Civilinė byla
Nr. 3K-3-324/2007
Procesinio sprendimo
kategorijos: 34.6; 34.7;
30.4.1
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo
21 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Gintaro
Kryževičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Viktorijai Valienei,
dalyvaujant:
ieškovei J. Z.,
ieškovės atstovui advokatui Jonui
Butkui,
atsakovams J. V. Č. ir trečiajam
asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. Č.,
atsakovo ir trečiojo asmens,
pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovei advokatei Angelinai
Žeruolienei,
žodinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. kasacinį skundą
dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d.
sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams Širvintų rajono
notarų biuro notarei G. Z. ir J. V. Č., dalyvaujant trečiajam asmeniui,
pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. Č. ir trečiajam asmeniui Vilniaus
apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui, dėl
paveldėjimo objekto nustatymo, paveldėto turto pasidalijimo sutarties
paaiškinimo, teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pripažinimo ieškovei
J. Z. ir žemės sklypų pripažinimo J. Z. nuosavybe, atsakovo J. V. Č
priešieškinį ieškovei J. Z., dalyvaujant tretiesiems asmenims Širvintų rajono
notarei G. Z., E. Č., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų
rajono žemėtvarkos skyriui, dėl paveldėto turto pasidalijimo sutarties
pripažinimo iš dalies negaliojančia ir trečiojo asmens E. Č. savarankišką
reikalavimą dėl to paties dalyko.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. Z. prašė: 1) nustatyti, kad V. Č. mirties
momentu buvo toks palikimas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo
įrenginiais (duomenys neskelbtini); teisė naudotis 0,1526 ha namų valdos
žemės sklypu; teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės Širvintų mieste;
teisė atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha žemės Širvintų mieste; teisė gauti
4368 Lt už 3,50 ha valstybės išperkamos žemės, esančios (duomenys
neskelbtini); teisė gauti 1373 Lt už 1,10 ha valstybės išperkamos žemės,
esančios (duomenys neskelbtini); 20 investicinės akcinės bendrovės
,,Pojūtis“ akcijų; 2) nustatyti tikruosius
2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties
šalių ketinimus ir konstatuoti, kad paveldėtojai J. V. Č. ir E. Č., paimdami
piniginę kompensaciją, visiškai įgyvendino savo teisę gauti po 1/3 dalį turto
ar turtinių teisių, atsirandančių V. Č. teisės atkurti nuosavybės teises į
18,63 ha žemės sklypą pagrindu, ir, pasirašydami
2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį,
pripažino J. Z. teisę ateityje be ginčo gauti likusią 1/3 dalį šio turto ar
turtinių teisių (t. y. turtą ar turtines teises, atsirandančias V. Č.
teisės atkurti nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės pagrindu); 3) perduoti
ieškovei Vilniaus apskrities viršininko
2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V.
Č. vardu atkurtas nuosavybės teises į 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du
0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini),
ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148
atkurtas nuosavybės teises į 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės
sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti, kad tik
J. Z. turi paveldėjimo teisę į likusios po V. Č. mirties 1,7585 ha žemės,
dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta.
Ieškovė J. Z. nurodė, kad 1997 m. spalio 5 d. mirė
jos tėvas V. Č. Jo palikimą pagal testamentą ir įstatymą priėmė ieškovė ir jos
broliai: atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. Po tėvo mirties liko jam
priklausęs turtas ir turtinės reikalavimo teisės, tarp kurių ir teisė atkurti
nuosavybės teises į 18,63 ha žemės. 1998 m. balandžio 14 d.
sprendimu nuosavybės teises atkūrus į 0,1526 ha žemės, šį sklypą lygiomis
dalimis gavo visi trys paveldėtojai. 2002 m. vasario 5 d.
sprendimu Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises į 11,8183 ha
žemės, atlyginant vertybiniais popieriais. Juos priėmė paveldėtojai E. Č.
ir J. V. Č. Ieškovė, atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo
E. Č. 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto
pasidalijimo sutartimi susitarė, kad, atkūrus nuosavybės teises į 6,6591 ha
žemės (likusią dalį iš 18,63 ha žemės), ši atiteks ieškovei.
2003 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė
nuosavybės teises į 2,83 ha žemės iš likusių 6,6591 ha, atlyginant vertybiniais
popieriais. Ši kompensacija paveldėtojų susitarimu ir vykdant 2002 m. spalio 17 d.
paveldėto turto pasidalijimo sutartį bei notariškai patvirtintus E. Č. ir
J. V. Č. įsipareigojimus atiteko ieškovei, kuriai buvo išduotas
paveldėjimo teisės liudijimas. 2004 m. birželio 1 d. ir
2004 m. gruodžio 22 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės
teisės į 0,6343 ha ir 1,4363 ha žemės. Šie žemės sklypai pagal paveldėtojų
susitarimą priklauso ieškovei. Širvintų notarų biuro notarė G. Z.
2005 m. vasario 8 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo
teisės liudijimą ieškovei, motyvuodama tuo, kad įpėdiniai turi sudaryti naują
paveldėto turto pasidalijimo sutartį. 2005 m. lapkričio 9 d.
J. V. Č. kreipėsi į Širvintų rajono notarų biurą ir nurodė, kad
nesutinka su ieškovės reikalavimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į
likusią V. Č. turto dalį. Notarė šį nesutikimą priėmė, pažeisdama įstatymo
nuostatą, kad įpėdinių pagal įstatymą dalys yra lygios.
Atsakovas J. V. Č. pareiškė priešieškinį,
kuriuo prašė pripažinti negaliojančia J. V. Č., E. Č. ir
J. Z. 2002 m. spalio 17 d. sudarytos paveldėto turto
pasidalijimo sutarties dalį dėl 3 punkte nurodyto jo įsipareigojimo, kad,
įpėdiniams paveldėjus 6,6591 ha žemės sklypą, pagal sutartį šis žemės sklypas
atiteks J. Z. Atsakovas nurodė, kad šis įsipareigojimas pripažintinas iš
dalies negaliojančiu, nes neatitinka tikrosios jo valios – pasidalyti naujai
atsirandantį paveldėtą turtą lygiomis ir lygiavertėmis dalimis. Atsakovas,
sudarydamas paveldėto turto pasidalijimo sutartį, sąžiningai manė, kad jo
pasiimtos akcijos ir būsima kompensacija už 6,6591 ha ploto valstybės
išperkamos žemės dalį, nuo kurios jis su broliu įsipareigojo atsisakyti, yra
lygiaverčiai, todėl ir buvo surašytas tokio turinio sutarties 3 punktas.
Suklydimas dėl 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto
pasidalijimo sutarties 3 punkto yra esminis, nes suklysta dėl sandorio dalyko –
paveldimo turto vertės.
Trečiasis asmuo E. Č. pareiškė savarankišką reikalavimą,
kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 17 d.
paveldėto turto pasidalijimo sutarties, sudarytos J. V. Č.,
E. Č. ir J. Z., dalį dėl 3 punkte nurodyto jo įsipareigojimo, kad
įpėdiniams paveldėjus 6,6591 ha žemės sklypą, pagal paveldėto turto
pasidalijimo sutartį minėtas žemės sklypas atiteks J. Z.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas
2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o
priešieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus patenkino ir pripažino
negaliojančiu 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto
pasidalijimo sutarties 3 punktą. Teismas nustatė, kad ieškovės J. Z.,
atsakovo J. V. Č. ir trečiojo asmens E. Č. tėvas V. Č. mirė
1997 m. spalio 5 d. Po jo mirties palikimą sudarė šis
turtas ir reikalavimo teisės:
1) gyvenamasis namas su pastatais (duomenys
neskelbtini);
2) teisė naudotis 0,1526 ha ploto namų valdos žemės sklypu
(duomenys neskelbtini);
3) teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės,
esančios Širvintose;
4) teisė atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha žemės
Širvintose;
5) teisė gauti 4368 Lt už 3,50 ha valstybės išperkamos
žemės, esančios (duomenys neskelbtini);
6) teisė gauti 1373 Lt už 1,10 ha valstybės išperkamos
žemės, esančios (duomenys neskelbtini);
7) 20 investicinės akcinės bendrovės „Pojūtis“ akcijų;
8) piniginis indėlis, esantis LT Banko Širvintų poskyryje.
Teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl paveldimo turto ir
reikalavimo teisių sąrašo. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dalies palikimo –
18,63 ha žemės – pasidalijimo. Teismas nustatė, kad šalys nelaukė, kol bus
išspręstas viso šio žemės sklypo (18,63 ha) nuosavybės teisių atkūrimo
klausimas, ir pageidavo turtą paveldėti dalimis. Vilniaus apskrities viršininko
2002 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 89401-97 atkurtos
nuosavybės teisės į 11,8183 ha (iš 18,63 ha), atlyginant už žemę 61 455 Lt
vertės vertybiniais popieriais. 2002 m. spalio 17 d. buvo
išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą, pagal kurį visiems palikėjo
vaikams (ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui) atiteko po 1/3 dalį turto.
Šalys, įgyvendindamos CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę, sudarė
paveldėto turto pasidalijimo notarinę sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui
E. Č. atiteko 27 347,51 Lt kompensacijos vertybiniais popieriais (1
punktas), atsakovui J. V. Č. – 34 107,49 Lt (2 punktas).
Sutarties 3 punkte nurodyta, kad įpėdinė J. Z. kompensacijos už vertybinius
popierius atsisakė, nes J. Z., E. Č. ir J. V. Č. susitarė,
jog ateityje visi paveldėję žemės sklypą, kurio plotas 6,6591 ha, sudarys
paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią minėtas žemės sklypas atiteks
J. Z. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 5.70 straipsniu, kuriame
nustatyti turto padalijimo būdai, vertybiniai popieriai turėjo būti padalyti po
lygiai, nes jų kiekis yra dalijamas. Iš šalių paaiškinimų teismas padarė
išvadą, kad šalys nesusitarė dėl vertybinių popierių pasidalijimo, nes ieškovė
šio turto nepageidavo. Notarė negalėjo tokios sutarties patvirtinti ir turtą
padalyti tik tarp dviejų paveldėtojų. Teismo sprendimu, notarė negalėjo
patvirtinti ir sutarties 3 punkto dėl turto, kuris atsiras ateityje ir kuriam
dar nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nesutarimą tarp palikėjų
galėjo išspręsti tik teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo,
kad sutarties 3 punktas, kuriame susitarta, kad ieškovei ateityje atiteks likęs
žemės sklypas, prieštarauja įstatymo reikalavimams ir turi būti pripažintas
negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis). Šio sklypo negali paveldėti viena ieškovė,
nes turtas paveldimas lygiomis dalimis visų paveldėtojų, dėl naujai
atsirandančio turto sudaromos naujos palikimo pasidalijimo sutartys. Teismas
nurodė, kad, turtą padalijus tik tarp dviejų paveldėtojų, ieškovės teisės buvo
pažeistos, nes ji negavo paveldėto turto savo dalies, tačiau jos teisės gali
būti apgintos kitais būdais, bet ne pareiškiant ieškinyje suformuluotus
reikalavimus, nes nėra pagrindo jai vienai išduoti paveldėjimo teisės
liudijimą, be to, jai negali būti pripažinta nuosavybės teisė į dar nepaveldėtą
žemės dalį (6,6591 ha).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės
J. Z. apeliacinį skundą, 2007 m. sausio 3 d. nutartimi
skundą atmetė ir Širvintų rajono apylinkės teismo
2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamos turto
padalijimo sutarties 3 punkto nuostata yra neteisėta ir pripažintina
negaliojančia. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 5.70 straipsnio 1 dalyje
nustatyta galimybė įpėdiniams bendru susitarimu pasidalyti paveldėtą turtą,
tačiau turtas, kurį įpėdiniai pasidalija, turi būti realus (CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalys, 1.112 straipsnio
2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį
nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji
tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000, ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo,
kad šalys paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, bet ne žemės sklypą,
todėl negalėjo sudaryti sandorio dėl žemės, kuri nėra paveldėjimo teisės
objektas, nes nuosavybės teisė į ją dar neatkurta. Dėl to
2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties
3 punktas, pagal kurį ateityje ieškovei atiteks likęs žemės sklypas,
prieštarauja įstatymo reikalavimams ir pagrįstai pripažintas negaliojančiu (CK
1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 5.19
straipsnio 4 dalį, 4.73 straipsnio 3 dalį, 5.68 straipsnį turtas paveldimas
lygiomis dalimis visų paveldėtojų, todėl šalys negalėjo sutartyje nustatyti
sąlygos, kad žemę paveldės tik viena ieškovė. Taigi, nesant visų trijų
paveldėtojų sutikimo pasidalyti turtą po lygiai, notarė negalėjo patvirtinti
2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo
sutarties. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl atkurtų nuosavybės teisių
į 0,3343 ha ir 1,4363 ha žemės sklypus šalys turi sudaryti naują paveldėto
turto pasidalijimo sutartį, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi
pažeistos ieškovės teisės gali būti ginamos pareiškiant ieškinį dėl pagal
įstatymą jai priklausančios paveldimo turto dalies.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovė J. Z. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo
2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują
sprendimą – patenkinti šiuos ieškinio reikalavimus: 1) nustatyti tikruosius
2002 m. spalio 17 d. sutarties šalių ketinimus ir konstatuoti,
kad paveldėtojai J. V. Č. ir E. Č., paimdami piniginę
kompensaciją, visiškai įgyvendino savo teisę gauti po 1/3 dalį turto ar turtinių
teisių, atsirandančių V. Č. teisės į 18,63 ha žemės sklypo nuosavybės teisių
atkūrimą pagrindu, ir, pasirašydami 2002 m. spalio 17 d.
paveldėto turto pasidalijimo sutartį, J. Z. pripažino teisę ateityje be
ginčo gauti 1/3 dalį turtinių teisių, atsirandančių V. Č. teisės atkurti
nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės (18,63 ha žemės dalį, į kurią dar nebuvo
atkurtos nuosavybės teisės) pagrindu; 2) perduoti J. Z. nuosavybės teisę į
V. Č. vardu Vilniaus apskrities viršininko
2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136
atkurtas nuosavybės teises ir 2004 m. gruodžio 22 d.
sprendimu Nr. 2.10-89401-148 atkurtas nuosavybės teises; 3) pripažinti,
kad tik J. Z. turi paveldėjimo teisę į likusios po V. Č. mirties 1,7585 ha
žemės, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta.
Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad teisė atkurti
nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra paveldima ir notaras turi
išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000,
2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-588/2004, 2005 m. birželio 15 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2005). Pirmosios instancijos teismas
teisingai nustatė, kad įpėdiniai paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teises į
18,63 ha žemės sklypą, tačiau šalių ginčą sprendė ne dėl šio paveldėjimo
objekto (teisės), bet dėl žemės sklypo. Teismas netinkamai taikė Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio
2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį. Įpėdiniai turėjo teisę susitarti dėl paveldėtos
teisės atkurti nuosavybės teises pasidalijimo, taip pat pasirinkti nuosavybės
teisių atkūrimo būdą. Ginčijama paveldėto turto pasidalijimo sutartimi
įpėdiniai pasidalijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Notaro klaida dėl
palikimo objekto neturėjo suklaidinti teismo. Pirmosios instancijos teismo
išvada, kad notaras negalėjo patvirtinti ginčijamos paveldėto turto
pasidalijimo sutarties, yra klaidinga dėl to, kad teismas neatsižvelgė į tai,
jog paveldėjimo objektas yra teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į 18,63 ha
žemės sklypą, bet ne žemės sklypas, kuris negalėjo būti dalijamas, nes jo tuo
metu dar nebuvo, be to, teismas nesprendė ieškovės reikalavimo dėl tikrųjų
sutarties šalių ketinimų nustatymo ir taip nepataisė notaro padarytų klaidų
nustatant paveldėto turto pasidalijimo objektą.
2.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat teisingai nustatė, kad
ginčas tarp kasatorės ir atsakovo bei trečiojo asmens kilo dėl teisės atkurti
teises į 18,63 ha žemės pasidalijimo. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija
negalėjo pripažinti, kad šalys dalijasi išvestinius iš teisės į nuosavybės
teisių atkūrimą objektus – kompensaciją vertybiniais popieriais ar žemės
sklypus. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisingai
nurodžiusi, kad turtas, kurį paveldi įpėdiniai, turi būti realus, padarė
nepagrįstą išvadą. Teisė atkurti nuosavybės teises yra reali teisė. Žemės
sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, yra tik išvestinis objektas.
3. Teismai
nustatė, kad 2002 m. spalio 17 d. sutartimi atsakovas
J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. sutiko su sąlyga, jog, atkūrus
nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės, šis sklypas atiteks J. Z. Taigi
atsakovas bei trečiasis asmuo sutiko su ieškovės teisės į nuosavybės teisių
atkūrimą įgyvendinimo būdu ir suvokė, kad savo teises į nuosavybės teisių
atkūrimą jie įgyvendino paimdami kompensaciją vertybiniais popieriais.
4. Pirmosios
instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.80 straipsnį. Šioje normoje nurodyta,
kad negalima pripažinti negaliojančia sutarties, kurią šalys iš dalies įvykdė.
2003 m. gruodžio 4 d. sutartimi šalys susitarė, kad
J. Z. įgyvendina dalį savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, taigi
2002 m. spalio 17 d. sutartis buvo iš dalies įvykdyta. Be
to, 2003 m. gruodžio 4 d. sutartis išreiškė tikruosius
šalių ketinimus, pasirašant 2002 m. spalio 17 d. sutartį,
dėl paveldėto turto pasidalijimo objekto – teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo savo
paveldėjimo teises jau įgyvendino ir ieškovė nebeturi galimybės dalyvauti
šiuose įgyvendintuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taigi teismų
sprendimas ir nutartis dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia reiškia
ieškovės paveldimos turto dalies sumažėjimą. Be to, teismų nurodymas pareikšti
ieškinį ginti teises kitais būdais neatitinka teisingumo ir protingumo
kriterijų, nes neatsižvelgta į tai, kad žemės kaina labai išaugo, taigi šiuo
metu už vertybinius popierius, dėl kurių sprendimas buvo priimtas dar 2002
metais, nebėra galimybės įsigyti žemės sklypų, lygiaverčių tiems, į kuriuos
atkurtos nuosavybės teisės.
Atsiliepimu į kasacinį
skundą atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. prašo kasacinį skundą
atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo
2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistus.
Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Teismai
pagrįstai konstatavo, kad ginčo dėl paveldimų teisių sąrašo nėra ir kad visą
palikimą įpėdiniai paveldėjo lygiomis dalimis. Ginčas kilo dėl turto, perduodamo
įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinus nuosavybės teisių atkūrimą,
pasidalijimo, t. y. dėl žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės atkuriamos
palikėjo vardu. Teismai nustatė, kad įpėdiniai po palikimo priėmimo paveldėtos
teisės atkurti nuosavybės teises nepasidalijo, o notarinėmis sutartimis
dalijosi palikėjo vardu grąžintą konkretų turtą. Kasatorė į šią faktinę
aplinkybę neatsižvelgė.
2. Kasatorė
netinkamai aiškina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią piliečiui,
nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, mirus, nuosavybės
teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Taigi įpėdinių
paveldėta teisė atkurti nuosavybės teises pirmiausia įstatymo nustatyta tvarka
įgyvendinama, atkuriant teises mirusiojo vardu, ir tik po to įpėdiniams
perduodamos nuosavybės teisės į konkretų turtą. Pagal CK nuostatas turtui, į
kurį atkurtos nuosavybės teisės, turi būti išduodamas papildomas paveldėjimo
teisės liudijimas. Įpėdinių lygiomis dalimis paveldėta teisė atkurti nuosavybės
teises į 18,63 ha žemės buvo įgyvendinama palaipsniui perduodant konkretų turtą
ir kiekvieną kartą grąžinus konkretų turtą įpėdiniams buvo išduoti atitinkami
paveldėjimo teisės liudijimai dėl šio turto paveldėjimo lygiomis dalimis, taigi
akivaizdu, kad įpėdiniai, sudarydami paveldėto turto pasidalijimo sutartis,
tarpusavyje dalijosi ne reikalavimo teisę, o konkretų turtą.
3. Teismai
pagrįstai įpėdinių susitarimams taikė CK 5.70 straipsnį, kurio nuostatos
paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovas ir trečiasis asmuo visiškai
įgyvendino savo paveldėtas reikalavimo teises po turto dalybų gaudami didesnę
nei po 1/3 dalį išmokų. Byloje nustatyta, kad įpėdiniai palikimą priėmė
lygiomis dalimis ir ginčas kilo dėl lygiomis dalimis paveldėto turto
pasidalijimo. Ginčas dėl turto padalijimo nagrinėtinas teisme, tačiau ieškovė
tokio reikalavimo nepareiškė. Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl
sutarties išaiškinimo, nustatė, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai buvo
pasidalyti visą turtą lygiomis dalimis. Teismas argumentuotai atmetė ieškovės
reikalavimą pripažinti jai teisę ateityje gauti nuosavybės teise visa tai, kas
bus grąžinta palikėjo vardu atkūrus nuosavybės teises į likusią 6,6591 ha žemės
dalį, bei nurodė, kad ieškovės teisės gali būti apgintos kitu būdu. Atsakovas
ir trečiasis asmuo neprieštarauja dėl teisingų paveldėto turto dalybų ir
neatsisako kompensuoti kasatorei už jos pasirinktą mažesnę vertybinių popierių
dalį.
4.
Kasatorės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuota
nuostata, kad teisė atkurti nuosavybės teises yra paveldima, nepaneigia
faktinės aplinkybės, kad įpėdinių paveldėta teisė atkurti nuosavybės teises į
išlikusį nekilnojamąjį turtą nebuvo padalyta nustatyta tvarka, todėl pagal
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį buvo įgyvendinama bendrai. Įstatyme
nenustatyta galimybės mirusiojo vardu grąžintą turtą perduoti tik vienam iš
įpėdinių, kai jų yra keletas ir visi turi vienodas teises. Akivaizdu, kad
grąžinto ir įpėdiniams perduoto turto pasidalijimo klausimą įpėdiniai turi
spręsti tarpusavio susitarimu CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai ir buvo
padaryta. Ginčijamos paveldėto turto pasidalijimo sutarties dalį, kuri
neatitiko įstatymo reikalavimų ir šalių ketinimų bei valios, teismas pagrįstai
pripažino negaliojančia.
5.
Kasatorės argumentas dėl netinkamo CK 1.80 straipsnio taikymo yra nepagrįstas,
nes šiame straipsnyje nėra nuostatos, kuria kasatorė remiasi kasaciniame
skunde. Be to, argumentas dėl sutarties nuginčijimo negalimumo yra nepagrįstas
dar ir dėl to, kad šalių sudarytos sutarties 3 punktas neatitinka tikrosios
šalių valios ir prieštarauja CK 5.70 straipsniui, nes nurodytu punktu yra
susitarta dėl nesamo turto pasidalijimo. Kita sutarties dalis neginčijama ir
yra galiojanti, taigi kasatorės argumentai dėl šios sutarties nuginčijimo
negalimumo neturi tiesioginio ryšio su šia byla.
Žodinio
bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu ieškovės atstovas advokatas Jonas
Butkus prašo kasacinį skundą patenkinti, nes įpėdinių valia pagal 2002 m.
spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį buvo pasidalyti lygiomis
dalimis paveldėtą teisę į 18,63 ha žemės – E. Č. ir J. V. Č atiteko
kompensacija vertybiniais popieriais ir taip įgyvendinta jų teisė į 2/3 dalis
šio palikimo, o ieškovei - turtinė reikalavimo teisė į nuosavybės teisės
atkūrimą į 6,6591 ha žemės. Atstovas pažymėjo, kad kasacinio skundo argumentui,
jog negalima pripažinti negaliojančia sutarties, kurią šalys iš dalies įvykdė,
pagrįsti apsirikęs nurodė ne CK 1.79 straipsnį, o 1.80 straipsnį.
E. Č. ir J.
V. Č. atstovė advokatė Angelina Žeruolienė prašo kasacinį skundą atmesti. Ji
paaiškino, kad ieškovė neteisingai aiškina 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto
pasidalijimo sutarties turinį. Lygių palikimo dalių principo būtų laikomasi tik
tuo atveju, jei ieškovei už jai tenkančią žemės dalį būtų kompensuojama
vertybiniais popieriais, tačiau kai žemė grąžinama natūra, jos vertė didesnė
nei kompensacijų vertybiniais popieriais ir dėl to pažeidžiamos jos
atstovaujamųjų teisės. Atstovė pripažino, kad 2002 m. spalio 17 d. paveldėto
turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu įpėdinių dalių lygybės principo buvo
laikytasi, jis nepažeistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Ieškovė
J. Z., atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. priėmė
savo tėvo V. Č., mirusio 1997 m. spalio 5 d., palikimą, kurį, be kito
turto, sudarė teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą
Širvintose. Vilniaus apskrities viršininko
1998 m. balandžio 14 d. sprendimu nuosavybės teises atkūrus
į 0,1526 ha (iš 18,63 ha) žemės, šį sklypą lygiomis dalimis gavo visi trys
paveldėtojai. Vilniaus apskrities viršininkas
2002 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 89401-97 atkūrė
nuosavybės teises į 11,8183 ha (iš 18,63 ha), atlyginant už žemę 61 455 Lt
vertės vertybiniais popieriais. 2002 m. spalio 17 d. notaras
išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą, pagal kurį visiems palikėjo
vaikams (ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui) atiteko po 1/3 dalį.
2002 m. spalio 17 d. įpėdiniai sudarė paveldėto turto
pasidalijimo notarinę sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui E. Č. atiteko
27 347,51 Lt kompensacijos vertybiniais popieriais (1 punktas), atsakovui
J. V. Č. – 34 107,49 Lt (2 punktas). Sutarties 3 punkte nurodyta,
kad įpėdinė J. Z. kompensacijos už vertybinius popierius atsisako, nes
šalys susitarė ateityje, paveldėję žemės sklypą, kurio plotas 6,6591 ha (likusi
18,63 ha žemės sklypo dalis), sudaryti paveldėto turto pasidalijimo sutartį,
pagal kurią šis žemės sklypas atiteks J. Z. Vilniaus apskrities viršininko
2004 m. birželio 1 d. ir
2004 m. gruodžio 22 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės
teisės į 0,6343 ha ir 1,4363 ha žemės, tačiau notaras atsisakė išduoti ieškovei
J. Z. paveldėjimo teisės liudijimą dėl šio turto.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Šioje byloje kilęs ginčas tarp V. Č.
