Civilinė byla Nr. e2-761-1080/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07089-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

trečiojo asmens atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Celijus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Oritus“ dėl sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Oritus“ pareigą atlyginti sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidas; priteisti ieškovei UAB „Celijus“ sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidas, kurias sudaro 50 746,43 Eur suma, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2017‐06‐10 ieškovė ir atsakovė sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė ieškovei pardavė 8232/16399 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo pakeista 2018‐01‐11 susitarimu. Ieškovė dalį Žemės sklypo įsigijo tikslu vystyti gyvenamųjų namų statybos projektą, tuo pačiu atsakovė neparduotoje žemės sklypo dalyje taip pat turėjo ketinimus statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. Atsižvelgiant į šiuos šalių ketinimus ieškovė ir atsakovė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartimi susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, davė sutikimus ir leidimus, susijusius su kiekvienos iš šalių planuojamais vystyti projektais bei susitarė dėl bendro naudojimo infrastruktūros statybos ir finansavimo tvarkos.

3.       Tam, kad kiekviena šalis galėtų vykdyti savo nekilnojamojo turto projektus žemės sklype jų valdomose dalyse atskirai, turėjo būti sukurta ir pastatyta infrastruktūra, kuria gali naudotis abi šalys. Todėl Sutartimi šalys aiškiai sulygo dėl tokios bendro naudojimo infrastruktūros ir statybos išlaidų padalijimo tarp šalių. Vystant nekilnojamojo turto projektus žemės sklype ieškovei ir atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) išdavė vienodas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, kurios vėliau buvo pakeistos. Ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovė atlygins dalį kelio, įskaitant, bet neapsiribojant sankryžos, projektavimo ir įrengimo kaštų arba sankryžą įrengs kartu su ieškove. Tačiau atsakovė nesutiko su tokiais ieškovės reikalavimais. Ieškovė nesutinka su atsakovės nuomone, kad Sutartis nenumatė sankryžos projektavimo ir įrengimo kaštų pasidalinimo. Vadovaujantis visų sutarčių nuostatomis, teisės aktais atsakovė arba kartu su ieškove turėjo įrengti sankryžą arba pastarajai kompensuoti dalį sankryžos projektavimo ir rengimo išlaidų.

4.       Nurodo, kad atsakovė netinkamai atlieka savo kaip bendraturtės, o kartu kaip ir nuosavybės teisės turėtojos, pareigas. Sankryžos projektavimo ir įrengimo darbai yra būtini tinkamam žemės sklypo eksploatavimui: abi šalys prisiėmė įsipareigojimą prieš VMSA tam, kad būtų suteikta teisė atlikti norimus projektus žemės sklype, savo ruožtu, šalys turi įgyvendinti tam tikras pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant sankryžos įrengimo darbais. Todėl laikytina, kad žemės sklypo bendraturčiai prisiėmė prievoles, susijusias su žemės sklypo naudojimu ir tokių prievolių laikymasis yra būtinas. Sankryža yra itin svarbi infrastruktūrinė dalis žemės sklypui. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype yra vykdomi nekilnojamojo turto projektai, tinkama ir išpildyta infrastruktūra yra būtina. Ieškovės teigimu, faktiškai susidaro situacija, kad tik vienas iš bendraturčių atlieka būtinuosius darbus žemės sklype, o kitas neprisideda prie jų atlikimo ir atsisako išlaidas tokiems darbams padengti, nors tokią pareigą numato CK. Akcentuoja, kad tokie sankryžos projektavimo darbai, o vėliau ir jos įrengimo  darbai, buvo būtini žemės sklypui.

5.       Ieškovė atkreipia dėmesį, kad sankryžos įrengimo darbai dar nėra užbaigti, tačiau teigia, kad iki šios bylos išnagrinėjimo jie bus užbaigti. Ieškovė taip pat prašo, kad teismas pripažintų atsakovės pareigą įrengti sankryžą (pagal prisiimtas prisijungimo sąlygas) ir/arba atlyginti sankryžos projektavimo ir statybos išlaidas, todėl vėlesnėje stadijoje tokiu teismo išaiškinimu ieškovė galėtų pasinaudoti ir kaip prejudiciniu sprendimu.

6.       Ieškovė pabrėžia, kad sankryža yra ir gali būti laikoma kelio dalimi. Sutartimi atsakovė įsipareigojo padengti kelio (o taip pat ir infrastruktūros) įrengimo kaštus. Todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už sankryžos projektavimo bei įrengimo darbus ne tik iš daiktinės teisės kylančių normų pagrindu, tačiau ir iš sutartinių teisinių santykių esmės.

7.       Nors Sutarties 4 p. ir 8 p. numato tik kelio išlaidų pasidalinimo bei nuosavybės teisės klausimus, tačiau sankryža yra kelio elementas (nors ir numatyta įrengti atskiru etapu), todėl sankryžai taip pat taikoma Sutarties 4 p. ir 8 p. Ieškovė akcentuoja, kad toks sankryžos, kaip kelio elemento suvokimas, yra kildinamas iš Lietuvos Respublikos teisės aktų. Todėl net jeigu Sutartyje nebuvo expressis verbis atsakovei numatytas sankryžos projektavimo bei įrengimo kaštų padengimas, tačiau tokia išvada darytina atsižvelgiant į Sutarties pakeitimo esmę bei teisės aktus.

8.       Ieškovė pabrėžia ir tai, kad pagal prisijungimo sąlygas kelio dalies (gatvės), esančios infrastruktūrinėje sklypo dalyje statybos užbaigimas nėra galimas iki tol, kol nėra įrengta sankryža, ir tai pagrindžia ieškovės poziciją, jog sankryža yra kelio dalis. Atsakovė siekia, jog būtų įregistruota jos nuosavybės teisės dalis į kelią, tačiau, kadangi sankryža yra laikytina kelio dalis, ieškovė privalės įregistruoti ir nuosavybės teisę į dalį sankryžos, nors de facto atsakovė neatlieka savo sutartinės pareigos ir nesutinka sumokėti už sankryžos projektavimą ir įrengimą.

9.       Ieškovė, atlikusi sankryžos projektavimo ir įrengimo darbus įgyja reikalavimo teisę dėl dalies kaštų atlyginimo, kuriuos turėjo įgyvendinti atsakovė: kaip ir buvo pažymėta, prisijungimo sąlygomis, atsakovė kartu su ieškove įsipareigojo įrengti sankryžą, tačiau savo prievolės neįgyvendino ir ieškovė turėjo atlikti šiuos darbus išimtinai savo kaštais, todėl įgyja reikalavimo teisę į dalį (1/3) kaip ir numato Sutartis.

10.       Nurodo, kad faktiškai ieškovė jau yra sumokėjusi 152 239,29 Eur (dar nėra baigti sankryžos įrengimo darbai), o tai pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimus teikia kartu su ieškiniu. Todėl ieškovė reikalauja, jog atsakovė įgyvendintų savo įsipareigojimus ir atlygintų 1/3 šios sumos, t.y. 50 746,43 Eur.

11.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsiliepime nurodo, kad šalys susitarė dėl kelio Infrastruktūrinėje sklypo dalyje įrengimo bei atitinkamai dėl išlaidų, susijusių su tokio kelio įrengimu, pasidalijimu vadovaujantis susitarimo nuostata, ieškovė Infrastruktūrinėje sklypo dalyje įrengė kelią, už kurio įrengimą šiai dienai atsakovė su ieškovė yra atsiskaičiusi. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš atsakovės ieškovei priteista 168 026,30 Eur. Dalis šios sumos, t.y. 50 763,49 Eur suma, ieškovei buvo priteista būtent už kelio, esančio Infrastruktūrinėje  sklypo dalyje (t.y. (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo esamos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) įrengimą (įskaitant ir projektavimo kaštus). Įvertinus tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei priteistą sumą už kelio įrengimą, atsakovė laikė, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove.

13.       Ieškovė pateikė ieškovei ir atsakovei VMSA išduotas prisijungimo sąlygas, kuriuose atskirai numatytas (duomenys neskelbtini) sankryžos suprojektavimas ir įrengimas; (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo esamos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) suprojektavimas ir įrengimas. Taigi kelias ir sankryža buvo įvardinti kaip atskiri vienas nuo kito nepriklausantys objektai, o ne kaip bendra visuma. Tai reiškia šių objektų atskirumą. Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos projektą buvo projektuojama (duomenys neskelbtini) iki sankryžos su (duomenys neskelbtini), t. y. projekte nebuvo numatyta atlikti sankryžos įrengimo darbus. Leidimu statyti naujus statinius suteikta teisė statyti naują statinį – gatvę pagal projekte numatytus sprendinius, t. y. statybos leidimas buvo išduotas kelio, esančio Infrastruktūrinėje sklypo dalyje ir einančio nuo pirminės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) statybai, neapimant sankryžos įrengimo. Pažymi, kad kelias buvo suprojektuotas atskirai nuo sankryžos, t. y. kelio įrengimo projektas neapima sankryžos kaip sudėtinės kelio dalies.

14.       Atsakovės teigimu, nei Sutartyje, nei vėlesniame Sutarties pakeitime šalys neužsimena apie sankryžos įrengimo kaštų pasiskirstymą, kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo dėl sankryžos įrengimo darbų kaštų pasiskirstymo. Ieškovė aiškindama kelio sąvoką, kuri apima ir sankryžą, iškreipia šalių susitarimo esmę, pasinaudodama teisės aktuose numatytomis sąvokomis, kuomet nei Sutartyje, nei Sutarties pakeitime nėra jokių nuorodų į tai, kad vartojamos sąvokos atitinka LR Kelių įstatyme įvirtintas sąvokas.

15.       Pasisakydama dėl tikrosios šalių valios sudarant Sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, atsakovė teigia, jog svarbu įvertinti tai, jog šalims 2017 m. virelio 21 d. derinant Sutarties nuostatas, į Sutartį buvo įtraukta detalizacija, Sutarties 7.5 p. aiškiai nurodant, kad Infrastruktūrinės sklypo dalies įrengimas apima tik kelio įrengimą, t.y. pirminėje redakcijoje buvo nurodoma, jog šalys kartu atlieka Infrastruktūrinės sklypo dalies įrengimą, o vėliau buvo tikslinama, jog šalys šia Sutarties nuostata susitaria dėl kelio įrengimo. Sutarties 7.6 p. buvo numatyta, kad išlaidos, kurias šalys pasidalina, yra siejamos tik su kelio rengimu, nenurodant, kad bus pasidalintos ir su sankryžos įrengimu susijusios išlaidos. Po Sutarties pasirašymo bei vėlesnių jos pakeitimų atsakovė niekad nesutiko ir nepatvirtino, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl sankryžos įrengimo darbų išlaidų pasiskirstymo.

16.       Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovės prisijungimo sąlygomis ji įsipareigojo kartu su ieškove įrengti sankryžą. Atsakovei išduotose prisijungimo sąlygose buvo nurodoma, kad sankryža ne rekonstruojama, o naujai įrengiama. Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu prisijungimo sąlygose numatyti sprendiniai tampa privaloma tuomet, kai yra pasirašoma atitinkamų darbų atlikimo sutartis. Šiuo atveju tai turėjo būti atsakovės ir VMSA sudaryta infrastruktūros įrengimo sutartis, kurioje turėjo būti numatyti aiškūs atsakovės įsipareigojimai, susiję su sankryžos įrengimu. Jokia sutartis tarp VMSA ir atsakove nebuvo sudaryta, todėl negalima laikyti atsakovę prisiėmus įsipareigojimą įrengti sankryžą vadovaujantis vien tik atsakovės prisijungimo sąlygomis. Tai, kad atsakovės prisijungimo sąlygos negali būti laikomos atsakovės įsipareigojimu patvirtina ir sisteminis teisės aktų nuostatų aiškinimas. Atsakovė nepasirašė jokios Sutarties prie atsakovės prisijungimo sąlygų, bet ir negavo jokio statybą leidžiančio dokumento, todėl atsakovei nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovei nevystant žemės sklype nekilnojamojo turto (neturint statybą leidžiančio dokumento), atsakovė turėtų įrenginėti sankryžą. Atsakovės prisijungimo sąlygos šiuo metu yra negaliojančios ir nesukuriančios atsakovei jokių įsipareigojimų.

17.       Atsakovės nuomone, pagal naują įstatyminį reglamentavimą atsakovei, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikėtų sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. Patenkinus ieškinį, susiklostytų situacija, kad atsakovė turėtų tiek savo lėšomis įrengti sankryžą, tiek sumokėti nuo 2021 m. sausio 1 d. atsiradusią savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kas reikštų, kad atsakovė turėtų mokėti 2 kartus už tą patį - savivaldybės infrastruktūros plėtrą, kas yra nesąžininga ir neteisinga.

18.       Atsakovė teigimu, ieškovės pateikti dokumentai nepagrindžia ir pareikšto piniginio reikalavimo.

19.       Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką.

20.       Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-09-20 įsakymu Nr. A30-2559 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Įsakymas) pagrindu buvo pradėtas žemės sklypo pertvarkymas, t. y. formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) rengimo procedūros. Per išduotų Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, t. y. per 5 metus nuo išduotų Projekto rengimo reikalavimų išdavimo dienos (Projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-571/17(2.14.2.12-MP8) išduoti 2017-10-18), administracijai, kaip projekto rengimo organizatoriui, parengtas Projektas pateiktas derinti nebuvo, todėl tuo atveju, jeigu būtų siekiama tęsti pradėtas procedūras, jų tęsti nebūtų teisinio pagrindo (Projekto reikalavimų parengimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą) ir Projekto rengimo procedūros turėtų būti inicijuojamos iš naujo.

21.       Pažymėjo, kad buvo parengtas ir visuomenei pristatytas paviešinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, statybos projektas Nr. 18-PP-036, administracijoje gautas 2020-03-05. Projekto projektiniams pasiūlymams Vilniaus miesto savivaldybė pritarė 2020-05-25 raštu Nr. A51-69267/20(3.3.2.26E-VMA), statybos projektiniai pasiūlymai parengti vadovaujantis išduotomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis, statinio projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, kitais privalomaisiais teisės aktais, kurie nustato pastatų ir susisiekimo komunikacijų parametrus. UAB „Oritus“ 2018-01-16 išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 18/61, nebuvo vykdomos ir yra nebegaliojančios, nes jos galiojo 5 metus nuo išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo dienos. Tuo tarpu UAB „Celijus“, vadovaudamasi patvirtintais projektiniais pasiūlymais parengė projektą „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, statybos projektas“ Nr. 18-PP-036 (statytojas: Vilniaus miesto savivaldybė, projekto užsakovas: UAB „Celijus), 2022-06-29 Projektui išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 2023-09-19 išduotas leidimas kasti Nr. AK-1722/2022 UAB „Citus Construction“ „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, statybos projektas“, rangovas UAB „Kerista“ (darbai vykdomi).

22.       Trečiasis asmuo teigė, kad nors tiek UAB „Celijus“, tiek UAB „Oritus“ buvo išduotos vienodos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, visus reikalavimus vykdė ir projektą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos įrengimui rengė ieškovė. 

23.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

24.       Dublike papildomai paaiškino, kad Sutarties 7.6 p. Infrastruktūrinės sklypo dalies (kelio) įrengimą šalys atlieka kartu ir nurodyta ko neapima kelias: buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros bei šilumos tinklų įrengimo. Šiame Sutarties punkte nėra nurodyta, jog kelias neapima sankryžos įrengimo darbų. Sankryža yra vienas iš esminių kelio infrastruktūros elementų, kurią šalys įsipareigojo įrengti kartu. Nors Sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kas yra kelio dalys bei komponentai, tačiau tai yra akivaizdu, jog tai yra visuma, o ne atskiros dalys.

25.       Tarp ieškovės ir atsakovės nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-365-661/2020, kurioje nagrinėtas klausimas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo, atsakovė pateikė į bylą 2018 m. sausio 18 d. sutartį prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų tarp atsakovės ir VMSA. Atsakovė įsipareigojo atlikti visus prisijungimo sąlygose numatytus darbus. Nors prisijungimo sąlygos išduotos dar 2018 metais, tačiau tarp atsakovės ir VMSA sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Taigi atsakovei prisiėmus sutartinį išpareigojimą prieš VMSA, ieškovei įgyvendinus sankryžos įrengimo prievolę, ši įgijo teisę į atsakovę. Pažymėjo, kad tai, jog sankryžos įrengimo sutartis sudarė susijusi įmonė UAB „Citus Construction“ nėra pagrindo teigti, jog ieškovė tokių išlaidų nepatyrė.

26.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.       Triplike papildomai nurodė, kad Sutartis prie susiekimo sąlygų nepatvirtina, kad atsakovė turėtų kokią nors pareigą įgyvendinti atsakovės prisijungimo sąlygose nurodytus sprendinius, ypač tuomet, kai atsakovė žemės sklype ne tik, kad nestatė jokių statinių, bet ir negavo statybą leidžiančio dokumento. Atsakovės prisijungimo sąlygos neįpareigojo atsakovės. Atitinkamai ir Sutartis prie prisijungimo sąlygų, kuri yra pasirašoma prisijungimo sąlygų pagrindu, neįpareigoja atsakovę įgyvendinti prisijungimo sąlygų, jei atsakovė net nėra gavusi statybą leidžiančio dokumento. Kita vertus aplinkybė, kad tokia sutartis buvo sudaryta, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog Sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė dėl sankryžos įrengimo išlaidų kompensavimo.

28.       Atsakovė nurodo, kad nesant jokios atsakovės prievolės VMSA, ieškovė negali būti laikoma ją įvykdžiusi. Prievolę įrengti sankryžą ieškovė vykdo kaip savo, o ne atsakovės prievolę. Ieškovė net nėra įvykdžiusi prievolės, o net jei ir būtų įvykdyta, jokie piniginiai reikalavimai į atsakovę ieškovei nepereitų, kadangi VMSA neturi ir neturėjo jokio piniginio reikalavimo į atsakovę. Atitinkamai ieškovė negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusi kokią nors prievolę už atsakovę ir todėl turinti reikalavimo teisę į atsakovę. Pažymi, kad ieškovė nepateikė dalies nurodytų išlaidų tyrimą pagrindžiančių dokumentų (mokėjimų). Atsakovės teigimu, iš pateiktų dokumentų matyti, kad nurodytas išlaidas patyrė ne ieškovė, o UAB „Citus construction“.

29.       Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė savo reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmetamas

30.       Nustatyta, kad 2017 m. birželio 27 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė ieškovei pardavė 8232/16399 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

31.       Atsižvelgiant į šalių ketinimus Žemės sklype vystyti gyvenamųjų namų statybos projektus šalys Sutartyje susitarė kartu ir dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo: ieškovė atskirai nuo atsakovės naudoja, valdo ir disponuoja savo nuožiūra Žemės sklypo dalį, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (toliau – Planas) (priedas prie Sutarties) yra žymima indeksu „C“. Tuo tarpu atsakovė naudojasi, valdo ir disponuoja savo nuožiūra Žemės sklypo dalį, kuri Plane yra žymima indeksu „A“. Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „B“ (toliau – Infrastruktūrinė sklypo dalis) šalys susitarė valdyti lygiomis dalimis, įrengiant joje projektų vystymui reikalingą infrastruktūrą (Sutarties 6.1.1 – 6.1.3 p.).

32.       2018 m. sausio 11 d. susitarimu pakeisti Sutartį (toliau – Susitarimas) šalių Sutartis buvo pakeista, pakeičiant Sutarties 6.4., 7.5., 7.15 bei 9.6. punktų nuostatas iš išdėstant jas nauja redakcija. Taip pat 2019 m. balandžio 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis (toliau – Sutarties pakeitimas), kuria ieškovė ir atsakovė pakeitė taisykles, numatytas Sutarties 7.3 – 7.18.3. punktuose.

33.       Ieškovė teigia, kad vadovaujantis Sutartimi (7.5 ir 7.6 punktais) ieškovė ir atsakovė privalo įrengti sankryžą arba kompensuoti kitam bendraturčiui išlaidas tokiomis dalimis, kurios buvo numatytos Sutartyje. Pažymi, kad sankryža yra kelio dalis, o atsakovė Sutartimi įsipareigojo padengti kelio (o taip pat ir infrastruktūros) įrengimo kaštus. Atsakovė su tokia ieškovės argumentacija nesutinka, atsikirsdama nurodo, kad ieškovė neteisingai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Atsakovės teigimu, Infrastruktūrinėje sklypo dalyje, dėl kurios įrengimo šalys susitarė, buvo įrengiama tik (duomenys neskelbtini), t. y. kelias, bet ne sankryža, nes sankryža yra projektuojama ir įrenginėjama už Infrastruktūrinės sklypo dalies.

34.       Sutarties 7.5 punktas numato, kad Infrastruktūrinės sklypo dalies (kelio) įrengimą (išskyrus buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros, šilumos tinklus) šalys atlieka kartu, sudarant trišales projektavimo ir rangos darbų sutartis, kurių šalimis būtų pirkėjas ir pardavėjas.

35.       Sutarties 7.6 punktas numato, kad Infrastruktūrinės sklypo dalies, o būtent kelio (išskyrus buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros, šilumos tinklus) įrengimo išlaidas padengs pirkėjas ir pardavėjas tokiomis dalimis: 2/3 Infrastruktūrinės sklypo dalies įrengimo išlaidų pareigą padengti turi pirkėjas (ieškovė), 1/3 Infrastruktūrinės sklypo dalies įrengimo išlaidų pareigą padengti turi pardavėjas (atsakovė). Šalys turi teisę naudotis Infrastruktūrine sklypo dalimi tik po to, kai padengė šiame Sutarties punkte numatytas jai tenkančias dalis Infrastruktūrinės sklypo dalies įrengimo išlaidų.

36.       Taigi iš Sutarties nuostatų analizės matyti, kad šalys įsipareigojo kartu atlikti Infrastruktūrinės sklypo dalies (kelio) įrengimą ir numatė patirtų išlaidų paskirstymo ir atlyginimo proporcijas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka, kad kelio įrengimas apima sankryžos įrengimą, akcentuodama, jog tarp šalių niekada nebuvo susitarimo dėl sankryžos įrengimo išlaidų paskirstymo ir atlyginimo bei šalių Sutartis apima tik kelio įrengimo kaštų kompensavimą ir atsakovė šią savo prievolę yra įvykdžiusi.

37.       Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia kelią kaip inžinierinį statinį, skirtą transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Taigi kaip teisingai nurodo ieškovė, sankryža yra kelio elementas. Tačiau šiuo atveju kilus ginčui dėl Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, įvertintina šalių teisių ir pareigų apimtis, t.y., ar Sutarties (su visais jos pakeitimais) sąlygos ir kiti duomenys numatė atsakovei pareigą atlyginti sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidas.

38.       Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Taikant lingvistinį Sutarties su visais pakeitimais nuostatų aiškinimą matyti, kad šalys susitarė dėl Infrastruktūrinės sklypo dalies - kelio (išskyrus buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros, šilumos tinklus) įrengimo išlaidų padengimo nurodytomis dalimis (Sutarties 7.5 p., 7.6 p., Sutarties pakeitimo 4 p.).

40.       Kaip teisingai pastebi atsakovė nei viename Sutarties ar kito šalių pasirašytame dokumente, kurie buvo pateikti teismui, neužsimenama apie sankryžos įrengimą ir įrengimo išlaidų pasidalijimą.

41.       Be to kaip matyti iš Sutarties nuostatų šalys aiškiai susitarė dėl Infrastruktūrinėje sklypo dalies (kelio) įrengimo ir išlaidų padengimo (Sutarties 7.5 – 7.6 p.).Sutarties pakeitimo 3 p. šalys susitarė, jog Infrastruktūrinės sklypo dalies (kelio) įrengimą (išskyrus buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros, šilumos tinklus) šalys atlieka kartu, sudarant trišales projektavimo ir rangos darbų sutartis, kurių šalimis būtų ir pirkėjas, ir pardavėjas. Šalys sutiko ir neprieštaravo, kad įrengiant Infrastruktūrinę sklypo dalį (kelią), kelias būtų projektuojamas Infrastruktūrinės sklypo dalies ribose, bet ne būtinai per šios dalies centrą, t.y. atstumai nuo kelio kraštų iki pirkėjo ir pardavėjo valdomų Žemės sklypo dalių gali būti skirtingi, jei kelias bus projektuojamas taip, kaip numatyta pagal šios Sutarties pridedamą brėžinį, kuriame projektuojamo kelio ribos žymimos „Gatvės raudonoji linija“. Šalių susitarimu kelias bus projektuojamas pagal prie šios Sutarties pridedamą brėžinį, kuriame projektuojamo kelio ribos žymimos „Gatvės raudonoji linija“. Taip pat Sutarties pakeitimo 4 p. šalys susitarė, jog infrastruktūrinės sklypo dalies (kelio) įrengimo (išskyrus buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros, šilumos) įrengimo išlaidas padengs pirkėjas ir pardavėjas tokiomis dalimis: 2/3 (dvi trečiąsias) Infrastruktūrinės sklypo dalies įrengimo išlaidų pareigą padengti turi Pirkėjas, o 1/3 (vieną trečiąją) Infrastruktūrinės dalies įrengimo išlaidų pareigą padengti turi Pardavėjas.

42.       Ieškovė neginčija, kad sankryža yra už Infrastruktūrinės sklypo dalies. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, iš Sutarties nuostatų kartu su vėlesnių jos pakeitimų negalima spręsti esant šalių susitarimą ir dėl sankryžos įrengimo darbų kaštų pasiskirstymo, kai tarpusavio susitarimas aiškiai apibrėžė kelią projektuoti ir įrenginėti Infrastruktūrinėje sklypo dalyje. Tokiu būdu laikytina, kad Sutartyje nurodoma kelias reiškia atkarpa (duomenys neskelbtini), kuri yra Infrastruktūrinėje sklypo dalyje.

43.       Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybė administracija (toliau – ir VMSA) išdavė atsakovei prisijungimo sąlygas prie susiekimo komunikacijų Nr. 18/61. 2018 m. vasario 13 d. VMSA ieškovei taip pat išdavė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 18/183. Tiek ieškovės, tiek atsakovės prisijungimo sąlygose atkarpos (duomenys neskelbtini) nuo esamos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos suprojektavimas ir įrengimas numatyti atskirai (prisijungimo sąlygų 2.1, 2.3 p., e.b.t. 1, l. 34-37), kas, teismo vertinimu, leidžia spręsti apie kelio ir sankryžos atskyrimą. Taip pat iš teismui pateikto 2017 m. Daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos projekto Nr. 17-TP-2017/CP10-P1-AŽ058 matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo projektuojama iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir sankryžos įrengimo darbų nenumatyta (e.b. t. 2, l. 121-122). Iš 2018 m. liepos 2 d. išduoto statybos leidimo statyti naujus statinius Nr. LSNS-01-180702-00833 matyti, kad suteikta teise statyti gatvę pagal prieš tai nurodytame projekte numatytus sprendinius (e.b.t.2, l. 123-127). Iš ieškovės pateiktos 2018 m. vasario 1 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. P18-036 matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža buvo projektuojama atskirai (e.b. t.1, l.46-49).Taigi iš pateiktų įrodymų visumos matyti, kad kelias suprojektuotas 2017 metais atskirai nuo sankryžos ir kelio įrengimas atliekamas pagal jam išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kai tuo tarpu sankryžos įrengimas suprojektuotas vėliau ir darbai buvo atliekami pagal atskirai išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

44.       Be to, išvadą, jog Sutartimi šalys nesulygo dėl sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidų padengimo tvirtina ir sekančios Sutarties 7.5 punkto nuostatos, numatančios Infrastruktūrinės sklypo dalies įrengimo be viršutinių kelio dangų atlikimo terminą iki 2017 m. lapkričio 30 d., viršutinės kelio dangos ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 1 d. Taigi pritartina, kad sudarant Sutartį šalys galėjo susitarti tik dėl projekte numatytų kelio įrengimo terminų, kadangi pasirašant Sutartį ieškovė nebuvo gavusi statybą leidžiančio dokumento sankryžai įrengti, taip pat nebuvo pradėjusi sankryžos projektuoti.

45.       Visų aplinkybių kontekste reikšminga ir tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovė  skolą ginčo Sutarties pagrindu, atsakovei atsisakius apmokėti jai tenkančia išlaidų dalį už kelio įrengimą Žemės sklype, kelio projektavimo darbus, už vandentiekio tinklų įrengimą, hidrantų perkėlimą, papildomo šulinio įrengimą, lietaus nuotekų projektavimo darbus, įrengimo ir vamzdyno remonto darbus, už šilumos trasos korekcijas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-464/2022 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir sumažino ieškovei iš atsakovės priteistą skolą iki 168 026,30 Eur, priteistas palūkanas iki 3 945,51 Eur, sumažino paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nagrinėtoje byloje yra patvirtinusi, kad ji savo lėšomis atliko visus Sutartyje aptartus kelio projektavimo ir įrengimo darbus bei inžinierinių tinklų projektavimo ir jų įrengimo darbus (nutarties 27 punktas). Pastarojoje byloje klausimo dėl sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidų ieškovė nekėlė, kas taip pat leidžia abejoti pačios ieškovės Sutarties nuostatų dėl atsakovės pareigos įrengti sankryžą ir/ar atlyginti patirtas jos rengimo išlaidas aiškinimo pagrįstumu.

46.       Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad nei Sutartimi, nei vėlesniais jos pakeitimais šalys nebuvo sutarusios, kad ieškovė ir atsakovė privalo įrengti sankryžą arba kompensuoti kitam bendraturčiui išlaidas tokiomis dalimis, kurios buvo numatytos Sutartyje. Tuo tarpu KĮ kelio apibrėžimo sąvoka ir jos elementai taip pat nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl šalių sankryžos įrengimo ir išlaidų atlyginimo pasidalijimo.

47.       Ieškovė taip pat nurodo, kad savo reikalavimą grindžia šalims išduotomis prisijungimo sąlygomis. Ieškovės teigimu, atsakovės prisijungimo sąlygomis atsakovė įsipareigojo kartu su ieškove įrengti sankryžą. Ieškovės manymu, ieškovei atlikus sankryžos projektavimo ir įrengimo darbus, t.y. ieškovei už atsakovę įvykdžius prievolę, ji turi reikalavimą į atsakovę. Teismas su šia ieškovės argumentacija nesutinka.

48.       Tiek ieškovei, tiek atsakovei išduotos prisijungimo sąlygose numatyta, jog tam, kad užbaigti statybą, turi būti suprojektuota ir įrengta (duomenys neskelbtini) sankryža bei suprojektuota ir įrengta (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo esamos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

49.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 44 dalis numato, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Kaip teisingai nurodo atsakovė, jai išduotomis prisijungimo sąlygomis turėtų būti įgyvendinama ar planuojama įgyvendinti statinių statyba. Prisijungimo sąlygos atsakovei įtvirtina teisę, bet ne pareigą, kuri turi būti įgyvendinama, kai atsakovė nori užbaigti Žemės sklype statomų statinių statybą. Šiuo metu, kaip nurodė atsakovė, jokių statinių nėra pastačiusi ir neplanuoja statyti. Tokiu būdu nepagrįsta laikyti, kad prisijungimo sąlygos įpareigojo atsakovę įrengti sankryžą.

50.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 24 dalis numato, kad specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos. Šiai dienai atsakovė patvirtino, kad nėra gavusi statybą leidžiančio dokumento, todėl prisijungimo sąlygos negalioja. Aplinkybė, jog prisijungimo sąlygos yra negaliojančios patvirtino ir trečiasis asmuo (VMSA 2023-10-20 raštas Nr. Nr. A51-167899/23(2.9.4.9E-INF, e.b.t. 3, l. 79). Priešingų duomenų ieškovė į bylą nepateikė.

51.       Ieškovė aplinkybei, kad atsakovė įsipareigojo atlikti visus prisijungimo sąlygose Nr. 18/61 numatytus darbus, kaip ir prisiėmė įsipareigojimą įrengti sankryžą, pagrįsti pateikė 2018 m. sausio 18 d. atsakovės vadovo pasirašytą sutartį prie susiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 18/61, pažymėdama, jog prisijungimo sąlygos išduotos dar 2018 metais ir sutartis buvo sudaryta neterminuotai. Tačiau 2018 m. sausio 18 d. sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 18/61 Nr. A326-14/18(2.9.4.1-UK7) nepaneigia teismo išvados, jog šalys Sutartimi nebuvo sutarusios, jog jos privalo įrengti sankryžą arba kompensuoti kitam bendraturčiui patirtas išlaidas (e.b.t.2, l. 191-192). Pastaroji sutartis sudaryta po šalių sudarytos 2017 m. birželio 27 d. Sutarties ir šia sutartimi prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 18/61 nesprendžiami ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimai. Iš šios sutarties 5.2 punkto matyti, kad ši sutartis siejama su atsakovės prisijungimo sąlygomis, kurios nagrinėjamu atveju negalioja, dėl ko pastarosios sutarties atsakovė negali įgyvendinti. Be to pats trečiasis asmuo VMSA laiko pozicijos, kad pasibaigus 2018 m. sausio 16 d. prisijungimo sąlygų galiojimo terminui 2023 m. sausio 16 d. atsakovei negavus statybą leidžiančio dokumento, prisijungimo sąlygos kartu su sutartimi laikomos negaliojančiomis (VMSA 2023-10-20 raštas Nr. Nr. A51-167899/23(2.9.4.9E-INF, e.b.t. 3, l. 79). Taigi pati savaime 2018 m. sausio 18 d. sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 18/61 nekeičia šalių Sutartyje numatytų pareigų apimties ir nepatvirtina atsakovės įsipareigojimo įrengti sankryžą.

52.       Remiantis išdėstytu, laikytina, kad atsakovei išduotos ir šiuo metu negaliojančios prisijungimo sąlygos bei sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų nesukuria atsakovei įsipareigojimo įrengti sankryžą.

53.       Teismas atitinkamai laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ieškovei įgyvendinus atsakovės prievolę įrengti sankryžą, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nurodytą dalį sankryžos įrengimo išlaidų, kadangi, pirma, kaip nurodyta, atsakovei pagal Sutartį nekilo pareiga įrengti sankryžą; antra, ieškovė Žemės sklype vystydama nekilnojamojo turto projektą, kuriam reikalinga sankryža, įgyvendina savo prievoles. Trečia, minėta, kad prisijungimo sąlygų galiojimo terminas yra pasibaigęs, o sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų nesukuria atsakovei pareigų. Atsakovė neturi ir išduoto statybą leidžiančio dokumento. Ketvirta, trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievoles, trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teises, susijusios su skolininku. Šiuo atveju nenustatyta, kokį reikalavimą VMSA turi į atsakovę, kurį įvykdžiusi ieškovė, įgijo reikalavimą į atsakovę. Galiausiai, pati ieškovė pripažįsta, kad sankryžos rengimo darbai nėra atlikti, t.y. prievolė nėra įvykdyta, kas taip pat paneigia ieškovės teisę reikalauti atlyginti už dalies sankryžos įrengimo darbus.

54.       Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidas, todėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti atsakovės pareigą atlyginti sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atmetus reikalavimą pripažinti atsakovės pareigą atlyginti sankryžos projektavimo ir įrengimo išlaidas, taip pat atmestinas reikalavimas priteisti 50 746,43 Eur sumą ir 10 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

55.       Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

56.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57.       Atsakovė byloje pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 6 881,88 Eur išlaidas advokato (padėjėjo) pagalbai, kurios detalizuotos kartu su prašymu pateiktoje Teisinių paslaugų suvestinėse. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos ( 6 881,88 Eur suma) priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atnesti.

Priteisti iš ieškovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Celijus“, juridinio asmens kodas 304452194, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“, juridinio asmens kodas 304476829, naudai 6 881,88 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Dovilė Baradinskienė