Civilinė byla Nr. A2-823-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13837-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.4.6

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-5640-1026/2022 pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovams N. E. J., R. J. ir E. P. dėl paveldėjimo teisės gynimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys – notarė I. J. ir G. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja R. P. 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017; 2) panaikinti 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį dalyje, kurioje parašyta, kad pareiškėja R. P. dovanoja savo motinai N. E. J. paveldėjimo ir turtines teises, likusias po pareiškėjos tėvo J. J. mirties; 3) įpareigoti Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarę I. J. ir Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, liudijantį visoms institucijoms, kad 2016 m. vasario 19 d. Kauno miesto 11-ajame notarų biure pareiškėja savalaikiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytu terminu notariškai priėmė savo mirusio tėvo J. J. palikimą po jo mirties, jai priklausantį pagal paveldėjimo teisės ir restitucijos įstatymus.

2.       Pareiškėja prašė atnaujinti procesą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai, ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad nežinojo, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 ir Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017 pažeis Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, pareiškėjos konstitucines teises į teisingą teismą Lietuvoje, Europos žmogaus teisės viršenybės, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir geros moralės viršenybės ir bendrosios teisės ir ypatingosios teisės taikymo principus ir įstatymus. Be to, sprendime buvo netinkamai taikytos procesinės ir materialinės teisės normos.

3.       Suinteresuotas asmuo N. E. J. prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad prašymas neatitinka minimalių tokiam prašymui keliamų reikalavimų (prašymą R. P. vardu pateikė jos atstovas R. M., tačiau jis nepateikė aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo diplomo, dėl ko konstatuotina, kad jis neturi teisės teikti prašymą), senaties terminas prašymui pateikti yra praleistas, o ir pats prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3039-877/2017 procesą yra nepagrįstas.

4.       Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos prašymą pirmosios instancijos teismui nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. P. prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017.

6.       Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo pateikti ir nenurodė, jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja nurodė, jog ji nežinojo, kad Kauno apylinkės teismui bei Kauno apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-3039-877/2017 rašytinio proceso tvarka jos atžvilgiu bus pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir jos konstitucinės teisės į teisingą teismą, tačiau, teismo vertinimu, apie šias pareiškėjos nurodomas aplinkybes jai galėjo ir turėjo būti žinoma jau nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (kai Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą). Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja galėjo pateikti vėliausiai iki 2018 m. kovo 15 d. Teismas akcentavo, kad pareiškėja 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. kovo 14 d. kasaciniais skundais kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir, nors kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti, akivaizdu, kad pareiškėja, atstovaujama profesionalios teisininkės advokatės, buvo pasirinkusi kitą būdą peržiūrėti priimtus teismų sprendimus. Kita vertus, nors vėliau, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. ji kreipėsi ir dėl proceso atnaujinimo, tačiau šie prašymai buvo grąžinti pareiškėjai. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas (trečias) R. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 buvo pateiktas tik 2021 m. gruodžio 8 d., tai yra praėjus daugiau nei trims metams nuo paskutinio prašymo atnaujinti procesą.

7.       Teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 9 d. nutartyje pasiūlius pareiškėjai nurodyti aplinkybes ar pareiškėja nėra praleidusi termino pareiškimui pateikti, suformuluoti prašymą dėl pareiškimo padavimo termino atnaujinimo, nurodant jo praleidimo priežastis bei jas pagrindžiant, pareiškėja 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą (DOK-19746), kuriame nurodė, kad termino ji nėra praleidusi. Ir nors po trijų dienų, t. y. 2022 m. vasario 14 d. prašyme (DOK-20105) pareiškėja jau suformulavo prašymą atnaujinti galimai praleistą terminą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima pagrįstai svarstyti, jog kokios nors objektyvios kliūtys sutrukdė pareiškėjai laiku pateikti prašymą ir todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis.

8.       Kita vertus, teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, nes paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai, bei kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nei viename iš savo teiktų prašymų konkrečiai nenurodė kokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos, paaiškėjo ir nenurodė konkrečių, netinkamai taikytų procesinių bei materialinių teisės normų, nepagrindė jų netinkamo taikymo fakto.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu, pateiktu 2022 m. kovo 25 d., pareiškėja R. P. ir jos atstovas pagal 2016 m. birželio 16 d. įgaliojimą R. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-5640-1026/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 8 d. prašymą (DOK-157511). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 5 punkte surašė ne visus procesinius šios civilinės bylos dokumentus, patvirtinančius 2021 m. gruodžio 8 d. prašymo pagrįstumą, dėl ko galimai su jais nesusipažino ir nevertino;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino R. M. 2021 m. lapkričio 26 d. skunde, adresuotame Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui D. V., nurodytų argumentų;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl oficialiosios konstitucinės doktrinos, teisės viršenybės, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir geros moralės principų bei dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-220-259/2022, nurodytų teisinių argumentų ir konstatuotų aplinkybių;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino, kuris, jeigu, teismo nuomone, ir yra praleistas, tai jis praleistas dėl svarbių priežasčių, nurodytų pareiškėjos 2022 m. vasario 14 d. pareiškime (DOK-20105) ir jo prieduose.

10.       Atsiliepime suinteresuotas asmuo N. E. J., atstovaujama advokato J. K., prašo atmesti pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Priešingai nei nurodo pareiškėja R. P. atskirajame skunde, pareiškėjos į bylą pateiktame 2022 m. vasario 14 d. pareiškime jokios termino praleidimo priežastys nėra nurodytos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja į byla nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima pagrįstai svarstyti, jog kokios nors objektyvios kliūtys sutrukdė pareiškėjai laiku pateikti prašymą ir todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis;

2.2.                      Atsižvelgiant į pareiškėjos į bylą pateiktus dokumentus, tame tarpe ir į 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, matyti, jog pareiškėja savo pateikiamuose procesiniuose dokumentuose apsiriboja tik abstrakčiais nepagrįstais teiginiais, nenurodydama jokio teisinio ar faktinio pagrindo;

2.3.                      Pareiškėja CPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka neįrodžiusi savo reikalavimų pagrįstumo, neturi jokio pagrindo reikalauti tų pačių aplinkybių vertinimų dar kartą vien dėl to, jog pasikeitė pareiškėjos teisinis suinteresuotumas, nes CPK tokio pagrindo procesui atnaujinti nenumato.

11.       Po atskirojo skundo pateikimo pareiškėja taip pat pateikė 2022 m. kovo 29 d. papildomus paaiškinimus (DOK-40875), 2022 m. kovo 30 d. papildomus paaiškinimus (DOK-41301), 2022 m. kovo 31 d. papildomus paaiškinimus (DOK-42067), 2022 m. balandžio 4 d. papildomus paaiškinimus (DOK-43194), 2022 m. balandžio 14 d. papildomus paaiškinimus (DOK-49303), 2022 m. balandžio 20 d. atsikirtimus (dubliką) (DOK-51377), 2022 m. balandžio 25 d. papildomus paaiškinimus (DOK-53386), 2022 m. gegužės 5 d. prašymą (DOK-11960), 2022 m. gegužės 23 d. prašymą (DOK-13612), 2022 m. gegužės 26 d. prašymą (DOK-14070), kuriuos prašė prijungti prie civilinės bylos ir nagrinėti kartu su 2022 m. kovo 25 d. atskiruoju skundu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl pareiškėjos atstovavimo

13.       Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad ją byloje atstovauja įgaliotas asmuo R. M. pagal į bylą pateiktą Kauno miesto 13-ojo notarų biuro 2016 m. birželio 16 d. išduotą įgaliojimą. Tačiau toks notarinis įgaliojimas nesuteikia teisės R. M. teisminiame procese atstovauti pareiškėją R. P.. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: i) advokatai; ii) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; iii) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; iv) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir kt. (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–7 punktai). Nagrinėjamu atveju R. M. į bylą nėra pateikęs duomenų, jog turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, leidžiantį atstovauti pareiškėją, todėl jis nelaikytinas pareiškėjos atstovu pagal įgaliojimą. Kita vertus, tiek atskirąjį skundą, tiek kitus procesinius dokumentus yra pasirašiusi ir pati pareiškėja, todėl laikytina, kad bylą pareiškėja veda pati, be atstovo.

Dėl naujų dokumentų priėmimo

14.       Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, apeliantė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, prašymus, atsikirtimus, o taip pat prie jų pridėjo įgaliojimo R. M. kopiją, ankstesnius savo, kitų teismų procesinius dokumentus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kt. 

15.       Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Todėl visi pareiškėjos procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, nepriimtini. Be to, CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, nes teikiami dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o jų pateikimo būtinybė nėra iškilusi tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, jie nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, nes jais siekiamos pagrįsti aplinkybės nėra ginčo dalykas byloje.

16.       Pareiškėja 2022 m. gegužės 5 d. prašymu prašo išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo prijungimui prie šios civilinės bylos civilinę bylą Nr. 2-3039-877/2017 ir šioje byloje įvykusių teismo posėdžių garso įrašų protokolus (CD laikmenas). Tačiau pažymėtina, kad visi 16 civilinės bylos Nr. 2-3039-877/2017 tomų yra pateikti Kauno apygardos teismui, o su garso įrašais teismas turi galimybę susipažinti teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, todėl šis pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Dėl apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17.       Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo pateikti ir nenurodė, jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu pareiškėja yra įsitikinus, kad ji apskritai nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau, jeigu teismas manytų, kad terminas vis dėlto yra praleistas, tai, jos nuomone, šis terminas yra praleistas dėl svarbių aplinkybių, nurodytų pareiškėjos 2022 m. vasario 14 d. pareiškime (DOK-20105) ir jo prieduose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

19.       Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

20.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (lot. apdairus ir atidus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

21.       Byloje Nr. 2-3039-877/2017, kurios proceso atnaujinimo siekia apeliantė R. P., teismo sprendimas priimtas 2017 m. gegužės 23 d., Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliantė prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismui pateikė 2021 m. gruodžio 8 d. 

22.       Šios nutarties 20 punkte minėta, įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, yra susijęs su diena, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja šiuo atveju prašė atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

23.       Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, šis proceso atnaujinimo pagrindas galimas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, šiuo atveju 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nurodytu pagrindu apskritai neaktualus.

24.       Tuo tarpu sprendžiant dėl 3 mėnesių termino taikymo dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, pažymėtina, kad pareiškėja tvirtina, jog nežinojo, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 ir Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017 pažeis Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, pareiškėjos konstitucines teises į teisingą teismą Lietuvoje, Europos žmogaus teisės viršenybės, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir geros moralės viršenybės ir bendrosios teisės ir ypatingosios teisės taikymo principus ir įstatymus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad su minėtais teismų procesiniais sprendimais pareiškėja susipažino ir netgi įstatymu nustatytais terminais įgyvendino savo teises į apeliaciją ir kasaciją, t. y. teikė apeliacinį skundą, o vėliau ir kasacinius skundus (nors pastarieji ir nebuvo priimti). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėja nurodė, kad ji nežinojo, jog Kauno apylinkės teismui pirmąja instancija bei Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą jos atžvilgiu bus pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, jos konstitucinės teisės į teisingą teismą ir pan., tačiau apie šias pareiškėjos nurodomas aplinkybes jai galėjo ir turėjo būti žinoma jau nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (kai Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja galėjo pateikti vėliausiai iki 2018 m. kovo 15 d.

25.       Negana to, pareiškėja, nepriėmus jos kasacinių skundų, kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau tiek 2018 m. balandžio 17 d., tiek 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikti prašymai dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 atnaujinimo buvo grąžinti pareiškėjai. Tačiau trečią prašymą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje byloje pareiškėja pateikė tik 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo paskutinio prašymo atnaujinti procesą. Ir, nors pareiškėja teigia, kad jos 2022 m. vasario 14 d. prašyme yra nurodytos priežastys, sudarančios teismui pagrindą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui, nenustatė (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Minėtame prašyme pareiškėja nenurodė nei vienos aplinkybės, sutrukdžiusios įstatymo nustatytu terminu pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja tik nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog pareiškėja praleido terminą, prašo jį atnaujinti, tačiau jokių aplinkybių nenurodė. Be kita ko, jų nenurodė ir atskirajame skunde. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to į juos teismas neatsako.

26.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė nagrinėjamo klausimo esmę, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo N. E. J. prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                              Evaldas Burzdikas