Civilinė byla Nr. e2-107-831/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02052-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.9; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 26 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant G. B.,

dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. B., jo atstovei advokatei D. V.,

atsakovui V. G., jo atstovui advokato padėjėjui V. R.,

liudytojams A. M., R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti teisėtu atsakovo V. G. atleidimą iš darbo 2020 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 9 d. su atsakovu V. G. sudarė Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apsaugos darbuotojo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose. Darbo sutartis 2018 m. balandžio 20 d. buvo išdėstyta nauja redakcija, nurodant, kad darbo santykiai darbo sutartį išdėsčius nauja redakcija nenutrūksta, kaip nenutrūksta darbo santykių metu darbuotojui priklausančios garantijos (nepertraukiamas darbo stažas, stažas kasmetinėms atostogoms gauti ir kt.), esminės darbo sąlygos darbuotojui nekeičiamos. Darbo sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog Darbuotojo darbovietė yra „UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir būti keičiamąją Darbuotojui nurodo Darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose bei renginiuose)“. 2015 m. liepos 9 d. sudarius Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui buvo pavesta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomame objekte - UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Vykdydamas apsaugos darbuotojo darbines funkcijas Darbuotojas vadovavosi: 1) 2004 m. balandžio 10 d. patvirtinta Instrukcija „Saugos darbuotojo pareigos ir teisės“; 2) 2016 m. sausio 2 d. patvirtinta Instrukcija „Saugos darbuotojo pareigos ir teisės“; 3) Darbo tvarkos taisyklėmis; 4) 2018 m. balandžio 16 d. patvirtintais Apsaugos darbuotojo (-os) pareiginiais nuostatais. Ieškovo darbuotojai ne vėliau nei prieš 7 kalendorines dienas yra supažindinami su būsimo darbo mėnesio darbo grafiku. Darbo laiko grafike nurodomas saugomas objektas, kuriame bus vykdomos darbo funkcijos, darbo dienos, darbo laiko pradžia ir pabaiga. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. vasario 20 d. elektroniniu paštu Atsakovui buvo pateiktas 2020 m. kovo mėnesio grafikas, kuriame nurodyta, jog nuo 2020 m. kovo 1 d. 7 vai. jis privalo pradėti darbo dieną kitame UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomame objekte - „(duomenys neskelbtini), Kaunas“. 2020 m. vasario 24 d. Atsakovas atsiuntė Ieškovui raštą „Dėl darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo nurodė, jog pateiktame grafike, Atsakovo manymu, keičiama jo darbo vieta ir laikas, t.y. būtinosios darbo sutarties sąlygos, kadangi nuo 2015 m. liepos 11 d. jo nuolatinė darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, o darbo laiko pradžia - 8 vai. ryte, pabaiga - sekančios paros ryte 8 vai. Atsakovas nurodė, jog tokiu atveju Darbdavys privalėjo jam pateikti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 44 str. atitinkantį pranešimą apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą ir vadovautis LR DK 45 str. numatyta būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas nurodė, jog pasinaudos jam LR DK suteikta teise 5 darbo dienas (iki 2020 m. vasario 27 d.) svarstyti, ar jis sutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, taip pat nurodė, jog jeigu jis nuspręs nesutikti dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, siūlo Darbdaviui pasinaudoti LR DK 57 str. numatyta darbo sutarties nutraukimo tvarka. Netrukus po minėto rašto išsiuntimo, 2020 m. vasario 25 d. Darbuotojui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos. Tuo tarpu Ieškovas 2020 m. vasario 27 d. išsiuntė Atsakovui pranešimą „Atsakymas dėl darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimo ir kvietimas pokalbiui“, kuriame nurodė, jog paskyrus Atsakovą apsaugos darbuotojo darbo funkcijas vykdyti kitame UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomame objekte nėra keičiamos nei darbo sutarties būtinosios sąlygos, nei darbo laiko režimas, o saugomo objekto vadovų nurodymu yra vykdoma darbuotojų rotacija. Be to, Darbdavys nurodė, jog sekančią dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui Darbuotojas yra kviečiamas atvykti į Darbdavio administracijos patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pokalbiui dėl darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimo bei su tuo susijusių detalių (tame tarpe ir transporto išlaidų kompensavimo) aptarimo. 2020 m. kovo 3 d. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose toliau dėstė poziciją apie darbuotojų rotacijos prasmę, darbo sutarties būtinąsias sąlygas ir jų pakeitimą. Minėtame rašte Atsakovas nurodė, jog atsisako vykti dirbti į Kauną, t.y. vadovaujantis anksčiau išdėstyta Darbuotojo pozicija, jis pasinaudojo LR DK 45 str. 2 d. numatyta teise nesutikti dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis. Papildomai Darbuotojas nurodė jo atleidimo/neatleidimo iš darbo klausimą spręsti be jo dalyvavimo. Darbuotojo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2020 m. balandžio 3 d. (penktadienio). Darbuotojas penktadienį informavo Ieškovo atstovę (administracijos vadovę), jog minėta diena yra paskutinė jo ligos diena. Šalys susitarė, kad Atsakovas atvyks į Darbdavio administracijos patalpas kitą administracijos darbo dieną - pirmadienį (2020 m. balandžio 6 d.) ir išspręs klausimą dėl darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimo/nekeitimo. Minėto susitikimo metu Darbdavio siekis buvo išsispręsti su Atsakovu susidariusią konfliktinę situaciją. Ieškovas iš pradžių nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomame objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sukomplektuotas apsaugos darbuotojų darbo grafikas, kadangi nebuvo žinoma, kad Atsakovui baigsis nedarbingumo laikotarpis, todėl pasiūlė laikinai išleisti Kaune saugomame objekte dirbančius darbuotojus atostogų ir juos pavaduoti, kol bus galimybė suteikti darbo funkcijų atlikimo vietą Marijampolėje. Atsakovas atsisakė pasirašyti jam pateiktą darbo grafiką. Po to, Atsakovui nurodžius, jog jis Kauno saugomame objekte net ir laikinai dirbti nesutinka, Darbdavys pasiūlė nutraukti darbo santykius šalių susitarimu (LR DK 54 str.), išmokant neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau Atsakovas tokio susitarimo pasirašyti nesutiko. Tuomet Darbdavys sutiko išmokėti dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką, tačiau Atsakovas nesutiko ir su tokiomis Darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, nurodydamas, kad Ieškovo atstovai yra aferistai. Galiausiai, Darbdavio atstovai (direktorius ir administracijos vadovė), matydami, kad Darbuotojas kategoriškai nesutinka būti rotuojamas į Kaune saugomą objektą, nusprendė užbaigti konfliktą ir pateikė Atsakovui naują grafiką, kuriame rotacijos klausimas išnyko - buvo nurodyta, jog jo darbo vieta Marijampolėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojas nurodė, jog nieko nepasirašinės ir toliau Darbovietėje nedirbs, Darbdavio atstovai prašė raštu paaiškinti, ko Atsakovas nori, kodėl atsisako dirbti ir senojoje darbo funkcijų atlikimo vietoje, tačiau Atsakovas dar kartą nurodė, jog nieko nepasirašys, dėl ko 2020 m. balandžio 6 d. buvo surašytas Aktas dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus. Visgi, Atsakovas iš tiesų siekė būti atleistas (nes kaip paaiškėjo vėliau, nuo 2020 m. balandžio 8 d. jis jau dirbo kitoje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl jo nebetenkino ir grįžimas į tą pačią darbo funkcijų atlikimo vietą. Taigi, Darbuotojas sukonfliktavo ir išėjo iš Darbdavio administracijos patalpų, nurodęs, kad nedirbs, o neatvykimo į darbą priežastis pateiks paaiškinime, kurį atsiųs elektroniniu paštu, ir tegul Darbdavys jam žymi pravaikštas. Vadovaujantis pateiktu galutiniu grafiku, kurio susitikimo metu Atsakovas nepasirašė, 2020 m. balandžio 7 d. buvo Atsakovo darbo diena (jis turėjo dirbti visą parą, kas ketvirtą parą), dėl ko minėtą dieną, 15 val., jam elektroniniu paštu buvo išsiųstas Reikalavimas iki 2020 m. balandžio 9 d. pasiaiškinti raštu, nurodant neatvykimo į darbą priežastis. 2020 m. balandžio 9 d. Atsakovas atsiuntė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog į darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal buvusį grafiką iki nedarbingumo laikotarpio, turėjo grįžti 2020 m. balandžio 6 d. (pirmadienį), tačiau vietoj to šalių sutarimu atvyko į Darbdavio administracijos patalpas. Pasiaiškinime Darbuotojas nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja 2020 m. balandžio 6 d. jam pateiktais grafikais ir dėl kokių svarbių priežasčių neatvyko į darbo funkcijų atlikimo vietą 2020 m. balandžio 7 d. Be to, Darbuotojas, kuris teigė nesutinkantis dirbti Kaune saugomame objekte, neatvyko ne tik į Kaune saugomą objektą, bet ir į Marijampolėje saugomą objektą (nei pagal naująjį grafiką, pagal kurį antroji jo budėjimo diena buvo 2020 m. balandžio 11 d., nei pagal grafiką, buvusį iki nedarbingumo, pagal kurį antroji jo budėjimo diena būtų turėjusi būti 2020 m. balandžio 10 d.). Darbuotojui be pateisinamos priežasties, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. neatvykstant į darbą, Darbdavys buvo priverstas 2020 m. balandžio 14 d. nutraukti darbo santykius LR DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu (dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo). Apie Darbo sutarties nutraukimą Darbuotojas buvo informuotas elektroniniu paštu. Nesutikdamas su Darbo sutarties nutraukimu, Darbuotojas 2020 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ginčas buvo perduotas nagrinėti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus II darbo ginčų komisijai (toliau - DGK), kuri 2020 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). DGK nusprendė Darbuotojo prašymą tenkinti iš dalies: Panaikinti Darbdavio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą dėl Darbuotojo atleidimo iš darbo nuo 2020 m. balandžio 14 d. pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p. Pripažinti, kad Darbo sutartis su Darbuotoju nutraukta DGK Sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, pagal LR DK 218 str. 6 d. Išieškoti Darbuotojo naudai iš Darbdavio 1 335,32 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos ir po 35,14 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2020-06-09 iki Sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Išieškoti Darbuotojo naudai iš Darbdavio 1 468,86 Eur, neatskaičius mokesčių, dviejų mėnesių kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo. Darbuotojo prašymą dėl Darbo sutarties nutraukimo LR DK 57 str. 1 d. 3 p. pagrindu atmesti. Nagrinėjamu atveju Darbdavys 2020 m. balandžio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 20-58P, kuriuo nusprendė, kad Atsakovas darbo metu darbo vietoje padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. nuo 2020-04-07 iki 2020-04-14 neatvyko į darbą, dėl ko minėtos dienos laikomos pravaikštomis. Ginčo situacijoje egzistuoja šių dviejų faktų visetas, dėl ko Darbdavys pagrįstai nustatė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Visų pirma, Darbuotojas tyčia neatvyko į darbą dvi darbo pamainas (balandžio 7 d., 11 d.) be pateisinamos priežasties, dėl ko laikotarpiu nuo balandžio 7 d. iki 14 d. (imtinai) Darbuotojui žymėtos pravaikštos. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2020 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos posto vyr. apsaugos darbuotojos tarnybinis pranešimas bei Apsaugos viršininko įrašas, jog Darbuotojas neatvyko ne tik į Marijampolėje saugomą objektą, bet ir Kauno saugomus objektus. Be to, Darbuotojas 2020 m. balandžio 9 d. pasiaiškinime patvirtino, jog į darbą neatvyksta. Antra, Darbuotojas ne kartą buvo įspėtas ir žinojo, kad jo neatvykimas į darbo funkcijų atlikimo vietą bus traktuojamas kaip pravaikšta ir laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad Darbo sutartis su juo nebūtų nutraukta - darbo grafike nurodytą dieną neatvyko nei į Kaune saugomą objektą, nei į Marijampolėje saugomą objektą. Tokiais savo veiksmais Darbuotojas, kuris būdamas susijęs darbo santykiais su Darbdaviu, turėdamas pareigą rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, tyčia neatvyko į darbą. Nagrinėjamu atveju Darbuotojo nurodytos neatvykimo į darbą priežastys negali būti laikomos pateisinamomis - tokį savo neatvykimą į darbą Darbuotojas grindė savo nesutikimu dirbti pakeistomis Darbo sutarties sąlygomis. Darbuotojas buvo įsitikinęs, jog Darbdavys, 2020 m. vasario 20 d. pateikęs jam darbo grafiką, kuriame nurodyta darbo funkcijų atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini), Kaunas, pakeitė jo Darbo sutarties sąlygas, tačiau Darbuotojas su minėtu Darbo sutarties sąlygų pakeitimu nesutiko ir tokį savo nesutikimą išreiškė neatvykdamas į darbą bei prisiėmė neatvykimo į darbą riziką, sutikdamas, jog Darbdavys jam žymėtų pravaikštas. Toks Darbuotojo atsisakymas dirbti nepateisinamas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, net jei Darbdavys 2020 m. balandžio 6 d. susitikimo metu būtų palaikęs nurodymą Darbuotojui laikinai dirbti Kauno mieste esančiame saugomame objekte, toks nurodymas, vadovaujantis Darbo sutarties sąlygomis ir Darbdavio lokaliniais aktais, kuriais vykdydamas savo darbo funkcijas, privalėjo vadovautis Darbuotojas, negali būti laikomas Darbo sutarties sąlygų pakeitimu LR DK 45 str. prasme. Atkreiptinas dėmesys, jog Darbuotojas buvo įdarbintas apsaugos darbuotojo pareigoms vykdyti, saugant UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų objektus. Darbo sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog jo darbo vieta: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose“ 2018 m. balandžio 20 d. Darbo sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija, jos 1.1. punkte nurodyta, jog Darbuotojo darbovietė yra „UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir būti keičiama, ją Darbuotojui nurodo Darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini) “ saugomuose objektuose bei renginiuose)“. Be to, Darbuotojas buvo supažindintas su Saugos darbuotojo pareigų ir teisių instrukcija, kurioje nurodyta, jog Saugos darbuotojai dirba rotaciniu principu UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose, visoje Lietuvoje, Apsaugos darbuotojo (-os) pareiginių nuostatų 1.8. punkte taip pat numatyta, jog „apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, privalo dirbti Darbdavio nurodytu laiku nurodytoje vietoje. Apsaugos darbuotojai dirba rotaciniu principu UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose ir renginiuose visoje Lietuvoje. Darbuotojų darbo dienos, pietų ar papildomų pertraukų pradžios ir pabaigos laiką nustato Darbdavys darbo grafikuose. <...> Toks rotacinis principas nurodytas tiek dėl to, kad apsaugos darbuotojai vieni kitus pavaduoja ligos ar atostogų laikotarpiu, tiek dėl to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai pageidauja, jog apsaugos darbuotojai būtų budrūs, saugotų turtą nuo galimų vagysčių, kam galėtų kliudyti pernelyg draugiški santykiai su klientų darbuotojais, užsimezgę dėl ilgalaikio darbo toje pačioje vietoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuo pat darbo santykių pradžios Atsakovui buvo žinoma, jog Darbo sutartyje ir Darbdavio lokaliniuose aktuose nurodyta, jog Darbuotojo darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomi objektai visoje Lietuvoje - vykdydamas minėtą sutartį Atsakovas yra saugojęs ne tik Marijampolėje esantį objektą, bet ir vykęs vykdyti funkcijų kituose miestuose vykusiuose renginiuose, taigi, su tokiomis Darbo sutarties sąlygomis Atsakovas sutiko ne tik ją pasirašydamas bei pasirašytinai susipažindamas su Darbdavio lokaliniais aktais, bet ir ją vykdydamas, be jokių atskirų Darbdavio įsakymų vykdamas į saugomus renginius kituose miestuose. Taigi, Darbuotojo atsisakymas atvykti į darbo funkcijų atlikimo vietą Kaune (jeigu toks nurodymas būtų Darbdavio nepakeistas) turėtų būti pripažįstamas nepagrįstu. Antra, net jeigu laikyti, kad 2020 m. vasario 20 d. Darbuotojui pateikus darbo grafiką, kuriame nurodyta jo darbo funkcijų atlikimo vieta Kauno mieste, buvo inicijuotas būtinųjų Darbo sutarties sąlygų pakeitimas, tai vadovaujantis LR DK 45 str. 2 d., Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Darbuotojui 2020 m. balandžio 6 d. vykusio susitikimo metu Darbdavys ne kartą nurodė, jog nepageidauja pasinaudoti jam suteikta teise nutraukti Darbo sutartį LR DK 57 str. numatyta tvarka, taigi, akivaizdu, jog Darbdavys nusprendė nekeisti Darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietos ir Darbuotojas turėjo pareigą darbo grafike nurodytu metu atvykti į Marijampolėje saugomą objektą. Jeigu, visgi Darbuotojas būtų manęs, kad jo Darbo sutarties būtinosios sąlygos yra pakeistos, jis nuo 2020 m. vasario 20 d. turėjo teisę kreiptis į DGK, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą, tačiau to iki pat Darbo sutarties nutraukimo nepadarė. Taigi, minėtu neveikimu Darbuotojas arba pripažino, jog keičiant darbo funkcijų atlikimo vietą nėra keičiamos būtinosios Darbo sutarties sąlygos, arba nelaikė, jog Darbdavys įgyvendino Darbo sutarties sąlygų pakeitimą, t.y. laikė, jog turi pareigą tęsti apsaugos darbuotojo funkcijų vykdymą Marijampolėje saugomame objekte. Trečia, kaip pripažino Atsakovas, darbuotojų rotacijos klausimas 2020 m. balandžio 6 d. susitikimo pabaigoje išnyko, t.y. Ieškovas, siekdamas neeskaluoti konflikto su Darbuotoju, nusprendė, jog jo darbo funkcijų atlikimo vieta išliks Marijampolėje, o minėtame saugomame objekte suformuotas darbo grafikas kitiems apsaugos darbuotojams bus pakeistas. Deja, bet Darbuotojas, būdamas informuotas, jog 2020 m. balandžio 7 d. privalo atvykti į Marijampolėje saugomą objektą, jame nepasirodė ne tik minėtą pamainą, bet ir sekančią 2020 m. balandžio 11 d. pamainą. Minėtu metu Darbuotojas jau dirbo kitoje darbovietėje ir tikėtina, jog darbas dvejose darbovietėse būtų viršijęs maksimalaus darbo laiko režimo reikalavimus. Dėl minėtų priežasčių, Darbuotojo nepasirodymas Marijampolėje saugomame objekte yra laikomas nepagrįstu. Darbuotojas, nesutikęs dirbti nei Kaune, nei Marijampolėje, nesielgė racionaliai, manydamas, jog yra neteisėtai pakeistos jo darbo sąlygos nesinaudojo LR DK numatytomis jo teisių gynimo priemonėmis, o tiesiog neatvyko į darbą be jokios pateisinamos priežasties, dėl ko jo elgesys pagrįstai pripažintas pravaikštomis ir įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nulėmęs Darbo sutarties nutraukimą LR DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Nagrinėjamu atveju Ieškovas kategoriškai nesutinka, jog Darbo sutartis su Darbuotoju buvo nutraukta neteisėtai, visgi, jeigu Teismas nustatytų priešingas aplinkybes, manome, jog egzistuoja svarbios aplinkybės, kurių pagrindu Atsakovui neturėtų būti priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (bet ne ilgiau kaip už vienus metus), kadangi jis dar tebesitęsiant darbo santykiams su Ieškovu (kurie nutraukti 2020-04-14) 2020 m. balandžio 8 d. įsidarbino naujoje darbovietėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), dėl ko nepatyrė jokių praradimų dėl Darbo sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, jeigu Teismas spręstų priteisti Atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, prašo jį sumažinti dėl kelių priežasčių: 1) priteistina suma turėtų kompensuoti darbuotojo patirtus praradimus dėl neteisėto atleidimo, tuo tarpu ginčo situacijoje Atsakovas jokių praradimų nepatyrė, nes dar bedirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino kitoje darbovietėje, kur gavo darbo užmokestį (siekiant įvertinti galimų praradimų nebuvimą, prašome iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išreikalauti duomenis apie Atsakovo gautas pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki šiol); 2) vidutinio darbo užmokesčio priteisimas neatitiktų lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, nes Darbo sutartis nutraukta išimtinai dėl Atsakovo nerūpestingumo ir neveikimo - neatėjimo į darbą be jokių pateisinamų priežasčių, esant informuotam, jog toks elgesys bus laikomas pravaikšta ir vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Be to, Darbuotojas atsisakė nutraukti Darbo sutartį šalių sutarimu, išmokant jam dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kas iš esmės vertintina kaip Darbuotojo siekis praturtėti teisminio proceso metu, gaunant vidutinį darbo užmokestį už neva priverstinės pravaikštos laiką (e. b. l. 1-7).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys pareikštas neteisingai vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, nurodant neatitinkančius tiesos motyvus, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškinio faktinėse aplinkybėse pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Ieškovas teigia, jog siekė užbaigti konfliktą ir pateikė atsakovui naują grafiką, kuriame buvo nurodyta, jog jo darbo vieta Marijampolėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau iš 2020 m. balandžio 6 d. susitikimo metu vykusio pokalbio įrašo ir darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) aišku, jog toks grafikas nebuvo pateiktas. Pokalbio metu ieškovas kelis kartus teigė, kad grąžinti atsakovą į Marijampolę nėra galimybių, nėra vietų: „Marijampolė užkomplektuota, aš neturiu ką išvyti“, „dabar mes pasiūlymą turime tik vieną variantą - Kaune išleisti kažką atostogų ir žiūrėt kaip Marijampolėje viskas rutuliosis“. Taip pat ieškovas teigia, jog prašė raštu paaiškinti, kodėl atsisako dirbti ir senojoje darbo funkcijų atlikimo vietoje nors nei pokalbio metu, nei prašyme pasiaiškinti raštu nebuvo nei karto prašoma paaiškinti, kodėl atsakovas atsisako dirbti senojoje darbo funkcijų atlikimo vietoje. Prie minėto grafiko neegzistavimo fakto prisideda ir 2020 m. balandžio 6 d. aktas dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus kuris, kaip darbo ginčų komisija nustatė, yra vertintinas kritiškai, kadangi iš šio akto negalima nustatyti, kokių konkrečiai dokumentų nepasirašė atsakovas ar su kuo sutiko ar nesutiko. Komisija nenustatė, kokio grafiko nepasirašė atsakovas, nors iš įrašyto pokalbio galima spręsti, kad atsakovui buvo teikiamas tik darbo grafikas, nurodantis darbo laiką Kaune, objekte (duomenys neskelbtini). Šių argumentų visuma įrodo, jog minimas grafikas pokalbio metu nebuvo pateiktas, o sufabrikuotas post factum, todėl tolimesni argumentai, keliami remiantis šio grafiko egzistavimu yra atmestini. Ieškovo teiginys, jog atsakovas iš tiesų siekė būti atleistas, kadangi ginčo metu jis jau dirbo kitoje darbovietėje, todėl jo nebetenkino ir grįžimas į tą pačią darbo funkcijų atlikimo vietą, yra tik ieškovo fantazijos rezultatas. Faktas, kad atsakovas dar ginčo metu įsidarbino kitoje darbovietėje negali būti naudojamas pagrįsti atsakovo siekių. Kaip jau konstatavo darbo ginčų komisija, kad šiuo atveju atsakovas į darbą pas ieškovą negali būti grąžintas, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, dėl ko gali nukentėti ir kitų įmonės darbuotojų bei darbdavio interesai. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į dar vieną aplinkybę, apie kurią kalbama ieškinyje. Čia teigiama, kad darbdavys sutiko išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką, tačiau atsakovas nesutiko su tokiomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, nurodydamas, kad darbdavio atstovai yra aferistai. Paaiškinu, kad darbdavys pateikė man pasirašyti keturis egzempliorius susitarimo nutraukti darbo sutartį, pasidomėjus, kodėl tiek daug dokumento egzempliorių ir pabandžius nufotografuoti, šie dokumentai buvo staigiai paimti ir daugiau man jau nesiūlė nieko pasirašyti. Spėjau pastebėti, jog du man teikto pasirašyti susitarimo nutraukti darbo sutartį buvo su sąlyga išmokėti dviejų mėnesių išeitinę pašalpą, du - be tokios sąlygos. Apie šį pastebėjimą garsiai pasakius direktoriui, dokumentai buvo paimti. Manau, tai, kad aš pastebėjau tokį man teikiamų pasirašyti susitarimų skirtumą, ir iššaukė darbdavio nepasitenkinimą. Suprantu, šios aplinkybės neįrodysiu, nes darbdavys tai neigia ir tik mane kaltina nesąžiningumu. Ši aplinkybė tik pagrindžia mano siekį negrįžti į darbą šioje įmonėje, nes, kaip darbuotojas, jautiesi negerbiamas, tik garsiai deklaruojama apie darbdavio gerus tikslus ir siekius. Pažymėtina, kad ieškovas neteisingai taiko DK 58 str. Šis teisės aktas, kaip ir pats ieškovas nurodo, yra viena iš būtinųjų sąlygų šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį, tai yra darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Šioje situacijoje ieškovas nekreipė dėmesio į atsakovo ne kartą pateiktus paaiškinimus apie ieškovo neteisėtus veiksmus, nepagrįstus reikalavimus ir priežastis dėl galimai padarytų pažeidimų. Darbo ginčų komisija šį faktą patvirtino, jog ieškovas visiškai neanalizavo atsakovo pateikto paaiškinimo, kuriame atsakovas aiškiai išdėsto savo poziciją dėl ieškovo reikalavime pasiaiškinti nurodytų galimai padarytų pažeidimų. Todėl akivaizdu, kaip ir darbo ginčų komisija konstatavo, ieškovas, priimdamas sprendimą atleisti atsakovą iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., neatsižvelgė tiek į atsakovo paaiškinimą teiktą 2020-04-09, tiek į kitus objektyvius įrodymus. Ieškovo šiuo atveju neteisėti veiksmai - tai atsakovo darbo vietos pakeitimas nesilaikant DK 44 str., 45 str. nuostatų. Darbo ginčų komisija pritarė, kad ieškovas turėjo atsakovo darbo sutartyje daryti pakeitimą ir tik jam esant bei ieškovui sutikus organizuoti darbą kitame saugomame objekte Kaune. Akivaizdu, jog ieškovas iki šiol laikosi pozicijos, kad raštiško atsakovo sutikimo nereikėjo, kadangi atsakovą perkeliant dirbti Kaune darbo sutarties sąlygos nėra keičiamos. Tačiau atsakovas savo atsakymuose ieškovui yra ne kartą paaiškinęs, kodėl visgi keičiasi darbo sąlygos, o vėliau ir darbo ginčų komisija pritarė atsakymuose išdėstytams argumentams, kad ieškovas, keisdamas atsakovo darbo vietą iš Marijampolės į Kaune ieškovo saugomą objektą (duomenys neskelbtini), turėjo pakeisti ir darbo funkcijos atlikimo vietą, nes tai buvo esminė darbo sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad ieškovo organizaciniai patvarkymai, pagal kuriuos atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta perkeliama iš Marijampolėje esančio o objekto į Kaune esantį objektą, visais aspektais yra traktuotini kaip atsakovo perkėlimas dirbti į kitą vietovę. Darbo sutartyje nebuvo įtvirtintas išankstinis darbuotojo sutikimas būti perkeltam dirbti į kitą vietovę. Atsakovo nuomone, ieškovas piktnaudžiauja darbo sutarties sąlygų, kurias pats ir rengė, abstraktumu. Pagal darbo sutarties 1.1 punktą darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir būti keičiama, ją darbuotojui nurodo darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose bei renginiuose). Tačiau minėtos darbo sutarties nuostatos negalima interpretuoti kaip susitarimo dėl darbo kitoje vietovėje. Darbas kitame objekte nereiškia darbo kitoje vietovėje. Ieškovas darbo sutartį aiškina taip, kaip jam šiuo atveju patogu, t.y. kad, darbuotojas gali išdirbti vienoje, pastovioje vietovėje beveik penkis metus, kuri jam yra šalia jo gyvenamosios vietos ir staiga gali būti perkeltas į kitą darbovietę, esančią kitame Lietuvos gale, arba šiuo atveju, apie 65 kilometrai nuo buvusios darbovietės, ir tai nebus traktuojama kaip pasikeitusi darbo sutarties būtinoji sąlyga. Tačiau atsakovas darbo sutartyje nėra išreiškęs valios dėl darbo kitoje vietovėje. Ir darbo sutarties 1.1 punkto negalima aiškinti, kaip šalių susitarimo dėl darbo kitoje vietovėje. Tolimesni ieškovo argumentai dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką yra grindžiami teisės aktais ir juos aiškinančia teismų praktika, kurie ginčo kilimo momentu buvo negaliojantys. Ieškovas prašo teismui nusprendus priteisti iš ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, jį sumažinti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ne atsakovas siekė ginčą su darbdaviu spręsti teisminiu keliu. Darbdavys pradžioje konflikto turėjo išlikti sąžiningu, vadovautis protingumo ir teisingumo principais, ir atleisti atsakovą iš darbo pagal įstatymą, o ne pagal savo įsitikinimus esant neklystančiu ir teisingu darbdaviu. Atsakovas siekia ne praturtėti darbdavio sąskaita, o įrodyti, jog prieš įstatymą visi lygūs ir atsakingi už savo veiksmus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas mažinti atsakovui priteistinos sumos už priverstinės pravaikštos laiką, turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas. Daugelį atsiliepime į ieškinį nurodomų aplinkybių patvirtina 2020-04-06 garso įrašas, kuris buvo pateiktas Darbo ginčų komisijai. Pripažintina, kad yra tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme remtis Darbo ginčų komisijos surinktais ir jai pateiktais įrodymais. Atsakovas prašo teismo iš Darbo ginčų komisijos išreikalauti darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, įskaitant atsakovo V. G. pateiktą garso įrašą (b. l. 18-19).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. D. B. nurodė, kad grafike nesikeitė darbo sutarties sąlygos, jame buvo nurodyta, jog atsakovas turi atvykti į Kaune saugomą objektą. Atsakovas kategoriškai atsisakė tai daryti. Pakeisti darbo vietą buvo užsakovų reikalavimas, kadangi tas pats asmuo negali saugoti vieno objekto ilgą laiką. Atsakovas yra pasirašytinai susipažinęs, jog turės dirbti įvairiuose objektuose ir per penkerius metus jokių nusiskundimų nebuvo. Atsakovas po pokalbio įmonės administracinėse patalpose, savo darbo vietoje nepasirodė, nepateikė savo galutinio sprendimo. Ieškovė nežinojo, kad atsakovas dirba kitoje įmonėje (2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 21 sek. – 4 min. 23 sek., 5 min. 03 sek. – 33 min. 20 sek.). 

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti (2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 31 sek. – 4 min. 35 sek.).

Atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovė pateikia melagingus faktus. Viskas prasidėjo tuomet, kai jam buvo liepta vykti dirbti į barą nuo 22 val. iki 5 val., nors jis tik buvo grįžęs iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame budėjo parą. Direktoriui jis pasakė nevyks ten dirbti, kadangi nepajėgs dvi naktis iš eilės be miego išdirbti. Nuo to laiko prasidėjo spaudimas iš darbdavio, sekimas darbo vietoje, kontroliavimas. Jam dirbant poste atėjo kitas žmogus ir pareiškė, kad dabar jis ten dirbs, dėl patirto streso jam pablogėjo sveika ir jis susirgo. Direktorius nesutiko kompensuoti važinėjimo į Kaune esantį objektą, pasiūlė važinėti autobusu. jis nesutiko pasirašyti, nes buvo pakeistos darbo sąlygos. Darbo nutraukimo sutartis buvo pateikta klaidinga, kadangi skyrėsi kai kurie lapai (2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas 48 min. 50 sek. – 1 val. 19 min. 06 sek.).

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė reikalavo atsakovo dirbti pagal grafiką, kuris dar negaliojo. Ieškovas atsakovui siūlė dirbti kitoje gyvenamojoje vietovėje, tokia sąlyga turėjo būti suderinta raštu, bet jokio sutikimo nebuvo. Atsakovas pokalbio metu su įmonės direktoriumi, nurodė, jog nori dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau direktorius nurodė, kad ten darbo vietos atsakovui jau nėra. Byloje pateiktas darbo grafikas neatitinka to, kuris buvo aptariamas ieškovės ir atsakovo pokalbio metu (2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas 33 min. 50 sek. – 47 min. 45 sek.).

Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovas ilgą laiką buvo nedarbingume, buvo susitarta susitikti 2020 m. balandžio 6 d. Atvykus atsakovui buvo kalbama apie jo sveikatą, pasiūlė pasirašyti darbo grafiką, apie naują darbo vietą Kaune, jis nesutiko su visais pasiūlymais. Visi dokumentai buvo sudėti ant stalo, buvo siūloma atsakovui parašyti kokių sąlygų jis nori. Jam buvo suteikta galimybė apsispręsti ką daryti. Didžiąja dalį dokumentų jis neskaitė, tik darbo sutarties nutraukimo sutartį paskaitė, ant jokių dokumentų nepasirašė. Išeidamas jis pasakė ,,darykit ką norit, atleiskit už pravaikštas“. Tą dieną jis nenurodė, jog dirbs kitus. Siūlyta buvo dirbti ir Kaune ir tame pačiame objekte Marijampolėje. Buvo siūlomas konkretus darbo grafikas, bet ar jis buvo parengtas iš anksto ar toje pačioje vietoje parengė neatsimena. Jie turėjo prašymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos rotuoti darbuotojus. Iš to pokalbio nėjo suprasti, jog atsakovui neliko darbo vietos Marijampolėje. Pokalbyje dalyvavo įmonės direktorius, ji, vyr. buhalterė ir atsakovas (2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 21 min. 00 sek. – 1 val. 34 min. 38 sek.). 

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, jog 2020 m. balandžio 6 d. atsakovas atvyko į administracijos patalpas dėl išėjimo iš darbo. Atsakovui buvo siūloma pasirašyti darbo grafiką, kelis variantus darbo nutraukimo sutarčių, tačiau jis nieko nepasirašė ir pasakė rašykite ką norite. Ji dalyvavo tame pokalbyje ir matė kokie dokumentai teikiami atsakovui. Girdėjo kai išeidamas atsakovas sakė rašyti jam pravaikštas. Pokalbyje dalyvavo įmonės direktorius, ji, personalo vadovė ir atsakovas. Darbo vieta atsakovui pagal grafiką buvo numatyta Kaune. Daugiau grafikų ji nematė. Atsakovui buvo pasakyta grįžti į pagrindinę darbo vietą (2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 36 min. 55 sek. – 1 val. 43 min. 00 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-09 tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. G. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose, 2018-04-20 sudarytas ,,Susitarimas dėl darbo sutarties išdėstymo nauja redakcija“, pagal kurią buvo sudaroma neterminuota darbo sutartis, nurodoma, jog darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir gali būti keičiama, ją darbuotojui nurodo darbdavys (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose ir renginiuose. Nuolatinė atsakovo darbo vieta nuo pat darbo sutarties sudarymo dienos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolėje. 2020-02-20 ieškovė el. paštu atsakovui atsiuntė 2020 m. kovo mėnesio darbo laiko grafiką, kuriame saugomas objektas nurodomas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas nuo 2020-02-25 iki 2020-04-03 buvo nedarbingas. 2020-02-26 atsakovas ieškovei pateikė raštą ,,Dėl darbo sąlygų pakeitimo“, kuriame nurodė, jog yra pakeistos darbo sąlygos be atsakovo sutikimo. 2020-02-26 ieškovė pateikė atsakovui atsakymą, kuriame nurodė, kad nei darbo sutarties sąlygos, nei darbo laiko rėžimas nėra keičiama, keičiasi tik atsakovo darbo funkcijų atlikimo vieta, kaip numatyta darbo sutartyje ir pakvietė atsakovą, pasibaigus jo nedarbingumui, atvykti į ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ administraciją, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, pokalbiui dėl darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimo bei su tuo susijusių detalių. 2020-03-03 atsakovas V. G. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą į 2020-02-26 ieškovės laišką, kuriame nurodė, jog buvo padaryti darbo sąlygų pakeitimai, kadangi buvo pakeista darbo vieta, o tokį pakeitimą galima atlikti tik su darbuotojo raštišku sutikimu. 2020-04-06 atsakovas nuvyko pokalbiui į ieškovės buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pokalbyje dalyvavo ieškovės direktorius D. B., administracijos vadovė R. A. ir vyr. buhalterė A. M.. Pokalbio metu ieškovas nurodė nesutinkantis dirbti naujame objekte Kaune, kadangi tai yra esminis darbo sąlygų pakeitimas, kuris nebuvo suderintas su juo. 2020-04-06 ieškovės akte ,,Dėl atsisakymo dirbti ir pasirašyti dokumentus“ nurodyta, jog atsakovas atsisakė pasirašyti darbo grafiką, kurį jam pateikė įmonės direktorius D. B. ir administracijos direktorė R. A.. 2020-04-06 ieškovė pateikė atsakovui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu bei susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, kurį atsakovas V. G. atsisakė pasirašyti. 2020-04-06 susitarime nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nurodyta nuo 2020-04-06 nutraukti su atsakovu darbo sutartį pagal DK 54 str. ir išmokėti atsakovui dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį. Elektroniniame laiške atsakovui nurodyta perskaityti įsakymo sąlygas ir persiųsti pasirašytą įsakymą. Tą pačia dieną (2020-04-06) ieškovė surašė aktą ,,Dėl atsisakymo dirbti ir pasirašyti dokumentus“ pasirašytą direktoriaus D. B., administracijos vadovės R. A., vyr. buhalterės A. M.. Akte nurodo, jog atsakovas atsisakė pasirašyti dokumentus, reikalavo atleisti jį už pravaikštas. 2020-04-07 ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovui reikalavimą pasiaiškinti raštu, kuriame prašoma nurodyti atsisakymo dirbti ieškovės įmonėje priežastis. 2020-04-09 atsakovas V. G. pateikė atsakymą į ieškovės reikalavimą pasiaiškinti, kuriame nurodė, jog jo padaryti darbo pareigų pažeidimai yra niekuo nepagrįsti. 2020-04-14 R. M. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos posto vyr. apsaugos darbuotoja surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, jog V. G. nuo 2020-04-06 iki 2020-04-14 nebuvo atvykęs į darbą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste ir apie tai informuotas apsaugos vadovas R. R.. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius 2020-04-14 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fiksavimo ir V. G. atleidimo iš darbo nuo 2020-04-14 pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., išmokant jam kompensaciją už 50,35 darbo dienų nepanaudotas kasmetines atostogas bei neišmokėtą darbo užmokestį, nuo 2020-04-07 iki 2020-04-14 dienas laikyti pravaikštomis. Tą pačią dieną 2020-04-14, 09.38 val. ieškovė išsiuntė el. laišką atsakovui su pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą. 2020-05-05 atsakovas V. G. pateikė prašymą Valstybinei darbo inspekcijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus II-oji darbo ginčų komisija 2020-06-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino V. G. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu ir nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. G. naudai 1335,32 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir po 35,14 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2020-06-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, taip pat išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. G. naudai 1468,86 Eur neatskaičius mokesčių, dviejų mėnesių kompensaciją už neteisėtą atleidimą ir darbo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (atsakovo) atleidimo iš darbo DK 58 str. 2 d. 1 p., pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

DK 58 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 str. 2 d.). Pagal DK 58 str. 3 d. 1 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017-07-01 galiojusios redakcijos DK 235 str., kurio 2 d. 9 p. iš esmės atitinka DK 58 str. 3 d. 1 p. ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 str. – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

Remiantis DK 58 str. 5 d., sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. DK 214 str. 3 d. nustato, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad pagrįstai ir teisėtai nutraukė su atsakovu darbo sutartį, pastarajam nesutikus dirbti pagal pateiktus darbo grafikus bei nuo 2020-04-07 iki 2020-04-14 neatvykus į darbą be svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad ieškovės 2020 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atsakovui pravaikštos fiksuotos nuo 2020-04-07 iki 2020-04-14. Atsakovas tvirtina, kad, su įsakymu dėl atleidimo jis nebuvo supažindintas, be to šio fakto neneigia ir pati ieškovė. Ieškovės manymu, jai užteko išsiųsti atsakovui pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nenurodant dėl kokio pažeidimo ar pažeidimų darbo sutartis yra nutraukiama.

Pažymėtina, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/248/2018). 

DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos, atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 straipsnis). Nurodytame straipsnyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo darbo apmokėjimo ir kiti principai. DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-243-248/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas nuolatos dirbo saugomame objekte UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Marijampolėje, keletą kartų vyko papildomai dirbti į renginius kituose miestuose. Taip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė ir pats atsakovas, tačiau nuolatinė atsakovo darbo vieta buvo Marijampolėje. Ieškovės atstovas teigė, jog 2020 m. balandžio 6 d. vykusiame pokalbyje su atsakovu jam buvo siūlomas ne tik naujas darbo grafikas darbui Kaune, bet ir Marijampolėje, tačiau atsakovas nesutiko dirbti nei viename saugomame objekte. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovui siūlė važiuoti aprodyti saugomą objektą Marijampolėje, tačiau pats atsakovas nesutiko su tokiu pasiūlymu. Teismas atmeta tokius ieškovės argumentus, kadangi ieškovės atstovas neįrodė kada buvo sudarytas kitas darbo grafikas darbui Marijampolėje. Teismo posėdžio metu nei pats ieškovės atstovas įmonės direktorius, nei administracijos vadovė negalėjo tiksliai nurodyti kada buvo sudarytas ir kas sudarė naująjį darbo grafiką darbui Marijampolėje. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog jam buvo siūloma dirbti Kaune esančiame saugomame objekte. Todėl darytina išvada, jog ieškovė atsakovui pateikė tik darbo grafiką darbui (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ieškovės atstovas teigia, kad darbuotojas be pateisinamos priežasties, laikotarpiu nuo 2020-04-07 iki 2020-04-14 neatvyko į darbą, dėl šios priežasties darbdavys buvo priverstas 2020 m. balandžio 14 d. darbo santykius DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Įvertinus aukščiau išdėstytas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė neanalizavo 2020-04-09 atsakovo pateikto paaiškinimo, klaidingai 2020-04-07 reikalavime pasiaiškinti nurodo, jog atsakovas nuo 2020-04-04 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas iki 2020-04-03 sirgo ir su juo buvo susitarta išspręsti susidariusią situaciją 2020-04-06 ieškovės buveinėje Kaune. Pagal byloje pateiktą 2020 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį atsakovas nuo 2020-04-01 iki 2020-04-03 sirgo, nuo 2020-04-04 iki 2020-04-05 dienos turėjo dvi poilsio dienas, 2020-04-06 pažymėta 2 valandos darbo, o nuo 2020-04-07 iki 2020-04-17 pažymėtos pravaikštos. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė pateikė reikalavimą atsakovui paaiškinti neatvykimų į darbą priežastis laikotarpiu nuo 2020-04-07 iki 2020-04-14

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsakovas iš tiesų siekė būti atleistas, todėl jo nebetenkino grįžimas į tą pačią darbo funkcijų atlikimo vietą. Tokie ieškovės atstovo teiginiai vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama stiprioji darbo santykių šalis, manydama, kad nėra padariusi jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, neturėjo pagrindo atsakovo atsisakymą pasirašyti dokumentus bei atsisakymą dirbti Kaune ir Marijampolėje saugomuose objektuose traktuoti kaip darbuotojo siekimą būti atleistam. Iš į bylą pateiktų šalių dokumentų akivaizdu, kad atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo nesutikimą tęsti darbo santykius ir reikalavo įforminti jo atleidimą bei tinkamai su juo atsiskaityti, kas rodo, kad dėl darbo santykių tęsimo nebebuvo suderintos abiejų šalių valios, o darbo sutartis, kaip minėta, yra dviejų šalių – darbuotojo ir darbdavio – susitarimas dėl darbo. Ieškovės atstovas nurodė, kad, atsakovui nebepageidaujant tęsti darbo santykių, atsakovui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tokia ieškovės pozicija patvirtina aplinkybę, kad ieškovė buvo suinteresuota darbo sutarties su atsakovu nutraukimu. Vėlesnis ieškovės elgesys – o būtent pravaikštų atsakovui žymėjimas dėl jo neatvykimo į darbą, žinant, kad atsakovas nebesutinka tęsti darbo santykių ir atsakovui reikalaujant įforminti jo atleidimą – vėlgi tik patvirtina minėtą aplinkybę dėl siekio nutraukti darbo santykius su atsakovu.

Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais (DK 2 str. 1 d.). Kaip teisingai pažymėjo Darbo ginčų komisija savo sprendime, DK 24 str. 1 d. numato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl darbo santykių nutraukimo, t. y. ieškovei vienašališkai pakeitus darbo funkcijų atlikimo vietą ir vėliau nutraukus darbo sutartį su atsakovu, o atsakovui nematant galimybių toliau dirbti ieškovės įmonėje ir aiškiai išreiškus tokią poziciją bei pasikreipus į Darbo ginčų komisiją, ginčijant minėtą darbdavio sprendimą, atsakovas dėl pateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2020-04-07 iki 2020-04-14 nevyko į darbą, o ieškovė nepagrįstai minėtu laikotarpiu atsakovui fiksavo pravaikštas. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas pripažįsta, kad darbuotojas (atsakovas) 2020 m. balandžio 14 d. DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu iš darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas, įvertinęs tai, kad darbuotojas Darbo ginčų komisijai teiktame prašyme prašė jo negrąžinti į darbą, to nepageidavo ir teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybes, sprendžia, kad grąžinti atsakovą į darbą yra netikslinga ir į darbą jo negrąžina. Tokiu atveju, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovo atžvilgiu taikytina DK 218 str. 4 d. ir spręstina dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovui neturėtų būti priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kadangi atsakovas dar tebesitęsiant darbo santykiams su ieškove įsidarbino naujoje darbovietėje dėl ko nepatyrė jokių praradimų dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismui nusprendus pritiesti atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką prašo jį sumažinti motyvuodama tuo, jog atsakovas nepatyrė jokių praradimų, nes dirbo kitoje darbovietėje, taip pat darbo sutartis su atsakovu nutraukta dėl jo nerūpestingumo ir neveikimo. Įvertinus aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. 

DK 218 str. 4 d. nustatyta, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo ginčų komisijai pateikta 2020-05-11 pažyma, atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 35,14 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo atsakovo atleidimo iš darbo 2020-04-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021-04-26 yra 267 darbo dienų, todėl, vadovaujantis DK 218 str. 4 d., už šį laikotarpį atsakovui priteistina 9382,38 Eur neatskaičius mokesčių (35,14 Eur x 267 d. d.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, taip pat po 35,14 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021-04-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Atsakovas pas ieškovę išdirbo ilgiau kaip 4 metus, todėl jam priteistina 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Bylos duomenimis atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 734,43 Eur neatskaičius mokesčių, todėl priteistina 1468,86 Eur neatskaičius mokesčių (734,43 Eur x 2 mėn.) dydžio kompensacija, susijusi su darbo santykių trukme (DK 218 str. 4 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį suformulavo prašymą priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokių išlaidų pagrindžiančių dokumentų iki pastarojo teismo sprendimo priėmimo nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo V. G. 2020 m. balandžio 14 d. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p., neteisėtu.

Laikyti, kad tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. G. 2015 m. liepos 9 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 4 d. ir 6 d. šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9382,38 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. balandžio 26 d., ir po 35,14 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1468,86 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją, susijusią su darbo santykių trukme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                                  Vitalijus Krivičius