Administracinė byla Nr. A-1042-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05330-2015-2

                                          Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bendros Lietuvos-Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „Rausa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Bendros Lietuvos-Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „Rausa“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Bendra Lietuvos-Ukrainos UAB „Rausa“ (toliau – ir UAB „Rausa“, bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr.(23.24-08)-327-6052 (toliau – ir sprendimas), kuriuo nutraukta 2015 m. balandžio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr.(23.24-08)-327-1921 (toliau – ir paskolos sutartis, sutartis), sudaryta tarp VMI ir pareiškėjo.

Pareiškėjas nurodė, kad VMI sprendimu nutraukė mokestinės paskolos sutartį, sudarytą su UAB „Rausa“. Paskolos sutartis buvo sudaryta dėl akcizo mokesčio mokėjimo išdėstymo. Mokestinis ginčas dėl akcizų mokesčio išnagrinėtas administraciniuose teismuose. Pareiškėjo nuomone, VMI, nutraukdama paskolos sutartį, formaliai rėmėsi tuo, kad UAB „Rausa“ laiku pagal grafiką nesumokėjo paskolos sutartyje nurodytų sumų, tačiau neatsižvelgė į bendrovės finansines galimybes tai padaryti ir kad paskolos sutarties terminas baigiasi 2018 m. gruodžio 25 d., o sutartis užtikrinta sutartine hipoteka, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Tvirtino, kad paskolos sutarties nutraukimas ir reikalavimas iš karto sumokėti 52 363,87 Eur sumą finansiškai sužlugdys bendrovę, kuri dirba nuostolingai. Šiuo metu bendrovė intensyviai ieško galimybių plėsti veiklą, tuo pačiu gauti pelną ir išmokėti mokestinę skolą. Paaiškino, kad VMI įkeistos mechaninės dirbtuvės, kurios turto vertintojo įvertintos 314 000 Lt (90 940,69 Eur). Pareiškėjas, žodžiu suderinęs su VMI, skelbė minėto pastato pardavimą, kad galėtų sumokėti paskolos sutartyje nurodytus mokesčius, tačiau turto pirkėjų neatsirado. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, siekdamas išreikalauti sumokėti mokesčius, turėtų sudaryti objektyvias sąlygas atsiskaityti, t. y. atidėti mokėjimus, leisti parduoti įkeistą turtą už žemesnę kainą, nei nustatė turto vertintojas, nes nustatyta padavimo kaina pirkėjams nepatraukli. VMI galėtų leisti įkeistą turtą parduoti už kainą, artimą skolai, t. y. 53 000 Eur. Pardavus nurodytą turtą, būtų visiškai atsiskaityta su valstybe, niekieno interesai nenukentėtų. Pareiškėjo nuomone, VMI, skubos tvarka nutraukdama paskolos sutartį, pasielgė nesąžiningai, nevykdė pareigos padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Rausa“ 2015 m. sausio 28 d. pateikė prašymą, o 2015 m. kovo 16 d. papildomus dokumentus dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo pagal naujai siūlomą mokėjimo grafiką. VMI 2015 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1867 pakeisti sprendimą atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Šiuo sprendimu buvo pakeistas mokėjimo grafikas. Tuo pagrindu buvo pasirašyta 2015 m. balandžio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.2408)-327-1921 su mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiku. Tačiau pareiškėjas mokėjimo grafiko nesilaikė. VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė UAB „Rausa“ įspėjimą Nr. (23.24-08)-327-4761 apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 1 429,71 Eur mokestinės nepriemokos suma. Tačiau nurodytos įspėjime mokestinės nepriemokos pareiškėjas nesumokėjo. VMI 2015 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė UAB „Rausa“ antrąjį įspėjimą Nr. (23.24-08)-327-5453 apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 2 103,37 Eur mokestinės nepriemokos suma. Tačiau ir antrajame įspėjime nurodytos mokestinės nepriemokos pareiškėjas nesumokėjo, todėl susidarė 2 103,37 Eur pradelstų įsipareigojimų suma. VMI pažymėjo, kad Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, 49 punkte nustatyta, jog mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Kadangi UAB „Rausa“ nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, jai buvo 2 kartus išsiųsti įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, tačiau pareiškėjas ir toliau sutarties sąlygų nevykdė. Po dviejų įspėjimų įteikimo 2015 m. spalio 6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)-327-6052 nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad reikalavimas iš karto sumokėti 52 363,87 Eur sužlugdys bendrovę, kuri ir taip dirba nuostolingai, yra nepagrįsti. Tiek Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 7 dalis, tiek Taisyklių 52 punktas numato, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokestinės paskolos, ji nutraukiama. Mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, mokesčių mokėtojui įteikia laisvos formos įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį (Taisyklių 49 punktas). Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo nusiųsti du įspėjimai, apie kuriuos jis sužinojo 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d., tačiau pradelstų įsipareigojimų neįvykdė. VMI teigimu, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo Bendros Lietuvos-Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „Rausa“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė mokestinės paskolos sutartį ir mėnesinių įmokų minėtoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, paaiškino, kad įmokas mokėjo pagal bendrovės finansines galimybes. Dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo pareiškėjas buvo įspėtas du kartus. Aplinkybės, kad minėtus įspėjimus pareiškėjas gavo ir su jų turiniu susipažino, UAB „Rausa“ neginčijo. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog VMI nevykdė pareigos padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir pareigas, nesudarė objektyvių sąlygų atsiskaityti, yra neapgrįsti. Atsižvelgęs į Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51, 7 punktą, teismas vertino kaip pagrįstą VMI argumentą, kad priimto sprendimo teisėtumui ir šios bylos baigčiai bendrovės akcininko ir vadovo B. G. VMI pateiktas prašymas dėl UAB „Rausa“ mokestinės nepriemokos perkėlimo įtakos neturi. Teismas išaiškino, kad mokestinės paskolos sutarties nutraukimas ir mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimas yra dvi skirtingos procedūros, įforminamos skirtingais sprendimais. Mokestinės paskolos sutarties, sudarytos tarp mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) ir VMI, nutraukimas nėra kliūtis trečiajam asmeniui ir mokesčių mokėtojui sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, o mokestinės nepriemokos perėmėjui (trečiajam asmeniui) – kreiptis dėl mokestinės paskolos sudarymo. Be to, net tuo atveju, jeigu tarp pareiškėjo ir VMI mokestinės paskolos sutartis nebūtų nutraukta, trečiajam asmeniui mokestinę nepriemoką perėmus, sutartis pasibaigtų savaime. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu pareikštas reikalavimas sumažinti priskaičiuotus mokestinės nepriemokos delspinigius nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Paaiškino, kad, esant MAĮ 100 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pareiškėjas dėl atleidimo nuo delspinigių turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas VMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III.

Pareiškėjas Bendra Lietuvos-Ukrainos UAB „Rausa“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjo teigimu, VMI, žinodama, kad bendrovė dėl objektyvių aplinkybių, t. y. sunkios finansinės padėties, laikinai negali vykdyti labai griežtų, būtent atsakovo nustatytų sąlygų, skubiai nutraukdama mokestinės paskolos sutartį, pasielgė nesąžiningai. Atsakovas turėjo galimybę sustabdyti mokestinės paskolos sutarties vykdymą, t. y. mokesčių pagal grafiką mokėjimą ir leisti už patrauklią kainą rinkoje realizuoti pastatą, kuriam nustatyta hipoteka. Tokiu būdu VMI būtų ne tik išieškojusi mokesčius valstybės naudai, bet ir padėjusi mokesčių mokėtojui įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turės galimybių atsiskaityti su atsakovu, jeigu tam bus sudarytos tinkamos sąlygos. Teismas nevertino aplinkybės, kad grafike mokėtinos sumos nustatytos vienašališkai atsakovo sprendimu, pareiškėjas neturėjo jokio pasirinkimo ir teisės tartis dėl mokėtinų sumų dydžio. Su atsakovo pateiktu mokėjimo grafiku pareiškėjas negalėjo nesutikti, nes priešingu atveju būtų pradėtas priverstinis išieškojimas. Nustatydamas mokesčių mokėtojui objektyviai neįgyvendinamas sąlygas, t. y. mokėtinų sumų dydžius, kurie neatitinka įmonės finansinių pajėgumų, atsakovas iš esmės panaikino numatytą galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Pareiškėjas taip pažymi, kad nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, atsakovas neatsižvelgė į tai, jog bendrovės pajamos sumažėjo dėl to, kad medienos pervežimo paslaugos, kurias teikė pareiškėjas, tapo nereikalingos, nes dėl įvairių, nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, keitėsi ekonominė situacija. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje pateikti duomenys, jog bendrovės direktorius UAB „Rausa“ veiklai vystyti įnešė savo lėšas – 32 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartis (mokėtina suma –52 363,87 Eur) yra užtikrinta sutartine hipoteka. Pardavus hipoteka įkeistas mechanines dirbtuves, būtų galimybė visiškai įvykdyti mokestinę prievolę. Taip pat pažymi, kad bendrovė turi daugiau nekilnojamojo turto objektų, skelbia jų pardavimą, tai darė ir prieš paskolos sutarties nutraukimą. Šių objektų skelbiama pardavimo kaina pakankamai patraukli ir sudaro pagrindą neabejoti, kad bendrovei pakanka turto atsiskaityti su VMI, tačiau turto pardavimui reikalingas atitinkamas laikas. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo naudai aplinkybės, kad reikalavimas iš karto sumokėti visą 52 363,87 Eur sumą finansiškai sužlugdys bendrovę, kuri šiuo metu dirba nuostolingai. Pareiškėjo nuomone, bendrovės pastangos tęsti ekonominę veiklą, nekilnojamojo turto pardavinėjimas sudaro pagrindą pratęsti mokestinės paskolos sutarties galiojimą, nes tai suteiktų bendrovei galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pareiškėjas pabrėžia, kad ir bendrovės vadovui nesudaroma galimybė perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad UAB „Rausa“ teiginys, jog grafike mokėtinos sumos nustatytos vienašališkai atsakovo sprendimu, pareiškėjas neturėjo jokio pasirinkimo ir teisės tartis dėl mokėtinų sumų dydžio, yra nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad teise atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pareiškėjas pasinaudojo. Sudarius mokestinės paskolos sutartį, mokesčių mokėtojas moka palūkanas, kurios yra žymiai mažesnės nei komercinės palūkanos kitose finansų kredito įstaigose. Tokiu būdu pareiškėjas atsidūrė geresnėse konkurencinės rinkos sąlygose, todėl mokesčių mokėtojas privalo laikytis sutartų sąlygų, kad nepažeistų kitų rinkos dalyvių lygybės, protingumo principų rinkoje. Atsakovas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog MAĮ 88 straipsnio 7 dalies nuostatos numato tik vieną sąlygą mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti ? mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą, ? todėl prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Nr.(23.24-08)-327-6052, kuriuo nutraukta 2015 m. balandžio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr.(23.24-08)-327-1921, sudaryta tarp VMI ir pareiškėjo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad VMI 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-327-468 (b. l. 44) išdėstė UAB „Rausa“ 201 801,97 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinant hipoteka. Minėto sprendimo pagrindu mokesčių administratorius ir pareiškėjas 2014 m. kovo 4 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.31-08)-327-1944 (b. l. 45?46). Pagal minėtos sutarties 2 punktą UAB „Rausa“ įpareigojo 201 801,97 Lt mokestinę nepriemoką ir palūkanas pradėti grąžinti nuo 2014 m. kovo 31 d., kas mėnesį mokėdama 3 500 Lt įmoką pagal mokėjimo grafiką (b. l. 47?48). Mokestinės paskolos grąžinimas užtikrintas sutartine sąlygine maksimaliąja hipoteka, VMI naudai įkeičiant nekilnojamąjį turtą – gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Varėnoje (b. l. 49?54).

VMI, atsižvelgdama į pareiškėjo 2015 m. sausio 28 d. prašymą, priėmė 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1867 (b. l. 55) pakeisti sprendimą atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tarp VMI ir pareiškėjo 2015 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta nauja mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-1921 (b. l. 56?57), kurios pagrindu pakeistas mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo grafikas (b. l. 58?59).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr.(23.24-08)-327-6052 buvo nutraukta 2015 m. balandžio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr.(23.24-08)-327-1921.

MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija) nustatyta, kad, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama.

Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 47 punkte buvo numatyta, kad sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį priima mokesčių administratorius. Jis gali priimti sprendimą nutraukti su mokėtoju sudarytą mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų.

VMI teisė nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sąlygų, buvo numatyta ir 2015 m. balandžio 14 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties 9 punkte.

Vertinant ginčijamą VMI sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-871/2005; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-962/2011).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas įsipareigojimų pagal minėtą paskolos sutartį tinkamai nevykdė, nes įmokų pagal mokėjimo grafiką nemokėjo. Taigi mokesčių administratorius, nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį dėl to, kad mokesčių mokėtojas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė – sunki finansinė būklė ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu – negali būti pripažinta šio sprendimo panaikinimo pagrindu. Šios aplinkybės gali būti motyvu kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo (MAĮ 88 straipsnio 2 dalis), tačiau ne dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį panaikinimo.

Tai, kad pareiškėjas, jo teigimu, dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl sunkios finansinės padėties, laikinai negali vykdyti mokestine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kad neturėjo galimybių tartis dėl mokestinės paskolos sąlygų, kad pardavęs savo nekilnojamąjį turtą turėtų galimybę vykdyti mokestines prievoles bei kitos pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, bei apeliacinio skundo reikalavimai, nėra reikšmingos sprendžiant dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Taisyklių 49 punktas numatė, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 1 429,71 Eur suma (b. l. 60). Pareiškėjas įspėjimą gavo ir su jo turiniu susipažino 2015 m. rugpjūčio 11 d. Kadangi per įspėjime nustatytą terminą nurodytos mokestinės nepriemokos UAB „Rausa“ nesumokėjo, VMI 2015 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė pareiškėjui antrąjį įspėjimą Nr. (23.24-08)-327-5453 apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 2 103,37 Eur mokestinės nepriemokos suma (b. l. 62). Su antruoju įspėjimu pareiškėjas susipažino 2015 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 63).

Taigi ginčijamas atsakovo sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, todėl naikinti pareiškėjo ginčijamą administracinį aktą nėra pagrindo. 

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Bendros Lietuvos-Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „Rausa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Artūras Drigotas

              Dainius Raižys

                            Virginija Volskienė