Civilinė byla Nr. 2-7616-759/2019
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00948-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.2.3.1.; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei,
dalyvaujant ieškovei L. N.,
ieškovės L. N. atstovei advokatei V. B.,
atsakovui I. J.,
atsakovo I. J. atstovei advokatei D. D.,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui I. J. dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas I. J. yra dukters G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. N. yra jo vaikas. Nustačius, kad atsakovas yra nepilnametės G. N. tėvas, o G. N. yra jo vaikas, nepilnametės G. N. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina, ieškove L. N.. Taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei G. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise ieškovę. Nustačius, kad atsakovas yra nepilnametės G. N. tėvas, ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas turi informuoti ieškovę apie būsimą bendravimą su dukra G. N. iš anksto, t.y. prieš dvi dienas telefonu arba SMS žinute, ir susitarti dėl bendravimo tvarkos. Ieškovė prašo teismo palikti dukters G. N. pavardę nepakeistą ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai turėtas advokato išlaidas (b. l. 3-4).
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji su atsakovu gyvena kartu nuo 2013 metų, tačiau santuokos nėra sudarę. Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A., kurios tėvystę atsakovas pripažino bendru pareiškimu. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G., kurios tėvystės atsakovas nepripažino ir reiškė nepagrįstus priekaištus ieškovei. Ieškovė nurodo, jog gyvenant kartu su atsakovu, jis dažnai išeidavo iš namų, grįždavo po mėnesio ar dviejų. Kadangi atsakovas nepripažįsta tėvystės dukters G. N. atžvilgiu, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir prašo teismo paskirti DNR ekspertizę. Ieškovė paaiškino, jog jos materialinė padėtis yra labai sunki, jai nustatytas neįgalumas ir 55 proc. netekto darbingumo lygis. Ieškovė dirba ir gauna neįgalumo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus. Šiuo metu ieškovė su atsakovu gyvena sodyboje, kurią prižiūri. Nuo 2019 m. liepos mėn. planuoja išsikelti į nuomojamą butą mieste. Nepilnametės G. N. poreikiams per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma. Ieškovė nurodo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. N. dėl laikino motinos valdžios apribojimo jos dukters A. J. ir dukters G. N. atžvilgiu, atsakovui I. J. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo jo nepilnametės dukters A. J. atžvilgiu (b. l. 1-4).
Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė su ekspertizės akto išvadomis sutinka, nurodė, jog šiuo metu nepilnametės G. N. neaugina, pastaruoju metu gyvena kartu su atsakovu.
Ieškovės advokatė V. B. teismo posėdžio metu pareiškė, jog ieškovė atsiima dalį ieškinio reikalavimų dėl nepilnametės G. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pasilieka reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir pavardės palikimo. Advokatė paaiškino, jog nepilnametė G. N. šiuo metu yra pas laikinąją globėją.
Atsakovas I. J. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo nepilnametei G. N.. Atsakovas su ekspertizės akto išvadomis sutinka, su ieškove gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, taipogi laukiasi darbo vieno vaiko. Paskutinį kartą savo dukrą G. matė atliekant ekspertizę, tačiau jos nuolat nelanko.
Teismo posėdyje atsakovo advokatė D. D. sutiko, kad ieškovė atsiimtų dalį ieškinio reikalavimų. Advokatės nuomone, šie reikalavimai ir negalėjo būti reiškiami, nes nepilnametei G. N. yra paskirta laikinoji globa. Atstovė nurodė, jog atsakovas neprieštarauja, kad G. N. pavardė liktų nepakeista.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį. Jame nurodė, jog neprieštarauja, kad teismui įvertinus visas aplinkybes, būtų nustatyta atsakovo tėvystė (b. l. 24-25). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos įstaigos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie paskirtą teismo posėdį tretysis asmuo informuotas tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis) (b. l. 51). Teisme buvo gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui – Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos įstaigos atstovui - nedalyvaujant (b. l. 55). Byla nagrinėtina Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir - Skyrius) pateikė išvadą dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Išvadoje nurodo, jog ieškovės šeima nuo 2007 m. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą, jos nariams buvo ir yra teikiamos socialinių darbuotojų paslaugos, ieškovė ir atsakovas yra motyvuojami keisti gyvenimo būdą, įsidarbinti, sukurti tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas namuose, nuolat lankyti vaikus bei palaikyti su jais ryšį. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. N. buvo nustatyta laikinoji globa V. Š. šeimoje. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra pateiktas ieškinys dėl ieškovės ir atsakovo laikino tėvų valdžios apribojimo, šiuo metu nepilnametės G. N. grįžimo į šeimą klausimas nėra išspręstas (b. l. 22).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovė R. G. teismo posėdyje neprieštaravo, jog ieškovė atsiimtų dalį savo reikalavimų, o atsakovui būtų nustatyta tėvystė nepilnametei G. N..
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko pavardės tenkintinas visiškai
Dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko pavardės
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nepilnametė G. N. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnametės G. N. motina yra ieškovė L. N., duomenų apie tėvą nėra (b. l. 6). Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė dėl tėvystės nustatymo (b. l. 29). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktu Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatyta, jog atsakovas I. J. yra G. N. biologinis tėvas su 99.9999999996641 proc. tikimybe (b.l. 43). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka su ekspertizės akto išvadomis ir su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo nepilnametei G. N., paaiškino, jog jis su ieškove nuolat gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, laukiasi darbo vieno vaiko. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino tėvystę nepilnametei G. N., taip pat byloje pateiktus įrodymus bei remdamasis ekspertizės aktu bei šalių duotais paaiškinimais, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas I. J. yra nepilnametės G. N. biologinis tėvas, o nepilnametė G. N. yra jo vaikas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.294, 3.295 straipsniai).
LR CPK 140 str. 2 d. nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Žodinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šalims sutikus nuspręsta bylos nagrinėjimą iš esmės baigti. Atsakovui I. J. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, (duomenys neskelbtini) gimusios G. N. gimimą įregistravo motina L. N., vaikui buvo suteikta motinos pavardė, kadangi atsakovas vaiko tėvystės gera valia nepripažino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į ieškovės prašymą ir atsakovo teismo posėdyje išreikštą sutikimą palikti G. N. esamą pavardę, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, nustačius, kad atsakovas yra nepilnametės G. N. tėvas, vaikui paliktina pavardė – N. (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimo
2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė V. B. nurodė, jog ieškovė L. N. atsiima dalį ieškinio reikalavimų dėl nepilnametės G. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi nepilnametei G. N. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa ir mergaitė gyvena laikinosios globėjos šeimoje. Atsakovas sutiko su ieškovės ieškinio atsiėmimu dalyje dėl nepilnametės G. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsiėmė dalį ieškininių reikalavimų, o atsakovas sutiko su dalies ieškinių reikalavimų atsiėmimu, bei vadovaujantis CPK 139 straipsnio nuostatomis, ieškovės ieškinį dalyje dėl nepilnametės G. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtu. Pažymėtina, kad ieškinio dalies dėl nepilnametės G. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė L. N. pagal (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Teisės skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 14-15). Remiantis VGTPT Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas I. J. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 41). Kadangi šalims yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, jie yra atleisti tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, teismui nebuvo pateikta informacija apie patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino, todėl bylinėjimosi išlaidos jų atžvilgiu nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsnio, 270 straipsniu, 392 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko pavardės tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo I. J. vaikas.
Palikti nepilnametei G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę – „Novikovaitė“.
Ieškinį dalyje dėl nepilnametės G. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, palikti nenagrinėtu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Snieguolė Bielskienė