Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-11][nuasmeninta nutartis byloje][1S-268-493-2021].docx
Bylos nr.: 1S-268-493/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1S-268-493/2021

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38200-2017-6 

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

 (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 90-31 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.  

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       M. K. (toliau – ir M. K.) nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, M. K. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 6 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2021 m. vasario 25 d.) – 2 metai 11 dienų.

3.       2021 m. kovo 1 d. Komisijos nutarimu Nr. 90-31 nutarta nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Nuteistasis skunde nurodo, kad galiojantys įstatymai numato svarbų progresyvios kalinimo sistemos institutą – lygtinį paleidimą, tačiau Lietuvoje teisėjai baudžiamąją politiką vis dar iš inercijos orientuoja į įbauginimo ir galimybės atėmimo nusikaltimo padarymo teoriją. Pasak skundo autoriaus, teisminė procedūra, kvestionuojanti lygtinio paleidimo komisijos sprendimus, yra nepagrįsta ir nepriimtina. Tuo labiau, kad lygtinio paleidimo taikymas yra specifinis laisvės atėmimo bausmės tolesnė vykdymo forma. Teisminė procedūra yra nepriimtina ir dėl etinių sumetimų, nes parodo nepasitikėjimą pataisos namų įstaigos administracija, nors būtent ši institucija atlieka nuteistojo asmenybės vertinimą. Skunde apeliantas nurodo, kad tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (nurodoma byla „G. prieš Lietuvą“). Tuo pačiu iš dalies nuvertinamas ir teismo sprendimas, nes teismas nėra pajėgus objektyviai įvertinti pataisos įstaigos darbo, administracijos teikimo ir nuteistojo įvertinimo, todėl neretai priverstas formaliai patvirtinti ar atmesti pataisos įstaigos administracijos suformuluotą pasiūlymą dėl lygtinio paleidimo. M. K. skunde pažymi, kad Komisija jau tris kartus taikė lygtinį paleidimą, tačiau teismas visais atvejais atmetė lygtinio paleidimo komisijos sprendimus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nėra nusižengęs, skatintas 6 kartus, palaiko socialinius ryšius, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba, įgijo dvi specialybes. Komisija, priimdama nutarimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, taip pat nurodė, kad nuteistasis elgiasi nepriekaištingai, pakoregavo savo elgesį, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, lygtinio paleidimo taikymas neprieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.  

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

5.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus M. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 6 kartus skatintas, nuobaudų neturi, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose įgijo apdailininko ir želdinių tvarkytojo specialybes. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

8.       Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam M. K. nustatyta žema (37 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 8 balai yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

9.       Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už keliais nuosprendžiais subendrintų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, paskutiniu nuosprendžiu M. K. nuteistas už tai, kad vengė atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuo jam paskirtos bausmės vykdymo pasislėpė Norvegijos Karalystėje. Pažymėtina ir tai, kad M. K. praeityje teistas 4 kartus, anksčiau jam buvo taikyta laisvės apribojimo bausmė, taip pat, du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau M. K. jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą. 

10.       Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam nuo 2018 m. vasario 6 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomos rezultatyvios sritys, kurias nuteistasis savo pozityviu elgesiu vis dar gali koreguoti – teisės pažeidimai; darbas (yra buvę darbinio nestabilumo laikotarpių); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė su bendrininku); mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas, nes nevertina ankstesnio patyrimo, pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes apsvarsto ne visas savo elgesio pasekmes; tam tikrose situacijose greitai praranda savitvardą, stokoja empatijos jausmo). Minėtos koregavimo sritys nustatytos vertinant ne tik M. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti, jog nuteistasis dar gali koreguoti savo elgesį, siekdamas rezultatų šiose srityse ir taip sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11.       Vertinant M. K. nustatytų rezultatyvių sričių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis darydamas nusikaltimus nepasimokydavo iš savo elgesio pasekmių (tie patys nusikaltimai po kelis kartus), nesilaikė probacijos sąlygų, padarė naują nusikalstamą veiką. Nors bausmės atlikimo metu M. K. įvertina galimas netinkamas elgesio pasekmes, tačiau labiau dėl asmeninės naudos, o ne plačiąja prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą M. K. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, jog baudžiamoji politika kryptingai grindžiama progresyvaus bausmių atlikimo principu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo byla „Ganusauskas prieš Lietuva“ šių išvadų taip pat nepaneigia, kadangi minėtame sprendime buvo sprendžiamas grąžinimo į įkalinimo įstaigą klausimas.

12.       Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei išsilavinimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistasis būdamas laisvėje nebuvo sukaupęs didelės darbo patirties. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau jo darbinė motyvacija vertinama kaip vidutinė, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jis yra išrankus darbo pobūdžiui. Dalis M. K. padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su finansinės naudos gavimu, todėl manytina, kad uždirbamų pinigų nuteistajam nepakakdavo, o susidūręs su sunkumais asmuo yra linkęs nusikalsti. Iš pataisos namuose gautų vykdomųjų raštų matyti, kad M. K. turi išmokėti 6 324,05 Eur, šiuo metu išmokėta 1 786,06 Eur. Nors šie finansiniai įsipareigojimai nėra neįveikiami, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis santaupų neturi, taip pat į tai, kad nuteistojo darbinė patirtis yra menka, vertinant visa tai nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvą, kontekste, leidžia daryti išvadą, kad tai gali būti rimta  kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju M. K. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

13.       Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su darbu pataisos namuose, galimybe įsidarbinti išėjus į laisvę, gautais paskatinimais, tamprių ryšių su artimaisiais palaikymu ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nebejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog laisvėje M. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

 

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

 

 

        

 

Teisėjai                                   Danutė Giačaitė

 

 

 

                  Jurgis Kiškis

 

 

 

                  Arūnas Paštuolis


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos