Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-397/2013
Teisėja Larisa Tamulionienė Proceso Nr. 1-65-1-00690-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.9.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. - nuteistas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 286 str. – nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, A. Z. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
A. Z. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 16 d. apie 21.00 val. Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Didžiųjų Lapių kaime, Šaltinio gatvėje, kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, iš nukentėjusiojo D. Š. pagrobė mobilaus ryšio telefonus „NOKIA 6300", 400 Lt vertės, ir „NOKIA 6030", 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Š. 700 Lt turtinę žalą.
Be to, A. Z. pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 16 d. apie 23.00 val. Kauno rajone, Lapių sen., Didžiųjų Lapių kaime, Šaltinio gatvėje, 150 metrų atstumu nuo namo pažymėto Nr. 38, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems tiesiogines pareigas ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl tarnybos pareigų vykdymo, tai yra vengdamas teisėto sulaikymo, stengdamas ištrūkti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Domeikavos policijos nuovados tyrėjui J. N. tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu į galvą, kaire koja įspyrė į dešinės rankos kumštį ir daugiau nei vieną kartą rankomis sudavė į rankas, tokiu būdu padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos 5-to delnakaulio lūžimą ir sukelė J. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p.
Taip pat jis nuteistas ir pagal BK 286 str. už tai, kad tuo pačiu metu, būdamas tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi Sport" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandydamas iš jo išlipti, sulaužė kairės pusės galinių durų vidinės pusės rankenėlę 115 Lt vertės, taip pat kelis kartus galva sudavė Kauno rajono policijos komisariato Domeikavos policijos nuovados tyrėjui A. G. į galvos kairės pusės smilkinį, įspyrė jam abejomis kojomis į pakaušį, tokiu būdu padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke – skruoste ir sukėlė A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad bausmė turi būti sušvelninta, atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, su padaryta žala pilnai sutinka ir susitarė su nukentėjusiuosu ją atlyginti. Turi darbą, todėl laisvėje galėtų greičiau padengti padarytą žalą. Mano, kad yra pagrindas neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Skundu apeliantas savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir jų kvalifikacijos neginčija, tik prašė sušvelninti paskirtąją bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo bei BK 63 str. numatytais bausmių bendrinimo pagrindais. Apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis, dar būdamas nepilnametis, buvo teistas ne vieną kartą, taip pat už tyčinius analogiškus nusikaltimus, paskutinį kartą jis teistas jau būdamas pilnametis už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, todėl BK 56 str. pagrindu apeliantas laikytinas recidyvistu. Iš bylos duomenų matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino, ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. Šios aplinkybės davė teismui pagrindo teigti, kad A. Z. yra linkęs į nusikalstamas veikas, pavojingas visuomenei asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. Z. turi būti skiriama išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė, o įvertinus atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskyrė mažesnes nei sankcijose numatytas bausmių vidurkis, bausmes. Bausmės paskirtos teisingai ir tinkamai, nepažeidžiant įstatymo normų, subendrintos įstatymo numatytomis taisyklėmis, jas iš dalies sudedant. Apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad už jo padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir parinktas bausmės dydis aiškiai prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.
Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Gytis Večerskas
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Jūratė Jakubonienė