Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1078/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48419-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 1.1.6.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,
sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,
dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,
kaltinamajai D. V., jos gynėjui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,
nukentėjusiajai N. K., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
D. V., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:
ji, 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.15 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš Minties gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Apkasų gatvės pusės, įvažiuodama į Minties gatvės pastato Nr. 46 teritoriją (namo kiemą) pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimus, numatančius, kad išvažiuodamas iš kelio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), tai yra, važiuodama transporto judėjimui skirtu pravažiavimu, jungiančiu Minties gatvės kelio važiuojamąją dalį su pastato Nr. 46 teritorija, sudarydama kliūtį nedavė kelio ties kelio važiuojamąja dalimi įrengtu dviračių taku, jos judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę važiavusiam ir pravažiavimą kirtusiam N. K. vairuojamam dviračiui, ir su juo susidūrė, dėl ko N. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šiais savo veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu (vykusio 2021 m. kovo 8 d.) apklausta kaltinamoji D. V. nurodė, kad kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Paaiškino, jog įvažiuodama į pastato Minties g. 46, Vilnius, teritoriją, lėtai judėjo, pamatė važiuojantį mikroautobusiuką, su kuriuo turėjo įvažiavime prasilenkti. Prasilenkdama su mikroautobusu, judėjo labai lėtai, nes tas įvažiavimas siauras, jame yra ir dviračių bei pėsčiųjų takas. Prasilenkinėjo būtent per pėsčiųjų ir dviračių taką. Ji prasilenkinėjo su mikroautobusiuku, jau buvo pravažiavusi dviračių taką, ir jau prasilenkus su mikroautobusiuku pajuto smūgį į automobilio kairės pusės galinę dalį. Iš karto sustojo ir per kairės pusės veidrodėlį pamatė moterį ir dviratį. Mikroautobusiukas iškart ir išvažiavo, kadangi mikroautobusiukas buvo užvažiavęs prasilenkimo metu ant pėsčiųjų ir dviračių tako, o ji įsukdama į įvažiavimą nieko nematė, nes vaizdą užstojo mikroautobusiukas, kuris buvo už jos automobilį žymiai didesnis. Iškart, kai tik pajuto smūgį, išlipo iš automobilio ir priėjo prie tos pargriuvusios moters, paklausė jos, kas įvyko, nes ji (kaltinamoji) pati tik pajuto staigų smūgį ir nesuprato, iš kur tas smūgis. Kiek pamena, ta moteris pasakė, kad jai skauda ranką ir koją. Šalia buvę žmonės padėjo tai moteriai nueiti iki suoliuko. Ji (kaltinamoji) iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o po to policiją. Kol laukė greitosios ir policijos, jai (kaltinamajai) buvo didžiulis šokas. Iki atvažiuojant policijai, ji patraukė savo automobilį, kuris buvo sustabdytas už dviračių ir pėsčiųjų tako, nes trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams. Dėl šios priežasties policija negalėjo tiksliai pamatyti, kur iškart po smūgio sustojo automobilis. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo jos automobilį. Ant automobilio buvo tik įbrėžimas nuo galinių durelių iki lempos. Atsakydama į klausimus, kaltinamoji nurodė, kad jai buvo neįmanoma pamatyti nukentėjusiosios, kadangi, kaip minėjo, vaizdą jai užstojo mikroautobusiukas, kuris buvo užvažiavęs ant dviračių tako. Kaltinamoji nurodė, kad, kai buvo sudaroma eismo įvykio schema, ji visur pasirašė, nes tuo metu jai buvo stresas, dėl streso pasirašė ant tokios schemos, kokia ir buvo pateikta. Toje vietoje, kur įvyko įvykis, ji važiuoja dažnai, jai žinoma, kad įvažiuodama į teritoriją privalo praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad autobusiukas stovėjo, bet iš tikro jis labai lėtai judėjo ir jie lėtai judėdami prasilenkinėjo, autobusiukas jai užstojo visą matomumą iš kairės pusės.
2021 m. liepos 1 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, pinigus, dėl kurių aptarta su nukentėjusiąja sudarytame susitarime, nukentėjusiajai pervedė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji D. V. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minties gatve nuo Apkasų gatvės pusės privažiavo pravažiavimą, vedantį link Minties gatvės namo Nr. 46, prie kurio ji ir ketino važiuoti. Sustojusi prieš ties pravažiavimu esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir praleidusi ja ėjusį žmogų, ji vairuojamu automobiliu lėtai pajudėjo iš vietos ir iškart už perėjos suko į dešinę, į minėtą pravažiavimą. Pravažiavime, jai iš kairės pusės, stovėjo tamsios spalvos mikroautobusas, kurio vairuotojas ketino įvažiuoti į Minties gatvės važiuojamąją dalį. Ji vairuojamu automobiliu lėtai pro jį pravažiavo ir toliau taip pat lėtai judėjo pravažiavimu. Staiga, kai, kaip jai atrodo, jau buvo pravažiavusi pravažiavimo ir dviračių tako susikirtimo vietą, ji pajuto smūgį iš kairės pusės į automobilio galinę dalį. Pasižiūrėjusi į šoninį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, ji pamatė prie savo automobilio kairės pusės galinio rato nukritusią moterį ir dviratį. Iškart sustabdė vairuojamą automobilį ir įjungė avarines šviesas. Išlipusi iš automobilio priėjo prie dviratininkės. Paklausus dviratininkės, kas atsitiko, pastaroji pasakė nemačiusi jos automobilio, todėl į jį ir atsitrenkusi. Moteris skundėsi rankos ir kojos skausmais. Paklausus, ar reikalingi medikai, dviratininkė paprašė juos iškviesti. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį ir paprašė atsiųsti greitąją medicinos pagalbą. Prie jų buvo priėjęs nepažįstamas vyras. Dviratininkei pasakius, kad ji pati neatsikels, vyras ją pakėlė ir ant rankų nunešė ant suoliuko. Į įvykio vietą buvo atvykęs ir dviratininkės vyras, kuriam ji skambino. Taip pat prie jų buvo priėjusi už jos automobilio sustojusio kito automobilio vairuotoja, kaip suprato, ji galėjo matyti įvykį. Liudytoja sulaukė į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, su jais bendravo. Atvykę medikai apžiūrėjo dviratininkę ir išvežė ją į ligoninę. Mano, kad ji kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes dviratininkė į jos automobilį atsitrenkė, kai ji jau buvo pravažiavusi dviračių taką (t. 1, b.l. 45-47, 154). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir D. V. rašytiniame paaiškinime (t. 1, b.l. 48).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. dviračių taku važiavo Minties g. link Žirmūnų tilto. Važiavo įprastu greičiu, apie 15 km/h, ties įvažiavimu į kiemą pastebėjo autobusiuką, kuris stovėjo ant vejos prie pat gatvės. Nematė, ar autobusiuke buvo vairuotojas. Autobusiuko priekis buvo nukreiptas į gatvę. Autobusiukas stovėjo dviračio pravažiavime, arčiau dešinės pusės, jis neužkirto nei dviračių tako, nei pėsčiųjų tako. Jai kelio autobusiukas neužkirto, tik matomumą, kas išsuka iš gatvės. Jos važiavimo greitis nebuvo didelis, jį dar labiau sulėtino, nes autobusiukas užstojo vaizdą. Tuomet netikėtai išlindo automobilis, į kurio galines dureles ji atsitrenkė ir nukrito. Viskas įvyko dviračių take. Kaltinamoji automobiliu nuvažiavo toliau ir po to prie jos pribėgo. Ji tuomet gulėjo ant dviračių tako. Nukentėjusioji, atsakydama į klausimus, nurodė, kaltinamosios automobilį pamatė, kai į jį atsitrenkė. Ji pamatė kaltinamosios automobilio vidurį, kuris buvo dviračių tako viduryje. Kai pamatė kaltinamosios automobilį, iki jo jai buvo kokie 1-2 metrai. Smūgis nebuvo didelis, jos dviratis nebuvo apgadintas. Ji iš dviračių tako išvažiavusi nebuvo. Dviračių takas buvo užkirstas automobilio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Paaiškino, kad autobusiuke užpakalinės šviesos buvo įjungtos, ji suprato, kad autobusiukas kažkokį manevrą darys. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį.
Teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. liepos 1 d., metu nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamąja susitaikė, jai pretenzijų neturi, kaltinamoji jai pervedė pinigus, dėl kurių susitarė teismui pateiktame susitaikymo susitarime.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuojamu dviračiu važiavo Minties gatvės dviračių taku nuo Žirmūnų gatvės pusės link Apkasų gatvės. Važiavo dviračių tako dešiniąja puse. Oro sąlygos buvo geros, be kritulių. Artėdama prie vietos, kur takas kertasi su pravažiavimu, jungiančiu Minties gatvės važiuojamąją dalį su namų kiemais, ji pastebėjo, kad pravažiavime tarp važiuojamosios dalies ir dviračių tako stovi juodos spalvos mikroautobusas su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Jis stovėjo prie dešinio pravažiavimo krašto, šiek tiek užvažiavęs ant žolės dešinėje, priekine dalimi nukreiptas link važiuojamosios dalies. Atrodė, kad mikroautobuso vairuotojas kažko laukia. Suprasdama, kad pravažiavime stovintis mikroautobusas gali riboti į pravažiavimą įvažiuojančių automobilių vairuotojų matomumo ribas, ji pristabdė vairuojamą dviratį ir lėtai įvažiavo į tako ir pravažiavimo susikirtimą. Staiga, priekyje savęs pamatė tamsios spalvos lengvąjį automobilį, kuris jos judėjimo krypties atžvilgiu važiavo iš dešinės į kairę, t. y. automobilis pravažiavimu važiavo nuo Minties gatvės važiuojamosios dalies link namų kiemų. Iš karto stabdė vairuojamą dviratį, tačiau atstumas tarp jos dviračio ir automobilio buvo minimalus, dėl ko dviratis priekiniu ratu trenkėsi į automobilio kairės pusės galines dureles. Po susidūrimo ji kartu su dviračiu griuvo ant žemės. Iškart pajuto stiprų kojos skausmą. Buvo šoko būsenoje. Atsikelti negalėjo, todėl tik atsisėdo. Prie jos priėjusios dvi merginos, prisistačiusios medicinos rezidentėmis, pradėjo ja rūpintis. Kažkas į įvykio vietą iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Pamena, kad automobilio, su kuriuo ji susidūrė, vairuotoja sakė, jog jos nepastebėjo. Ji tai pasakė iš toliau, neprieidama prie jos. Ji paskambino savo vyrui ir papasakojo apie įvykį. Jos dviratis įvykio metu nebuvo apgadintas. Atvykę medikai ją išsivežė į ligoninę (t. 1, b.l. 19, 20).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. Š. nurodė, kad pamena, jog įvykio metu važiavo paskui kitą automobilį nuo Šilo tilto link Minties g. 36, įsukinėjo į kiemą iš pagrindinio kelio, prieš ją važiavo tamsus automobilis. Tuomet įvyko spūstis, priėjo daug žmonių, ji nelabai suprato, kas įvyko, nes viską užstojo baltas autobusiukas, kuris buvo įsijungęs avarinį. Autobusiukas stovėjo ant pėsčiųjų tako. Po to vienas automobilis nuvažiavo į priekį ir prisiparkavo, o ji nuėjo pažiūrėti kaip jaučiasi nukentėjusioji. Liudytoja nurodė, kad ji paties automobilio ir dviratininkės susidūrimo nematė, jai visą matomumą užstojo autobusiukas. Dviratininkės atvažiuojančios iki susidūrimo irgi nematė, pamatė ją tik po įvykio, ji buvo ant dviračių tako. Autobusiukas, užstojęs matomumą, po įvykio pasišalino. Ar prieš tai autobusiukas judėjo, ar stovėjo – negali pasakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.15 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu važiuodama Minties gatve nuo Žirmūnų gatvės pusės pasuko į kairę, į pravažiavimą, jungiantį kelio važiuojamąją dalį su Minties gatvės namo Nr. 46, kuriame gyvena, kiemu. Įvažiavus į pravažiavimą, ji pamatė pravažiavimo ir dviračių tako susikirtime, per patį vidurį, gulinčią moterį. Tarp moters kojų buvo dviratis. Suprato, kad dviračiu važiavusi moteris nugriuvo, tačiau dėl kokių priežasčių tai įvyko, ji tuo metu dar nežinojo. Prie gulinčios dviratininkės jau buvo susirinkę žmonės. Toliau, jau už dviračių tako, pravažiavime, prie jo dešinio krašto, stovėjo juodos spalvos „VW“ markės automobilis. Kadangi tęsti