Civilinė byla Nr.2-529-372/2014

Teisminio proceso Nr.2-58-3-00529-2013-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 32.5;32.6;63;          113.1; 113.9116.1; 116.9

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui  J. G. (J. G.).

atsakovų AB DnB banko atstovui advokatui N. Š., bankrutavusios UAB „Runikos“ investicijų centras bankroto administratoriaus įgaliotiniui E. K.,

trečiajam asmeniui A. B.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo UAB „Golden capital“ patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Runikos“ investicijų centras ir AB DnB bankas dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. B. ir A. B., ir

n u s t a t ė :

Ieškovo atstovas patikslintu ieškiniu prašė : 1) Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) sutartinės hipotekos lakštu Nr.01120070007464 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2007-03-27 įregistruotą nekilnojamojo daikto įkeitimą, su vėlesniais jo pakeitimais, kuriuo atsakovo AB DnB bankas (į/k 112029270) naudai buvo įkeistas atsakovo BU AB „Runikos" investicijų centras (į/k 148535818) nuosavybės teise priklausantis turtas – (duomenys neskelbtini) ir nebaigtas statyti pastatas - Prekybos pastatas ((duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2) Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) sutartinės hipotekos lakštu Nr.04120070003024 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2007-07-09 įregistruotą nekilnojamojo daikto įkeitimą, su vėlesniais jo pakeitimais, kuriuo atsakovo AB DnB bankas (į/k 112029270) naudai buvo įkeistas atsakovo BUAB „Runikos" investicijų centras (į/k 148535818) nuosavybės teise priklausantis turtas - ((duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) sutartinės hipotekos lakštu Nr.04120100001386 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2010-05-14 įregistruotą nekilnojamojo daikto įkeitimą, su vėlesniais jo pakeitimais, kuriuo atsakovo AB DnB bankas (į/k 112029270) naudai buvo įkeistas atsakovo BUAB „Runikos" investicijų centras (į/k 148535818) nuosavybės teise priklausantis turtas - žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), esantis adresu – (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa - Kontora, ofisas, Patapą Nr.2 ((duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini); 4)  Pripažinti, kad atsakovas BUAB „Runikos" investicijų centras (į/k 148535818) neprivalo vykdyti jokių prievolių atsakovui AB DnB bankas (į/k 112029270) už trečiuosius asmenis A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a/k (duomenys neskelbtini)

Ieškovo atstovas nurodė, kad yra vienas iš BUAB „Runikos“ investicijų centras kreditorius. Nagrinėjant bylą, jo kreditorinis reikalavimas sudarė 372367 Lt, kilęs iš teismo priimto teismo įsakymo, ir 32 Lt, perleisti atsakovo kreditoriaus VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“. Keliant bankroto bylą, paaiškėjo, kad atsakovas buvo bankui įkeitęs BUAB „Runikos“ investicijų centrui priklausantį turtą, priėmusi įsipareigojimus už trečiųjų asmenų skolas bankui. Neginčydamas to fakto, kad savaime tokie sandoriai galimi, ieškovas nurodo, kad bankrutuojanti UAB „Runikos“ investicijų centras turi ir daugiau kreditorių, ne tik banką. Atsakovų sudaryti sandoriai visų pirma pažeidžia pirmosios ir antrosios eilės kreditorių teises, o jei liktų turto – ir trečiosios eilės kreditorių, kuriuo yra ir ieškovas, teises. Bankas kaip įkaito turėtojas iš esmės gautų visą įkeistą turtą, kadangi trečiasis asmuo A. B. yra bankrutuojantis fizinis asmuo. Jei BUAB „Runikos“ investicijų centrui priklausantis turtas nebūtų įkeistas už trečiųjų asmenų skolas, jo tektų visiems įmonės kreditoriams, proporcingai jį dalinant. Jei ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti, atsakovo BUAB „Runikos“ investicijų centro skolos bankui sudarytų 1480997,10 Lt. Turto vertė sudaro 2330000 Lt, taigi, kitiems kreditoriams tektų 849002,90 Lt. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai prisiėmė įsipareigojimų už trečiuosius asmenis.

Ieškovas remiasi CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Esant įsiteisėjusiam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. teismo sprendimui, ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovas BUAB „Runikos“ investicijų centras sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, sudaryti neprivalėjo, jis negalėjo įkeisti įmonės turto už trečiųjų asmenų įsipareigojimus, kai pats turėjo kreditorių. Duomenys apie sudarytus sandorius ieškovui tapo žinomi 2013-09-12, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsakovo AB DnB banko atstovas nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas teigia, kad ieškovo ginčijamu sandoriu jo teisė gali būti ginčijama tik tokiu atveju, jei reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu.  Ieškovas privalo įrodyti ne tik tai, kad jis turi neabejotiną  ir galiojančią reikalavimo teisę kaip vieną it actio Pauliana sąlygų, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2007-2010 metais sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau nenurodo ir nepateikia įrodymų, kaip įgijo teisę į bankrutuojančią įmonę. A.B. ginčijamų sandorių sudarymo metu ne tik nemanė, kad šie pažeidimai pažeidžia jo kaip įmonės kreditoriaus interesus, tačiau kaip vienintelis įmonės akcininkas, jų sudarymus  inicijavo ir priėmė sprendimus dėl jų sudarymo. Jam buvo žinoma apie sandorio sudarymo momentą, tai yra – ieškinys praleistas praledijus vienerių metų terminą, nustatytą actio Pauliana pareikšti. Ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės, ginčijami sandoriai nepažeidžia jo interesų ir ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų senaties terminą. Ginčijamų sandorių šalys yra sąžiningos. A.B. kaip vienintelis UAB „Runikos“ investicijų centro akcininkas 2006-01-17 suteikė įmonei 3100000 Lt paskolą ir apie tai informavo banką. 2007-05-04 Kredito linijos sutarties  ( kurios įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas 2007-06-19 hipotekos lakštu) pagrindu išmokėtos paskolos lėšos 2007-05-04 – 2007-05-05 mokėjimo pavedimais buvo pervestos įmonei. 2009-04-17 trišaliu susitarimu tarp banko, įmonės ir A. B. konstatuota, kad pastarasis yra suteikęs įmonei 2200000 Lt paskolą bei akcininkas 1 punktu įsipareigoja nereikalauti iš bendrovės grąžinti paskolų, jų dalių bei mokėti palūkanų iki visiškai bus įvykdyti bendrovės įsipareigojimai bankui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė gavo tiesioginę naudą iš ginčijamų sandorių sudarymo – ginčijamais hipotekos lakštais buvo užtikrintos prievolės asmens, finansavusio bendrovės veiklą. Ginčo sandoriai neturėjo įtakos įmonės nemokumui ir bankroto bylos iškėlimui. Ieškovas tokias išvadas paneigiančių duomenų nepateikė. Ieškovas klaidingai nurodo, kad ginčijami sandoriai vertinami kaip sudaryti neatlygintinai, todėl juos sudariusių šalių nesąžiningumą preziumuoja. Paskolos sutartis yra atlygintinis sandoris, o įkeitimo sandoris pagal ją yra tik išvestinis sandoris, kaip būtina paskolos pagal paskolos sutartį išdavimo sąlyga, pagrindinės prievolės užtikrinimo sąlyga. Negalima teigti, kad hipotekos kreditorius daiktinę teisę į įkeičiamą turtą gavo neatlygintinai. Šią daiktinę teisę įgijo tik tokios apimties, kiek suteikė paskolos ir netenka daiktinės teisės grąžinamos paskolos apimtimi. Sandoris ginčijamas  kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarka ir gerai moralei. Svetimo daikto hipoteka nėra uždrausta. Atsakovas prašo taikyti ieškovui 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.              

Atsakovo BUAB „Runikos“ investicijų centras bankroto administratoriaus įgaliotinis prašo ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad ieškovas reikalavimo teises iš atsakovo vadovo A. B. įgijo 2013-01-02, pastarasis asmuo patvirtino, kad sandoris nepažeidė jo teisių. Tai reiškia, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl jo teisių pažeidimo. Actio Pauliana ieškinys gali būti ginčijamas tik tada, kai yra visos numatytos sąlygos. Nenustačius bent vienos iš jų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių kreditorių interesų pažeidimo faktų, atsiradusių dėl sandorių sudarymo. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėjo ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Tai privalo įrodyti ieškinį pateikęs kreditorius. Skolininko nesąžiningumo prezumpcija negali būti aiškinama kaip kreditoriaus teisių pažeidimo prezumpcija ir nepaneigia jo pareigos įrodyti, kad ginčijamu sandoriu jo teisės buvo pažeistos. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti prieš daugiau kaip 3,5 metų (pirmieji – prie 6 metus) iki nutarties iškelti bankroto bylą. Tokiu atveju įmonė veikė dar mažiausiai 3,5 metų, todėl ginčijami sandoriai negalėjo būti ir nebuvo įmonės nemokumo priežastimi. Pagal 2007 ir 2010 metų balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, 2007 metais įmonė veikė pelningai. 2010 metais patirti nuostoliai buvo nedideli, palyginus su turimu ilgalaikiu turtu. Iš 2010 metų atsakovo kreditorių sąrašo yra matyti, kad susidariusi mokėti kreditoriams suma yra beveik 11 kartų mažesnė nei atsakovo 2010 metais turėtas ilgalaikis turtas. Sudaryti ginčijami sandoriai nepažeidė atsakovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, o tokiu atveju neegzistuoja CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisių pažeidimo sąlyga. Ieškovas yra nesąžiningas, pateikdamas ieškinį. Jis nurodo, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2013-09-12, susipažinęs su bankroto byloje esančiais dokumentais. Tuo tarpu pats ieškovas pateikia teismui duomenis, kad prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės prisijungė 2013-05-29. Atsakovo atstovas teigia, kad ieškovo ieškinys pripažintinas kaip pareikštas nesąžiningai, piktnaudžiaujant įstatymo suteiktomis teisėmis. Ieškovas sandorių negaliojimą grindžia ne tik actio Pauliana institutu, bet ir CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o ieškovas nepateikia įrodymų ar argumentų, kodėl ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais tuo pagrindu.

Trečiasis asmuo A. B. nurodo, kad jis nepalaiko nė vienos iš šalių. Jis nurodo, kad pažinojo ieškovo atstovą kaip asmenį, užsiimantį skolų supirkinėjimu. Būdamas UAB „Runikos“ investicijų centro akcininkas, paskolinęs jai 2000000 Lt, trečiasis asmuo šią skolą perleido ieškovui, sau gaudamas tik 2000 Lt sumą. Jis žinojo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas prisiteisti šią skolą iš UAB „Runikos“ investicijų centras. Kadangi ieškovas jam išaiškino, kad palūkanų iš įmonės vis tiek neatgaus, teismo įsakymo neskundė. Trečiasis asmuo nurodė, kada turėjo pakankamai turto, todėl drąsiai pirko obligacijas, ėmė paskolas. Teismo posėdyje jis negalėjo nurodyti, kokiu metu pirko turtą, kadangi dokumentai yra pas bankroto administratorių. Jei nebūtų kilusi finansinė krizė ir kritusios turto kainos, nebūtų jokio pagrindo skelbti bankrotą. Jis visiškai pasitikėjo banku bei savo galimybėmis atsiskaityti su juo. Iš esmės tiek įmonės bankroto, tiek jo kaip fizinio asmens bankroto bylose didžiausi kreditoriai yra bankai, kuriems buvo įkeistas turtas. Jei bankroto administratorius ne paskubomis  pardavinės įkeistą turtą, gali būti, kad bus atsiskaityta su visais kreditoriais.

Ieškinys atmestinas.

        Dėl actio Pauliana sąlygų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti sandorį

Viena actio Pauliana taikymo sąlygų, kurią privalo įrodyti kreditorius – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybė sudaryti sandorį gali būti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Neįrodžius šių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti šalims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo, būdamas  BUAB „Runikos“ investicijų centras vienintelis akcininkas,  turėjo teisę  įkeisti ginčijamą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu pateikė ieškinį ieškovas. Kaip jau nurodyta anksčiau, pats trečiasis asmuo pripažino, kad įmonės nekilnojamasis turtas buvo įkeistas, gaunant paskolas iš AB DnB banko, perkant nekilnojamąjį turtą, įsigyjant banko obligacijų. Verslininkas, kokiu buvo trečiasis asmuo, savo veiklą vykdo, vertindamas savo veiksmus, nepažeisdamas įstatymų. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad jo veiksmai yra laikytini kaip normali finansinė rizika. Nei bankas, nei trečiasis asmuo negalėjo numatyti, kad nekilnojamojo turto kainos kris dėl prasidėjusios ekonominės krizės. Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas A. B. buvo laisvas sudarinėti sutartis, tame tarpe ir įkeitinėti įmonės turtą. Kaip jis nurodė teisme, turėdamas pakankamai nekilnojamojo turto, jis 2007 metais sudarydamas įkeitimo sutartis, negalėjo numatyti,

kad vėliau įkeisto turto kainos kris tiek, kad jis nebegalės atsiskaityti su banku. Teismas įvertina ir

tai, kad buvo įkeistas ne tik įmonės, bet ir paties A. B., A. B. ir D. B. turtas. Tai rodo, kad iš esmės nebuvo siekiama prarasti tik BUAB „Runikos“ investicijų centro turto, vengiant atsiskaitymo su kreditoriais.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje įmonės turtas buvo įkeistas gerokai anksčiau, nei buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo (skolos) pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu atveju negalima daryti išvados, kad įkeitimo sutartimis ieškovo teisės buvo kaip nors pažeistos. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad ieškovas Reikalavimo teisės perleidimo (skolos) pirkimo-pardavimo sutartimi 2013 m. sausio 2 d. už 2000 Lt iš A. B. perėmė 2000000 Lt reikalavimo teisių, kylančių iš pastarojo suteiktų paskolų bankrutavusiai UAB „Runikos“ investicijų centrui (b.l.92, 1 t.). Teismas įvertina ir tai, kad 2014 m. vasario 25 d. Papildomu susitarimu Nr.2 prie Reikalavimo teisės perleidimo (skolos pirkimo-pardavimo) sutarties ieškovas grąžino 1998000 Lt A. B. reikalavimo teisę į BUAB „Runikos“ investicijų centras (b.l.100a, 4 t.).

Ieškovas pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. teismo įsakymą, pagal kurį iš UAB “Runikos” investicijų centro turėjo būti išieškoma 2000000 Lt skola, 310000 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-11) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 6775 Lt žyminio mokesčio (b.l.18, 1 t.). Papildomu susitarimu Nr.2 prie Reikalavimo teisės perleidimo (skolos pirkimo-pardavimo) sutarties ieškovas grąžino A. B. 1998000 Lt reikalavimo teisę. Teismo įsakymas nepanaikintas, todėl ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, sudarančią 372367 Lt. Ši teisė įtvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi. Šiuo metu vyksta teisminis ginčas, kuriuo AB DnB bankas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtame teismo įsakyme, todėl ieškovo kreditorinis reikalavimas gali būti keičiamas. Pažymėtina, kad teismo posėdyje trečiasis asmuo patvirtino, kad teismo įsakyme nurodytų palūkanų jis neginčijo tik dėl to, kad ieškovas jam paaiškino, kad teismo įsakyme nurodyta delspinigių suma vis tiek nebus išieškota. Ieškovo 32 Lt kreditorinis reikalavimas taip pat patvirtintas  Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas turi teisę pateikti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.  Tačiau tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovo turimas 32 Lt kreditorinis reikalavimas, įsigytas iš kreditoriaus VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“,  savaime negali suteikti jam teisės ginčyti įkeitimo sutartis, pripažįstant, kad vienintelis akcininkas A. B. turėjo teisę gauti iš banko paskolas, pirkti kitus banko teikiamus finansinius produktus ir neginčijant, kad jis teisėtais būdais gavo iš banko turtą (lėšas ar obligacijas). Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia jo teises. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad BUAB „Runikos“ investicijų centras vadovas A. B. elgėsi nesąžiningai ir įkeitė  įmonės turtą, siekdamas atsiskaityti tik su didžiausiu kreditoriumi AB DnB banku. Įvertinus kitų kreditorių reikalavimus, teismas pripažįsta, kad jie yra pakankamai nedideli ir normaliomis sąlygomis šių kreditorių interesai nebūtų pažeisti.

Sudarant ginčijamus įkeitimo sandorius 2007 metais, ieškovas neturėjo kreditorinio reikalavimo. Papildomu susitarimu Nr.2 prie Reikalavimo teisės perleidimo (skolos pirkimo-pardavimo) sutarties ieškovas grąžino A. B. 1998000 Lt reikalavimo teisę, o tai reiškia, kad įmonės kreditoriumi šiai sumai vėl tampa trečiasis asmuo A. B.. Jam kaip fiziniai asmeniui taip pat iškelta bankroto byla, todėl ieškovo situacija kol kas yra pakankamai abejotina, jei būtų ginčijama jo teisė į delspinigius, atsiradusius iš jau nepriklausančios jam 2000000 Lt skolos.

Teismas sprendžia, kad nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų, tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo, šiuo atveju bankas, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, o skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Šiuo atveju gali būti teoriškai daroma išvada, kad įkeitimo sandoriais nesąžiningi turėjo būti bankas ir tretieji asmenys  A. B. ir A. B.. Anksčiau nurodytomis aplinkybėmis teismas nenustatė šių sąlygų.  Kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, ieškovas gali ginčyti su trečiuoju asmeniu A. B. sudarytą sandorį, tačiau ne trečiųjų asmenų  ir AB DnB banko sudarytus nekilnojamojo turto įkeitimus. Bankas yra sąžiningas daiktinės teisės turėtojas - hipotekos kreditorius. Sudarydami hipotekos lakštus, įkeisto turto savininkai patvirtino, kad įkeičiamas daiktas kitiems asmenims neperleistas, neareštuotas, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti šiuo daiktu. Civilinio kodekso 4.185 straipsnio 5 dalis nustato, kad hipotekos sandoriai yra tvirtinami notariškai, registruojami viešame registre, kurio duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pripažįsta, kad šalys yra laisvos susitarti dėl prievolės įvykdymui taikomų užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus šias aplinkybes, teismas nebeturi pagrindo analizuoti kitas actio Pauliana sąlygas, kadangi bent dvi iš jų jau neatitinka CK 6.66 straipsnio nuostatų.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri, be kita ko,  nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Pagal formuojamą Kasacinio Teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).  CPK 95 straipsnio nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio  nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kaip jau nurodyta, ieškovo nesąžiningumo nebuvo nustatyta. Jis turėjo teisę pateikti ieškinį teismui, priešingu atveju būtų suvaržyta teisė ginti jo teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismui pateikti įrodymai, kad atsakovą AB DnB banką byloje atstovavo advokatas (b.l.107-108, 1 t.). Iš Mokėjimo pavedimo Nr.APM4042396 matyti, kad atsakovas šioje byloje advokatų kontorai už atstovavimo nagrinėjamoje byloje sumokėjo 3630 Lt (b.l.137, 3 t.). Atsakovo BUAB “Runikos” investicijų centras bankroto administratorius taip pat naudojosi teisinėmis paslaugomis ir pagal Atliktų darbų išklotinę sumokėjo 2000 Lt (b.l.101-104,4 t.). Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir  advokato atstovavimą teisme, o valstybei – išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies  6 punktas, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad nurodytos išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Įvertinus bylos ginčo sudėtingumą, pakankamai didelę nagrinėtų dokumentų apimtį, advokato vykimą į kitą miestą,  teismas jų nemažina ir visa apimtimi priteisia  iš ieškovo. Teismas sprendžia, kad iš ieškovo priteisiama suma yra protinga ir sąžininga. Be to, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 45,43 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l.58, 1 t.).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo UAB „Golden capital“ (įmonės kodas – 301729825, adresas – Panevėžys, Laisvės a.1) ieškinį atsakovams BUAB „Runikos“ investicijų centras (įmonės kodas – 148535818, adresas – Šiauliai, Varpo g. 27) ir AB DnB bankas (įmonės kodas – 112029270, adresas – Vilnius, J. Basanavičiaus g. 26) dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)), atmesti.

Atmesti atsakovo AB „DnB banko (įmonės kodas – 112029270, adresas – Vilnius, J. Basanavičiaus g. 26) reikalavimą ieškovui UAB „Golden capital“ (įmonės kodas – 301729825, adresas – Panevėžys, Laisvės a.1) skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovo UAB „Golden capital“ (įmonės kodas – 301729825, adresas – Panevėžys, Laisvės a.1) atsakovui BUAB „Runikos“investicijų centrui (įmonės kodas – 148535818, adresas – Šiauliai, Varpo g. 27) 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Golden capital“ (įmonės kodas – 301729825, adresas – Panevėžys, Laisvės a.1) atsakovui AB DnB bankui (įmonės kodas – 112029270, adresas – Vilnius, J. Basanavičiaus g. 26) 3630 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Golden capital“ (įmonės kodas – 301729825, adresas – Panevėžys, Laisvės a.1) 45,43 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                    Birutė Simonaitienė