įpėdinių dėl jų turtinių teisių, atsirandančių paveldėtos V. Č. teisės atkurti
nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą pagrindu. Jos apibrėžiamos įpėdiniams
sudarius 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo
sutartį. Taigi siekdamas nustatyti įpėdinių turtines teises, kylančias iš
paveldėtos teisės atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą, kasacinis
teismas turi aiškinti 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto
pasidalijimo sutartį.
CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi
būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo sąžiningumo imperatyvas yra
sutarčių sudarymo bei vykdymo bendrojo principo, įtvirtinto CK 6.158
straipsnyje, kuriuo nustatoma kiekvienos sutarties šalies, turinčios sutartinių
santykių, pareiga elgtis sąžiningai, sudėtinė dalis. Aiškinant sutartį,
pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien
remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šie reikalavimai suponuoja, kad,
esant tarp sutarties šalių ginčui dėl iš sutarties atsirandančių teisių bei
pareigų, sutarties šalių tikrųjų ketinimų atskleidimas yra teisėtumo
sutartiniuose santykiuose garantija (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta,
kad V. Č. įpėdiniai E. Č., J. V. Č. ir J. Z. paveldėjo V. Č. turtinę
reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą (1964 m. CK
1091 straipsnis, 568 straipsnis). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymas
Nr. VIII-359) 2 straipsnio 2 dalį, jei šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4
punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus
atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo
vardu ir perduodamos įpėdiniui. Remiantis šia įstatymo nuostata Vilniaus
apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.
89401-97 nuosavybės teisės mirusiojo vardu atkurtos į dalį turto – 11,8183 ha
iš priklausiusios 18,63 ha žemės, atlyginant už šį turtą vertybiniais
popieriais. Šio sprendimo 7 punkte nurodoma, kad nuosavybės teisės į mirusiajam
tenkančią žemės valdos dalį – 6,6591 ha žemės - bus atkurtos vėliau.
Paveldėtojams į paveldėtą turtą - 61455 Lt kompensaciją vertybiniais popieriais
- 2002 m. spalio 17 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi E. Č., J.
V. Č. ir J. Z., prieš sudarydami 2002 m. spalio 17 d.
paveldėto turto pasidalijimo sutartį, turėjo teisę į lygias kompensacijos
vertybiniais popieriais bei turtinės reikalavimo teisės atkurti nuosavybės
teises į 6,6591 ha žemės dalis. 2002 m. spalio 17 d.
paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, įpėdinių bendru sutarimu (CK 5.70
straipsnio 1 dalis), E. Č. ir J. V. Č. nuosavybėn atiteko 61455 Lt kompensacija
vertybiniais popieriais, o J. Z. jai tenkančios kompensacijos vertybiniais
popieriais dalies perdavimo kitiems įpėdiniams pagrindu įgijo teisę į visišką
savo turtinės teisės, atsiradusios iš paveldėjimo pagal įstatymą, patenkinimą
gaudama sutarties sudarymo metu įpėdinių turimą paveldėtą turtinę reikalavimo
teisę atkurti nuosavybės teisę į 6,6591 ha žemės. Sutarties šalių tikroji valia
lygiomis dalimis pasidalyti paveldėtą turtą matyti jos 3 punkte - kompensacijos
vertybiniais popieriais J. Z. atsisakė, nes įpėdiniai susitarė (CK 5.70
straipsnio 1 dalis), kad 6,6591 ha žemės sklypas atiteks J. Z. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai, 2002 m. spalio 17 d.
paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punktą vertindami kaip prieštaraujantį
įstatymui (CK 1.80 straipsnis), sutartį aiškino pažeisdami sutarčių aiškinimo
taisykles (CK 6.193 straipsnis), nes prioritetą teikė pažodiniam sutarties teksto
aiškinimui. Preziumuodama, kad įpėdiniai laikėsi teisinio imperatyvo
sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, t. y. nebuvo siekiama priešingų
teisei tikslų ir teisinių pasekmių, pvz., pasipelnymo vienos iš įpėdinių sąskaita,
o kad taip nebuvo patvirtino ir atsakovo bei trečiojo asmens, pareiškusio
savarankiškus reikalavimus, atstovė paaiškinimo kasaciniame teisme metu
teigusi, jog sutarties sudarymo metu įpėdinių dalių lygybės paveldimame turte
principo laikytasi, teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad sąžiningas
sutarties aiškinimas šioje situacijoje reiškia konstatavimą tokio šalių
susitarimo, kuris labiausiai užtikrintų visų paveldėtojų turtinių teisių,
turėtų sutartinių santykių metu, apsaugą. Šiuo aspektu vertinant ginčo sutartį,
akivaizdus tampa faktas, jog visų paveldėtojų turtinių teisių, atsiradusių
paveldėtos V. Č. teisės atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą
pagrindu, pasidalijimas po lygiai reiškia visų turtinių teisių, susiformavusių
iš J. Z. tenkančios reikalavimo teisės į 6,6591 ha žemės sklypą, perdavimą jai.
Pažymėtina, kad būtent tokie tikrieji įpėdinių ketinimai dėl turtinių teisių,
kylančių iš reikalavimo teisės į 6,6591 ha žemės sklypą, atitekimo J. Z. matyti
iš 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo
sutarties 3 punkto įgyvendinimo veiksmų (T. 1, b. l. 38) bei E. Č. rašytų raštų
(T. 1, b. l. 54, 55).
Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai
perduoti ieškovei Vilniaus apskrities viršininko
2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V.
Č. vardu atkurtas nuosavybės teises į 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du
0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini),
ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148
atkurtas nuosavybės teises į 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės
sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei pripažinti, kad tik
J. Z. turi paveldėjimo teisę į 1,7585 ha žemės, likusios po V. Č. mirties,
dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta, panaikinamos. Ieškinys
dėl šių reikalavimų patenkinamas. Taip pat panaikinama pirmosios instancijos
teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas
atsakovo priešieškinis ir trečiojo asmens reikalavimas. Priešieškinis ir
trečiojo asmens reikalavimas atmetami. Ieškovei pripažįstamos nuosavybės teisės
į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu
Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtą 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra
du 0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir
nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko
2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 V.
Č. vardu atkurtą 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės sklypus (duomenys
neskelbtini); pripažįstama, kad J. Z.
2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties
3 punkto pagrindu įgijo V. Č. nuosavybės teisių atkūrimo reikalavimo teisę į
1,7585 ha žemės, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta.
Kolegija pažymi, kad tenkinami tik tie ieškovės reikalavimai, kuriais apginamos
pažeistos jos turtinės teisės, o nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstomos
tokios gynybos būdą apibrėžiančios formuluotės, kurios, nors ir skiriasi nuo
ieškovės nurodytųjų, tačiau atitinka jų esmę ir garantuoja priimto sprendimo
konkretumą, aiškumą bei užtikrina tinkamą įvykdymą.
Remdamasis CPK
93 straipsniu ir 98 straipsniu, kasacinis teismas iš E. Č. ir J. V. Č. J. Z.
priteisia po 300 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir po 500 Lt iš kiekvieno jos
turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (proporcingai patenkintų reikalavimų
daliai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 93 straipsniu ir 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Širvintų rajono apylinkės teismo
2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d.
nutartį pakeisti. Panaikinti jų dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai perduoti
ieškovei Vilniaus apskrities viršininko
2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V.
Č. vardu atkurtas nuosavybės teises į 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du
0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini),
ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148
atkurtas nuosavybės teises į 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės
sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei pripažinti, kad tik
J. Z. turi paveldėjimo teisę į 1,7585 ha žemės, likusios po V. Č. mirties,
dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta, taip pat jų dalis,
kuriomis patenkintas atsakovo priešieškinis ir trečiojo asmens reikalavimas.
J. Z. ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti J. Z. nuosavybės teises į Vilniaus
apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu
Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtą 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra
du 0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir
nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko
2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 V.
Č. vardu atkurtą 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės sklypus (duomenys
neskelbtini).
Pripažinti, kad J. Z.
2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties
3 punkto pagrindu įgijo V. Č. nuosavybės teisių atkūrimo reikalavimo teisę į
1,7585 ha žemės, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta.
Juozo V. Č. priešieškinį ir E. Č. savarankišką
reikalavimą atmesti.
Kitą Širvintų
rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. sausio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Iš E. Č. ir
J. V. Č. J. Z. priteisti po 300 Lt iš kiekvieno jos sumokėto žyminio mokesčio
ir po 500 Lt iš kiekvieno jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Pranas Žeimys
Virgilijus Grabinskas
Gintaras Kryževičius