Civilinė byla Nr. e2A-692-538/2020

   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00189-2018-0

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;       2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.3.1.18.4

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo bei atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali tech ir A.“, V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, R. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti su atsakovu santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – B.; padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ieškovei priteisti nekilnojamąjį turtą 338 181,20 Eur vertės: 8477/10827 butą, adresu (duomenys neskelbtini), 106 481,20 Eur vertės, garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės, ūkinį pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16 100 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 18 100 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16 100 Eur vertės 1/2 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad N. B. naudojasi 4551 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018 m. gruodžio 12 d. matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini); kilnojamąjį turtą: automobilį  (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės, baldus: virtuvės baldų komplektą 4 000 Eur vertės, svetainės baldų komplektą 3 000 Eur vertės, dvi komodas bendros 2 000 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti turto už 377 584 Eur, tai yra, nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 41 100 Eur vertės, bei šiame žemės sklype esančius vandentiekio tinklus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 6 487 Eur vertės; ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad atsakovas R. B. naudojasi 4750 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018 m. gruodžio 12 d. matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 36 800 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 58 200 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 817 Eur vertės, pastatą - dvarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 21 400 Eur vertės, sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11 200 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2 080 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 20 400 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 16 100 Eur vertės; 2) kilnojamąjį turtą: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, baldus: - miegamojo baldų komplektą 6 000 Eur vertės, šaldytuvą 2 000 Eur vertės, masažinį krėslą 700 Eur vertės, kalvių darbo lovą – 1 000 Eur vertės, antikvarines komodas – 1 000 Eur vertės. Nustatyti, kad prievolės Swedbank AB, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Paslaugos būstui“, V. D. yra solidarios. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad už kreditinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali tech ir A.“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities VPK, asmeniškai atsako atsakovas.

2.       Nurodė, kad nuo 2015 m. su atsakovu nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Atsakovas turi kitą moterį, dėl kurios paliko šeimą. Įsitikinusi, kad dėl atsakovo kaltės iširo santuoka, nes atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino šeima, ilgą laiką niekur nedirbo ir neturėjo nuolatinių pajamų. Pardavinėjo žemės sklypus ir gautus pinigus naudojo išimtinai tik savo asmeninėms reikmėms, bendriems poreikiams tenkinti jis pinigų neskyrė. Mano, kad atsakovo priešieškinyje nurodyta baldų vertė neatitinka tikrovės, tačiau neturi galimybės įvertinti bute esančius baldus, todėl prašė juos padalyti tarp jos ir atsakovo pagal atsakovo nurodytas baldų kainas. Nurodė, kad 0,9301 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 301 000 Eur vertės, jau buvo padalytas Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš atsakovo R. B. ir nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui R. B. priklauso po ½ žemės sklypo ir atsakovas naudojasi 4750 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018 m. gruodžio 12 d. matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui pavardę – B.; padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir atsakovui R. B. priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: kilnojamąjį turtą - transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur; nekilnojamąjį turtą pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 000 Eur; pastatą-ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 900 Eur vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį , (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 58 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 300 Eur vertės, pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 11 400 Eur vertės; 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad atsakovas naudosis 4750 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane sudarytame 2018-12-12 T. B., indeksu (duomenys neskelbtini); pastatą - trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės; pastatą - dvarą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur. vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 794 Eur vertės. Priteisti ieškovei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t.y. kilnojamąjį turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertės 1000 Eur, santuokoje įgytus baldus: miegamojo komplektą, 6 000 Eur vertės, kalvių darbo lovą 1 000 Eur vertės, dvi komodas po 1 000 Eur, bendros 2 000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 4 000 Eur vertės, šaldytuvą 2 000 vertės, svetainės baldų komplektą 3 000 Eur vertės, antikvarines komodas po 1 000 Eur, masažinį krėslą 700 Eur vertės; nekilnojamąjį turtą: 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bendras plotas 108,27 kv. m., kurio vertė 106 481,20 Eur, žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 600 Eur vertės; sklype esančius vandentiekio tinklus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 487 Eur vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 36 600 Eur vertės, pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad ieškovė naudojasi 4551 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad visos prievolės yra abiejų sutuoktinių solidarios prievolės.

4.       Nurodė, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Teigė, kad 2009 m. kartu su ieškove, dukra G. ir ieškovės mama išvažiavo gyventi į(duomenys neskelbtini) pas ieškovės dukrą O., kuri tuo metu skyrėsi su savo sutuoktiniu. Gyveno apie metus laiko, o vėliau nebeturėjo gyvenamosios vietos, todėl atsakovas ir N. motina išvyko į Lietuvą. Kadangi dukra buvo pradėjusi lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini), ieškovė vykti į Lietuvą atsisakė, nors ir atsakovas prašė. Atsakovui gyvenant Lietuvoje, o ieškovei (duomenys neskelbtini), santykiai ėmė blogėti. Abiejų požiūris į šeimos pareigas išsiskyrė, pablogėjo tarpusavio santykiai, prasidėjo nesutarimai. Šeimyninis gyvenimas nutrūko dėl pernelyg skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į sutuoktinių pareigas, todėl atsakovo ir ieškovės santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas - butas priteistinas ieškovei, kilnojamųjų daiktų - baldų priteisimas ieškovei atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Baldai buvo įsigyti gyvenimui bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jie yra pritaikyti buto patalpoms, todėl ir turi likti ieškovei. Atsakovas teigia, kad visi (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai turėtų būti priteisti jam, kadangi jis juos įgijęs rūpinosi jų infrastruktūra, kuri šiuo metu nėra pilnai užbaigta, rengė jų detalųjį planą. Paaiškino, kad šie sklypai yra vienoje vietoje, todėl juos valdant, naudojant ir disponuojant paprasčiau būtų, jei jie būtų vieno savininko nuosavybė. Be to, tokiu būdu būtų išvengta konfliktų su ieškove ateityje, po santuokos nutraukimo. Kadangi atsakovas neprieštarauju, kad ieškovei būtų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl kiti du nekilnojamojo turto objektai - pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini) ir pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteisti atsakovui. Taip pat nurodė, kad prievolės kreditoriams „Swedbank“ AB, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Paslaugos būstui“, V. D. ir R. B. yra solidarios. Gyvendami kartu su ieškove bendriems šeimos poreikiams skolinosi iš brolio R. B. 150 000 Lt (43 443,00 Eur). Kadangi pinigai buvo skolinti bendriems šeimos poreikiams, todėl abu turi solidariai atsiskaityti su R. B.. Taip pat priešieškinyje nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra šalių bendri kreditoriai. Nurodė, kad santuokoje buvo įsigiję laivą, kuris buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams. Laivą buvo atidavę remontuoti (duomenys neskelbtini), kuriai teismas sprendimu priteisė skolą už laivo remontą. Šios skolos likutis yra 738,50 Eur ir 276,36 Eur palūkanų, ši prievolė turi būti pripažinta solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Atsakovas taip pat prašė VMI išieškomą skolą – 82 699,12 Eur pripažinti jo ir ieškovės solidaria skola, kadangi ji atsirado iš jų bendrai vykdytos veiklos - nekilnojamojo turto pardavimo. Šiuo metu santuokos nutraukimo byloje dalijamas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš pajamų, gautų pardavus nekilnojamojo turto objektus, kurių pardavimą VMI pripažino individualia veikla ir priskaičiavo mokesčius valstybei, ieškovė taip pat turi būti atsakinga už prievolės valstybei įvykdymą. Nurodė, kad ieškovei VMI taip pat buvo paskaičiavę mokesčius, kuriuos visų pirma padengė iš bendrų šeimos pajamų. Todėl dalijant turtą lygiomis dalimis, atsižvelgiant į sąžiningumo principą turėtų būti padalinta ir ši prievolė. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo iš ieškovės nereikalauja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė N. B. ir R. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko N. B. pavardę – B., o R. B. pavardę – B.. Santuokoje įgytą turtą padalijo tokiu būdu: ieškovei N. B. priteisė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106 481,20 Eur vertės; pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės; pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), 151 000 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 300 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36 700 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 050 Eur, vertės. Ieškovei N. B. priteisė asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: miegamojo baldų komplektą 6 000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 4 000 vertės, svetainės baldų komplektą 3 000 Eur vertės, vieną antikvarinę komodą 1 000 Eur vertės, šaldytuvą 2 000 Eur vertės, masažinį krėslą 100 Eur vertės, dvi komodas bendros 200 Eur vertės, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės; A. R. B. priteisė asmeninės nuosavybės teise: pastatą - trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; pastatą-ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; pastatą - dvarą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23 200 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), J. B. g. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 805,50 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 050 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 050 Eur vertės; žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 050 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 16 050 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 350 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 350 Eur vertės ir vandentiekio tinklus, esančius šiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 487 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 151 000 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 050 Eur, vertės; atsakovui R. B. priteisė asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: (daiktai esantys bute adresu (duomenys neskelbtini)) kalvio lovą 1 000 Eur vertės, vieną antikvarinę komodą 1 000 Eur vertės. Priteisė ieškovei N. B. atsakovo R. B. 350 Eur pardavus automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gautų lėšų kompensaciją. Priteisė ieškovei N. B. iš atsakovo R. B. 55,56 Eur piniginę kompensaciją, už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį. Pripažino 21 645,97 Eur prievolę „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Pripažino 435,88 Eur prievolę „Energijos skirstymo operatorius“, AB juridinio asmens kodas 304151376, solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Pripažino 159,69 Eur prievolę „Energijos skirstymo operatorius“, AB juridinio asmens kodas 304151376, solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Pripažino 2 719,97 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Pripažino 380,01 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Pripažino 798,92 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Pripažino 1 157,84 Eur prievolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710823, solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Pripažino 5 244,62 Eur prievolę V. D. solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Nustatė, kad 74,92 Eur prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žemės mokesčio yra asmeninė ieškovės N. B. prievolė. Prievolę trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-746-460/2015, kuriuo iš R. B. priteista 1 651,11 Eur už atliktus remonto darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažino solidaria N. B. ir R. B. prievole. Nustatė, kad 128 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, juridinio asmens kodas 188659752, išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-710-512/2018, vykdomojoje byloje Nr. 10/19/09827, antstolis A. S., yra asmeninė atsakovo R. B., prievolė. Nustatė, kad 181,37 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-4596-618/2011 vykdomojoje byloje Nr. 10/19/04417, antstolis A. S., yra asmeninė atsakovo R. B., prievolė. Nustatė, kad 77 927,93 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai išieškoma pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. išduotą sprendimą Nr. 12-19.10760 yra asmeninė atsakovo R. B. prievolė. Pripažino 43 443 Eur prievolę R. B. atsakovo R. B. asmenine prievole. Nustatė, kad 43 Eur prievolė trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710823, išieškoma pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą yra asmeninė atsakovo R. B. prievolė. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismo sprendimui įsiteisėjus nurodė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartimi. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

5.1.                      Šalys nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam ir tuo nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.28 straipsniuose. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.2.                      Kadangi šalys iš esmės sutarė dėl dalijamo nekilnojamojo turto vertės, tačiau jų nurodomos žemės sklypų vertė nežymiai skiriasi, teismas, nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę, vadovavosi išvedant dalytino nekilnojamojo turto šalių nurodytų verčių vidurkį.

5.3.                      Šalims sutariant dėl kilnojamųjų daiktų vertės, dalijant turtą vadovavosi atsakovo nurodytomis vertėmis.

5.4.                      Akivaizdu, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebėra sutuoktiniams priklausantis turtas, todėl byloje gali būti dalijamos tik piniginės lėšos gautos už automobilį.

5.5.                      Ieškovės ir atsakovo siūlomas žemės sklypų padalijimas atskirais turto objektais yra racionaliausias šio nekilnojamojo turto padalijimo variantas, kadangi po santuokos nutraukimo šalims atiteks atskiri žemės sklypai, kurių bendra kaina šalims pasiskirstytų apylygiai.

5.6.                      Šalys pagal jų turto dalijimo tvarką už vienai šaliai tenkančią didesnę turto dalį priteisti kompensacijos neprašė. Nustatyta, kad padalijus turtą atsakovui tenka 111,30 Eur turto vertės daugiau nei ieškovei. Iš atsakovo priteistina ieškovei 55,65 Eur kompensacijos už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

5.7.                      Teismas sprendė, kad pakanka įrodymų padaryti išvadą, jog šalys turi bendras prievoles V. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pagal žemės nuomos sutartis, UAB „Paslaugos būstui“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, bankui „Swedbank“ AB. Sprendimu nustatytė, kad šalys turi 1 157,84 Eur solidarią prievolę V. D., 1 157,84 Eur solidarią prievolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, 3 898, 90 Eur solidarią prievolę UAB „Paslaugos būstui“, 741,60 Eur solidarią prievolę AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir 21 645,97 Eur solidarią prievolę „Swedbank“ AB.

5.8.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovė N. B. skolinga valstybės biudžetui 74,92 Eur žemės mokesčio. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į atsakovo patikslintą priešieškinį atsiliepimo ir jo priedų matyti, kad ieškovė N. B. skolinga valstybės biudžetui 74,92 Eur žemės mokesčio. Šalims nepareiškus prieštaravimų, ši prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.

5.9.                      Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos poziciją, jog neprašo šią prievolę pripažinti solidaria, įvertinus ir atsakovo paaiškinimus, iš kur kilo ši prievolė valstybės biudžetui, atsakovui nepateikus įrodymų, kad šie skoliniai įsipareigojimai atsirado iš bendrai atsakovo ir ieškovės vykdytos veiklos, o taip pat nepateikus įrodymų, kad ieškovės skola buvo padengta iš bendrų šeimos pinigų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro turto, todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievole.

5.10.                      Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo pasirašant skolos raštelį, nėra pagrindo prievolės trečiajam asmeniui R. B. laikyti bendra sutuoktinių prievole.

5.11.                      Aplinkybė, kad šiuo metu yra vykdoma apie penkiolika vykdomųjų bylų, kuriose priverstine tvarka išieškoma iš atsakovo, nereiškia, jog visi jas vykdantys antstoliai turėjo būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis. Šie asmenys nėra laikytini atsakovo kreditoriais ir santuokos nutraukimo byloje nepasisakoma dėl jų teisių ir pareigų.

5.12.                      Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad 43 Eur skola būtų pripažintina solidaria abiejų sutuoktinių prievole, todėl pripažintina, kad tai asmeninė atsakovo prievolė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė N. B. (toliau – apeliantė) prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą: nutraukti su atsakovu santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) dėl atsakovo kaltės; jos su atsakovu bendroje jungtinėje nuosavybėje nekilnojamąją turtą padalyti tokiu būdu: jai priteisti nekilnojamąją turtą bendros vertės 313 181,20 Eur : 8477/10827 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 106 481,20 Eur vertės; 21,22 kv. m. ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; 0,800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16 100 Eur vertės; 0,0900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 18 100 Eur vertės; 0,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16 100,00 Eur vertės; l/2 0,9301 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 151 000,00 Eur vertės, nustatant, kad ieškovė naudojosi 4551 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą bendros vertės 370 681,00 Eur: 0,5489 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 41 100 Eur vertės, bei šiame žemės sklype esantys vandentiekio tinklai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 6 487,00 Eur vertės; 1/2 0,9301 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 151 000 Eur vertės , nustatant, kad atsakovas naudojasi 4 750 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini); 0,2937 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 36 800,00 Eur vertės; 0,4355 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 58 200,00 Eur vertės; 0,2145 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 817,00 Eur vertės; 439,45 kv. m. ploto pastatą - dvarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 21 400,00 Eur vertės; 877,28 kv. m. ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur vertės; 39,07 kv. m. ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; 354,41 kv. m. ploto trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; 0,0347 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2 080 Eur vertės; 0,0795 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur vertės; 0,1018 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 20 400 Eur vertės; 0,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 16 100 Eur vertės; jos su atsakovu bendroje nuosavybėje kilnojamąją turtą padalyti tokiu būdu: jai priteisti kilnojamąją turtą bendros vertės 9 200 Eur: virtuvės baldų komplektą – 4 000 Eur vertės; svetainės baldų komplektą - 3 000,00 Eur, dvi komodas po 1 000 Eur bendros vertės – 2 000 Eur; dvi komodas 200 Eur vertės; atsakovui priteisti kilnojamąją turtą bendros vertės 9 100 Eur: miegamojo komplektą – 6 000 Eur vertės; šaldytuvą 2 000 Eur vertės; masažinį krėslą - 100 Eur, kalvių darbo lovą – 1 000,00 Eur vertės; pripažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo byloje 2020 m. sausio 8 d. priimtą protokolinę nutartį, kuria atsisakyta priimti 2020 m. sausio 6 d. patikslintą ieškinį neteisėta. Priimti patikslintą ieškinį ir priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už parduotą bendrą turtą 29 521,50 Eur (nuo parduoto turto vertės): laivo (duomenys neskelbtini), parduoto 2016 m. už 5 000 Eur – 2 500 Eur; automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduoto 2015 m. už 10 600 Eur – 5 300 Eur; 0,0801 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoto už 8 688,60 Eur (30 000 Lt) – 4 344,30 Eur; 0,0802 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoto už 8 688,60 Eur (30 000 Lt) - 4344,30 Eur; 0,08 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoto už 8 688,60 Eur (30 000 Lt) - 4344,30 Eur; 0,0900 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoto už 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) – 4 344,30 Eur; 0,0800 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoto už 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) – 4 344,30 Eur. Pagrindiniai skundo argumentai:

6.1.                      Atsakovas, paliko šeimą, buvo neištikimas, pardavė bendrą turtą ir visas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams, tuo metu, kai šeima turėjo pakankamai daug kreditinių įsipareigojimų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

6.2.                      Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad į dalytiną turtą klaidingai įtrauktas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas - 0,2074 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 11 200,00 Eur vertės.

6.3.                      Kadangi dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), turi būti taikomos dalytino nekilnojamojo turto kainos, nustatytos ne pagal ieškovės ir atsakovo nurodytų kainų vidurkį, o pagal byloje esančią VĮ Registrų centro nustatytą vidutinės rinkos vertę.

6.4.                      Turto padalijimo būdas nėra teisingas ir pagrįstas, nes jis atima galimybę naudoti šalia gyvenamojo būsto esantį ūkinį pastatą tuo metu, kai atsakovas, kuriam priteistas pastatas, gyvena kitoje vietoje, be to, šis turtas yra nedidelės vertės.

6.5.                      Mano, kad turto padalijimas, nenustatant jo naudojimo tvarkos, neleis ateityje išvengti bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų, konfliktų.

6.6.                      Akivaizdu, kad atsakovo nurodytos kilnojamųjų daiktų kainos, pagal kurias buvo padalytas turtas, yra nerealios, specialiai padidintos, todėl tam, kad turtas būtų padalytas po lygiai pagal sutuoktinių turtinio lygiateisiškumo principą, šis turtas turi būti padalytas per pusę.

6.7.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, motyvuodamas tuo, kad pateikus reikalavimą dėl kompensacijos už parduotą turtą iš atsakovo priteisimo, ieškovė keičia ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą.

6.8.                      Reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo už parduotą bendrą turtą pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo patenkinti šį reikalavimą.

7.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. (toliau – apeliantas) prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą nurodant, kad pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 000,00 Eur, priteisiamas atsakovui; nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiamas atsakovui; kilnojamasis turtas - kalvių darbo lova 1 000,00 Eur vertės ir viena antikvarinė komoda 1 000,00 Eur priteisiama ieškovei; priteisti ieškovei iš atsakovo 200 Eur kompensaciją už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti solidariomis ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievolėmis: 77 927,93 Eur prievolę trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai; 43 443 Eur prievolę R. B.; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo argumentai:

7.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies neteisingai padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

7.2.                      Pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 000 Eur, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei ir tokiu būdu pažeidė teisingumo principą, nes ieškovei buvo priteistas didžiausią vertę turintis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini).

7.3.                      Teismas priteisdamas ieškovei kartu su butu ir pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus.

7.4.                      Teismas padalydamas nekilnojamąjį turtą, vieną iš nekilnojamojo turto objektų - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai padalijo idealiosiomis dalimis po 1/2 kiekvienam, nes ateityje kils ginčų ir reikės kreiptis dėl turto atidalijimo.

7.5.                      Teismas neteisingai padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą - baldus. Dalį baldų - kalvio darbo lovą 1000 Eur vertės, vieną antikvarinę komodą 1000 Eur vertės priteisdamas atsakovui, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir išsakytus argumentus. Priteisus butą ieškovei, jai turėjo būti priteisti ir visi baldai, esantys bute.

7.6.                      Teismas nepagrįstai skaičiavo transporto priemonės vertę, naudodamas ieškovės nurodytos sumos 1 000,00 Eur ir pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos pardavimo kainos - 400,00 Eur matematinį vidurkį. Ieškovei už parduotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) turėjo būti priteista 200,00 Eur kompensacija, tai yra 1/2 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos kainos.

7.7.                      Teismas sprendime neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir dalį santuokoje įgytų prievolių nepagrįstai pripažino tik atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

7.8.                      Teismo posėdžio metu ieškovė neneigė, kad žemės sklypų pirkimas - pardavimas buvo vienas iš pagrindinių šeimos pragyvenimo šaltinių, kad žemės sandorių metu gautos piniginės lėšos iš esmės buvo naudojamos šeimos poreikiams, skolų dengimui. Teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas neįvertino tinkamai, todėl neteisingai nustatė prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai pobūdį.

7.9.                      Teismas nepagrįstai nepripažino 43 443 Eur prievolės R. B. jo ir ieškovės solidaria prievole.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

8.1.                      Tas faktas, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka didžiausią vertę turintis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu atimti iš ieškovės teisės naudotis kitu šalia buto esančiu nekilnojamu turtu, tuo labiau, kad šis turtas yra nedidelės vertės.

8.2.                      Akivaizdu, kad atsakovo nurodytos kilnojamųjų daiktų kainos, pagal kurias buvo padalytas turtas, yra nerealios, specialiai padidintos, todėl tam, kad turtas būtų padalytas po lygiai pagal sutuoktinių turtinio lygiateisiškumo principą, dalijant kilnojamąjį turtą, šis turtas turi būti padalytas per pusę.

8.3.                      Jau vien tik tai, kad pats kreditorius neprašo pripažinti solidarios sutuoktinių atsakomybės už prievolės vykdymą, leidžia daryti išvadą apie atsakovo asmeninę atsakomybę už prievolės nevykdymą.

8.4.                      Apie tai, kad atsakovas iš savo brolio pasiskolino 150 000 Lt ir kokiam tikslui, ieškovei nebuvo žinoma, 150 000,00 Lt pakankamai didelė pinigų suma ir, jeigu pinigai buvo skolinami šeimos poreikiams, kaip aiškino atsakovas, ieškovė kartu su atsakovu turėjau pasirašyti paskolos sutartį.

8.5.                      Visus pinigus atsakovas panaudojo tik savo asmeniniams poreikiams, tuo metu, kai turėjo asmeninių ir bendrų su ieškove kreditorių, su kuriais iki šiol neatsiskaitė.

9.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

9.1.                      Ieškovė nepateikė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų.

9.2.                      Priešingai nei teigia atsakovė, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams labiausiai atitiktų pastato - garažo ir pastato - ūkinio pastato priteisimas atsakovui.

9.3.                      Ieškovė nei ieškinyje, nei teikdama paaiškinimus teisme iš esmės nepagrindė, kodėl nekilnojamasis turtas turėtų būti priteisiamas taip, kaip ji buvo nurodžiusi.

9.4.                      Duomenis apie nekilnojamojo turto sandorius, vykstant procesui, ieškovė galėjo pasitikrinti ir Nekilnojamojo turto registre, kuris teikia duomenis už ne vienerių metų laikotarpį. Be to, visi pirkimo - pardavimo dokumentai tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, už kuriuos ieškovė siekė prisiteisti kompensaciją buvo bute, (duomenys neskelbtini).

9.5.                      Patikslinto ieškinio pateikimas kelios dienos prieš posėdį, kai tarp posėdžių buvo dviejų mėnesių pertrauka, gali būti traktuojamas ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

10.       Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ atsiliepime nurodė, kad neteiks nuomonės dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo bei prašo teismo civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti savo nuožiūra, trečiojo asmens AB „Klaipėdos energija“ atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       CPK

13.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo, padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, spręsti klausimai dėl bendrų sutuoktinių prievolių ir reikalavimo teisių, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra.

14.       Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų matyti, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 108,27 kv. m. Šalims priklauso pastatas - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 40,00 kv. m. Šalims priklauso pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - trąšų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype esantys vandentiekio tinklai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - dvaras, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kilnojamasis turtas: miegamojo baldų komplektas, kalvių darbo lovos, dvi antikvarinės komodos, virtuvės baldų komplektas, svetainės baldų komplektas, šaldytuvas „Samsung“, dvi komodos, masažinis krėslas, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalys turi bendrą prievolę bankui Swedbank AB, kredito paskirtis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, remontui. Šalys turi bendrą prievolę AB „Energijos skirstymo operatorius“. Šalys turi bendrą prievolę UAB „Paslaugos būstui“ dėl buto, (duomenys neskelbtini), esančio šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros, komunalinių ir kitų paslaugų name mokesčių nemokėjimo. Šalys turi bendrą prievolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pagal žemės nuomos sutartis už žemės nuomos mokestį už sklypus adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Šalys turi bendrą prievolę V. D. pagal 2012-07-20 paskolos sutartį. Šalys turi bendrą prievolę (duomenys neskelbtini), už laivo (duomenys neskelbtini) remontą, kuris buvo bendroji jungtinė nuosavybė bei naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šalys turi prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006-09-06 išduotą sprendimą Nr. 12-19.10760 dėl mokestinės nepriemokos, išieškomos skolos likutis 61 532,46 Eur. Pagal 2009-01-12 išduotą sprendimą Nr. 12-19-145/2009 dėl skolos išieškojimo, skolos likutis 12 331,75 Eur. Atsakovas prašo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškomą skolą – 82 699,12 Eur pripažinti atsakovo ir ieškovės solidaria skola. Taip pat prašo 150 000 Lt prievolę R. B. pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Šalys turi prievolę antstoliui A. S. vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 10/19/09824, Nr. 10/19/04417, Nr. 10/19/09203, 139 Eur. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai, pagal ADK1-273 sprendimą išieškoma 43,00 Eur skola, vykdymo išlaidų likutis - 93,78 Eur.

Dėl sutuoktinių kaltės

15.       Apeliantė argumentuoja, kad atsakovas paliko šeimą, buvo neištikimas, pardavė bendrą turtą ir visas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tuo metu, kada šeima turėjo pakankamai daug kreditinių įsipareigojimų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

16.       Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

17.       Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

18.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). 

19.       Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių pareigų nevykdymu, nors šias aplinkybes patvirtinančių akivaizdžių įrodymų nepateikė, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs. Aplinkybė, kad ieškovė negrįžo kartu su atsakovu į Lietuvą, arba atsakovas neliko gyventi (duomenys neskelbtini), rodo šalių lojalumo pareigos pažeidimą, nesutarimą, kompromisų neieškojimą.

20.       Nors apeliantė teigė, kad atsakovas, grįžęs į Lietuvą, sukūrė kitą šeimą (nuo 2015 m. negyveno bendrame bute (duomenys neskelbtini)), tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad apeliantė nereiškė sutuoktiniui pretenzijų dėl tokio gyvenimo būdo, priešingai, iš šalių paaiškinimų matyti, kad jie iki 2019 m. lapkričio mėnesio gyveno kaip šeima, kartu vedė bendrą ūkį, kartu lankė gyvenančius užsienyje vaikus, apeliantė sutuoktinio apie ketinimą kelti santuokos nutraukimo bylą neinformavo.  Be to, kaip nurodė ir pati apeliantė pirmosios instancijos teismui, ji nori nutraukti santuoką dėl sutuoktinius slegiančių kreditinių įsipareigojimų, o taip pat nori, kad būtų padalytas santuokinis turtas ir tokiu būdu jiems būtų lengviau atsiskaityti su kreditoriais.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl turto padalijimo

22.       Apeliantė argumentuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, motyvuodamas tuo, kad pateikus reikalavimą dėl kompensacijos už parduotą turtą iš atsakovo priteisimo, ieškovė keičia ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą. Teigia, kad reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo už parduotą bendrą turtą pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo patenkinti šį reikalavimą.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Taigi apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimų, išnagrinėti bylą iš esmės ir byloje priimti sprendimą.

24.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 17–18 punktus, kt.). Bendrasis principas yra tai, kad toks teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas).

25.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, be kita ko, teigia, jog atsakovas pardavė šalims jungtinės nuosavybės teise priklausiusią dalį turto, o lėšas, gautas už šio turto pardavimą, paskyrė savo asmeninėms reikmėms, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neišsiaiškino. Pažymėtina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas kartu su reikalavimu dėl turto padalijimo pagal CK 3.123 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nustačius, kad atsakovas yra pardavęs dalį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto ir gautas lėšas panaudojęs asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovui priteistino turto dalis sumažėtų proporcingai parduotai daliai turto.

26.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

27.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

28.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas nagrinėti patikslinto ieškovės ieškinio, neatskleidė bylos esmės, tai yra, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas neturi diskrecijos priimti patikslintą ieškinį ir bylą išnagrinėti apeliacinėje instancijoje iš esmės, todėl ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl atsakovo asmeninių prievolių

29.       Apeliantas argumentuoja, kad teismas sprendime neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir dalį santuokoje įgytų prievolių nepagrįstai pripažino tik atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

30.       Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Darytina išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė šiam sandoriui (CPK 178 straipsnis).

31.       Nors apeliantas ir tvirtina, kad iš R. B. gauta 43 443 Eur (150 000 Lt) paskola buvo panaudota šeimos interesams, tai yra, žemės sklypų pirkimui, tačiau apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kokio dydžio sumos ir konkrečiai kokiam tikslui šios lėšos buvo panaudotos. Pažymėtina, kad paskolos raštelis su kreditoriumi R. B. buvo pasirašytas, kai atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), taigi atsakovė šio paskolos raštelio nepasirašė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad iš R. B. paskolos pinigai buvo panaudoti šeimos interesams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę R. B. pripažino apelianto asmenine prievole, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas pripažinti skolą R. B. solidaria, pripažintina pagrįsta, ir jos keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Apeliantas argumentuoja, kad teismas neteisingai nustatė prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai pobūdį.

33.       Nustatyta, kad atsakovas prašo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškomą skolą – 82 699,12 Eur pripažinti atsakovo ir ieškovės solidaria skola, kadangi ji atsirado iš jų bendrai vykdytos veiklos - nekilnojamojo turto pardavimo.

34.       Pažymėtina, kad byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarymo ir dydžio faktą. Taigi, tik išsiaiškinus faktines aplinkybes, susijusias su šios skolos atsiradimu, būtų galima spręsti, ar tai yra solidari, ar asmeninė atsakovo prievolė. Tačiau kaip minėta, pirmosios instancijos teismui dokumentai apie skolos kilmę nebuvo pateikti, pirmosios instancijos teismas šių dokumentų iš atsakovo nereikalavo, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos skolos susidarymo byloje aplinkybės liko neišaiškintos, todėl ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35.       Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo pagrįstumas.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis, kuria padalytas sutuoktinių turtas ir nustatyta,  kad 77 927,93 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai yra asmeninė atsakovo R. B. prievolė, naikintina, ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37.       Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

38.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria padalytas sutuoktinių kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei nustatyta, kad 77 927,93 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra asmeninė atsakovo R. B. prievolė, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Aušra Maškevičienė

Almantas Padvelskis

Giedrė Seselskytė