Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-02-07][nuasmeninta nutartis dėl teismingumo byloje][T-6-2018].docx
Bylos nr.: T-6/2018
Bylos rūšis: Dėl bylos teismingumo (specialioji kolegija)
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija 188683671 atsakovas
BĮ Šiuolaikinio meno centras 291424950 atsakovas
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija 188683671 atsakovas
BĮ Šiuolaikinio meno centras 291424950 atsakovas
Kategorijos:

Teismingumo byla Nr

                                                                                    Teismingumo byla Nr. T-6/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02682-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

                                                 

 

 

NUTARTIS

 

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir biudžetinei įstaigai Šiuolaikiniam meno centrui dėl atsakovių sprendimo teisėtumo, trečiasis asmuo A. L.,

 

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas ieškiniu Vilniaus apygardos teismo prašo atsakovių Kultūros ministerijos ir BĮ Šiuolaikinio meno centro 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtojo paskelbimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti atsakoves toliau tęsti Kūrybinių dirbtuvių procedūras ir toliau vertinti dalyvių pateiktas memorialo idėjas pagal nustatytus reikalavimus.

Ieškovas nurodo, kad jis kartu su suburta kūrybine grupe dalyvavo atsakovių Kultūros ministerijos ir BĮ Šiuolaikinio meno centro organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti. Atsakovių 2017 m. birželio 6 d. interneto svetainėje paskelbtame kvietime menininkams ir jų kolektyvams dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti ir pateikti memorialo idėjas, be kita ko, buvo nurodyta, kad balsavimas vyks nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d., o galutinius balsavimo rezultatus sudarys 50 proc. visuomenės balsų, o kitus 50 proc. ekspertų komisijos balsai. 2017 m. lapkričio 27 d. Kultūros ministerija interneto svetainėje paskelbė balsavimo rezultatus, kuriuose nurodyta, kad už ieškovo kartu su kūrybine grupe pateiktą memorialo projektą balsavo 11 966 (37,66 proc.) visuomenės nariai ir 1 ekspertų komisijos narys, o už trečiojo asmens A. L. projektą – 11 919 (37,51 proc.) visuomenės narių ir 7 ekspertų komisijos nariai. Pritaikius balsų skaičiavimo metodiką 2017 m. lapkričio 27 d. Kultūros ministerijos pranešime, be kita ko, paskelbtas kūrybinių dirbtuvių laimėtojas trečiasis asmuo A. L. Ieškovas teigia, kad atsakovių vykdytos kūrybinės dirbtuvės atitinka viešojo konkurso kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau  CK) XLIX skyriaus nuostatose, todėl atsakovės, vykdydamos kūrybines dirbtuves, privalėjo vadovautis CK XLIX skyriaus nuostatomis, kurios reglamentuoja viešuosius konkursus, ir laikytis jose nustatytų reikalavimų bei mutatis mutandi (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikyti teismų praktiką, suformuotą viešųjų pirkimų bylose. Ieškovas teigia, kad atsakovės neteisėtai nustatė kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtoją, kadangi trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja neatitiko keliamų reikalavimų, todėl atsakovės negalėjo vertinti trečiojo asmens memorialo idėjos lygiavertiškai su kitomis dalyvių memorialo idėjomis ir privalėjo atmesti kaip neatitinkančią reikalavimų. Ieškovas nurodo, kad atsakovės savo veiksmais pažeidė CK 1.2 straipsnyje įtvirtintą subjektų lygiateisiškumo principą bei nesilaikė CK XLIX skyriaus nuostatose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų viešiesiems konkursams ir taip pažeidė teismų praktikoje įtvirtintą skaidrumo pareigą.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamą 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą priėmė Kultūros ministerija kaip viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl, ieškovui ginčijant viešojo administravimo subjekto sprendimą, manytina, kad šis ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių, ar bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nepažeistų rūšinio teismingumo taisyklių, todėl kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

             

Specialioji teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismo prašo atsakovių Kultūros ministerijos ir BĮ Šiuolaikinio meno centro 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtojo paskelbimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti atsakoves toliau tęsti kūrybinių dirbtuvių procedūras ir toliau vertinti dalyvių pateiktas memorialo idėjas pagal nustatytus reikalavimus.

Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Viešojo administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-70-08; 2008 m. birželio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2008-06; 2007 m. spalio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-48-07). Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl viešojo konkurso teisinių santykių, kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos. Ginčai, kylantys dėl civilinių viešojo konkurso teisinių santykių, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, kadangi tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

             

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir biudžetinei įstaigai Šiuolaikiniam meno centrui dėl atsakovių sprendimo teisėtumo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

 

 

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Janina Januškienė              

 

 

 

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • T-XX-70-08