Administracinė byla Nr. eA-1632-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03344-2017-7 

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl įsakymo panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 1–33), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir aplinkos ministras) 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-741 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3‑3.1‑AM‑01-V-02-071 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

1.1.                      Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) ir pareiškėjas 2010 m. gruodžio 7 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone (Paliūniškyje)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-07 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Dėl Projekto vykdymo metu pasikeitusio teisinio reglamentavimo, Agentūra 2014 m. sausio 28 d. vienašališkai pakeitė Sutarties 1 priedo 7 lentelę, nustatydama tokį Projekto įgyvendinimo stebėsenos rodiklį: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 610 (toliau – ir rodiklis).

1.2.                      2017 m. sausio 27 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė ataskaitą po Projekto užbaigimo už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. (patikslinta 2017 m. kovo 15 d.), kurioje nurodyta, kad įgyvendinus Projektą prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 314 gyventojų iš planuotų 610, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 313 gyventojų (suplanuotų prisijungimų nebuvo). Ataskaitoje pareiškėjas pažymėjo, kad 42 nuotekų tinklų išvadai įrengti nebaigtos statybos būstams ir laisviems žemės sklypams, o 33 būstai dėl asmeninių priežasčių atsisakė prisijungti prie įrengtų išvadų.

1.3.                      Agentūra 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-l 852 informavo pareiškėją, kad atliko atnaujintą pažeidimo tyrimą ir nustatė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas,) 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Projekto aprašymo 7 punkto (pakeisto susitarimu dėl Sutarties pakeitimo) pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą, kartu pateikdama 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada), kurioje nurodė, kad pripažino 149 815,10 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Skundžiamu Įsakymu nurodyta, jog grąžintina netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 149 815,10 Eur.

1.4.                      Pareiškėjas teigė, kad Agentūra ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo taisyklės), 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu.

1.5.                      Pareiškėjo vertinimu, gyventojų neprisijungimui prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.

1.6.                      Pareiškėjas nurodė, kad gyventojų prisijungimo rodiklis iš esmės nepasiektas dėl šių priežasčių, kurios nepriklausė nuo jo valios: mažėjantis gyventojų skaičius, gyventojų finansinių galimybių prisijungti prie naujai įrengtų tinklų neturėjimas, šulinio ar vandens gręžinio naudojimas; asmeninių buitinių nuotekų valymo įrenginių naudojimas. Pareiškėjas pateikė Agentūrai informaciją apie prie naujų inžinerinių tinklų neprisijungusius būstus bei jų neprisijungimo priežastis, taip pat šiuos duomenis patvirtinančius seniūnijų raštus. Pareiškėjo nuomone, tinkamai įvertinus nurodytas aplinkybes, neįgyvendinto stebėsenos rodiklio reikšmė neturėtų siekti 10 proc. suplanuotos reikšmės, todėl pažeidimo tyrimas neturėjo būti atliekamas.

1.7.                      Pareiškėjas pažymėjo, jog atsižvelgiant į Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės), nuostatas, pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas, 2) tokio pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Todėl Agentūra, prieš konstatuodama pažeidimą, privalėjo nustatyti ne tik teisės aktų pažeidimą, bet ir tai, ar dėl tokio pažeidimo (stebėsenos rodiklių nepasiekimo) atsirado ir (ar) galėjo atsirasti nacionalinio ir (ar) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių, tačiau nei Agentūra, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo. Pareiškėjas Projekto įgyvendinimo metu įvykdė visus Projekte numatytus darbus ir pasiekė fizinės veiklos įgyvendinimo rodiklius, taigi tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Tokiu būdu buvo tinkamai įgyvendinti Projekto tikslai. Net ir pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, gyventojai turi ir ateityje turės galimybę prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, todėl, pareiškėjo vertinimu, Europos Sąjungos paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą, o kartu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Projekto vykdytojas padarė pažeidimą.

1.8.                      Pareiškėjas manė, kad jam pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Nei Agentūra, nei Aplinkos ministerija nevertino pažeidimo pobūdžio, pasekmių, pareiškėjo veiksmų ir pastangų išvengti nustatytų rodiklių nepasiekimo ar aplinkybių, dėl kurių iki nustatyto termino nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai. Be to, pritaikyta finansinė korekcija siekia net 13,55 proc. pareiškėjo praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio. Pareiškėjas pažymėjo, kad teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Be ginčijamo Įsakymo, pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas dar vienas analogiškas aplinkos ministro įsakymas dėl 1 006 420,08 Eur sumos grąžinimo. Tokiu būdu per trumpą laiką iš pareiškėjo siekiama išieškoti iš viso 1 156 235,18 Eur sumą, kuri turės esminės reikšmės atlikti pareiškėjo vykdomą veiklą, o kartu ir užtikrinti visuomenės viešąjį interesą.

1.9.                      Pareiškėjo teigimu, Pažeidimo tyrimo išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas priimtas formaliai vadovaujantis Pažeidimo tyrimo išvada, yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Pareiškėjo vertinimu, institucijos iš esmės neišnagrinėjo faktinių aplinkybių, Pažeidimo tyrimo išvada neatitinka faktinių su Projekto vykdymu susijusių aplinkybių, o Įsakymas yra formalus.

1.10.                      Pareiškėjas nurodė, kad Aplinkos ministerija Įsakymą priėmė nesibaigus Pažeidimo tyrimo išvados apskundimo terminui. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė skundą dėl Pažeidimo tyrimo išvados Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija). Pagal Paramos administravimo taisyklių 1983 punktą, projekto vykdytojui apskundus sprendimą dėl pažeidimo, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija atideda įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesivadovavo paminėtomis Paramos administravimo taisyklėmis – Finansų ministerija išnagrinėjo skundą 2017 m. rugsėjo 11 d., o Įsakymas buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 4 d.

2.       Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą (II t., b. l. 154–164) prašė jį atmesti.

2.1.                      Atsakovas nurodė, kad rodiklių nepasiekimas per se (pats savaime) nelemia nei pažeidimo konstatavimo, nei pažeidimo tyrimo inicijavimo. Vis dėlto, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Lietuvos Respublikos finansų ministro (toliau – ir finansų ministras) 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 262 punkte numatytų sąlygų. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į Projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.

2.2.                      Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar Projekto vykdytojas, nelaukdamas Projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją (Agentūrą) ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie, anot pareiškėjo, sąlygojo rodiklio nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui jau Sutarties pasirašymo metu, kadangi Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Tuo atveju, jei šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų tam, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių nepasiekimui.

2.3.                      Atsakovo teigimu, Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Prieš teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas turėjo apskaičiuoti ir paraiškoje nurodyti preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi, finansavimui apskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti.

2.4.                      Atsakovas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais Agentūra ir atsakovas turi vadovautis, parinkdami taikytinos finansinės pataisos dydį. Rekomendacijose nustatyta, kad tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis sudaro nuo 25 proc. iki 40 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 10 proc.

2.5.                      Atsakovas pažymėjo, kad Projektų administravimo taisyklės numato teisę, o ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, bei nustato terminą, per kurį atsakovas turi priimti sprendimą dėl Agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nepraleisdamas Projektų administravimo taisyklėse nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl Pažeidimo tyrimo išvados, pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 27–42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1.                      Agentūra nurodė, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Įsakyme yra nurodytas jo priėmimo teisinis, faktinis pagrindas ir jį pagrindžiantys dokumentai (Įsakyme aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą, Sutarties 1 priedo 7 punktą) bei apskundimo tvarka. Be to, prieš Pažeidimo tyrimo išvados parengimą ir prieš Įsakymo priėmimą pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus, taigi, pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam. 

3.2.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Rekomendacijos numato galimybę ištaisyti pažeidimą. Vis dėlto tam, kad galėtų būti nustatomas terminas ištaisyti pažeidimą, turi būti tenkinamos Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nustatytos sąlygos, savo ruožtu nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra išpildytos. Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte yra nustatytas naikinamasis terminas (2016 m. gruodžio 31 d.), iki kurio turi būti sudarytos visos Projekto paraiškoje nurodytos sutartys su gyventojais, todėl nei Agentūra, nei aplinkos ministras šio termino negali pratęsti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nuo 2016 m. vasario 3 d. įsigaliojo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcija, kuria iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęstas terminas sutartims su naujai prisijungusiais gyventojais sudaryti. Tokiu būdu pakeitus šį aprašą, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, kuris netiesiogiai gali būti vertinamas kaip papildomas terminas pažeidimui ištaisyti.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ skundą atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti. Teismas nustatė, jog Agentūra, vertindama rodiklio nepasiekimą, pripažino, kad gyventojų skaičiaus sumažėjimas (įskaitant ir emigraciją) galėjo daryti įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui, todėl, vadovaudamasi oficialiai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie gyventojų skaičių Lietuvos savivaldybėse, nustatė, kad nuo 2010 m., kai buvo pasirašyta Sutartis, iki 2016 m. gyventojų skaičius Panevėžio rajono savivaldybėje sumažėjo 9,09 proc. Atsižvelgdama į tai, Agentūra nustatė, kad 55 gyventojai neprisijungė prie nuotekų tinklų dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjas prie nuotekų surinkimo tinklų prijungė 369 gyventojus iš Sutartyje numatytų 610 gyventojų.

6.       Teismas, nustatęs, kad kartu su 2017 m. birželio 8 d. raštu pareiškėjas Agentūrai nepateikė oficialių dokumentų, pagrindžiančių šiame rašte nurodytų aplinkybių, galėjusių sąlygoti stebėsenos rodiklio nepasiekimą, egzistavimą, sprendė, kad Agentūra negalėjo objektyviai įvertinti šių aplinkybių egzistavimo fakto ir jų įtakos rodiklio nepasiekimui. Savo ruožtu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašte (I t., b. l. 441) nėra nurodyta, kada (iki ar po Projekto inicijavimo pradžios) šiame rašte nurodytas būstas tapo negyvenamas arba kada buvo įrengti individualūs nuotekų surinkimo tinklai šiame rašte nurodytame būste, nors nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Taigi, teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai nesivadovavo aplinkybėmis, kurių atsiradimo laiko pareiškėjas nepagrindė arba kurios nebuvo pagrįstos seniūnijos ar kitos oficialios, su Projektu nesusijusios institucijos, dokumentais, ir tinkamai nustatė stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastą.

7.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiai išgauti vandenį bei šalinti nuotekas. Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, o pareiškėjas prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Teismas pažymėjo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto rengimas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pasiūlymų pateikimas negalėjo sukurti pareiškėjui pagrįstų lūkesčių, kad minėtos įstatymų leidybos iniciatyvos bus besąlygiškai įgyvendintos. Be to, pareiškėjo nurodyti Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pasiūlymai dėl teisės aktų nuostatų pakeitimo buvo pateikti jau po Sutarties pasirašymo, todėl negalėjo daryti įtakos pareiškėjo apsisprendimui sudaryti Sutartį.

8.       Teismas nurodė, kad Sutartyje numatytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindu atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatyto stebėsenos rodiklio. Taigi, pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso finansavimo suma, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nustatyti pažeidimo elementai, todėl Pažeidimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, nepasiekęs Sutartyje nustatyto stebėsenos rodiklio, padarė pažeidimą, dėl kurio turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

9.       Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą pagrindžia aplinkybė, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (39,51 proc.) ir nors pareiškėjas nurodo, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, vis dėlto nėra aišku, ar nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė bus pasiekta. Be to, pareiškėjas, nurodydamas planuojamą pasiekti stebėsenos rodiklio reikšmę, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Paraiškoje dėl Projekto finansavimo (I t., b. l. 198–227) pareiškėjas nurodė, kad Paliūniškio kaime tuo metu gyveno 500 gyventojų, tačiau, atsižvelgdamas į patrauklią šios gyvenvietės geografinę padėtį, pareiškėjas prognozavo, kad ateityje gyventojų skaičius išaugs iki 610 gyventojų, ir remdamasi šia prielaida nustatė planuojamo pasiekti stebėsenos rodiklio reikšmę. Taigi, planuojamą pasiekti stebėsenos rodiklį pareiškėjas pagrindė tik prielaidomis dėl gyventojų pokyčio, tačiau ne objektyviais duomenimis. Kartu teismas pastebėjo, kad pareiškėjui, kaip viešąsias paslaugas teikiančiam ūkio subjektui, savo srities profesionalui, kilo pareiga jau inicijuojant Projektą atsižvelgti į Projekto paraiškoje nurodytas rizikas ir įvertinti tiek sėkmingo visų Projekto sąlygų įgyvendinimo galimybę, tiek ir Projekto tikslų pasiekimo / nepasiekimo galimą įtaką pareiškėjo tolesnės veiklos vykdymui.

10.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

 

III.

 

11.       Pareiškėjas UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; taip pat priteisti jam 6 292 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar ginčui aktualių redakcijų Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktai neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII‑939 redakcija) nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; 2) ar Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui.

13.       Be to, pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas) su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, Projektų administravimo taisyklių (2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų nuotekų tinklų prisijungusių gyventojų ir aplinkybių, nulėmusių gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas.

14.2.                      Teismas neįvertino, jog nėra visų pažeidimo sudėties elementų – neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo kaltės. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų.

14.3.                       Nei viena Sutarties nuostata neįpareigoja pareiškėjo įrengti nuotekų tinklus (išvadus) gyventojų privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekį ir sanitarinius prietaisus būstuose, be kurių gyventojų prisijungimas prie pareiškėjo nutiestų tinklų yra neįmanomas. Pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto pažeidimas. Teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų tvarkymo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Be to, pareiškėjas Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad Aplinkos ministerija nesiims iniciatyvos įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatas, apribojančias galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

14.4.                      Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Teismas neįvertino pareiškėjo 2017 m. sausio 27 d. ataskaitoje po Projekto užbaigimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 304–308), pareiškėjo 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. balandžio 4 d. raštuose (I t., b. l. 409–412, 413–415), 2017 m. birželio 8 d. rašte (I t., b. l. 421–427), 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašte (I t., b. l. 434–449), 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte (I t., b. l. 459–460) Agentūrai bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. skunde finansų ministerijai (I t., b. l. 461–463) nurodytų argumentų ir įrodymų. Sutarties sudarymo metu pareiškėjas neturėjo pareigos rinkti, fiksuoti, prašyti patvirtinti institucijos ar kompetentingų asmenų, duomenis apie tai, kad konkretus gyventojas individualiai tvarko nuotekas, turi ribotas finansines galimybes, kad konkretus būstas yra gyvenamas/negyvenamas ir pan., kadangi atitinkamos Rekomendacijų 261.2 punktas įsigaliojo tik 2013 m. sausio 6 d. Pareiškėjas neturi įgaliojimų reikalauti iš gyventojų dokumentais ar kitu būdu pagrįsti jų apsisprendimą nesijungti prie naujų tinklų. Sprendime nėra nurodyta, kodėl Projekto vykdytojo pateikti dokumentai nelaikomi tinkamu informacijos šaltiniu. Pažeidimo tyrimo išvada parengta 2017 m. rugpjūčio 25 d., nepagrįsta iki šios dienos pasiektą rodiklį laikyti pažeidimu, todėl iki Pažeidimo tyrimo išvados pateikimo prijungti gyventojai turėjo būti įtraukti į pasiekto rodiklio reikšmę.

14.5.                      Taip pat teismas nepagrįstai nevertino to, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio pasiekimas nuolat gerinamas – 2018 m. birželio 4 d. duomenimis, neprijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičius sumažintas iki 33,11 proc. Tai, jog rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis Projektų administravimo taisyklių 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Pareiškėjas elgėsi kaip protingai apdairus ir rūpestingas asmuo ir bendradarbiavo su Agentūra.

14.6.                      Teisės aktuose nėra įtvirtinto veiksnių, galinčių turėti įtakos stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. Tokį veiksnių sąrašą nustatė Agentūra 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638, kurį atsakovas suderino 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727 (toliau – ir Veiksnių sąrašas). Teismas nepateikė jokio Veiksnių sąrašo teisinio vertinimo.

14.7.                      Teismas tinkamai neįvertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Atsakovas byloje net neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo būtų padaryta žala nacionaliniam ir (ar) Sąjungos biudžetams. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Projektui skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Toks pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis dėl galimų nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetams atsiradimo, ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Įsakymu pritaikytos finansinės korekcijos prieštaravimo finansinių korekcijų tikslui, tinkamai neįvertino, kokia konkrečiai žala buvo ar galėjo būti padaryta nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui.

14.8.                      Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti. Teismas nepagrįstai visą riziką ir atsakomybę už stebėsenos rodiklio įtvirtinimą Sutartyje perkėlė išimtinai Projekto vykdytojui, visiškai ignoruodamas aplinkybę, kad Sutartį pasirašė ne tik pareiškėjas, bet ir Agentūra, kuri pagal teisės aktus turėjo pareigą įsitikinti, kad projekto uždaviniai yra pasiekiami, t. y. realūs. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar Sąjungos biudžetams.

14.9.                      Teismas privalėjo vadovautis horizontaliojo precedento galią turinčiais analogiškose bylose priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje eI-599-790/2018 ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje eI-535764/2018, kuriose teismas sprendė, jog finansinė korekcija yra neproporcinga.

14.10.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, jog buvo atliktos visos Projekto veiklos ir pareiškėjas ėmėsi visų priemonių stebėsenos rodikliui pasiekti, o netikslingos ir neproporcingos finansinės korekcijos turėtų didelę neigiamą įtaką tolesnei pareiškėjo veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu. Aplinkybė, kad po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų, privalo būti vertinama atitinkamai pridedant šiuos gyventojus prie bendro stebėsenos rodiklio dydžio. Net jeigu būtų pripažinta, kad objektyviai egzistuoja pažeidimas, pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją arba nuspręsti netaikyti atsakomybės, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatų.

14.11.                      Prašymą ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, jo nurodytose Finansavimo sąlygų aprašo normose įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai (nuo 2011 m. birželio 22 d. – naujai prijungti gyventojai) turės vandens tiekimo sutartis (pagal šiuo metu galiojančią Aprašo 34 punkto redakciją ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.), nustatyta neatsižvelgus į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

14.12.                      Prašymą ištirti Rekomendacijų 263.2 punkto teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad jame įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai (atskirai dėl nepajungimo prie nuotekų, atskirai prie vandentiekio tinklų ir atskirai tik nuo šių tinklų verčių), todėl prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Metodikos 263.2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, kadangi finansinės korekcijos dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatymais, o poįstatyminiu teisės aktu, o įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra nurodyta tokia finansinės korekcijos taikymo galimybė.

14.13.                      Prašymą kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjas grindžia tuo, kad pareiškėjo klausimas prejudiciniam sprendimui priimti yra tiesiogiai susijęs su Sąjungos teisės taikymu – bendrojo proporcingumo principo (SESV 5 str., 69 str.), taip pat Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 98 straipsnio normų aiškinimu ir taikymu. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju susiklosčiusi situacija dėl poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų griežtų finansinių korekcijų taikymo, neatsižvelgiant į projekto vykdytojo veiksmus viso Projekto vykdymo metu, neatitikimo proporcingumo principui nėra akivaizdi, ypač atsižvelgiant į tai, jog poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytos skirtingos finansinių korekcijų taikymo ribos.

15.       Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Pareiškėjo teiginiai, jog nėra pažeidimo objektyviosios pusės, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nepasiekė Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatyto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ iki Sutartyje nustatyto termino ir tokiu būdu pažeidė tiek Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas, tiek Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas.

15.2.                      Iš Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punkto (I t., b .l. 374) ir Sutarties 1 priedo 7 punkto (II t., b. l. 102) aiškiai matyti, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę gyventojams prisijungti prie nuotekų tinklų. Pareiškėjas Sutartimi įsipareigojo ne tik nutiesti nuotekų ir vandentiekio tinklus, t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius, bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas byloje vertino, ar Projekto vykdytojo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, ar stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti dėl aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, ir dėl jų išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime.

15.4.                      Projekto vykdytojas, žinodamas vandentvarkos srities teisinį reglamentavimą, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo. Pareiškėjas turi pareigą imtis organizacinių, techninių, ekonominių ir kitų priemonių tam, kad būtų pasiekti Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas bei tik nuo 2015 metų ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų įsipareigojimų įvykdymą.

15.5.                      Teikiant paraišką Projekto finansavimui gauti bei pasirašant Sutartį teisės aktai numatė galimybę taikyti finansines korekcijas – Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas numatė, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugomis; per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos lėšos.

15.6.                      Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutartyje nustatytas terminas rodikliams pasiekti faktiškai buvo pratęstas dar vieneriems metams, t. y. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė pratęsti ar atnaujinti Finansavimo sąlygų apraše nustatytą rodiklių pasiekimo terminą, šis terminas naikinamasis.

15.7.                      Atsižvelgiant į tai, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra ženklus, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą.

15.8.                      Pareiškėjo nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai neturi precedento galios, juose nagrinėtos faktinės aplinkybės, nors ir esant konstatuotiems tapatiems pažeidimams, yra skirtingos. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose, kuriose teismas konstatavo, jog lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

15.9.                      Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta Projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra nurodyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungti prie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu, todėl pareiškėjo prašymas ištirti Rekomendacijų teisėtumą atmestinas.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Tokio požiūrio laikosi ir Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Airija prieš Komisiją, C 199/03,, 31 p.; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, dėl Collectivités territoriales et de l'Immigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10). Atsižvelgiant į tai, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tuo, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos.

16.2.                      Nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos (261.2 p.) suteikia diskreciją tokį sąrašą parengti ministerijai (šiuo atveju – Aplinkos ministerijai). Nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15‑D)‑D8‑2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą. Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje labai aiškiai nurodė, kokius kriterijus atitinkantys būstai priskiriami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o kurie – ne. Pažymėtina, kad šie kriterijai pareiškėjui buvo žinomi (nurodyti Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-15801). Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, tinkamai ir pagrįstai įvertino visas nurodytas gyventojų neprisijungimo priežastis.

16.3.                      Teisinio reglamentavimo kitimą, kaip rodiklio nepasiekimo priežastį, Projekto vykdytojas nurodė tik kreipdamasis i teismą, nors atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą šios priežasties neminėjo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Dl-650 atliktą Finansavimo sąlygų aprašo 4 priedo, kuriame nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, pakeitimą, tačiau nepateikia argumentų, kokiu būdu tai neigiamai paveikė Projekto rodiklių pasiekimą. Be to, kitęs teisinis reguliavimas suteikė ir papildomą vienerių metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, pareiškėjas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, kad laiku prijungtų gyventojus, yra nepagrįstas įrodymais. Sutartys su gyventojais, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją.

16.4.                      Už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Aplinkos ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams vienodai.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

17.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1‑741 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3‑3.1‑AM‑01-V-02-071 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas; I t., b. l. 506, 507), kuriuo nustatyta, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 149 815,10 Eur bei pareiškėjas įpareigotas per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo, t. y. jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 1.4 p.), šią sumą pervesti į nurodytą banko sąskaitą.

18.       Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone (Paliūniškyje)“ (projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-071) (toliau – ir Projektas) vykdytojas, t. y. pareiškėjas, nepasiekė stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu D1-401 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas), 34 punktą, 2010 m. gruodžio 7 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-071 (toliau – ir Sutartis; I t., b. l. 370–395) Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir 1 priedo 7 punktą.

19.       Konkrečiai, kaip matyti iš Įsakyme nurodytos Agentūros 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3‑3.1‑AM‑01-V-02-071/IT04 (toliau – ir Tyrimo išvada; I t., b. l. 510–517), minėtų nuostatų pažeidimas konstatuotas nustačius, jog pareiškėjas, vykdydamas Projektą, iki numatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nepasiekė Sutarties 1 priedo 7 punkte (lentelėje) nurodyto stebėsenos (rezultato) rodiklio – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 610 gyv.“ (toliau – ir ginčo rodiklis).

 

Reikšmingos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

 

20.       Byloje nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp proceso šalių iš esmės nėra ir (ar) kurias objektyviai patvirtina byloje esantys įrodymai:

20.1.                      Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu (I t., b. l. 196, 197) pateikė paraišką dėl Projekto finansavimo (toliau – ir Paraiška; I t., b. l. 198–245) Panevėžio rajono, Paliūniškio gyvenvietės nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrai pagal VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (toliau – ir Priemonė).

20.2.                      Paraiškos Bendrosios (A) dalies 5 punkte „Trumpas projekto aprašymas (santrauka)“ (I t., b. l. 202) pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad „<...> įgyvendinus projektą tiesioginę naudą pajus visi Paliūniškio gyventojai. Panevėžio rajono Paliūniškio kaime prognozuojamas gyventojų skaičius 610 (šiuo metu 500 gyv., tačiau dėl patrauklios Paliūniškio kaimo padėties <...> ateityje prognozuojamas gyventojų išaugimas iki 610 gyv.).“ Tos pačios dalies 6 punkte „Projekto loginis pagrindimas“ (I t., b. l. 203) vienas iš fizinių veiklos pagrindimo rodiklių buvo nurodytas „gyventojų skaičius, prijungtas prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų – 610“. Paraiškos Specialiosios (B) dalies 7 lentelėje „Projektų rizikos ir jų valdymas“ kaip rizikos veiksniai (I t., b. l. 223, 224), be kita ko, nurodyti „gyventojų skaičiaus mažėjimas ir dėl to sumažėjęs abonentų skaičius. Dėl nepakankamos informacijos apie higienos sąlygų svarbą ir menko supratimo gyventojų nenoras naudotis centralizuotai tiekiamomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis“.

20.3.                      Agentūra šią Paraišką tenkino ir 2010 m. gruodžio 7 d. su pareiškėju sudarė Sutartį (I t., b. l. 370–395), nustatydami didžiausią Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 6 281 000 Lt (1 819 103,34 Eur) (Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.1 p.), vėliau Projektui skirta tinkamų finansuoti lėšų suma sumažinta iki 1 596 771,15 Eur.

20.4.                      Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punkte (I t., b. l. 374) nurodyta, kad „Projekto vykdytojas be Bendrosiose sąlygose <...> įvardintų įsipareigojimų, taip pat privalo <...> pasiekti Sutarties 1 priedo 5 punkte nurodytus projekto fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius. <...> Suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos.“ Jei ši pareiga nevykdoma, Agentūra, be kita ko, turi teisę siūlyti Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl Projekto vykdytojui išmokėtų lėšų arba jų dalies grąžinimo (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.3.12 p.). Šiose nuostatose paminėtame Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 punkte (lentelė) „Projekto loginis pagrindimas“ (I t., b. l. 389) yra nurodytas vienas iš fizinių veiklos rodiklių – „gyventojų skaičius, prijungtas prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų – 610“.

20.5.                      Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktas (I t., b. l. 376), kurį pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, įtvirtina, kad „Projekto vykdytojas įsipareigoja: <...> siekdamas Sutarties 1 priede nustatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje“.

20.6.                      Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 punktą (I t., b. l. 381), „jei Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija <...> turi teisę vienašališku sprendimu <...> pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto lėšas ar jų dalį <...>.“

20.7.                      Jau minėtame Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 punkte (lentelėje) „Stebėsenos rodikliai“ (I t., b. l. 389) vienas iš „produktų rodiklių“ buvo nurodytas: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 610.

20.8.                      Baigęs vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus, 2013 m. balandžio 8 d. pareiškėjas pateikė Galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 2 (I t., b. l. 268–276). Šios ataskaitos 2 punkte „Projekto tęstinumas“, be kita ko, nurodyta, kad „<...> sudaryta galimybė prisijungti 610 gyventojams. Remiantis [Agentūros] 2012-11-20 raštu Nr. APVA-4126, perskaičiuoti gyventojai į 549 (211 namų ūkių*2,6 kof.). Iki 2013 m. sausio 31 d. prie įrengtų tinklų yra prisijungta gyventojų: <...> nuotekų 208 gyv. <...>“. Agentūra ataskaitą patvirtino, tačiau 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr. APVA‑1557 (I t., b. l. 280) nurodė, kad „vadovaujantis [Finansavimo sąlygų aprašo] 34 punktu, per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015-12-31, visi planuojami naujai prijungti gyventojai turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis <..>.“

20.9.                      Agentūra 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. APVA-252 (II t., b. l. 101, 102) informavo pareiškėją, kad Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 buvo pakeisti Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai bei aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650 pakeistas Finansavimų sąlygų aprašas, kuriame papildyti projektų stebėsenos rezultatų rodikliai ir patikslinta projektų rodiklių skaičiavimo metodika. Vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.2.3 punktu, Agentūra vienašaliu sprendimu pakeitė Sutartį, patikslindama jos 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 punktą (lentelę), nurodydama šiuos stebėsenos rodiklius: produkto rodiklis – gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema – 1 (Paliūniškis); rezultato rodikliai – gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų – 610, gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų – 0.

20.10.                      2016 m. sausio 28 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 298–303) nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 289 gyventojai; 2017 m. sausio 27 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 304–309) to paties stebėsenos rodiklio faktiškai pasiekta reikšmė 2016 m. gruodžio 31 d. – 314 gyventojų.

20.11.                      2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1084 „Dėl įtariamų pažeidimų“ (I t., b. l. 419, 420) Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimų tyrimą dėl ginčo rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Atlikusi tyrimą, 2017 m. rugpjūčio 25 d. Agentūra surašė Tyrimo išvadą (I t., b. l. 510–516), kurioje nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, nes iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nepasiekė ginčo rodiklio.

20.12.                      Tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, prie naujų nuotekų tinklų prijungė 314 gyventojų iš planuotų 610. Agentūra, atsižvelgdama į gyventojų skaičiaus sumažėjimą Panevėžio rajono savivaldybėje (9,09 proc.), taip pat vertino, kad 55 gyventojai prie tinklų nebuvo prijungti dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Atitinkamai Tyrimo išvadoje spręsta, kad Projekto vykdytojo pasiektas ginčo rodiklis – 369 gyventojai iš 610, t. y. nepasiekimas – 39,51 proc. Šiomis aplinkybėmis Agentūra nusprendė pripažinti 159 677,12 Eur (t. y. 10 proc.) Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Sutikdamas su Tyrimo išvadoje pateiktu vertinimu, 2017 m. rugsėjo 4 d. aplinkos ministras priėmė ginčijamą Įsakymą.

 

Aktualios nacionalinės teisės aktų nuostatos

 

21.        Įsakymas yra Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės; tekste remiamasi Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1459 redakcija), 2.8 punkte nurodytas sprendimas, kuris yra pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas (Grąžinimo taisyklių 4 p.).

22.       Šis sprendimas nagrinėjamu atveju priimtas Grąžinimo taisyklių 5.2.3 punkte nurodytu pagrindu – „sprendimas priimamas ir lėšos turi būti sugrąžinamos, jeigu <...> pareiškėjas ar projekto vykdytojas nesilaikė [Europos Sąjungos] ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to <...> projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma“.

23.       Kaip jau minėta, pareiškėjas tikrinamu Įsakymu pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą ir Sutarties nuostatas, konstatavus, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiektas planuotas Projekto stebėsenos (rezultato) rodiklis (ginčo rodiklis).

24.       Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo taisyklės), 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustatė, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų programų administravimo taisyklės; tekste remiamasi Vyriausybės 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 312 redakcija), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

25.       Projektų administravimo taisyklių 196 punktas (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) ir Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.3 punktas nustato, kad pažeidimo tyrimas atliekamas, pažeidimo pašalinimo būdas nustatomas, be kita ko, vadovaujantis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos).

26.       Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) įtvirtina, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, „<...> jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi <...> sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. <...> Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.“

27.       Įgyvendinus projekto veiklas nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-451 redakcija) sąlygų, tarp kurių – rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (Rekomendacijų 262.4 p.). 

28.       Rekomendacijų 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K‑451 redakcija) numato, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas, taikomos finansinės korekcijos, kurios 261.2 punkte nustatytu (t. y. nagrinėjamu) atveju apskaičiuojamos vadovaujantis šiais principais:

 

Rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės)	Finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos)
Daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai)	5 proc.
Daugiau kaip 25 proc. ir iki 40 proc. (įskaitytinai)	10 proc.
Daugiau kaip 40 proc. ir iki 50 proc. (įskaitytinai)	15 proc.
Daugiau kaip 50 proc.	20 proc.

 

Dėl Rekomendacijų, kaip norminio administracinio akto

 

29.       Vertinimą, kad Rekomendacijos yra ne norminis administracinis aktas, pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi (bylos Nr. I-XX-10-11; pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė bylos numerį) (II t., b. l. 181–183), kuri priimta sprendžiant administracinio teismo prašymą ištirti Rekomendacijų atitiktį įstatymui ir Vyriausybės norminiam aktui.

30.       Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., žr. 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑1026‑624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Be to, primintina, kad teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018).

31.       Norminis administracinis aktas visada yra visuotinai privalomas. Kad tam tikras aktas būtų pripažintas norminiu, be kitų nurodytų požymių, turi būti nustatyta, kad jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį, t. y. norminiu administraciniu aktu nustatomos elgesio taisyklės yra privalomos subjektams, siekiantiems įgyvendinti įstatymais jiems suteikiamas teises –jose sukuriamos elgesio normos, kurių pagrindu subjektams atsiranda naujos teisės ir pareigos (2019 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019).

32.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad imperatyvi pareiga vykdant, įgyvendinant, taikant aukštesnės teisinės galios aktų nuostatas vadovautis Rekomendacijomis eksplicitiškai nurodyta Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.1 ir 74.3 punktuose, Projektų administravimo taisyklių 811, 196, 1991 punktuose (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 ir 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcijos). Šių Rekomendacijų privalomumas bendrai nurodytiems santykių, patenkančių į šio akto taikymo sritį, dalyviams (įgyvendinančiosioms institucijoms, visuotinių dotacijų valdytojams, vadovaujančiajai institucijai, ministerijoms ir kitoms kompetentingoms institucijoms) yra akcentuojamas ir pačiame šiame teisės akte; nuostatų turinio aspektu – Rekomendacijose yra išreikšta ne teisėkūros subjekto nuomonė ar rekomendacijos, o suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, konkretūs įpareigojimai bei apribojimai.

33.       Rekomendacijos, priimtos finansų ministrui vykdant administracinį reglamentavimą (Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1225 „Dėl Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.5 p.), ne tik sukuria visuotinai privalomas elgesio taisykles (teisės normas), bet atitinka ir kitus norminio administracinio akto požymius – aktas skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose; aktas adresuotas ne individualiais, o rūšiniais požymiais apibrėžtam subjektų ratui.

34.       Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Rekomendacijos atitinka visus įstatyme nustatytus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paaiškintus norminio administracinio akto požymius. Šis aktas yra paskelbtas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, todėl pripažintinas norminiu administraciniu aktu, kurio teisėtumo tyrimas administraciniame teisme gali būti inicijuotas, be kita ko, Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 ir 114 straipsniuose nustatyta tvarka.

 

Aktualios Sąjungos teisės aktų nuostatos

 

35.       Byloje yra aktualus 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006). Paminėtina, kad nors šis reglamentas buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), vadovaujantis Reglamento Nr. 1303/2013 152 straipsnyje įtvirtintomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, Reglamentas Nr. 1083/2006 šioje byloje nagrinėjamiems ginčo santykiams toliau yra taikomas.

36.       Įsakymas nagrinėjamu atveju priimtas atliekant finansinį koregavimą (finansinę korekciją), numatytą Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad „valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.“ Cituotoje nuostatoje minimas pažeidimas – „Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui“ (Reglamento Nr. 1083/2006 2 str. 7 p.).

37.       Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad minėtą sąvoką „pažeidimas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, reikia aiškinti kaip apimančią ir nacionalinės teisės normų, taikomų veiksmams, kuriems teikiama struktūrinių fondų parama, pažeidimą (2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Jude?ul Neam?, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neam?), 43 p.).

38.       Vadovaujantis Veiksmų programų administravimo taisyklių 2.8 punkto antra pastraipa ir Projektų administravimo taisyklių 5.10 punktu (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija), šiuose Vyriausybės norminiuose aktuose vartojamos sąvokos „pažeidimas“ turinys atitinka Reglamente Nr. 1083/2006 apibrėžtą šios sąvokos turinį. Identiškai apibrėžta „pažeidimo“ sąvoka vartojama ir Rekomendacijose (Rekomendacijų 3 p. antra pastraipa (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija).

 

V.

 

39.       Argumentų dėl Įsakymo teisėtumo kontekste atskirai paminėtina, kad iš tiesų 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki Įsakymo priėmimo, pareiškėjas Finansų ministerijai pateikė skundą dėl Tyrimo išvados (I t., b. l. 461), kuri 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-1716841)-6K „Dėl sprendimo“ (I t., b. l. 464, 465) jo (skundo) netenkino nurodžiusi, kad „<...> Finansų ministerija mano, kad skundas nepagrįstas.“

40.       Projektų administravimo taisyklių 1983 punktas (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija), be kita ko, nustato, kad „Projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančiosios institucijos veiksmus <...>, susijusius su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, arba sprendimą dėl pažeidimo <...>, ministerija <...> atideda įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu <...>.“

41.       Tačiau, nors atsakovas pripažintinas pažeidusiu minėtą reikalavimų, nagrinėjamu atveju, ypač įvertinus tai, kad Finansų ministerija pareiškėjo skundą atmetė, tai nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu ir (ar) nepagrįstu bei jį panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

                

VI.

 

42.       Skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pareiškėjas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausia kvestionuoja aplinkybe, kad šis aktas priimtas netinkamai įvertinus ginčo rodiklį ir jo nepasiekimo priežastis.

 

Dėl pareiškėjo įsipareigojimų ir ginčo rodiklio turinio

 

43.       Minėta, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.

44.       Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, skirtingai nei mėgina įtikinti pareiškėjas, Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais.

45.       Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų (I t., b. l. 376). Šiuo aspektu iš Projekto tikslus atspindinčio Sutarties 1 priedo 4 punkto (lentelės) „Trumpas projekto aprašymas (santrauka)“ (I t., b. l. 387) matyti, kad jo (Projekto) tikslai bei siekiami rezultatai apėmė ne tik tinklų tiesimą, bet ir realų gyventojų naudojimąsi šiais tinklais (Projekto tikslingumas grindžiamas esamais ir planuojamais gyventojų poreikiais; siekiu centralizuotai aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu ir tvarkyti jų nuotekas; akcentuojama nauda, kurią gaus visi gyventojai); tai atsispindi ir šio priedo 8 punkte (lentelėje) „Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims“ (I t., b. l. 378, 379). Šio vertinimo niekaip nepaneigia šio Sprendimo 20.4 punkte aptartas Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punktas (I t., b. l. 374), kuris išimtinai apibrėžia 1 priedo 5 punkte (lentelėje) „Projekto loginis pagrindimas“ (I t., b. l. 389) Projekto fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, o ne stebėsenos rodiklių turinį.

46.       Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2010 m. gruodžio 7 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 23 punktas (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1‑237 redakcija), be kita ko, įtvirtino, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

47.       Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1‑237 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

48.       Be to, Sutarties sudarymo metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1‑237 redakcija) eksplicitiškai įtvirtino, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės <...> nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis <...> nuotekų tvarkymo paslaugomis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie <...> nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos lėšos.“

49.       Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant Paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

50.       Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

51.       Galiausiai aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

52.       Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

53.       Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

54.       2017 m. sausio 27 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 304–309) pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 314 gyventojų iš planuotų 610, t. y. ginčo rodiklis iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas; kaip nurodė atsakovas, stebėsenos rodiklio pasiekimo procentas – 51,58 proc. (I t., b. l. 309). Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d.,, pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59) nustatytos pareigos.

 

Dėl prašymo inicijuoti Finansavimo sąlygų aprašo teisėtumo tyrimą

 

55.       Pareiškėjas taip pat prašo inicijuoti tyrimą dėl minėtų Finansavimo sąlygų aprašo 30 (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1‑237 redakcija) ir 34 (aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-900 ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcijos) punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) ir 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII‑939 redakcija) nuostatoms.

56.       Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019)..

 

Dėl veiksnių, darančių įtaką ginčo rodiklio reikšmei

 

57.       Projektų administravimo taisyklių 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustato, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Be paminėtų taisyklių, priežasčių vertinimas, pažeidimo tyrimas atliekami ir pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis (Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.1 ir 74.3 p.).

58.       Kaip matyti iš Rekomendacijų 261.2 punkto (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija), nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu (1) rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet (2) yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Atitinkamai, jei šių veiksnių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas (Rekomendacijų 262.4 p. (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-451 redakcija).

59.       Kadangi atsakovas ir Agentūra nekonstatavo Projekto vykdymo apimties sumažėjimo, nagrinėjamu atveju aktualus tampa vertinimas dėl to, ar ginčo rodiklio nepasiekimą nulėmė veiksniai, kurių įtaką pareiškėjas galėjo sumažinti.

60.       Šiuo aspektu Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) taip pat nustatė, kad atliekant minėtą vertinimą atsižvelgiama į tai, (1) ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, (2) ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. 

61.       Toje pačioje nuostatoje papildomai nustatyta, kad „<...> rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką.“ 

62.       Šiuo klausimu Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (toliau – ir Veiksnių sąrašas) (II t., b. l. 58, 59), kurį, patikslinusi 7 punktą, suderino Aplinkos ministerija (II t., b. l. 48), pateikė sąrašą veiksnių, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, ir kuriais Agentūra vadovausis vertindama rodiklio pasiekimą bei priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neinicijavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc. Šiuo Veiksnių sąrašu Agentūra vadovavosi surašydama Tyrimo išvadą; tyrimo metu pareiškėjas buvo informuotas apie šį sąrašą ir kad juo Agentūra vadovausis vertindama įtakos ginčo rodiklio reikšmei turėjusius veiksnius.

63.       Vertinant šio Veiksnių sąrašo reikšmę, pirmiausia pastebėtina, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau taip pat pažymėtina, kad šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš jau minėtų norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

 

VII.

 

64.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui).

65.       Agentūrai pateiktuose 2017 m. kovo 16 d. (I t., b. l. 409–411), 2017 m. balandžio 4 d. (I t., b. l. 413, 414) ir 2017 m. birželio 1 d. (I t., b. l. 421–426) raštuose pareiškėjas (be kita ko, įvardindamas konkrečius adresus) nurodė šiuos Sutarties pasirašymo metu planuotus prijungti būstus ir jų neprijungimo prie ginčo nuotekų tinklų priežastis:

65.1.                      28 būstų gyventojai neprisijungė prie ginčo nuotekų tinklų dėl asmeninių priežasčių – tai būstai, kurių gyventojai nenori ir (ar) finansiškai nepajėgia (pensininkai, daugiavaikės ir jaunos šeimos, socialiai remtini asmenys) savo lėšomis prisijungti (jų prijungimas pareiškėjo lėšomis yra įmonei ekonomiškai nenaudingas; priverstinai prijungti gyventojus nėra galimybės);

65.2.                      40 nuotekų tinklų įvadų / išvadų įrengti prie laisvų sklypų, planuojant, kad juose bus vykdoma gyvenamųjų namų statyba; 2 šių tinklų įvadai / išvadai – prie nebaigtos statybos sklypų, kuriuose statybos darbai yra sustoję (taip pat žr. Detaliąją projekto ataskaitą (I t., b. l. 412);

65.3.                      2 būstai, kuriuose gyventojai yra įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius ir 1 negyvenamas būstas. Šiai informacijai pagrįsti pareiškėjas pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą (1 t., b. l. 441).

66.       Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas taip pat akcentuoja gyventojų skaičiaus mažėjimą bei aplinkybę, kad pagal aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą gyventojai nebuvo įpareigoti jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų. 

 

Dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo

 

67.       Kaip matyti iš Tyrimo išvados, Agentūra atsižvelgė tik į gyventojų skaičiaus sumažėjimą (įskaitant ir emigraciją) – vadovaudamasi oficialiai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie gyventojų skaičių Lietuvos savivaldybėse, nustatė, kad per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki 2016 m., gyventojų skaičius Panevėžio rajono savivaldybėje sumažėjo 9,09 proc., vertino, kad 55 gyventojai neprisijungė prie nuotekų tinklų dėl veiksnio, kurio įtakos ginčo rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Nors pareiškėjas mano, kad papildomai turėjo būti įskaičiuoti ir atvejai, kai būstų savininkai yra išvykę ir išvykimo nedeklaravo bei nėra galimybės su jais susiekti, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, nesant konkrečių duomenų, šis atvejis laikytinas jau įtrauktu į minėtą Agentūros atliktą skaičiavimą.

68.       Kita vertus, tiek Agentūrai teiktuose raštuose, tiek teismo procesiniuose dokumentuose pareiškėjas atkreipė dėmesį į būsto gyventojų skaičiaus sumažėjimą nuo 2,9 gyventojo 2010 metais iki 2,4 gyventojo 2016 metais.

69.        Analizuojant Paraišką matyti, kad ji patvirtina pareiškėjo teiginius, jog planuotas prijungti gyventojų skaičius buvo apskaičiuotas taikant ne mažesnį kaip 2,9 gyv. viename būste koeficientą (pvz., Paraiškos Specialiosios (B) dalies 3.3 lentelėje (I t., b. l. 217) buvo nurodyta, jog planuojama, kad prie „<...> tinklų 2014 metais prisijungs 488 gyventojai arba 163 nauji abonentai <...>“ (488/163 = 2.99). Paraiškos Finansinės analinės 2.2 punkte „Gyventojų skaičiaus, kuriam dėka projekto įgyvendinimo bus suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nustatymas“ (I t., b. l. 231, 232), be kita ko, nurodyta, kad „<...> planuojamas prijungti žmonių skaičius apskaičiuotas gyvenamųjų namų skaičių padauginus iš vidutinio gyventojų kiekio. Lietuvoje vidutinis namų ūkio dydis – 2,4 asmens. <...> Tinklai projekto metu tiesiami privačių gyvenamųjų namų teritorijose, kur vidutinis namų ūkis statistiškai yra didesnis, taigi laikomasi prielaidos, kad vidutinis namų ūkio dydis – 3 asmenys <...>.“ Agentūrai pateiktame 2017 m. kovo 16 d. rašte (I t., b. l. 409–411) pareiškėjas nurodė, kad gyventojų skaičius 2010 metais apskaičiuotas taikant 2.9 gyventojų viename būste koeficientą, kuris palaipsniui mažėjo: 2,7 – 2011 m.; 2,6 – 2012 ir 2013 m.; 2,5 – 2014 ir 2015 m; 2,4 – 2016 m.

70.       2013 m. balandžio 8 d. galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 2 2 lentelėje (I t., b. l. 269), be kita ko, minimi 211 būstų. 2017 m. sausio 11 d. detalioje projekto ataskaitoje nurodyti 207 būstai, kuriems jau įrengti arba planuojami įrengti išvadai prie nuotekų tinklų, taip pat nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos 122 abonentinės sutartys (taip pat žr. abonentinių sutarčių ataskaitas pagal adresus (I t., b. l. 310–316).

71.       Kaip jau minėta šiame baigiamajame teismo akte, Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 punkte (lentelė) „Projekto loginis pagrindimas“ (I t., b. l. 389) yra nurodytas vienas iš fizinių veiklos rodiklių – „gyventojų skaičius, prijungtas prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų – 610“. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punkte (I t., b. l. 374) dėl šio rodiklio nurodyta, kad „suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos.“ Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pasiekė šį fizinės veiklos rodiklį.

72.       Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) nurodyta, kad ginčo rodiklis skaičiuojamas prijungtų būstų skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio. Šio rodiklio pasiekimo reikšmės registruojamos kaupiamuoju būdu, t. y. nuo projekto pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos (prie ankstesniame mokėjimo prašyme arba ataskaitoje po projekto užbaigimo nurodytos reikšmės pridedama per ataskaitinį laikotarpį pasiekta reikšmė). Tokia skaičiavimo tvarka savaime lemia, kad mažėjant gyventojų skaičiui viename būste, tačiau pačių planuotų prijungti būstų skaičiui nesikeičiant (kaip yra nagrinėjamu atveju), ginčo rodiklio pasiekimo reikšmė savaime mažėja.

73.       Taikant Finansavimo sąlygų apraše nustatytą tvarką apskaičiuota, kad per 2011–2016 m. prie nuotekų tinklų buvo prijungta 314 gyventojų 122 būstuose, t. y. 40 gyventojų (122*2,9-314) mažiau nei būtų buvę, jei sudarant Sutartį taikytas koeficientas (2,9 gyv. viename būste) būtų išlikęs nepakitęs. Planuotų prijungti būstų skaičiui nepakitus, o minėtam koeficientui sumažėjus nuo 2,9 Sutarties pasirašymo metu iki 2,4 2016 metais, spręstina, kad 17,24 proc. ((2,9-2,4)*100/2,9) likusios rodiklio reikšmės nepasiekta dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, t. y. 44 gyventojai ((610-354)*17,24 proc.). Todėl konstatuotina, kad ginčo rodiklio reikšmė dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo nepasiekta ne 55, kaip nurodė Agentūra, bet 84 gyventojais.

 

Dėl negyvenamo būsto ir būstų su individualiais nuotekų tvarkymo įrenginiais

 

74.       Pareiškėjas pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. (1.4)-S-297 „Dėl informacijos pateikimo“ (II T., b. l. 83), kuriame nurodyta, jog: (1) (duomenys neskelbiami) yra įrengtas biologinių nuotekų valymo įrenginys; (2) (duomenys neskelbiami) gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo „<...> eilę metų būste negyvena, t. y. būstas nėra pastoviai gyvenamas. Nuo kada jis negyvenamas duomenų neturime“ (rašte taip pat nurodyta, kad informacija surinkta apžiūrėjus vietoje ir pokalbio su gyventojais metu; nurodytas kontaktinis asmuo pasiteirauti).

75.       Akivaizdu, jog aplinkybė, kad būstas yra negyvenamas yra veiksnys, kurio įtakos ginčo rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Veiksnių sąrašo 7 punkte tokiu veiksniu pripažįstama ir aplinkybė, kad „būstas individualiai apsirūpino <...> nuotekų tvarkymu (nuotekų įrenginys)“. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, nuo kada minėtas būstas tapo negyvenamas (tokių duomenų neturi ir seniūnija) ar kada minėti įrenginiai buvo įrengti (juos įrengė ne pareiškėjas; gyventojai nėra įpareigoti pareiškėjui teikti informaciją apie įrenginius), nagrinėjamu atveju neleidžia paneigti šių veiksnių reikšmės sprendžiant dėl ginčo rodiklio nepasiekimo priežasčių.

76.       Todėl pripažintina, kad šie 2 būstai, t. y. 5 gyventojai (2*2,4), prie naujai įrengtų tinklų nebuvo prijungti dėl veiksnių, kurių įtakos pareiškėjas ginčo rodiklio reikšmei negalėjo sumažinti.

 

Dėl dalies gyventojų apsisprendimo nesijungti prie tinklų

 

77.       Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję nacionalinės teisės aktai nenustatė gyventojų pareigos jungtis prie nuotekų tinklų, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes: (1) iš esmės identiškas reguliavimas egzistavo iki Sutarties pasirašymo ir visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį; (2) nei Paraiškoje, nei Sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad ginčo rodiklio pasiekimas buvo siejamas su aplinkybe, kad įstatymų leidėjas ir (ar) kiti teisėkūros subjektai pakeis galiojantį reguliavimą pareiškėjo nurodomu būdu; priešingai – iš Paraiškos ir Sutarties yra aiškiai matyti, kad ginčo rodiklį planuota pasiekti būtent esant reguliavimui, egzistavusiam Sutarties sudarymo metu.

78.       Kita vertus, tai, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų jungtis prie nuotekų tinklų, taip pat nenumatė tinklų savininko (valdytojo) teisės savo iniciatyva be būsto savininko valios prijungti prie šių tinklų ir kitos panašios aplinkybės lemia, kad galimybė pasiekti ginčo rodiklį tiesiogiai priklauso nuo paties gyventojų (būsto savininkų) noro ir (ar) jų galimybių savo lėšomis prisijungti prie šių tinklų. Gyventojo apsisprendimą nesijungti gali lemti įvairios priežastys, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas – ribotos finansinės galimybės prisijungti prie tinklų ar tiesiog nenoras naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklais.

79.       Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina minėtais veiksmais, kurių įtakos ginčo rodikliui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Iš tiesų pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės ir nebūdingos vykdant aptariamą veiklą. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, be kita ko, pats teikiantis centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nėra jokio pagrindo vertinti, kad aptariamos aplinkybės ir su jomis susijusi rizika ginčo rodiklio reikšmei nebuvo (negalėjo būti) žinomi (numanomo) dar teikiant Paraišką ir pasirašant Sutartį. Net ir darant prielaidą, kad ši rizika nebuvo įvertinta apskaičiuojant Paraiškoje ir vėliau Sutartyje nurodytą planuotų prijungti gyventojų (būstų) skaičių, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo aptariamas aplinkybes įvertinti Projekto įgyvendinimo metu bei kreiptis į Agentūrą, be kita ko, dėl Sutarties sąlygų keitimo ar patikslinimo.

80.       Šalių argumentų dėl aptariamos rizikos paskirstymo tarp pareiškėjo ir Agentūros, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent Projekto vykdytojui teko pareiga tinkamai apskaičiuoti planuojamų prijungti gyventojų skaičių, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir rizikas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad Paraiškoje nurodytas planuotas prijungti gyventojų skaičius ir kiti duomenys būtų sudarę prielaidą Agentūrai abejoti šių skaičių pagrįstumu. 

 

Dėl laisvos žemės ir nebaigtos statybos sklypų

 

81.       Iš Paraiškos ir Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ yra matyti, kad ginčo rodiklis, be kita ko, buvo siejamas su gyvenvietės plėtra, apimančia ir naujų būstų statybą bei pradėtų statybų užbaigimą. Todėl nebaigta ir (ar) nepradėta (planuota) naujų gyvenamųjų namų statyba yra veiksnys, darantis tiesioginę įtaką ginčo rodiklio reikšmei. Veiksnių sąrašo 5 punkte, kaip vienas iš veiksnių, taip pat nurodytas šis – „dėl ekonominių, demografinių ar kitų aplinkybių neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta plėtra (pvz., teritorijų planavimo dokumentuose buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba, kurio pagrindu projekto vykdytojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad per nustatytą rodiklių pasiekimo laikotarpį įvyks objekto statyba ir bus galima prijungti gyventojus, tačiau objekto (gyvenamojo namo) statyba atidėta neapibrėžtam terminui).“

82.       Paminėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamų veiksnių atsiradimą ir (ar) buvimą būtų nulėmę paties pareiškėjo veiksmai ar neveikimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimai pradėti, atlikti, baigti ar stabdyti statybos darbus priklauso pirmiausia nuo paties statytojo, o ne nuo  Projekto vykdytojo valios.

83.       Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad ginčo stebėsenos rodiklis, kaip minėta, yra tiesiogiai susijęs su planuotų prijungti būstų skaičiumi – nustatyta tvarka mažinant veiklos apimtį būtų mažinama ir ginčo rodiklio reikšmė. Šiuo aspektu pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir prieš atlikdamas jame nurodytas veiklas, susijusias su naujų tinklų tiesimu į laisvus ar nebaigtos statybos žemės sklypus, privalėjo įsivertinti statybų juose realumą ir esant būtinybei – kreiptis į Agentūrą, be kita ko, ir dėl projekto veiklos apimties sumažinimo (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.13, 2.1.15 p. (I t., b. l. 377). Tačiau pareiškėjui tenkančios įrodinėjimo naštos kontekste pastebėtina, kad byloje nėra jokių dokumentų (teritorijų planavimo, žemėtvarkos dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų ir pan.) ir (ar) kitų duomenų (sklypų savininkų, statytojų prašymų, susitarimų ir pan.), kurie objektyviai leistų pripažinti, kad tiesiant tinklus į laisvus ir nebaigtos statybas žemės sklypus, pareiškėjas vertino ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad statybos bus pradėtos ir baigtos nustatytais terminais. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės konstatuoti, jog aptariamos aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos veiksniais, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti.

 

84.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas įrodė, jog 2016 m. gruodžio 31 d. 89 gyventojai nebuvo prijungti prie naujai įrengtų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos ginčo rodikliui jis (pareiškėjas) negalėjo sumažinti. Tai reiškia, kad pasiekta ginčo rodiklio reikšmė – 403 gyv. (nepasiekta rodiklio reikšmė – 207 gyv., t. y. 34 proc.). Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjo argumentai, kad į aptariamo rodiklio reikšmę turėjo būti įtrauktas ir po šios datos prijungtų gyventojų skaičius – nepagrįsti.

 

VIII.

 

85.       Pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą taip pat iš esmės grindžia šiais argumentais: (1) ginčo rodiklio nepasiekimas nelaikytinas pažeidimu, suponuojančiu finansinę korekciją, nes nebuvo padaryta žala Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžetams; (2) pritaikyta finansinė korekcija (10 proc.) yra neproporcinga konstatuotam pažeidimui; be to, pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė pačiam ištaisyti pažeidimą; (3) Įsakymas priimtas neįvertinus Tyrimo išvados, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių.

 

Dėl „pažeidimo“ konstatavimo

 

86.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia apelianto argumentus dėl kaltės nebuvimo.

87.       Minėta, kad Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte vartojama pažeidimo sąvoka apima ir nacionalinės teisės normų, taikomų veiksmams, kuriems teikiama struktūrinių fondų parama, pažeidimą. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje nurodytos pareigos neįvykdymas patenka į Reglamente Nr. 1083/2006 ir nacionalinėje teisėje vartojamos pažeidimo sąvokos apibrėžimą.

88.       Tačiau taip pat pažymėtina, kad pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą ir, atitinkamai, Veiksmų programų administravimo taisykles, Projektų administravimo taisykles bei Rekomendacijas, konstatuojamas, jeigu jis turėjo ar gali turėti poveikį biudžetui. Grąžinimo taisyklių 5.2.3 punktas taip pat, be kita ko, nustato, kad toks sprendimas, kaip Įsakymas, gali būti priimtas, jei dėl sutarties ar (ir) teisės aktų pažeidimo „<...> projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma“.

89.       Šiuo aspektu Teisingumo Teismas jau ne kartą yra išaiškinęs, jog nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio – atitinkamų nuostatų nesilaikymas yra Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte nurodytas pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C?406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu). 44 ir 45 p.; 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Compania Na?ional? de Autostr?zi ?i Drumuri Na?ionale din Rom?nia, C-408/16, EU:C:2017:940, 62 p.).

90.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia aptariamo (neigiamo) poveikio biudžetams.

91.       Iš tiesų apskritai nelogiška būtų teigti, kad viešųjų pinigų fondų finansuojama tokių, kaip ginčo tinklų plėtra yra savitikslė, t. y. vykdoma nevertinant šių tinklų poreikio ir (ar) neatsižvelgiant į šių tinklų (galimus) naudotojus. Todėl aplinkybė, kad ginčo tinklais naudojasi mažiau gyventojų, nei planuota sudarant Sutartį ir skiriant finansavimą, neleidžia atmesti galimybės, kad minėtų nuostatų nesilaikymas turėjo neigiamos įtakos aptariamiems biudžetams.

92.       Tokia išvada eliminuoja teismo pareigą atskirai vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Projektų administravimo taisyklių 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

 

Dėl finansinės korekcijos dydžio

 

93.       Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. Sprendimo Neam? 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

94.       Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

95.       Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

96.       Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

97.       Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 47 ir 48 p.).

98.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

99.       Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C?418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C‑406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

100.        Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą. 

101.        Rekomendacijų 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K‑451 redakcija) numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

102.        Pastaruoju aspektu primintina, kad, vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C‑187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

103.        Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtas Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

104.        Nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl Projektų administravimo taisyklėse ir Grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

105.        Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) Projektui finansuoti skirtos lėšos iš esmės panaudotos ginčo tinklų tiesimui, jie yra nutiesti ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų (I t., b. l. 396–408); taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo (III t., b. l. 58), galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

106.        Proceso šalių argumentų kontekste pažymėtina, jog, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo akcentuotus finansinės korekcijos tikslus ir paskirtį, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo pareiga grąžinti dalį lėšų vykdant kitą projektą, taip pat galimais finansiniais sunkumais nurodžius sugrąžinti dalį lėšų.

 

IX.

 

107.        Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, skirtingai nei pareiškėjo nurodomame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2160-575/2019, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad finansinės korekcijos taikymas ginčo atveju akivaizdžiai neatitinka proporcingumo reikalavimų (žr. šio 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo 101 p.). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti tokio paties sprendimo, koks priimtas administracinėje byloje Nr. eA-2160-575/2019.

108.        Be to, nors šiame baigiamajame teismo akte pateiktas teisės aiškinimas, be kita ko, paremtas Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir Sąjungos teisminių institucijų praktika, bei taikymas kiek skiriasi nuo pateikto aptariamame 2019 m. lapkričio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA‑2160‑575/2019, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties (IV t., b. l. 22–33), išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sudaryta siekiant formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės normas.

 

X.

 

109.        Byloje yra gautas pareiškėjo prašymas (III t., b. l. 176, 177) priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose – 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6 292 Eur atstovavimo išlaidų. Byloje yra pateikti prašomo priteisti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai (I t., b. l. 34; III t., b. l. 110), 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros (III t., b. l. 178, 179). 2019 m. lapkričio 5 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita (III t., b. l. 180) bei banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis 2017 m. gruodžio 8 d. atliktą pareiškėjo mokėjimą atstovui (III t., b. l, 182).

110.        Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato pagalbai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 ir 5 d.).

111.        Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 38 Eur. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 23 Eur šių bylinėjimosi išlaidų. Šis prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjo naudai 23 Eur atlyginti jo išlaidoms, patirtoms sumokant žyminį mokestį.

112.        Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nagrinėtą ginčą, teismo akte konstatuotas aplinkybes  ir tai, kad pareiškėjo reikalavimai nebuvo tenkinti visiškai, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į ginčo santykiams aktualių Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkto kriterijus bei 8 punkte nurodytus koeficientus, pareiškėjui taip pat priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: už skundą pirmosios instancijos teismui – 1 100 Eur; už 2018 m. sausio 29 d. (III t., b. l. 11, 12), 2018 m. birželio 4 d. (III t., b. l. 46–54; 56–58) prašymus – 250 Eur; prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (III t., b. l. 176, 177) – 50 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (įvertinus Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytą sumą ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytą vienos valandos įkainį, darytina išvada, kad prašoma priteisti už 3,3 val.) – 150 Eur; už apeliacinio skundo parengimą – 750 Eur. Atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos 2 punkte nurodytos išlaidos, susijusios su pareiškėjo (ir kitų vandentvarkos įmonių) atstovavimu Aplinkos ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose.

113.        Apibendrinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistini 2 323 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1‑741 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3‑3.1‑AM‑01-V-02-071 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 323 Eur (du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

                                                Gintaras Kryževičius

 

                                                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

                                                Milda Vainienė

 

                                                Skirgailė Žalimienė