| Civilinė byla Nr. e2A-237-368/2017 |
| Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02183-2016-6 |
| Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1. (S) |

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2554-632/2016 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovė akcinė bendrovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 3722,50 Eur negrąžintą kreditą, 1835,85 Eur kredito mokestį, 20,82 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 126,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur teisinių paslaugų išlaidas bei priimti sprendimą už akių, jei atsakovas laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovė nurodė, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2016 m. kovo 10 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. R68920260 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo refinansuoti jo turėti finansiniai įsipareigojimai 3789,73 Eur sumai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą bei sumokėti 1927,43 Eur kredito mokestį (mokėjimo (pelno) palūkanas).
- Procesiniai dokumentai atsakovui A. B. įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu jis nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei BnP Finance, AB 3722,50 Eur skolą, 739,13 Eur kredito mokestį (palūkanas), 20,82 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 4482,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 101,23 Eur žyminį mokestį ir 97,21 Eur teisinių paslaugų išlaidas už ieškinio parengimą. Likusi ieškinio dalis netenkinta. Formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl 3722,50 Eur skolos, 20,82 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
- Teismas spręsdamas 1835,85 Eur kredito mokesčio pagrįstumą nurodė, kad priklausančių mokėti palūkanų suma yra ta, kurios mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o ne ta, kuri būtų buvusi sumokėta per visą sutarties vykdymo laikotarpį iki 2019-03-10 ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju negalimas mokėjimo palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos per ateinančius daugiau kaip du metus, priteisimas. Todėl prašomą priteisti 1835,85 Eur kredito mokesčio sumą sumažino iki 739,13 Eu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Ieškovė BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje dėl vartojimo kredito mokesčio ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų priteisimo – priteisti apeliantei BnP Finance, AB iš atsakovo A. B. 1835,85 Eur kredito mokestį, 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir 126,00 Eur žyminį mokestį, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovo 41,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas, sumažindamas kredito mokesčio dydį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl mokėjimo palūkanų (kredito mokesčio) priteisimo.
- Atsakovas vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, bet ir sumokėti kredito mokestį, t. y. mokėjimo palūkanas, kurias skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
- Aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų nesulaukus sutarties pasibaigimo termino neduoda pagrindo mažinti sutartinių palūkanų perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskoliniais pinigais šalis naudojasi iki šiol.
- Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei priteistinos visos jos patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
- Atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta tvarka negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (ieškovės) BnP Finance, AB apeliacinis skundas netenkintinas
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas apelianto BnP Finance, AB apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
- Byloje nustatyta, kad ieškovė BnP Finance, AB ir atsakovas A. B. 2016 m. kovo 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovui refinansuoti jo turėti finansiniai įsipareigojimai 3789,73 Eur sumai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą bei sumokėti 1972,42 Eur kredito mokestį (mokėjimo (pelno) palūkanas). Atsakovas vartojimo kreditą ir kredito mokestį turėjo grąžinti ieškovui trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 158,81 Eur iki 2019-03-10. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovas 2016-07-29 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Nr. 2016-07-29/14 nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2016-08-14. Atsakovas savo prievolės mokėti įmokas nevykdė ir kredito negrąžino.
- Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių kredito mokesčio dydžio (mokėjimo palūkanų) priteisimo klausimą. Apeliaciniame skunde ieškovė BnP Finance, AB ginčija teismo procesinio sprendimo dalį, kuria reikalavimas dėl kredito mokesčio priteisimo tenkintas iš dalies.
- Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką yra išskiriamos dvi palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
- Ieškovės reikalavimas atsakovui A. B. dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
- Tarp šalių 2016-03-10 sudarytos Sutarties 1.16 punkte numatyta, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, piniginė išraiška, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties 6.1 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui laiku neįvykdžius prievolės sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Iš šalių sudarytos Sutarties specialiosios dalies nuostatų nustatyta, kad šalys susitarė, jog kredito mokestis (pelno palūkanos) sudarys 1927,43 Eur, metinė palūkanų norma – 29 proc. Sutarties 8.7. punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja po 10 (dešimties) kalendorinių dienų po to, kai vartojimo kredito gavėjas gavo vartojimo kredito davėjo pranešimą apie sutarties nutraukimą arba kai toks pranešimas tapo žinomas vartojimo kredito gavėjui kitu būdu. Iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
- Ieškovės teigimu aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų nesulaukus sutarties pasibaigimo termino neduoda pagrindo mažinti sutartinių palūkanų perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskoliniais pinigais šalis naudojasi iki šiol. Tačiau toks sutarties nuostatos aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei kredito mokesčio paskirties, taip pat pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros principą (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje e2A-507-883/2016). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui A. B. kreditas buvo suteiktas trejiems metams (36 mėn.), taigi visas kredito mokestis galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2016 m. kovo 10 d., tačiau nutraukta 2016 m. rugpjūčio 18 d., tai yra po 5 mėnesių. Nutraukus sutartį po 5 mėnesių, atsakovas neturėjo galimybės paskolintų lėšų naudoti bei grąžinti per trejų metų laikotarpį, kuomet ir būtų sumokėtas visas 36 mėnesių kredito mokestis, sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data, dėl šių priežasčių, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2019 m. kovo 10 d.
- Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, jog ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, patvirtina, kad atsakovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jam Sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį (pelno palūkanas). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti kredito mokestį iki sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2016 m. kovo 10 d. (vartojimo kredito sudarymo dienos), iki 2016 m. lapkričio 30 d. (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas kredito nepadengė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovas A. B. skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį.
- Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.
- Palikus sprendimą už akių nepakeistą, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme taip pat netenkintinas. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius