Administracinio nusižengimo byla Nr. II-891-1189/2024

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00057-2024-9

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 13 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14206-2024 pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. liepos 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14206-2024 V. R. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad ji 2024 m. birželio 12 d. 7.44 val. Kaišiadorių rajono sav., Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį BMW X5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,88 promilių neblaivumas. Nutarimu V. R. buvo paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams ir dvylika mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde nurodoma, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios, prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi, sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo metu, jos nuomone, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai. Jai buvo nustatytas lengvas 0,88 (po paklaidos 0,896) promilių neblaivumas. Dėl piniginės sankcijos jau yra patyrusi didelę finansinę naštą, o apskritai išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Iki nagrinėjamo įvykio nėra padariusi jokio administracinio nusižengimo. Skunde nurodomos ir aplinkybės, kurios yra ją teigiamai charakterizuojančios kaip asmenybę, o būtent tai, kad yra dora pilietė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, besirūpinantis šeima ir vaikais, aplinkinių ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Skunde nurodoma, kad teisė vairuoti betarpiškai reikalinga siekiant išsaugoti darbo vietą, kadangi iš gyvenamosios vietos į darbovietę nuvykti yra svarbu turėti galimybę vairuoti. Kartu nurodyta, jog teisė vairuoti jai reikalinga siekiant tinkamai pasirūpinti tiek mažamečiais vaikais, tiek ir senyvo amžiaus seneliais. Skunde nurodoma, jog ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams. Atsižvelgiant į visa tai, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Institucija atsiliepimu į V. R. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi V. R. padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, ir jo neblaivumas viršijo leistiną normą. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad iki pažeidimo padarymo iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra 2024 m. birželio 10 d. grįžo namo po darbo, pas ją namuose buvo svečių, dėl ko ji maždaug nuo 23.00 val. iki 1.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus – šampaną. Išgėrė maždaug vieną butelį. Ryte kėlėsi anksti, nes reikėjo vykti į darbą, nesijautė apsvaigus ar neblaivi, todėl drąsiai vairavo transporto priemonę. Buvo sustabdyta reido metu, kuriame ir buvo nustatytas jos apsvaigimas nuo alkoholio. Teisė vairuoti transporto priemones jai labai reikalinga, siekiant pasirūpinti mažamečiais vaikais, ypač sūnumi, kuris yra sutrikusios raidos, vyras to padaryti negali, nes negali atsiprašyti iš darbo, o jos darbas yra būtent toks lankstus, kuris leidžia pasirūpinti vaikų poreikiais. Gyvena su savo senyvo amžiaus seneliais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, juos reikalinga vežti į gydymo įstaigas, tuo rūpinasi ji. Labai gailisi dėl savo poelgio, visiškai netinkamai įvertino savo savijautą, teisė vairuoti transporto priemones jai labai reikalinga šeimos poreikių užtikrinimui.  

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimu V. R. buvo pripažintas padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones šešis mėnesius bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai. 

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį V. R. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės ir V. R. papildomi teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie tai, kad administracinio nusižengimo dieną ji jautėsi gerai, nesijautė neblaivi, dėl ko sėdo už vairo, tai, kad teisė vairuoti yra itin reikalinga darbiniu/finansiniu aspektu, taip pat, kad teisė vairuoti yra ypač reikalinga tenkinti šeimos poreikius, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis. Aptartos aplinkybės neabejotinai egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau V. R., nuo priešingo teisei veikimo, neapsaugojo, jos pasirinktam veikimo būdui jokios įtakos neturėjo, todėl ir nagrinėjamu atveju negali būto laikomos jos atsakomybę švelninančiomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Juo labiau V. R., net ir esant visoms aukščiau išvardintos aplinkybėms, 2024 m. birželio 12  d. ryte 7.44 val., po iš vakaro iki 1.00 val. nakties vartotų alkoholinių gėrimų, pasirinko vairuoti transporto priemonę, taip elgdamasi itin neatsakingai ir nevertinant galimų pasekmių. Nors teismo posėdžio metu pati V. R. teigė, jog įvykio metu apsvaigus nesijautė, tačiau toks V. R. paaiškinimas nelaikytinas patikimu, įvertinus kitus bylos duomenis, o būtent tai, kad kaip pati paaiškino teismo posėdžio metu maždaug 7 valandos iki įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, kurių kiekis buvo ženklus – butelis šampano, pirmuoju tikrinimu jai buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 0,88 promilių neblaivumas, kuris itin ženkliai viršija Lietuvos Respublikoje leistiną neblaivumo normą, kuriai esant asmuo dar gali vairuoti transporto priemonę, be to 2024 m. birželio 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, nustatytas ir neblaivumo požymis, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Taigi, objektyviai atsižvelgus į visus šiuos duomenis, spręstina, kad V. R. 2024 m. birželio 12 d. ryte, apie 7.44 val., dar objektyviai turėjo jaustis apsvaigus ir įvertinus savo būseną turėjo nesirinkti vairuoti transporto priemonės. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. R., net ir žinodama, jog jai 2024 m. birželio 12  d. ryte reiks vairuoti transporto priemonę, 2024 m. birželio 11 d. vakare, o ir 2024 m birželio 12  d. naktį rinkosi laisvalaikio leidimo būdą vartojant alkoholinius gėrimus, kas tik patvirtina, jog pati V. R. tuo metu prioritetą skyrė ne galimų šeimos poreikių užtikrinimui, o savo asmeninių poreikių užtikrinimui, todėl ir dabar sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo, šeimos poreikiai negali būti prioretizuojami. Kartu pažymėtina, kad Institucija skirdama tiek administracinę nuobauda, tiek ir poveikio priemonę įvertino V. R. atsakomybę švelninančias aplinkybės ir netgi paskyrė nuobaudą ir poveikio priemonę, neatsižvelgiant į jų vidurkius, o skyrė ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodytą mažiausią baudą ir taikė trumpiausią administracinio poveikio priemonės terminą, o įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių dar labiau švelninti V. R. teisinę padėtį. Be to, vien tai, kad už administracinius nusižengimus V. R. bausta nebuvo, jos nei teigiamai, nei neigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme administracinių nusižengimų įvykdymas, nepaisant to kokio pobūdžio, jau neigiamai charakterizuotų asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad V. R. turėdamas gana nemažą vairavimo stažą, tai yra net 17 metų vairavimo patirties, vairavo padidinto pavojingumo transporto priemonę būdama neblaivi, kas vis tik atskleidžia itin atsainų požiūrį tiek į Kelių eismo taisykles, tiek į savo šeimą bei artimuosius, tiek į savo darbą.

Padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas ir nors V. R. nurodė aplinkybę, jog ji administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, kadangi jautėsi puikiai ir nesijautė neblaivi, tačiau tai niekaip jos atsakomybės nešalina, nes kaip ir nurodyta aukščiau administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad V. R.,  kuriai teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra šeimos gerbūvio ir kitoms funkcijoms vykdyti, pati turėjo būti savikritiška savo elgesiui ir suinteresuota nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat ji privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jai, jos artimiesiems, giminaičiams ar net kitiems eismo dalyviams. Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti V. R. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. liepos 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14206-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

netenkinti V. R. skundo, Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. liepos 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14206-2024, palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė