirkėja (pirkėja) priėmė baldą ir jokių pretenzijų dėl baldo kokybės nepareiškė.  

              17. Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą). Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, kad prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Pagal aptartą reglamentavimą, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą per nurodytą terminą ir kad trūkumas nesuderinamas su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Tai reiškia, kad civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto defekto egzistavimo faktą. Aptarta prezumpcija švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, tačiau nepanaikina pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir paneigti pardavėjo įrodymus, kuriais jis gina savo poziciją dėl atsakomybės už baldo trūkumus – priešingu atveju pardavėjui atsirastų neįveikiama kliūtis nuginčyti šią prezumpciją. Aiškindamas bendrąsias pirkimo–pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).

        18. Ieškovė (pardavėja) teigė, kad pardavė atsakovei tinkamos kokybės baldą, kadangi atsakovė baldą priėmė pasirašydama PVM sąskaitos faktūros ir jokių pretenzijų nepareiškė. Ieškovės teigimu nuotraukose užfiksuotas įplyšimas galbūt atsirado pačiai atsakovei jau naudojant ar surenkant sofą. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Nustatyta, kad pardavėja baldą (sofa) atsakovei pristatė įpakuota ir įpakuota keliais įpakavimais (kartonas ir celofano plėvelė). Jokio pirkėjos įrašo, kad jį daiktą apžiūrėjo ir kur nors pasirašė, kad pretenzijų dėl kokybės neturi byloje nėra. Pačiose nuotraukose užfiksuoto įplyšimo vaizdo pobūdis, leidžia daryti daugiau tikėtina išvadą, kad jis (įplyšimas) padarytas transportuojant ar sandėliuojant daiktą, kuomet jis pakankamai ilgą laiką trynėsi į kitą paviršių. Tai ypač rodo intensyvus celofaninio įpakavimo mechaniniai pažeidimai. Teismo vertinimu šie pažeidimai negalėjo būti padaryti atsakovei naudojant ar montuojant baldą. 

                   19. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

                20. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, jog atsakovė (pirkėja) šiame ginče tinkamai įgyvendinimo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – sofos, esminius kokybės trūkumus, dėl kurių jos pilnavertiškai naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį nėra įmanoma, tuo tarpu ieškovė (pardavėja) neįrodė, kad ji pardavė (perdavė) atsakovei tinkamos kokybės daiktą, t.y. kad sofos trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl atsakovės kaltės. Dėl išdėstytų motyvų ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis).  

Dėl bylos baigties

                 21. CK 6.3641 straipsnio 2 dalis nustato, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes.

                  22. Šiuo atveju atsakovė (vartotoja) nagrinėjant ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, prašė įpareigoti  prekę pakeisti į tinkamos kokybės prekę. Ginčo teisminio nagrinėjimo metu šis reikalavimas nepasikeitė. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad šio reikalavimo (daikto pakeitimo) nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų. Todėl atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės ir atsakovės ginčas išnagrinėtinas iš esmės. Teismas patenkina vartotojos A. S. reikalavimą ir įpareigoja atsakovę UAB „D.“ per 30 d. skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita ir jėgomis pakeisti netinkamos kokybės minkštą kampą Marvel į tinkamos kokybės minkštą kampą Marvel, pristatant tinkamos kokybės daiktą į vartotojos A. S. butą ir išsivežant netinkamos kokybės baldą iš jos buto.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas

bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

                    24. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Civilinio proceso Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad suteikiant atsakovei teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 355,00 Eurai. Todėl iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 355 Eur. teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį atmesti.

            Patenkinti vartotojos A. S. reikalavimą ir įpareigoti atsakovę UAB „D.“ per 30 d. skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita ir jėgomis pakeisti netinkamos kokybės minkštą kampą Marvel į tinkamos kokybės minkštą kampą Marvel, pristatant tinkamos kokybės daiktą į vartotojos A. S. butą ir išsivežant netinkamos kokybės baldą iš jos buto.

          Priteisti iš UAB „D.“ 355,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

          Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                   Saulius Zajarskas