Civilinė byla Nr. e2-100-381/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00643-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų I. U. ir S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1021-153/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo klausimas.

Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 3 d. 417/761 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų G. Č., J. Č., S. U. ir I. U., ir taikyti dvišalę restituciją; priteisti iš atsakovo G. Č. 380 665,84 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

              Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti perleisti nuosavybės teisę į butą ir žemės sklypo dalį, areštuoti visą atsakovo G. Č. turtą 380 665,84 Lt sumai. Ieškovas paaiškino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia didelė pareikšto reikalavimo suma ir atsakovo G. Č. siekis išvengti savo prievolių vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

                            Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino.

                            Įvertinęs tai, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, o ieškovas byloje prašo taikyti restituciją, t. y. grąžinti ankstesniems savininkams butą ir 417/761 dalį žemės sklypo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į nurodytą turtą. Teismas taip pat nutarė areštuoti ieškinio ribose (380 665,84 Lt) atsakovui G. Č. nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi arešto taikymą patvirtina didelės ieškinio sumos prezumpcija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

                            Atskirajame skunde atsakovai I. U. ir S. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo prašymas ir viešame registre atliktas įrašas dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į butą ir 417/761 dalis žemės sklypo.              

                            Skunde teigiama, kad ieškovas L. R. tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio. Ieškovo pateikta su atsakovu G. Č. 2008 m. spalio 20 d. pasirašyta Kapitalo pasaugos sutartis neįrodo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, nes byloje nėra įrodymų, jog pastarajam būtų buvę perduoti Kapitalo pasaugos sutartyje nurodyti pinigai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į teismą dėl skolos išieškojimo ar kitokiais būdais bandęs įgyvendinti pažeistas teises. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turi reikalavimo teisę į actio Pauliana ieškinio patenkinimą, byla negalėjo būti iškelta. Dėl šių pažeidimų, buvo nepagrįstai apribotos ir apeliantų teisės.

                            Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė V. M. prašo skundo netenkinti. Atsikertant į skundo argumentus nurodoma, kad ieškovo L. R. ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pridėtais rašytiniais įrodymais. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

                            Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas L. R. prašo skundo netenkinti. Atsikertant į skundo argumentus nurodoma, kad yra visos sąlygos pareikštam actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Apeliantų pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo yra klaidinga.

                            IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

                            Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad teismas netinkamai aiškino prima facie doktriną ir dėl to pritaikydamas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė bylos šalių interesų pusiausvyrą. Šie klausimai sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

                            Kaip minėta, vienintelis motyvas, remdamiesi kuriuo apeliantai įrodinėja apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo poreikį, – tai akivaizdus ieškinio reikalavimų nepagrįstumas. Pastarąjį faktą apeliantai grindžia tuo, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateikta 2008 m. spalio 20 d. Kapitalo pasaugos sutarties kopija neįrodo, jog ieškovas yra atsakovo G. Č. kreditorius. Be to, apeliantų vertinimu, faktiniai duomenys, kad atsakovas G. Č. pagal Kapitalo pasaugos sutartį gautas lėšas turėjo grąžinti ieškovui iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovas iki šiol nereiškė pretenzijų dėl prievolės neįvykdymo, suponuoja esą jis nebeturi reikalavimo teisės. Taigi, apeliantai ieškinio prima facie nepagrįstumą sieja su faktu, kad ieškovo L. R. ieškinio faktinį pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės ir jas turintys pagrįsti įrodymai implikuoja, jog nėra vienos iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų, t. y. ieškovas neįrodė turįs galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios sąlygos egzistavimo klausimas, priešingai nei teigia apeliantai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės tyrimo dalykas.

                            Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ina Trade“ prieš UAB „Ave Matrox“, bylos Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „iTree Lietuva“ prieš UAB „Affecto Lietuva“, bylos Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ prieš Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ prieš UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013). Kartu su pareikštu ieškiniu ieškovas L. R. teismui pateikė apeliantų minimą Kapitalo pasaugos sutarties kopiją. Pagal sutarties 2 punktą ieškovas atsakovui G. Č. perdavė 200 000 Lt saugoti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ar Kapitalo pasaugos sutarties objektas iš tiesų buvo perduotas atsakovui G. Č., ar jis gautų pinigų nėra grąžinęs ieškovui, kaip prieš tai minėta, yra bylos nagrinėjimo iš esmės tyrimo dalykas. Šių aplinkybių, be kita ko, ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės buvimo, ieškinio priėmimo stadijoje objektyviai negalima nustatyti, nes jos yra sudėtinė ginčo dalyko tyrimo dalis. Įstatymai nedraudžia viename ieškinyje reikšti ir reikalavimą dėl skolos priteisimo, ir actio Pauliana pagrindu ginčyti skolininko sudarytą sandorį, kuriuo yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokią galimybę patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų baltijos korporacija“, M. K. prieš A. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Akcentuotina, kad apeliantai iš esmės neneigia, jog, pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, ieškovo pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų jo pageidaujamas teisines pasekmes. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį pagrindžiantys dokumentai. Iš to aišku, kad prima facie doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės apeliantai nekvestionuoja. Jie taip pat neneigia to, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštų reikalavimų tenkinimu ir būsimo teismo sprendimo vykdymu – užtikrinamas restitucijos taikymas. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikštą ieškinį kvalifikavo tikėtinai pagrįstu, kaip išvestiniai atmestini atskirojo skundo argumentai dėl apeliantų teisių pažeidimo. Šiame kontekste akcentuotina, kad, priešingai nei teigia apeliantai, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo klausimą teismas tik patikrina, ar pareikštas ieškinys atitinka formaliuosius proceso įstatyme nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalis), ir jo pagrįstumą procesine prasme vertina tik prima facie doktrinos ribose, jeigu ieškovas reiškiamų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

                            Remiantis tuo spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

                            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

                            Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

                Teisėjas                                                                                                       Artūras Driukas