LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MODULIS“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl kreditoriaus – įkaito turėtojo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo, kai iš įkeisto turto buvo gauta daugiau pajamų nei šio kreditoriaus finansinis reikalavimas.

Byloje nustatyta, kad, pardavus kreditoriui AB DNB bankui įkeistą BUAB „MODULIS“ (toliau – ir bendrovė) turtą, buvo gauta 187 500 Lt, pardavus kitą turtą, – 54 409,94 Lt, iš viso 241 909,94 Lt. AB DNB banko, kaip įkaito turėtojo, kreditorinis reikalavimas siekia 101 777,85 Lt, o bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 336 645,92 Lt. Administravimo išlaidos siekia 92 008 Lt.

2011 m. lapkričio 14 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto administravimo išlaidoms apmokėti skirtų sumų patvirtinimo. Priimtas nutarimas iš gautų pajamų už įkeistą turtą – 187 500 Lt – dengti administravimo išlaidų dalį – 71 315,40 Lt (suma nustatyta apskaičiuojant, kokį procentą nuo visų už turtą gautų pajamų sudaro iš įkeisto turto gautos pajamos; 77,51 proc.); iš likusios 116 184,60 Lt sumos visų pirma padengti 101 777,22 Lt dydžio įkaito turėtojo AB DNB banko kreditorinį reikalavimą, o likusią 14 406,75 Lt sumą skirti kitų kreditorių reikalavimams dengti.

Pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus nuomone, priimtas nutarimas pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), kitų kreditorių teises ir interesus. Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad įkaito turėtojas privalo prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, tačiau nagrinėjimu atveju AB DNB bankas visiškai patenkino savo reikalavimą, o prie aptariamų išlaidų atlyginimo neprisidėjo. Pareiškėjo teigimu, jis visiškai sutinka su bankroto administratoriaus pateiktu bankui tenkančių administravimo išlaidų paskaičiavimu, kai pastarosios išskaičiuojamos iš patenkinto reikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino skundžiamą nutarimą ir įpareigojo kreditorių susirinkimą klausimą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo svarstyti iš naujo.

Teismas, vertindamas ĮBĮ įtvirtintą reglamentavimą, padarė išvadą, kad nors hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tenkinami anksčiau už kitų kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 34 str.), tačiau tai daroma tik apmokėjus administravimo išlaidas (ĮBĮ 33 str. 5 d., 36 str. 1 d.). ĮBĮ 34 straipsnio nuostata nereiškia, kad įkaito turėtojas gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas. Nors kreditorius AB DNB bankas nėra pareiškęs, kad jis nesutinka mokėti administravimo lėšų, tačiau jo pasiūlytas ir kreditorių susirinkime priimtas nutarimas kaip tik leidžia daryti tokią išvadą. Skundžiamas nutarimas AB DNB bankui leistų išvengti administravimo išlaidų mokėjimo, nes administravimo išlaidos būtų apmokamos nuo visos gautos sumos iš įkeisto turto pardavimo, iš likusios sumos būtų visiškai patenkintas banko kreditorinis reikalavimas, ir tik 14 406,75 Lt suma atitektų likusių kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Todėl toks nutarimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus, o taip pat prieštarauja ĮBĮ, nors dalis administravimo išlaidų būtent tiesiogiai susijusi su įkeisto turto administravimu. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lukoil Baltija“ v. UAB „Derema“, Nr. 2-575/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje taip pat konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas, bet perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas” v. BUAB „Švenčionėlių agrochemija“, bylos Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Algiva“ v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-282/2005).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas AB DNB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – VSDFV Šiaulių skyriaus skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas sukūrę taisyklę, kad, nepatenkinus įkaito turėtojo reikalavimų, iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Tai pažeidžia ĮBĮ ir prieštarauja hipotekos instituto esmei. Nagrinėjamu atveju įkeistas turtas buvo parduotas už didesnę kainą nei įkaito turėtojo kreditorinio reikalavimo suma, ir dalis lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo, buvo nukreipta administravimo išlaidų dengimui. Todėl nėra pagrindo dengti, kad apeliantas pažeidė pareigą prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo, – šios išlaidos dengtos ir iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Šiuo atveju, lėšas iš įkeisto turto skiriant neprivilegijuotiems kreditoriams, būtų pažeista apelianto, kaip hipotekos kreditoriaus, pirmenybės teisė gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, būtų paneigta paties įkeitimo instituto, kaip prievolių užtikrinimo būdo, paskirtis.

2. Teismo cituoti kitų teismų išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Pareiškėjas VSDFV Šiaulių skyrius prašo atmesti atskirąjį skundą. Pažymi, kad įkeistas turtas yra bendrovės, o ne apelianto nuosavybė. Apeliantui turto buvo įkeista už 101 777,85 Lt, todėl visa kita suma, gauta už parduotą įkeistą turtą, turi būti skirta kitų kreditorių reikalavimams dengti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegijos vertinimu, ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad pirmiausia apmokėtinos įmonės bankroto administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), be kita ko, atsispindi bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės kreditorių pareiga prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo. Tokią pareigą, ką patvirtina ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies normų analizė, turi ir įkaito turėtojas bei hipotekos kreditorius, nepriklausomai nuo to, įkeistą turtą jie perima natūra, ar šis turtas parduodamas, taip pat nepriklausomai nuo to, ar iš įkeisto turto pardavimo gautos lėšos viršija šių asmenų reikalavimus ar yra už juos mažesnės. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 34 straipsnio nuostatos, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, ar perduodant įkeistą turtą, kad jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, aptariamos šių kreditorių pareigos nepaneigia.

Apeliantas iš esmės neginčija turintis prisidėti prie įmonės bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, tačiau mano, kad apskųstame kreditorių susirinkimo nutarime nustatyta šių išlaidų paskirstymo tvarka reiškia, jog jis prisidėjo prie jų atlyginimo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Nei turto hipoteka, nei įkeitimas nesukuria hipotekos kreditoriui ar įkaito turėtojui nuosavybės teisės į įkeistą turtą – turtas išlieka jį įkeitusio asmens nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 str. 1, 3 d., 4.198 str.). Atitinkamai lėšos, gautos pardavus bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausantį, tačiau įkeistą turtą, yra šios įmonės, o ne įkaito turėtojo ar hipotekos kreditoriaus lėšos. Ir nors iš tokių lėšų pirmiausia tenkinami būtent įkaito turėtojo ar hipotekos kreditoriaus reikalavimai, pastarieji asmenys turi teisę tik į tą lėšų dalį, kuri neviršija jų reikalavimų, ką patvirtina ir jau minėtas ĮBĮ 34 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame kreditorių susirinkime įtvirtinta administravimo išlaidų paskirstymo tvarka reiškia, kad apeliantas visiškai neprisideda prie jų atlyginimo: išlaidų dalis atlyginama ne iš apeliantui tekusių lėšų jo reikalavimui patenkinti, o iš apelianto reikalavimą viršijančių iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų. Tai akivaizdžiai pažeidžia ĮBĮ įtvirtintą visų kreditorių pareigą prisidėti prie įmonės administravimo išlaidų atlyginimo, kartu ir kreditorių lygiateisiškumo principą, taip pat likusių kreditorių teises (ĮBĮ 33 str. 1 d., 34 str., 36 str. 1 d.).

CPK 560 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto (Įmonių restruktūrizavimo) įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad aptartas ĮBĮ reglamentavimas paneigia įkeitimo instituto esmę.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ, o skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.