Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1Sk-368].doc
Bylos nr.: 1Sk-368
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

         1Sk-368-81/09             

          Procesinio sprendimo kategorija:2.5.19

(S)

 

 

 

              
HERBAS

                                         

                                                  

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2009 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant  Rūtai Baltušninkaitei , dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,                  teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl V. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

                                          n u s t a t ė :

V. B., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, nuteistas Kauno apygardos teismo 2005-04-07 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 129 str., padarymą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia 2004-12-05. Bausmės pabaiga 2013-12-05.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-08-12 nutartimi Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Nuteistasis V. B. skunde prašo tenkinti administracijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo, nes teismas turėjo atsižvelgti į jo asmenybę bei auklėjamojo poveikio pasiekimus. Skundo autorius nurodo, kad būdamas nelaisvėje jis suvokė savo netinkamo elgesio pasekmes, jis pripažįstą savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pataisos įstaiga pateikė teismui išvadą, kad jį galima lygtinai paleisti iš pataisos namų, nes jis savo darbu ir elgesiu įsipareigojęs pasitaisyti,jis turi devynis paskatinimus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nukentėjusiesiems žalą atlygina.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. B. skundas turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso/toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.  LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Nuteistasis V. B. bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose atlieka nuo 2004-12-05. Marijampolės pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas 9 kartus. /b.l.1, 3/.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo V. B. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su bausmės atlikimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą /LR BK 129 str./. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą: į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo asmenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad jo padarytos veikos ir jo paties pavojingumą apibūdina tai, kad padarytas vienas sunkiausių ir pavojingiausių nusikaltimų. Taip pat įvertintina ir tai, kad likusi atlikti bausmės dalis gana didelė. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir reikšmingos sprendžiant dėl galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Net įvertinus psichologinės tarnybos išvadą, tai, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, kad visiškai neturi nuobaudų, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, be to, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, pagrįsta.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo Y. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino jo charakteristiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra. 

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8d.1p.,

 

 

                                    n u t a r i a :

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-08-012 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė  teisėja                                                                  Regina Cemnolonskienė

 

Teisėjai:                                                                             Egidijus Jonas Grigaravičius

 

                                                                                           Jurgis Kiškis