Civilinė byla Nr. 2A-341/2012

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1., 21.4.1.2., 21.4.2.7., 35.6.1., 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sevesta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-198/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sevesta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Legrama“, Panevėžio miesto Algirdo g. Nr.23 namo savininkų bendrijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  Ieškovas UAB „Sevesta“, remdamasis CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91, 6.66, 6.67 straipsniais, teismo prašė:

  - pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 22 d. UAB „Sevesta“ su UAB „Legrama“ ir Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija sudarytą trišalę sutartį (toliau - trišalė Rangos sutartis) dėl statybos rangos darbų vykdymo ir atsiskaitymų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

  - pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Sevesta“ ir UAB „Legrama“.

  - priteisti iš UAB „Legrama“ 98 566,16 Lt bankrutavusiai UAB „Sevesta“.

  - priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

  Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad trišale Rangos sutartimi šalys sutarė, kad sienų šiltinimo, laiptinių durų pakeitimo, stogo šiltinimo, butų balkonų stiklinimo, rūsio langų keitimo, rūsio lauko durų pakeitimo, vamzdynų keitimo, nuograndos remonto darbus atliks subrangovas UAB „Legrama“. Bendra darbų vertė 115322,20 Lt.

Rangos sutartimi šalys susitarė, kad darbus vykdantis subrangovas (UAB „Legrama“) tiesiogiai aktuos atliktus darbus ir pateiks sąskaitas apmokėjimui, o užsakovas ((duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija) apmokės tiesiogiai į subrangovo sąskaitą. Susitarimas sudarytas atsižvelgus į tai, kad UAB „Sevesta“ sąskaitos areštuotos.

Ieškovo UAB „Sevesta“ manymu, trišalė Rangos sutartis sudaryta jos šalims piktavališkai susitarus, kad už atliktus statybos rangos darbus atlyginimas nepatektų į nemokios bendrovės sąskaitą ir piniginės lėšos negalėtų būti panaudotos atsiskaitymui su BUAB „Sevesta“ kreditoriais.

2009 m. spalio 12 d. UAB „Sevesta“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Legrama“ reikalavimo teisę į DNSB (duomenys neskelbtini) 98 566,16 Lt įsiskolinimą, kylantį iš Rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sevesta“ ir DNSB (duomenys neskelbtini) pasirašytų atliktų darbų aktų bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Sevesta“ buvo nemoki (UAB „Sevesta“ 2009 m. lapkričio 30 d. iškelta bankroto byla).

Ieškovas teigia, kad ginčijamos sutartys sudarytos priešingais UAB „Sevesta“ veiklos tikslais (CK 1.82 str.), UAB „Sevesta“ piktavališkai susitarus su atsakovais (CK 1.91 str.), siekiant išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, pažeidžiant įstatymo imperatyvius reikalavimus elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (CK 1.80 str., 1.5 str.). Sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

Ieškovas UAB „Sevesta“ ginčijamų sandorių sudaryti su atsakovais neturėjo ir neprivalėjo. Būdama nemoki UAB „Sevesta“ 98 566,16 Lt perleido atsakovei UAB „Legrama“, nors minėta suma galėjo būti panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Minėtų sandorių sudarymas pažeidė kreditorių interesus (CK 6.66 str.). Atsakovų, kaip nesąžiningų pinigų įgijėjų, interesai negali būti ginami. Pripažinus sandorius negaliojančiais prašo taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo UAB „Legrama“ 98 566,16 Lt.

Atsakovas Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad namo gyventojai namo priėmė sprendimą renovuoti gyvenamąjį namą, pasinaudojant banko paskola. Renovacijos darbams atlikti viešą konkursą laimėjo UAB „Sevesta“, su kuria buvo 2008 m. rugpjūčio 22 d. bendrija pasirašė rangos sutartį, pagal kurią rangovas UAB „Sevesta“ įsipareigojo atlikti pastato renovacijos darbus, kurių vertė - 1 431 085,86 Lt.  Dalį renovacijos darbų UAB „Sevesta“ atliko tinkamai ir už tai bendrija atsiskaitė.

2009 m. vasarą pastato renovacijos darbai buvo atliekami nesilaikant terminų ir nekokybiškai. Bendrijos valdyba apsvarstė UAB „Sevesta“ reikalavimą pasirašyti darbų pridavimo aktą, neužbaigus visų renovacijos darbų, tačiau bendrija tam nepritarė, buvo fiksuotas rangovo darbo brokas. Nesutarimai tarp bendrijos ir rangovo UAB „Sevesta“ dėl netinkamo sutarties vykdymo didėjo artėjant rudens sezonui ir sustojus namo renovacijos darbams, todėl 2008 m. rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta ginčijama trišalė Rangos sutartis, kurioje sutarta, kad renovacijos darbus vykdanti UAB „Legrama“ aktuos atliktus darbus ir pateiks sąskaitas apmokėjimui užsakovui (bendrijai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti iki bankroto bylos UAB „Sevesta“ iškėlimo, tačiau šiai įmonei jau turint finansinių sunkumų. Trišalė Rangos sutartis ir buvo sudaryta tikslu laiku (iki žiemos sezono) įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal UAB „Sevesta“ su namo savininkų bendrija 2008 m. rugpjūčio 22 d. rangos sutartį ir 2008 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Sevesta“ su UAB „Legrama“ sudarytą subrangos sutartį Nr.080903/1.

Trišale Rangos sutartimi UAB „Legrama“ iš esmės perėmė rangovo UAB „Sevesta“ įsipareigojimus namo savininkų bendrijai. Namo savininkų bendrija minėtai sutarčiai pritarė, nes trišalė Rangos sutartis buvo vienintelė reali galimybė tinkamai ir laiku užbaigti namo renovacijos darbus. Trišale Rangos sutartimi UAB „Sevesta“ (rangovas) perdavė UAB „Legrama“ (subrangovui) darbus, kurių pats dėl finansinių sunkumų atlikti nebegalėjo.

Pagal atliktų darbų  2009 m. gruodžio 9 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr.6 po trišalės Rangos darbų sutarties pasirašymo UAB „Legrama“ atliktų namo renovacijos darbų vertė sudarė 115 322,20 Lt (su PVM). UAB „Legrama“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už faktiškai atliktus darbus apmokėjo namo savininkų bendrija (užsakovas). Kadangi UAB „Sevesta“ (rangovas) perdavė UAB „Legrama“ (subrangovui) darbus, kurių pati dėl finansinių sunkumų nebegalėjo atlikti pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. rangos darbų sutartį su namo savininkų bendrija, pagrįstai 2009 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ir apmokėjimą už atliktus darbus 98 566,16 Lt sumai.

          Pagal sutarties laisvės principą civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys nustatyti imperatyviųjų įstatymo normų. Ginčijamose sutartyse nėra sąlygų, kurios prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.). Sudaryta trišalė Rangos sutartis ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis atitiko visų šalių interesus, jų valią, todėl reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančius CK 1.91 str. pagrindu (dėl piktavališko susitarimo) atmestinas (nepagrįstas).

Ginčijamų sandorių prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.) neįrodytas.  Teismų praktikoje sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip apimanti pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso -  visos visuomenės ar jos dalies svarbių vertybių apsaugai. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad dėl ginčijamų sutarties šalių bendradarbiavimo iki 2009-2010 metų žiemos sezono pradžios, t.y.laiku, buvo baigti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), renovacijos darbai ir taip pateisinti namo gyventojų lūkesčiai žiemą gyventi renovuotame name. Todėl ginčijamų sutarčių sudarymu buvo užtikrinta namo gyventojams svarbių vertybių apsauga, o ne pažeista viešoji tvarka ar gera moralė.

Sudarydamos sandorius, šalys privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5, 6.158 straipsniai). Šis reikalavimas reiškia pareigą įmonei, kaip verslo subjektui, nesudaryti sandorių, kuriais būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, taip pat esant finansiniams sunkumams nesuteikti nepagrįsto pranašumo vienam iš kreditorių kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų sąskaita. Byloje neįrodyta, kad, nesudarius ginčijamų sandorių, skolininkas būtų turėjęs daugiau galimybių atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują - pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 22 d. UAB „Sevesta” sudarytą su UAB „Legrama” ir DNSB (duomenys neskelbtini) trišalę sutartį dėl statybos rangos darbų vykdymo ir atsiskaitymų objekte adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; taip pat pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Sevesta” ir UAB „Legrama” ir priteisti iš UAB „Legrama” 98 566,16 Lt bankrutavusiai UAB „Sevesta”.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, analizavo aplinkybes, kurios nėra susijusios su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku. Ieškinyje dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo akcentuota, kad sutartys sudarytos: priešingais UAB „Sevesta” veiklos tikslais (CK 1.82 str.); UAB „Sevesta“ piktavališkai susitarus su atsakovais (CK 1.91 str.); siekiant išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, taip sumažinant ieškovo galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir tuo padarytas imperatyvaus reikalavimo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai pažeidimas (1.80 str. 1.5 str.) bei sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.); ieškovas šių sandorių sudaryti su atsakovais neturėjo ir neprivalėjo, sandoriais UAB „Sevesta” pažeidė kreditorių interesus (CK 6.66 str.).

Teismas sprendimo negrindė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Įmonės vadovas (savininkas) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.) ir neturėjo diskrecijos teisės rinktis - pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ar sudarinėti sandorius, kurių pasekmėje įmonės turtas naudojamas ne kreditoriniams įsiskolinimams padengti.

Teismas, nurodęs, kad ginčijamų sandorių sudarymu buvo užtikrinta namo gyventojų svarbių vertybių apsauga, o ne pažeista viešoji tvarka ar gera moralė, nepaisė kreditorių teisių gynimo instituto tik dėl to, kad galėjo nukentėti renovuojamo namo gyventojų interesai. Pažymėtina, kad renovuojamo namo gyventojų interesai nebūtų nukentėję ir tuo atveju, jeigu atsakovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, kadangi sutartiniai įsipareigojimai dėl namo renovacijos darbų atlikimo bet kokiu atveju turėjo būti įvykdyti tinkamai ir laiku, nes pagal byloje esančius dokumentus darbų atlikimo pareiga teko UAB „Legrama”. Ginčijamų sandorių sudarymas buvo skirtas tik UAB „Legrama“ interesų užtikrinimui ir neįtakojo atliekamų darbų kokybės ir terminų.

Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad ginčijamų sandorių sudarymas neįtakojo UAB „Sevesta” nemokumo. Pažymėtina, kad UAB „Sevesta” jau buvo nemoki šių sandorių sudarymo metu, todėl net nereikia įrodinėti, kad ginčijamų sandorių sudarymas padidino įmonės nemokumą.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, UAB „Legrama” prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. 2009 metų antroje pusėje renovavimo darbai pradėjo strigti, UAB „Sevesta” pilnai nebeatsiskaitydavo su UAB „Legrama”, buvo pažeidžiami sutartiniai terminai, atlikti renovavimo darbai neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, bendrijos nesutarimas su UAB „Sevesta” gilėjo ir kaip išeitis iš susidariusios situacijos, patikslinant 2008 metų rugsėjo 3 d. subrangos sutarties tarp rangovo ir UAB „Legrama“ vykdymą ir įteisinant faktinę padėtį , 2009 m. rugsėjo 23 d. tarp šalių buvo pasirašyta trišalė sutartis dėl statybos rangos darbų vykdymo ir atsiskaitymų. UAB „Legrama“ faktiškai tiesiogiai perėmė iš rangovo visus statybinius darbus ir užtikrino renovacijos vykdymą.

2. Ginčo sutartys atitiko visų sutarčių šalių interesus ir valią, jokio piktavališko šalių susitarimo nebuvo.

3. Teismas tinkamai įvertino ginamų interesų balansą, o apeliantas viešąjį interesą tapatino su atskiros privačių asmenų grupės (BUAB „Sevesta” kreditorių) interesais ir iškėlė juos kaip svarbesnius prieš bendrijos gyventojų interesus.

4. Kadangi rangovas UAB „Sevesta” pats nebesugebėjo tinkamai įvykdyti statybos darbų, jam pinigai už darbus ir nebūtų buvę pervesti. Todėl dėl ginčijamų sandorių UAB „Sevesta“ finansinė padėtis nepablogėjo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Įgyvendinant ,,Daugiabučių namų modernizavimo programą“ vadovaujantis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu nr. 25 ,,Dėl daugiabučių namų modernizavimo procedūrų metodinių reikalavimų patvirtinimo“ nustatyta tvarka laimėjusi viešąjį konkursą ieškovė (UAB ,,Sevesta“) 2008 m. rugpjūčio 22 d. su Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija (toliau Bendrija) sudarė rangos darbų sutartį, kuria įsipareigojo atlikti namo rekonstrukciją, o Bendrija įsipareigojo sumokėti 1431085,86 Lt.

Subrangos sutartimi Nr. 080903/1 UAB ,,Sevesta“ 2008 m. rugsėjo 3 d. su UAB ,,Legrama“ susitarė, kad subrangovas atliks daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos darbus (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir perduos juos Rangovui UAB ,,Sevesta“.

Atsižvelgiantį tai, kad rangovo įmonė (UAB ,,Sevesta“) negali atlikti mokėjimų subrangovui už atliktus darbus, nes vyksta teisiniai ginčai, todėl yra areštuota sąskaita banke, Bendrija (užsakovas), UAB ,,Sevesta“ (rangovas) ir UAB ,,Legrama“ (subrangovas) 2009 m. rugsėjo 22 d. sudarė trišalę sutartį dėl statybos rangos darbų vykdymo ir atsiskaitymų, kuria nustatė, kad darbus vykdantis Subrangovas tiesiogiai aktuos atliktus darbus ir pateiks sąskaitą apmokėjimų, o užsakovas apmokės tiesiogiai į Subrangovo sąskaitą. Be to 2009 m. spalio 12 d. UAB ,,Sevesta“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB ,,Legrama“ teisę reikalauti iš skolininko Bendrijos 98 566,16 Lt įsiskolinimą, kylantį iš rangos darbų sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Sevesta“ ir Bendrijos, pasirašyti atliktų darbų aktus ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras.

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. UAB ,,Sevesta“ iškėlė bankroto bylą.

UAB ,,Legrama“ 2009 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 6 perdavė, o užsakovas Bendrija priėmė subrangovo atliktus darbus.

Ieškovas mano, kad trišalė sutartis ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra neteisėtos ir negalioja nuo jų pasirašymo momento, todėl prašo priteisti iš UAB ,,Legrama“ 98 566,16 Lt, gautus iš Bendrijos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį už atliktus darbus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovo ir subrangovo tarpusavio santykius ir jų santykius su užsakovu nustato CK 6.650 straipsnis. Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 str. 1 d.). Užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.650 str. 4 d.). Taigi pagal šią taisyklę piniginių reikalavimų vienas kitam negali reikšti užsakovas ir subrangovas. Tokius reikalavimus jie gali reikšti generaliniam rangovui, o generalinis rangovas užsakovui ir subrangovui, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Jeigu generalinis rangovas sutinka, užsakovas turi teisę sudaryti sutartis su kitais asmenimis (tame tarpe ir su subrangovais) atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiogiai užsakovui (CK 6.650 str. 5 d.). Iš šių nuostatų seka, kad jeigu užsakovas sudaro sutartį su subrangovu dėl atskirų darbų atlikimo ir su tuo sutinka generalinis rangovas, užsakovas turi teisę už subrangovo pagal sutartį atliktus darbus atsiskaityti tiesiogiai  subrangovui.

Nagrinėjamoje byloje užsakovas ir (generalinis) rangovas sutartį dėl daugiabučio namo renovavimo sudarė vadovaudamiesi taisyklėmis, nustatytomis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 25 ,,Dėl daugiabučių namų modernizavimo investicinių projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų patvirtinimo (toliau – metodiniai reikalavimai). Šie metodiniai reikalavimai nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu (Žin. 1992 Nr. 14-378; 2002 Nr.116-5188; 2005 Nr. 47-1554), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin. 2002 Nr. 116-5189; 2005 Nr. 47-1556), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymu (Žin. 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) ir įgyvendinant nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m.  sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin. 2007, Nr. 11-430, Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin. 2004, Nr. 13-387). Metodiniuose reikalavimuose nustatytos rangos darbų sutarčių sąlygos, kurių 11 punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangovas tam tikriems darbams ar jų daliai atlikti yra pasitelkęs subrangovus, kurie raštiškai kreipiasi į užsakovą dėl tiesioginio apmokėjimo už jų atliktus darbus, kartu pateikdami pagrįstus tokio prašymo motyvus, užsakovas turi teisę priimti sprendimą sumokėti už subrangovų atliktus darbus jiems tiesiogiai, jeigu jis turi raštišką Rangovo patvirtinimą šiam mokėjimui.

Tokiu teisiniu reguliavimu, kadangi gyvenamųjų namų renovavimui ir modernizavimui nustatytas valstybės biudžeto lėšų naudojimas, siekiama, kad lėšos skirtos šiam tikslui būtų naudojamos racionaliai, namų modernizavimo darbai būtų atliekami kuo trumpesniais terminais. Gyvenamųjų namų renovavimas ir modernizavimas turi tikslą taupyti energetinius resursus, mažinti valstybės priklausomybę nuo šių tiekėjų, todėl gyvenamųjų namų renovavimas ir modernizavimas turi visuomeninį interesą.

Užsakovo ir Rangovo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos rangos darbų sutarties priede ,,Sutarties sąlygos“ metodinių reikalavimų 11 punkto 2 dalies nuostatos pakartotos. Nei metodiniuose reikalavimuose, nei užsakovo ir rangovo sudarytoje sutartyje neaptarta, kaip ir kokiu būdu turi būti išreikštas subrangovo raštiškas kreipimasis į užsakovą dėl tiesioginio apmokėjimo už atliktus darbus, nei kaip turi būti išreikštas rangovo raštiškas patvirtinimas šiam mokėjimui.

Teisėjų kolegija mano, kad užsakovo, rangovo ir subrangovo 2009 m. rugsėjo 22 d. sudaryta trišalė sutartis ,,Dėl statybos rangos darbų vykdymo ir atsiskaitymų objekte adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ ir 2009 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra tinkami įrodymai, kad užsakovas subrangovo prašymu ir rangovui patvirtinus ir sutinkant atliko mokėjimus už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui vadovaujantis metodiniuose reikalavimuose ir užsakovo ir rangovo sudarytoje rangos sutartyje įtvirtintomis sąlygomis.      

Byloje nustatyta, kad susitarimas dėl darbų atlikimo ir tiesioginio jų apmokėjimo tarp užsakovo ir subrangovo įvyko po to, kai rangovui UAB ,,Sevesta“ iškilo finansiniai sunkumai – areštuotos sąskaitos banke ir esant tokiai situacijai darbai renovuojamame objekte sustojo, artinosi žiema. Trišale sutartimi ši situacija buvo išspręsta susitarus, kad subrangovas atliks darbus objektui užbaigti, o užsakovas tiesiogiai priims darbus ir apmokės už jų atlikimą. Tokia sutartis 2008 m. rugpjūčio 22 d. rangos sutarties sąlygoms ir metodiniams nurodymams neprieštarauja. Byloje nėra įrodymų, kad darbus atliko UAB ,,Sevesta“, o už juos priklausantis užmokestis buvo sumokėtas UAB ,,Legrama“. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad užsakovas ir subrangovas piktavališkai susitarė sumažinti ieškovo galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir elgėsi nesąžiningai, nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pagal bylos duomenis atsakovas UAB „Legrama“ dėl teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 484 Lt išlaidų. Šios protingo dydžio ir pagrįstos išlaidos priteisiamos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Legrama“ (j.a.k. 148355033) iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sevesta“ (j. a. k.148344019) 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Teisėjai                                                                      Virginija Čekanauskaitė

                   Algirdas Gailiūnas

                                                                             Egidijus Žironas