Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-387/2015

Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00955-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2015 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai,

nuteistojo gynėjui advokatui Rostislavaui Polubianko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia A. V. skaičiuojama nuo sulaikymo momento. 

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės dydį įskaitytas laikiname sulaikyme nuo      2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. išbūtas laikas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš  A. V. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 20 412,86 (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus dvylika EUR ir  86 EUR ct) EUR dėl nuteistojo nusikalstamos veikos padarytai turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 20 d., apie 20.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.10 promilių girtumas, konflikto su kaimynu V. A. metu, medžiokliniu peiliu, pagamintu gamykliniu būdu, dūrė mažiausiai 4 kartus nukentėjusiajam V. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam durtinę-pjautinę pilvo srities žaizdą ir dvi durtines pilvo srities žaizdas su skrandžio, blužnies, plonosios žarnos pažeidimais (blužnis pašalinta chirurginės operacijos metu 2012 m. lapkričio 20 d.), kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, pjautinę dešinės krūtinės pusės žaizdą, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, to pasekoje, dėl pilvo srities žaizdų, su vidaus organų pažeidimu, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. A. sveikatą. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu A. V. pašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. Teismui nusprendus, kad veikos perkvalifikavimui nėra teisinio pagrindo, apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta BK 135 str. 1 d. bei panaikinti teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas taip pat prašo byloje nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 1 p., 6 p., 10 p. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis teigia kaltę iš dalies pripažinęs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pažymi neturėjęs išankstinės tyčios padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą V. A.. Pasak A. V., priešingai nei nustatė teismas, apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos jo atliktiems veiksmams. Skunde pabrėžiama, kad teismas visiškai neargumentavo, kaip apsvaigimas įtakojo jo veiksmus. Anot apelianto, jo veiksmai buvo įtakoti ne alkoholio, o staigaus susijaudinimo dėl V. A. neteisėto, itin užgaulaus, provokuojančio ir rizikingo elgesio, pasireiškusio A. V. kompiuterio, kuris jam buvo itin svarbus dėl bendravimo su vaikais, sudaužymu. Skunde nuteistasis pažymi, kad iki kompiuterio sugadinimo nebuvo jokių, smurtą provokuojančių veiksmų. Tačiau jam paprašius V. A. išeiti iš jo buto bei nurodžius, kad jis turi pasiruošti bendravimui su savo vaikais, pastarasis pradėjo tyčiotis iš tokio A. V. elgesio, įžeidinėjo jį ir kaip pasekmė – sudaužė kompiuterį. Nuteistasis akcentuoja, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į kompiuterio svarbą A. V. dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Pasak apelianto, tai vienintelis jų bendravimo būdas, kadangi vaikai su juo negyvena.  

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta bausmės skyrimą A. V. (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliantas pažymi, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, iškart po įvykio pranešė policijai, gydytojams, kad būtų išvengta sunkesnių padarinių, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti veikos aplinkybes, atlygino turtinę žalą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu, nuteistojo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes jam yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje. A. V. teigia sutinkantis dalimis mokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistą civilinį ieškinį, kadangi dėl sunkios materialinės padėties negali padengti visos sumos iš karto. Apeliantas taip pat akcentuoja teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, susijusius su rūpinimusi vaikais, dirbamu darbu. Pasak nuteistojo, jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam būtų būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Savo nurodomas aplinkybes nuteistasis įvardija kaip išimtines ir pabrėžia, kad ilga laisvės atėmimo bausmė padarys neigiamą įtaką jam ir jo nepilnamečiams vaikams. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju jam būnant laisvėje, pakaktų kontroliuoti jo elgesį, suteikiant galimybę rūpintis vaikais ir atlyginti Viliaus teritorinei ligoniu kasai padarytą žalą. 

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė nurodė, kad nuteistojo atžvilgiu galėtų būti taikomos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, kadangi A. V. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėto nukentėjusio asmens poelgio. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, 4) nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiajam V. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tai tėra vienintelė aplinkybė, atitinkanti BK 136 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitos aplinkybės, itin reikšmingos kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 136 straipsnį, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad jų nustatyti pasinaudojus įstatyme numatytomis procesinėmis priemonėmis nėra objektyvios galimybės. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog be nukentėjusiojo ir nuteistojo, kurių parodymai yra iš esmės skirtingi, detalesnių nusikaltimo padarymo aplinkybių niekas nurodyti negali. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje yra nustatytas A. V. priklausančio kompiuterio sugadinimo faktas, tačiau ta aplinkybė, jog minėtą kompiuterį sugadino būtent nukentėjusysis ir tai tapo įvykdyto nusikaltimo priežastimi, grindžiama vien A. V. parodymais. Tuo tarpu kai V. A. viso proceso metu teigė, jog kompiuterį sugadino pats nuteistasis, kuris įniršo ir sužalojo nukentėjusįjį vien dėl to, kad kompiuterio ekranas pradėjo mirksėti. Teismo jau buvo minėta, jog jokių kitų įrodymų, galinčių pašalinti tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų kilusius prieštaravimus, byloje nėra. Byloje neginčijamai nenustačius nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų A. V. atžvilgiu panaudojimo fakto, teigti, jog nuteistojo įvykdyta veika atitinka BK 136 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį nėra jokio pagrindo. Tas pats pasakytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, nustatymu. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog net ir pasitvirtinus nuteistojo nurodytoms aplinkybėms dėl jo kompiuterio sugadinimo, tokie nukentėjusiojo veiksmai būtų laikomi menkaverte priežastimi, o nuteistojo panaudotas fizinis smurtas (keturi dūriai peiliu į pilvo sritį, sužalojant gyvybiškai svarbius organus) – neadekvačia reakcija į šį elgesį.

Apeliaciniu skundu A. V. taip pat prašo panaikinti apylinkės teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko atsakomybę sunkiančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio <...>, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. buvo neblaivus,  jam buvo nustatytas 2,1 prom. sunkus girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis, tačiau nurodo, kad šis jo apsvaigimas neturėjo jokios įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Su tokiu A. V. teiginiu sutikti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog duodamas parodymus teisme pats nuteistasis nurodė neprisimenantis kaip paėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajam bei nesuprantantis kaip iš viso galėjo taip pasielgti (b. t. 1, b. l . 155). Liudytojas J. K. parodė, jog jam atvykus į įvykio vietą, durų niekas neatidarė. Į patalpas jis pateko užlipęs kopėčiomis, kur rado A. V., kuris tikriausiai miegojo (b. t. 1, b. l. 155). Byloje taip pat yra nustatyta, kad konfliktas tarp V. A. ir A. V. kilo išgertuvių metu. Jie abu buvo stipriai apgirtę, todėl negalėjo adekvačiai vertinti jų supančios aplinkos bei valdyti savo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog A. V. girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta  jo atsakomybę sunkinančia.

Pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-39/2007). Teismų praktika rodo, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Tokie kaltininko veiksmai paprastai būna greitosios medicinos pagalbos iškvietimas ar aplinkinių pagalbos prašymas, bandymas gaivinti nukentėjusįjį darant jam dirbtinį kvėpavimą, stabdant kraujavimą ir panašiai. Baudžiamosios bylos medžiaga (liudytojų K. A., J. K. parodymais) nustatyta, jog iš karto po nusikaltimo padarymo A. V. atbėgo pas liudytoją K. A., prašė jos skubiai iškviesti greitąją pagalbą bei policiją, pasakė, kad sužalojo V. A.. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistojo veiksmai vertintini kaip siekimas išvengti sunkesnių padarinių. Kaip jau buvo minėta, V. A. buvo padarytos keturios durtinės - pjautinės žaizdos į įvairias kūno vietas, pažeidžiant skrandį, blužnį, plonąją žarną, tad savalaikės medicininės pagalbos suteikimas nukentėjusiajam tikėtina padėjo išgelbėti jo gyvybę. Teismui konstatavus, jog savo aktyviais veiksmais A. V. išvengė sunkesnių padarinių, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia.

Apeliaciniame skunde nuteistais taip pat nesutinka su teismo jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, nurodo, jog jis nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, prašo teismo atsižvelgti į visas byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančias bei kitas bausmės skyrimo klausimui reikšmingas aplinkybes bei, vadovaujantis BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam švelnesnę, negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, bausmę.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. V. atžvilgiu aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos netaikytinos, nesant šiuose straipsnyje numatytų pagrindų. Apylinkės teismo nuteistajam buvo paskirta teisinga ir jo įvykdytą nusikaltimą atitinkanti bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą. A. V. įvykdyta nusikalstama veika priskirtina prie sunkių tyčinių nusikaltimų žmogaus sveikatai, dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam kilo sunkūs padariniai – sužaloti gyvybiškai svarbūs organai, operacijos metu pašalinta blužnis, buvo prasidėjęs sepsis, V. A. ilgą laiko tarpą praleido ligoninėje, jo sveikatos būklė buvo sunki. Įvertinus šias aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuteistajam buvo teisingai parinkta vienintelė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad A. V. anksčiau neteistas (b. l. 62), administracine tvarka nebaustas (vieną kartą 2009 m. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baustumas išnykęs) (b. l. 63), neįrašytas į VšĮ Šalčininkų PSPC Psichikos sveikatos skyriaus suaugusiųjų psichiatro bei priklausomybės ligų gydytojo stebimų ir gydomų asmenų įskaitą (b. l. 61), dirba, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš karto po nusikaltimo padarymo aktyviais veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių, teismo turimais duomenimis, po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nėra padaręs jokių teisėtvarkos pažeidimų. Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis šiuo metu naujai įsigaliojusia BK 75 str. redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015-03-24), kuri numato galimybę bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus, jeigu už juos paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; tęsti darbą ; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Gavus nuteistojo A. V. apeliacinį skundą, apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo nuteistajam A. V.. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. V. 45,98 Eur teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d.2 p., 328 str.1 d.1 p.,

n u s p r e n d ė :

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti A. V. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant  baudžiamojo poveikio priemonę bei pareigas : dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant jas vykdyti laisvės atėmimo bausmės  vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V. – netenkinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                            Algimantas Valantinas

Teisėjai                                                                                            Ainora Kornelija Macevičienė

                                                                                                                                                      Laureta Ulbienė