važiavimo negalėjo, ji sustabdė vairuojamą automobilį pravažiavime prieš dviračių taką. Matė, kaip žmonės pakėlė dviratininkę ir nunešė ją nuo dviračių tako į šoną. Atsilaisvinus keliui, ji nuvažiavo ir prisiparkavo prie namo Nr. 46. Matė, kad minėto automobilio „VW“ vairuotoja taip pat patraukė savo automobilį nuo pravažiavimo ir prisiparkavo šalia jos automobilio. Nuskubėjus prie dviratininkės ir paklausus, ar reikalinga pagalba, ji sužinojo, kad visos tarnybos apie įvykį jau informuotos. Kaip suprato, medikus iškvietė automobilio „VW“ vairuotoja. Būnant prie dviratininkės ir automobilio „VW“ vairuotojos, ji girdėjo pastarąją pasakojant apie įvykio aplinkybes. Vairuotoja minėjo, kad važiuojant ji turėjo sustoti, nes „buvo busikas“. Po to, ji „vėl pajudėjo truputį į priekį ir pajuto smūgį į savo automobilį“, dėl ko ji „vėl sustojo ir pamatė už automobilio nukritusį žmogų“. Dviratininkė apie įvykį nieko nepasakojo. Abi moterys buvo šoko būsenoje. Ji pati negali tiksliai nurodyti, ar jai važiuojant pravažiavimu prie jo kairiojo krašto, tarp kelio važiuojamosios dalies ir dviračių tako buvo „busikas“. Lyg ir ši transporto priemonė ten buvo, tačiau tvirtinti to negali (t. 1, b.l. 31-33).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1178/2020(01) nustatyta, kad N. K. eismo įvykio metu patyrė stipinkaulio skeveldrinį tipinės vietos lūžį, alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, blauzdikaulio abiejų krumplių skeveldrinį lūžį ir šlaunikaulio medialinio krumplio kraštinį lūžį. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pateiktuose AB „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos medicinos dokumentuose nurodyta būklė išrašant vertinama kaip: „dar skauda dešinę koją“. Objektyvių duomenų, rodančių ženklų dešinio riešo ir dešinio kelio sąnario funkcijos sutrikimą nėra. Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje nurodytas darbingumo lygis nėra vertinamas, kadangi teismo medicinos praktikoje sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodytais objektyviais kriterijais (t. 1, b.l. 140-143).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d., 14.15 val., bendrajame pagalbos centre buvo gautas D. V. pranešimas, jog jai važiuojant automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įvažiavo dviratininkė. Moteriai kojos trauma (t. 1, b.l. 3).
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. buvo apžiūrėtas Minties g. 46, Vilniuje, įvažiavimas į kiemą. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir eismo įvykio vietos plane (t. 1, b.l. 6-9).
Iš transporto priemonės techninės būklė patikrinimo ir apžiūros protokolo bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad D. V. vairuotas automobilis „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas, t. y. rasti įbrėžimai ant automobilio kairės pusės galinio sparno ir galinio bamperio (t. 1, b.l. 10,11,15).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. buvo apžiūrėti N. K. medicininiai dokumentai: Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 25609/2019 ir CD Nr. 1978 iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Padaryta išvada, kad N. K. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo ir dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje, dešinio stipinkaulio tipinės vietos ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio ir dešinio blauzdikaulio viršutinio trečdalio intrasąnarinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 24).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 31 d. buvo peržiūrėti 2 BPC pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 36-38).
Iš transporto priemonės techninės būklė patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad N. K. eismo įvykio metu vairuoto dviračio apžiūros metu apgadinimų neužfiksuota (t. 1, b.l. 13,14; 15).
Iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. 14.17 val. iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Minties g. 46, pranešėjai važiuojant automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į ją įvažiavo dviratininkė, moteriai kojos trauma. Atvykus minėtu adresu pastebėjo GMP0851, kuri suteikinėjo pirmą medicininę pagalbą dviratininkei N. K.. Automobilis „VW UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis buvo patraukti iš eismo įvykio vietos. N. K. buvo sąmoninga, patyrusi stresą, papasakoti apie eismo įvykį negalėjo. Paklausus apie eismo įvykį „VW“ automobilio vairuotojos D. V., ji paaiškino, kad važiavo Minties g. link Minties g. 46, kuomet staiga iš kairės pusės pajuto smūgį į galinę automobilio kairės pusės dalį. Sustojusi pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo dviratininkė, kuri patyrė kojos traumą, dėl to iš karto iškvietė medikus. Atvažiuojančios dviratininkės ji nematė, nes priešprieša ant įvažiavimo į daugiabučio kiemus buvo sustojęs mikroautobusas, kuris užstojo matymo lauką. Eismo įvykio liudininkė G. Š. paaiškino, kad važiavo Minties g. iš Žirmūnų g. pusės link Minties g. 46 daugiabučio, ir matė, kad ant išvažiavimo stovėjo mikroautobusas, kuris galėjo užstoti „VW“ automobiliui matymo lauką. Pasukus į kairę link įvažiavimo į daugiabučius matė jau po susidūrimo „VW UP“ ir dviratininkę, kuri patyrė kojos traumą (t. 1, b.l. 5).
2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamosios, nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (toliau – ir Susitarimas) (t. 2, b. l. 129).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamoji nors ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios apklausos teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau 2021 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu ją pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku vairuodama automobilį buvo neatidi ir partrenkė dviračiu važiavusią nukentėjusiąją. Kaltinamosios parodymus taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, kurią teismas pripažįsta įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios N. K. parodymai, liudytojos G. Š. parodymai, kitų objektų apžiūros ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1178/2020(01), Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Visumos aukščiau nurodytų aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamosios D. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tai yra, 103 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad „išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“, buvo eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. K. sveikata, priežastis, o anksčiau aptarti kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. K. nurodė, kad ji neprieštarauja, jog kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji su ja susitaikė, su kaltinamąją pasirašė susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo.
Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena neatsargi veika, kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta tik už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinė, kaltinamoji iškart apie padarytą nusikaltimą pranešė policijos pareigūnams bei greitajai medicinos pagalbai, padėjo nukentėjusiajai įvykio vietoje, šiuo metu yra atlyginusi žalą (tiek, kiek susitarė su nukentėjusiąja), kas rodo jos neabejingą požiūrį į sukeltą eismo įvykį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 punktas). Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamosios asmenybę, tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat tai, kad kaltinamoji yra atlyginusi žalą nukentėjusiajai pagal jų susitarimą, teismas mano, kad šiuo atveju D. V. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad ji padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonės.
Dėl kitų klausimų
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 2820,25 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos, o iš kaltinamosios D. V. – 5000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 38-40).
Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. birželio 30 d. pateiktame 2021 m. birželio 21 d. susitarime tarp nukentėjusiosios, kaltinamosios ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, sutarta dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir atlyginimo tvarkos, nurodant, jog nukentėjusioji ateityje pretenzijų nei kaltinamajai, nei jos civilinės atsakomybės draudikui nereikš. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinamoji jau yra sumokėjusi jai pinigus, aptartus Susitarimo 4 punkte.
Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 107 straipsniu, procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalyje dėk kaltinamajai D. V. pareikštų turtinių reikalavimų, nutrauktinas, kitoje dalyje nukentėjusiosios ieškinys – dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į šalių Susitarimą, ir nukentėjusiosios N. K. naudai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 5314,25 Eur, kuriuos civilinis atsakovas įpareigotinas sumokėti nukentėjusiajai Susitarime nurodytais terminais ir tvarka.
Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kardomoji priemonė nepaskirta, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti –vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie galinio bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja N. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. V. kardomosios priemonės neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti –voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie galinio bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nukentėjusiosios N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir N. K. naudai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5314,25 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant civilinį atsakovą sumokėti nukentėjusiajai minėtą žalos atlyginimą 2021 m. birželio 21 d. Susitarime nurodytais terminais ir tvarka, procesą dalyje dėl ieškinio D. V. nutraukti, likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Išaiškinti D. V., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. V., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė