Civilinė byla Nr. e2-5062-931/2021 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34748-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.1.3.6; 2.6.10.5.1; 2.26; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Godai Varkauskaitei,
dalyvaujant ieškovo vadovui Andrej Voinilko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DOMINAS“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „DOMINAS“ prašydamas priteisti iš atsakovo 2 100 EUR skolą, 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal 2020 m. lapkričio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp ieškovo ir OOO DKD grupp (OOO „??? ?????“), įmonės kodas 591033625 (toliau – pirminis kreditorius) reikalavimas į atsakovą buvo perleistas ieškovui. Atsakovo prievolė pirminiam kreditoriui kildinama iš atsakovui pateiktos ir neapmokėtos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už pervežimo paslaugas. Atsakovas buvo informuotas apie ta, kad reikalavimas yra perleistas, jam taip pat buvo pateikti reikalavimo perleidimą pagrindžiantys dokumentai. Kadangi ieškovui buvo perleistas reikalavimas, kurio įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, ieškovas 2020 m. lapkričio 20 d. pranešdamas apie kreditoriaus pasikeitimą, atsakovui nurodė papildomą 7 dienų terminą atsiskaityti, tačiau atsakovas iki 2020 m. lapkričio 27 d. savo prievolės neįvykdė. Atsakovo prievolė sumokėti ieškovui atsirado 2020 m. lapkričio 27 d. Atsakovas nesilaikė papildomai nustatyto termino ir laiku nevykdė mokėjimų. Pareiškimo pateikimo dieną atsakovo skola už atliktus darbus sudaro 2 100 EUR.
Atsakovas UAB „DOMINAS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirminio kreditoriaus sąskaitoje nurodytos paslaugos „Transporto užsakymas maršrutu Belgija-Baltarusija“ niekada nebuvo užsakytos ir suteiktos. Minėta sąskaita atsakovui iš pirminio kreditoriaus pusės niekada nebuvo pateikta. Pirminio kreditoriaus vienasmeniškai išrašyta sąskaita už neva suteiktas paslaugas suponuoja išvadą apie jo siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tik sąskaita faktūra, kuri yra pasirašyta tik pirminio kreditoriaus, tuo tarpu atsakovo įgaliotų asmenų parašo ant jos nėra. Ieškovas turi pareigą įrodyti, kad sąskaitos buvo užsakytos ir suteiktos. Ieškovas nepateikia duomenų ir tai patvirtinančių įrodymų, kaip, kokiu būdu ir kokios paslaugos buvo užsakytos ir suteiktos, taip pat nėra pateiktos ir įrodinėjimo priemonės apie užsakymo įvykdymą.
Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visa apimtimi.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pradinis kreditorius OOO „DKD grupp“ ir ieškovas UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP 201117, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo UAB „DOMINAS“ 2 100 EUR dydžio skolą.
Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė OOO „DKD grupp“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Sąskaitoje nurodytos suteiktos paslaugos – transportas maršrutu Belgija-Baltarusija, suma 2 100 EUR, mokėtojas – UAB „DOMINAS“, CMR numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš CMR važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. maršrutu Belgija-Baltarusija buvo gabenamos kriaušės. Prekių pradinis siuntėjas – Fruithandel Romain WOUTERS & CO.
Ieškovas į bylą taip pat pateikė Sutarties-paraiškos vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, iš kurios nustatyta, jog pradinis kreditorius OOO „DKD grupp“ ir atsakovas UAB „DOMINAS“ susitarė dėl krovinio (kriaušių) transportavimo maršrutu BE38-Minskas. Pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl krovinio pervežimo kainos, t. y. 2 100 EUR, kuri bus sumokėta per 30 dienų negrynaisiais pinigais nuo CMR originalų ir sąskaitų faktūros gavimo. Nustatyta, kad Sutartis-paraiška vežti krovinį buvo pasirašyta ir patvirtinta tiek pradinio kreditoriaus, tiek atsakovo atstovų parašais ir įmonių antspaudais.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.).
Byloje nustatyta, jog ieškovas, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.
Remiantis CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.813 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad pradinio kreditoriaus sąskaitoje nurodytos paslaugos „Transporto užsakymas maršrutu Belgija-Baltarusija“ niekada nebuvo užsakytos ir suteiktos.
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; ji savaime nėra sutartis, tačiau vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju į bylą pateiktoje pradinio kreditoriaus išrašytoje sąskaitoje yra pateikti duomenys apie gavėją (paslaugą suteikusį asmenį), mokėtoją (paslaugos gavėją), transporto užsakymo numerį, CMR važtaraščių, patvirtinančių suteiktas paslaugas, numerius, paslaugos kainą ir sutarties, kurios pagrindu suteiktos paslaugos, datą ir numerį. Teismas, įvertinęs pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, taip pat Sutartį-paraišką vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 bei CMR važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turinį, daro išvadą, kad šie rašytiniai įrodymai pagrindžia tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiformavusius teisinius santykius dėl krovinio vežimo. Tiek Sutarties-paraiškos, tiek sąskaitos turinys turi ir duomenų apie paslaugų pobūdį, įkainį ir pan., t. y. atskleidžia šalių suderintą valią suteikti ir gauti atlygintines krovinio vežimo paslaugas. Esant tokioms bylos aplinkybėms, pareiga įrodyti, kad krovinio vežimo paslaugos, apie kurių teikimą, yra byloje yra pateikti įrodymai, iš tikrųjų nebuvo suteiktos ir perduotos, priklausė atsakovui, atsakovas turėjo pareigą nuginčyti Sutartį-paraišką vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šių dokumentų nenuginčijo jokiais argumentais ir įrodymais. Teismas vertina ieškovo pateiktą sąskaitą ir Sutartį-paraišką vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius krovinio vežimo paslaugų teikimo teisnius santykius, krovinio vežimo paslaugų sutiekimą ir perdavimą atsakovui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pradinio kreditoriaus atstovo pasirašyta sąskaita būtų fiktyvi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atmestini atsakovo argumentai, jog krovinio vežimo paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos, kadangi sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašyta atsakovo.
Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs ieškovu ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie pradinio kreditoriaus atsakovui suteiktas krovinio vežimo paslaugas. Apibendrinęs byloje pateiktus įrodymus ir ieškovo vadovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovui dėl skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ieškovui iš atsakovo priteisiant 2 100 EUR skolą (CK 6.38, 6.200 straipsniai).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją. Pažymėtina, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas visoms komercinėms sutartims, kurios atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sutarties patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – tokia sutartis turi būti sudaryta tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinės sutarties kriterijaus; 3) sutarties dalyko – pagal sutartį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sutarties atlygintinumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra verslo subjektai (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jų sudarytas sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensacija.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktais, 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 140 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 48 EUR žyminį mokestį 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 48 EUR žyminis mokestis.
Byloje patirta 7,06 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DOMINAS“ tenkinti visiškai.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“, j. a. k. 300611884, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DOMINAS“, j. a. k. 302634084, 2 100 EUR (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) skolą, 40 EUR (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 140 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdo ir 48 EUR (keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DOMINAS“, j. a. k. 302634084, 7,06 EUR (septynių eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė