Civilinė byla Nr. 2-1392-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2017-1

 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tvorų tiekimas“. Nemokumo administratore paskirta UAB „Idėjų rinka“.

2.       Pareiškėjas (kreditorius) I. G. pateikė teismui prašymą dėl bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriame prašė įpareigoti BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorę sumokėti kreditoriui I. G. 4 684 Eur sumą ar kitą administravimo lėšų likutį atitinkančią, bet nurodytos sumos neviršijančią sumą, į I. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 5 dienas nuo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu išnagrinėtose bylose ieškiniai buvo atmesti ir jo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nemokumo administratorė nesąžiningai nesumoka net dalies šių išlaidų kreditoriui, nors teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl egzistuoja pagrindas įpareigoti administratorę atlikti šį veiksmą. Kreditoriaus prašymu teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą 4 684 Eur sumai, kurį kreditorius pateikė vykdymui, tačiau antstolis atsisakė vykdyti dokumentą, motyvuodamas tuo, jog iš administravimo lėšų priteistos sumos vykdomos ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), o nemokumą reglamentuojančių teisės aktų tvarka. Kreditorius kreipėsi į nemokumo administratorę, tačiau ji atsisako sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas (nesumoka net dalies).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutraukė procesą, pradėtą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. prašymą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus.

5.       Teismas pažymėjo, kad kreditoriai bankroto byloje turi apibrėžtas įstatyme nustatytas teises. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių teises nemokumo procese, numato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis. Nei minėtas straipsnis, nei kitos JANĮ nuostatos nenumato galimybės kreditoriui tiesiogiai teismui paduoti prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus.

6.       Teismas iš pareiškėjo pateiktų prašymo priedų nustatė, kad nemokumo administratorė išaiškino pareiškėjui, jog BUAB „Tvorų tiekimas“ vykdys teismo sprendimą iš sukauptų įmonės lėšų, vadovaujantis juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės įvykdyti pareiškėjo prašymo, BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo lėšų likutis sąskaitoje 2021 m. rugsėjo 23 d. yra 2 411,97 Eur; nurodyti tikslios datos, kada lėšos galėtų būti pervestos I. G., nėra galimybės, kadangi administratorė privalo mokėtiną pinigų sumą įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą, ją patvirtinant kreditorių susirinkime, ir bankroto administravimo sąskaitoje sukaupti reikiamų lėšų sumą. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad nemokumo administratorė neatsisako pareiškėjui išmokėti jam priteistų sumų, mokėtinų iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo išlaidų. Priteistas sumas išmokės, kai mokėtina suma bus įtraukta į administravimo išlaidų sąmatą ir patvirtinta bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkime, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo tenkinimas nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių, nes bankrutavusi įmonė šiuo metu neturi lėšų.

7.       Teismas, nustatęs, kad specialiame įstatyme (JANĮ), reglamentuojančiame bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, nenumatyta galimybė kreiptis į teismą su pašymu dėl įpareigojimo nemokumo administratoriui nustatymo bei jog pareiškėjo prašymu reiškiamo reikalavimo patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, sprendė, kad toks prašymas yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nepaisant JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto teisėjo vadovavimo procesui principo, be kita ko, reiškiančio, jog teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo priimtas nagrinėti, procesą, pradėtą pagal pareiškėjo I. G. prašymą dėl bankrutavusios UAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukė.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, savo teises gali realizuoti siūlydamas reikalingos sumos įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą klausimą į bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo darbotvarkę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjas (kreditorius) I. G. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nei ta aplinkybė, kad I. G. yra BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorius (pagal iš kitų teisinių santykių patvirtintus finansinius reikalavimus), nei tai, jog BUAB „Tvorų tiekimas“ yra bankrutuojanti ir jai taikomas specialusis nemokumo teisinis reguliavimas: (i) nepanaikina ir negali panaikinti Lietuvos Respublikoje įtvirtinto teisės į teisminę gynybą principo turinį sudarančių esminių elementų; ir (ii) negali reikšti, kad bylose prieš bankrutuojantį asmenį įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos bylinėjimosi išlaidos gali būti neatlyginamos arba jų atlyginimas priklauso nuo tokių juridinių faktų, kurie gali įvykti arba neįvykti, arba jų atlyginimas gali užtrukti neapibrėžtą laiką.

9.2.                      Teismas, pernelyg siauriai lingvistiškai aiškindamas JANĮ nuostatas, padarė nepagristą išvadą, kad JANĮ nenumatyta galimybė kreditoriui tiesiogiai teismui paduoti prašymą, įpareigojant nemokumo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus. Tokią galimybę suponuoja sisteminis nemokumo procesą reglamentuojančių normų aiškinimas, taip pat nemokumo (bankroto) proceso tikslai bei principai.

9.3.                      JANĮ 3 straipsnio, numatančio nemokumo proceso tikslus, 4 punkte numatytas teisėjo vadovavimo procesui principas, kuris reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą.

9.4.                      Administratoriui gera valia nevykdant res judicata (teismo išspręsta byla) galią turinčio teismo sprendimo, būtent bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagal teisėjo vadovavimo procesui principą privalo užkirsti kelią tokiam neteisėtam administratoriaus neveikimui, taip užtikrinant bendrovės nemokumo proceso teisėtumą bei teisės į teisingą procesą įgyvendinimą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas).

9.5.                      Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad kreditoriaus prašymo tenkinimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių. Šios išvados susiejimas su tuo, kad bendrovė šiuo metu neturi lėšų, yra ne tik kad nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumui, taip pat tai niekaip nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Įsiteisėję Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas ir 2021 m. kovo 23 d. papildomas sprendimas, kurių pagrindu kreditoriui yra išduotas vykdomasis raštas dėl 4 684 Eur sumos išieškojimo iš bendrovės administravimo lėšų, yra įgiję res judicata galią ir yra / turi būti privalomai vykdytini. Tokiu būdu administratorė, turėdama dalį reikalingos sumos, sąmoningai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl vengimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą sąlygoja nesąžiningų ir neteisėtų administratorės veiksmų konstatavimą.

9.6.                      Tiek administratorės, tiek teismo teiginiai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos dar turi būti patvirtintos kreditorių susirinkime kaip administravimo lėšos, kai šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nuspręsta, jog tai yra administravimo lėšos, visiškai nesuderinama nei su bendraisiais teisės principais, nei su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu, be to, tai prieštarauja ir teisinės valstybės principui.

9.7.                      Teismo sprendimų, kurie priimti bankroto administratoriui inicijavus teisminius procesus po bankroto bylos iškėlimo, vykdymas negali priklausyti tik nuo nemokumo administratoriaus ir / ar bankrutuojančios bendrovės kreditorių geros (negeros) valios, skirstant bankrutuojančios įmonės administravimo lėšas, taip sąmoningai vengiant vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nemokumo administratorius yra profesionalas, kuris, jei nepagrįstai pareiškia ieškinius ir dėl to tretieji asmenys patiria bylinėjimosi išlaidas, privalo pirmiau už kitas administravimo išlaidas, vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiradusias prievoles.

9.8.                      Administratorei turint galimybę atsiskaityti su kreditoriumi (bent iš dalies), tačiau sąmoningai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo bei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neužtikrinus nemokumo proceso teisėtumo, administratorei suteikiama galimybė ignoruoti priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus, tai prieštarauja teisinės valstybės principui. Įsiteisėję teismo sprendimai privalo būti vykdomi be jokių išlygų, juo labiau jų vykdymas negali priklausyti nuo administratorės 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakyme kreditoriui nurodomų aplinkybių – kreditoriui priteistos sumos įtraukimas į administravimo išlaidų sąmatą, šių išlaidų patvirtinimas kreditorių susirinkime ir bankroto administravimo sąskaitoje reikiamos lėšų sumos sukaupimas.

9.9.                      Vien tai, kad bendrovė neturi pakankamai administravimo lėšų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo išvadai, jog kreditoriaus prašymo tenkinimas nesukels jokių materialinių teisinių padarinių. Galimybių įvykdyti pareiškėjo prašymo sumokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam priteistas sumas iš bendrovės administravimo lėšų neturėjimas negali paneigti teismo sprendimo privalomumo principo.

10.       Atsakovė BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Idėjų rinka“, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nemokumo administratorė neatsisakė vykdyti pareiškėjo prašymo dėl 4 684 Eur lėšų sumokėjimo, grindžiamo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir siųstais raštais paaiškino procedūrą.

10.2.                      Pagal teismų praktiką ir JANĮ / ĮBĮ nuostatų išaiškinimus, pareiškėjas (kreditorius) turi kreiptis į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimą ir prašyti numatyti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas administravimo išlaidų dalimi.

10.3.                      Tiek ĮBĮ, tiek ir JANĮ numato aiškią ir griežtą bankroto proceso išlaidų (kurioms priskirtinos ir pareiškėjui išmokėtinos sumos), tame tarpe administravimo sąmatos ir išlaidų tvirtinimo ir jos naudojimo tvarką (JANĮ 73-77 straipsniai). JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas iš esmės siekia apeiti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą specialų įstatyminį reguliavimą ir ne eilės tvarka gauti bent dalinį savo reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės lėšų.

10.4.                      Administratoriui savarankiškai be kreditorių susirinkimo nutarimo atlikus išmokėjimą pareiškėjui, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, pažeista (viršyta sąmata bei nenumatytos bankroto proceso išlaidos sąmatoje) susirinkimuose nustatyta administravimo išlaidų sąmata ir jos naudojimo tvarka bei kiltų rizika dėl administravimo išlaidų atlyginimo iš nemokumo administratoriaus lėšų.

10.5.                      Nemokumo administratorė bankroto byloje siekia atgauti skolas, tame tarpe ir priteistas iš įmonės vadovo ir akcininko E. G. (vykdomoji byla Nr. 0071/20/01106), bei planuoja parduoti perimtą įmonės turtą, todėl pareiškėjo, kaip „naujojo kreditoriaus“, finansinis reikalavimas galės būti tenkinamas JANĮ 94 ir 99 straipsniuose nustatyta tvarka iš visų įmonės sukauptų lėšų, laikantis proporcingumo principo, nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir etapų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria nutrauktas procesas, pradėtas pagal pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. prašymą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl proceso nutraukimo (ne)pagrįstumo

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „Tvorų tiekimas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Idėjų rinka“. Pareiškėjas (kreditorius) I. G. 2021 m. spalio 10 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorę UAB „Idėjų rinka“ sumokėti kreditoriui I. G. 4 684 Eur sumą ar kitą administravimo lėšų likutį atitinkančią, bet nurodytos sumos neviršijančią sumą, į I. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkias) dienas nuo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutraukė procesą, pradėtą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. prašymą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 

14.       Apeliantas I. G. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymo tenkinimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių. Šios išvados susiejimas su tuo, kad bendrovė šiuo metu neturi lėšų, anot apelianto, yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumui, taip pat tai nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Įsiteisėję Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas ir 2021 m. kovo 23 d. papildomas sprendimas, kurių pagrindu kreditoriui yra išduotas vykdomasis raštas dėl 4 684 Eur sumos išieškojimo iš bendrovės administravimo lėšų, yra įgiję res judicata galią ir yra / turi būti privalomai vykdytini. Tokiu būdu administratorė, turėdama dalį reikalingos sumos, sąmoningai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl vengimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą sąlygoja nesąžiningų ir neteisėtų administratorės veiksmų konstatavimą. 

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė procesą, pradėtą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. prašymą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus. 

16.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ir 2021 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu I. G. priteistos 4 684 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus (teismo sprendimai įsiteisėję). 2021 m. birželio 18 d. I. G. išduotas vykdomasis raštas dėl 4 684 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo išlaidų.

17.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad teismų sprendimai, kuriais I. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra įsiteisėję ir vykdytini (turi res judicata galią). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo išlaidų. Tačiau tokių kreditorių, kurių reikalavimai atsiranda pradėjus bankroto procesą, reikalavimo įgyvendinimas yra specifinis, nes kita prievolinio santykio šalis yra bankrutuojantis (bankrutavęs) juridinis asmuo, kurio veiklai, reikalavimams vykdyti taikomas specialus teisinis režimas (bankroto procesas). Todėl specifinis yra ir tokio kreditoriaus reikalavimo teisės tenkinimas – jis tenkinamas iš kreditorių susirinkimo nustatytų bankroto procesui administruoti skirtų lėšų. Tokių bankrutuojančios įmonės kreditorių teisinės gynybos priemonės siekiant įgyvendinti savo reikalavimo teisę į skolininką (bankrutuojančią įmonę) yra ribotos, joms taikomos bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos („Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo ir apmokėjimo problemos“, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Mykolas Kirkutis, Remigijus Jakubauskas, Teisė, 2021, Vol. 120, p. p. 21–35). 

18.       Pagal JANĮ 74 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius privalo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų, tai yra išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti iki patvirtinant šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Vėlesnėse bankroto proceso stadijose sprendimus dėl administravimo išlaidų tvirtinimo priima kreditorių susirinkimas. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės administravimo išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). 

19.       JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo tvarka, kai to nepadaro kreditorių susirinkimas. Pagal nustatytą išimtį tokiais atvejais sprendimą dėl administravimo išlaidų dydžio priima teismas. Tokia teismo kompetencija yra pagrįsta, susijusi su teisėjo vadovavimo procesui principu (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), nes nesant patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, šis procesas negali vykti. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra kreditorių susirinkimo kompetencija, į kurią teismas gali įsiterpti išimtiniais atvejais (kai tvirtinama pradinė administravimo išlaidų sąmata ar kreditorių susirinkimas nepatvirtina administravimo išlaidų sąmatos). Tokia kreditorių susirinkimui suteikta kolektyvinė teisė yra pagrįsta, nes šios išlaidos tenkinamos iš bendro sukaupto juridinio asmens turto, iš kurio vėliau bus tenkinami ir kreditorių reikalavimai. 

20.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, į kurią būtų įtrauktos administravimo išlaidos, susijusios su pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, kad juridinio asmens nemokumo procesą reglamentuojančios teisės normos (tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, tiek JANĮ) numato kreditoriams teises aktyviai dalyvauti bankrutuojančios įmonės procese, tarp kurių ir teisę inicijuoti įmonės kreditorių susirinkimą. Pareiškėjas, kaip kreditorius, turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, susijusių su administravimo išlaidų sąmatos pakeitimu (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

22.       Pastebėtina, kad nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ neginčija pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų, priteistų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, atlyginimą. Priešingai, iš nemokumo administratorės 2021 m. liepos 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakymų į pareiškėjo prašymus dėl lėšų sumokėjimo matyti, kad administratorė išaiškino pareiškėjui, jog BUAB „Tvorų tiekimas“ šiai dienai neturi galimybės įvykdyti prašymo, o teismo išduotas vykdomasis raštas bus vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumą (bankrotą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka, t. y. administratorė privalo I. G. mokėtiną pinigų sumą įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą, ją patvirtinant kreditorių susirinkime, ir bankroto administravimo sąskaitoje sukaupti reikiamų lėšų sumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal nemokumo administratorės 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodytus duomenis, BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo lėšų likutis sąskaitoje 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo 2 411,97 Eur, t. y. nepakankama lėšų suma pareiškėjo reikalavimui padengti. 

23.       Be to, nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ turi įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado pradėjus bankroto procesą, t. y. UAB „Van Merktstein Baltic fensing systems“ apmokėjo teismo ekspertizės išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021 už bankrutuojančią įmonę; advokatai yra suteikę teisines paslaugas BUAB „Tvorų teikimas“, bet šiai dienai nėra atsiskaityta už advokatų suteiktas ir teikiamas advokato paslaugas kitose bylose (pvz., Nr. e2A-742-553/2021, e2-177-856/2021). Minėtos išlaidos yra patvirtintos BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkimuose, įvykusiuose 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. sausio 31 d., 2021 m. birželio 4 d., numatant jas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje bei sąmatos keitimuose. Taigi, sutiktina su nemokumo administratorės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad, atlikus lėšų išmokėjimą pareiškėjui be kreditorių susirinkimo nutarimo (administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo), būtų pažeisti kitų asmenų, kurių reikalavimai taipogi atsirado jau pradėjus bankroto procesą, interesai, galimai viršyta kreditorių susirinkimuose nustatyta administravimo išlaidų sąmata (apmokėtos nenumatytos sąmatoje bankroto proceso išlaidos) bei kiltų rizika dėl administravimo išlaidų atlyginimo iš nemokumo administratorės lėšų, kadangi pagal JANĮ 75 straipsnio 8 dalį, jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų. 

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 20 punktas). 

25.       Kaip jau nustatyta, įmonės bankroto administravimo išlaidos, į kurias įgyja teisę kreditorius po bankroto bylos iškėlimo, sumokamos kreditoriui JANĮ 75 straipsnio nustatyta tvarka (pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą). Taigi, kreditoriaus (pareiškėjo) I. G. teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų įgyvendinama pirmumo eile iš administravimo lėšoms skirtų lėšų JANĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Ši tvarka nagrinėjamu atveju nėra tinkamai realizuota, t. y. BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkime nebuvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų patvirtinimo, pakeičiant (padidinant) nustatytą administravimo išlaidų sąmatą, be to, administratorės atidarytoje sąskaitoje nėra sukaupta reikiamų lėšų suma atsiskaityti su pareiškėju.

26.       Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena iš pagrindinių nemokumo administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Administratorius, vykdydamas įstatymu nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi, administratorius turi siekti tinkamai įvykdyti jam pavestas funkcijas.

27.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. reikalavimo įpareigoti nemokumo administratorę sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas patenkinimas savaime nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi pareiškėjo prašymas buvo priimtas nagrinėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė procesą, pradėtą pagal pareiškėjo I. G. prašymą dėl bankrutavusios UAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti veiksmus (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

28.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). 

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                             Asta Radzevičienė