Civilinė byla Nr. e2-108-357/2021

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00184-2019-3

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1;

                                                                                     2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 3.2.6.1

             (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant K. R., 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ atstovui advokatui L. Ž.,

atsakovų R. M. ir B. M. atstovui advokatui G. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės       uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ ieškinį atsakovams R. M. ir B. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėję bylą,

          n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Green Line Shipping“ pareikštu ieškiniu prašo: 1) 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų R. M. ir B. M., pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją ir nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): (1) žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (2) pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (3) pastatą - garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (4) pastatą - ūkinį pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (5) pastatą - šiltnamį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (6) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o taip pat nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): (1) žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (2) pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (3) pastatą - sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (4) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti asmeninėn atsakovo R. M. nuosavybėn; 3) prašo priteisti iš atsakovų R. M. ir B. M. ieškovei UAB „Green Line Shipping“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad atsakovas R. M. buvo formaliu bendrovės steigėju, nuo ieškovės įregistravimo, atsakovas tapo bendrovės vadovu. 2016 m. pirmojoje pusėje UAB „Green Line Shipping“ akcininkui atsitiktinai buvo išviešintos galimos neteisėtos atsakovo R. M. disponavimo bendrovės turtu operacijos (lėšų skolinimas kitam atsakovui R. M. priklausančiam ir atsakovo R. M. vadovaujamam juridiniam asmeniui), dėl ko bendrovei buvo padaryta didelė turtinė žala. Siekdamas išsiaiškinti galimos neteisėtos atsakovo R. M. veiklos aplinkybes, susijusias su ieškovės lėšų skolinimu, atsakovas R. M. 2016-05-27 buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau siekiant optimalaus bendrovės lėšų iššvaistymo išsiaiškinimo, iš darbo bendrovėje atleistas nebuvo, formaliai buvo įdarbintas vadovo pavaduotoju, nors nuo bet kokios vadovaujančios ir sprendimų priėmimo teisę suteikiančios veiklos buvo nušalintas. 2017 m. birželio mėnesį atsakovas R. M. buvo atleistas iš darbo bendrovėje. 2017-12-21 buvo areštuotos lėšos, esančios bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose (taikytas turto arešto mastas, siekiantis 105 000 Eur sumą). Kreipusis į antstolį, taikiusį turto areštą bendrovės atžvilgiu, tapo žinoma, kad areštas yra pritaikytas pradėtoje vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš bendrovės kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ naudai. Iš viešų informacijos šaltinių bendrovei tapo žinoma tai, kad bendrovės vardu 2010-02-18 su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra buvo sudaryta projekto „Tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimas finansavimo ir administravimo sutartis“, suteikta 60 096,15 Eur (207 500,00 Lt) dydžio subsidija, kurią bendrovė, atstovaujama atsakovo R. M., įsipareigojo panaudoti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tikslais (tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos įdiegimas bendrovėje). 2013-12-31 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis dėl nustatytų esminių pažeidimų buvo nutraukta.

3.       Pažymi, kad tik iš civilinės bylos medžiagos ieškovei tapo žinoma, kad nutraukusi sutartį su bendrove, 2007-10-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014-03-07 reikalavimo teisių į projekto vykdytojo, bendrovės skolą ir dokumentų perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija perleido VĮ „Turto bankas“ reikalavimo teisę į 66 599,50 Eur (229 954,76 Lt) skolą, kurią sudarė 60 096,15 Eur (207 500,00 Lt) negrąžinta parama, 6 483,38 Eur (22 385,80 Lt) priskaičiuotos palūkanos ir 19,97 Eur (68,96 Lt) delspinigių; perėmusi reikalavimą, VĮ „Turto bankas“ papildomai Bendrovei priskaičiavo 295,41 Eur (1020,00 Lt) palūkanų ir 85,56 Eur (295,41 Lt) delspinigių. 2014-05-30 Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas VĮ „Turto bankas“ ieškinys bendrovei dėl 68 656,61 Eur (23 7057,53 Lt) skolos priteisimo. Šiaulių apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtu sprendimu VĮ „Turto bankas“ ieškinys buvo tenkintas visiškai.

4.       Atsakovas, jau būdamas atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, suprasdamas savo atsakomybės prieš bendrovę dėl padarytos žalos atlyginimo neišvengiamumą, ėmėsi veiksmų, kad bendrovė, jos vadovai apie teismo sprendimu nustatytą didelės vertės turtinę prievolę VĮ „Turto bankas“ nesužinotų. Nebebūdamas bendrovės vadovu ir neturėdamas įgalinimų veikti bendrovės vardu, 2016-10-21 pasirašė ir bendrovės vardu pateikė apeliacinį skundą dėl 2016-09-20 Šiaulių apygardos teismo sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismui nustačius terminą pareikšto apeliacinio skundo trūkumų pašalinimui, atsakovas R. M. iniciavo atskirųjų skundų dėl teismų priimamų procesinių nutarčių teikimą, tokiu būdu vilkindamas apeliacinio skundo perdavimą nagrinėjimui apeliacine tvarka. 2017-03-10 atsakovas savo asmeninėmis lėšomis, tačiau bendrovės vardu sumokėjo žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą ir pateikė jį teismui. Šiaulių apygardos teismui 2016-09-20 priimtu sprendimu tenkinus VĮ „Turto bankas“ bendrovei pareikštą ieškinį, atsakovas nedelsiant ėmėsi veiksmų jam priklausančio turto perleidimui tretiesiems asmenims: 2016-09-28 atsakovas R. M. sudarė jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusių nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nurodomus nekilnojamuosius daiktus perleido savo dukters, tuo metu nepilnametės B. M. nuosavybėn. Vykdydamas aukščiau nurodyto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, antstolis A. S. 2018-01-31 nuo bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos nurašė 109 925,64 Eur skolos, palūkanų, delspinigių ir vykdymo išlaidų sumą.

5.       Bendrovei aiškinantis sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tapo žinoma, kad sutartis buvo sudaryta bendrovės vardu pateiktos ir atsakovo R. M. pasirašytos 2009-02-24 Paraiškos dėl projekto („Tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimas“) finansavimo pagrindu. Neegzistuojančio produkto sukūrimui atsakovas, veikdamas bendrovės vardu išleido 60 096,15 Eur (207 500,00 Lt) nuosavų bendrovės lėšų bei 60 096,15 Eur (207 500,00 Lt) Europos struktūrinių fondų lėšų, skirtų bendrovei sudarytos finansavimo ir administravimo sutarties pagrindu. Bendrovė pagrįstai laikytina atsakovo R. M. kreditoriumi. Atsakovo veiksmai, pateikiant paraišką projektui, kuris žinomai negalėjo būti realizuotas, sudarant sutartį dėl projekto finansavimo ir administravimo, apmokant projekto išlaidas bei priimant projekto išlaidų apmokėjimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei informaciją apie projektą slepiant nuo bendrovės akcininkų ir naujojo bendrovės vadovo, sudaro pagrindą pripažinti atsakovą veikus nesilaikant sąžiningos ir protingos veiklos standartų, kurių pasekmėje kilo atsakovo R. M. pareiga bendrovei padarytą 109 925,64 Eur dydžio žalą atlyginti.

6.       Akivaizdu, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia bendrovės teises, nes dėl šio sandorio sudarymo didelės vertės turtas, kuris galėtų būti panaudojamas atsiskaitymui su kreditoriumi, neatlygintinai perleistas trečiajam asmeniui, tokiu būdu sumažinant ar net visiškai eliminuojant atsakovo R. M. galimybes įvykdyti prievoles kreditoriui. Jau šiuo metu atsakovų R. M. turimo turto nepakanka reiškiamų bendrovės reikalavimų patenkinimui, atsakovas nebeturi jokių nekilnojamųjų daiktų, jokių transporto priemonių, t. y., turto, iš kurio padalytos žalos išieškojimas būtų galimas. Ginčijamu 2016-09-28 dovanojimo sandoriu atsakovas R. M. perleido vienintelį turėtą turtą, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Neatlygintinai perleisdamas nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savo tuo metu nepilnametei dukrai, atsakovei B. M., atsakovas R. M. pablogino savo turtinę padėtį, dėl ko iš esmės sumažėjo atsakovo R. M. prievolių bendrovei įvykdymo galimybės. Nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovui R. M. priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis. Nebuvo (bendrovei nėra žinoma) jokios sutartimi, ar įstatymu nustatytos pareigos, kuri būtų sąlygojusi atsakovo R. M. pareigos perleisti nekilnojamuosius daiktus nepilnametei dukrai buvimą ar atsiradimą. Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę, todėl darytina išvada, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 str. prasme turėtų būti aiškinama siaurai. 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį sudaryti nebuvo privaloma, dėl to sandoris, kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises, pripažintinas negaliojančiu.

7.       CK 6.67 str. 2 d. nustatyta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Dovanojimo sutartis atsakovo buvo sudalyta su tuo metu atsakovo nepilnamete dukterimi B. M., todėl vadovaujantis CK 6.67 str. 2 d. 1 p., sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas ir bendrovė šalių nesąžiningumo įrodinėti neturi. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas nedelsiant po to, kai Šiaulių apygardos teismo sprendimu (2016 m. rugsėjo 20 d.) buvo nustatyta bendrovės prievolė trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“, kylanti iš neteisėtų atsakovo R. M. veiksmų. Tokiu būdu ginčijamo sandorio sudarymo momentas patvirtina atsakovo R. M. veiksmų motyvą – siekį išvengti galimų prievolių kreditoriui vykdymo.

8.       Atsakovai R. M. ir B. M. prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, iškovė į atsakovus neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovė reikalavimą nepagrįstai kildina iš atsakovo R. M. padarytos žalos, kuri atsirado tariamai neteisėtai pateikus paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai ir su šia agentūra sudarius „Tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimo“ projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Ieškinys atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo teisme yra pareikštas 2019-07-15. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis su Agentūra sudaryta 2010-02-18, Agentūros iniciatyva sutartis nutraukta ir pagal sutartį išmokėtas lėšas pareikalauta grąžinti 2013-12-31.

9.       Pažymi, kad būtina nustatyti momentą, kada ieškovė sužinojo, ar turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimą (žalos padarymą). Ieškovė neįrodinėja sužinojimo apie tariamai padarytą žalą išsamesnių žalos padarymo aplinkybių. 2012 metais įvykęs formalus bendrovės akcijų perleidimas yra visiškai nereikšmingas, sprendžiant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie jai padarytą žalą. UAB „Green Line Shipping“ apie jai galimai padarytą žalą sužinojo ne vėliau kaip 2013-12-31 (kuomet Lietuvos verslo paramos agentūra pranešė apie projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti pagal sutartį išmokėtas lėšas). Aptariamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo teisme yra pareikštas nuo žalos padarymo (net jeigu toks ir būtų buvęs) paaiškėjimo praėjus beveik šešeriems metams, kas, atsižvelgiant į reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomą sutrumpintą trejų metų terminą, leidžia teigti, jog vien dėl šios priežasties ieškovės reikalavimo teisė nėra neabejotina ir galiojanti.

10.       Nurodo, kad ieškinys pareikštas praleidus vienerių metu senaties terminą. Ieškovė pateikė 2018-07-16 išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame pateikta informacija apie jos ginčijamą dovanojimo sandorį. Ieškinys teisme pareikštas praėjus lygiai metams – 2019-07-16. Atsakovai su tokiu ieškininės senaties termino eigos pradžios nustatymu nesutinka. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie sandorį laiku. Kaip nurodo ieškovė, 2017-12-21 buvo areštuotos lėšos, esančios bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose, po ko iš antstolio buvo gauta informacija apie tai, kad piniginių lėšų areštas taikytas vykdant civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 2016-09-20 priimtą teismo sprendimą, kuriuo tenkintas VĮ „Turto bankas“ ieškinys. Esą tokiu būdu, susipažinus su aktualios civilinės bylos medžiaga, ieškovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą (žalos padarymą). Kaip nurodo ieškovė, apie ginčo sandorį jai tapo žinoma „dar vėliau“, kuomet buvo imtasi rinkti duomenis apie atsakovo R. M. turtinę padėtį. Turint omenyje, kad visą laiką ieškovė aktyviai ir nuolat naudojosi profesionalaus teisininko – advokato, paslaugomis, teigimą, kad ieškovė nepagrįstai senaties termino eigos pradžią sieja su faktinio sužinojimo apie ginčo sandorį, ignoruodama aplinkybę, kad asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, apie sandorį būtų sužinojęs kur kas anksčiau. Kaip nurodo ieškovė, apie atsakovo R. M. padarytą didelę turtinę žalą tapo žinoma dar 2016 metų pirmojoje pusėje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra pareikštas praleidus ieškininės senaties terminą, atsakovai teismo prašo ją taikyti, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Byloje ieškovė UAB „Green Line Shipping“ ginčija atsakovo R. M. 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria visas turtas perleistas atsakovės B. M. nuosavybėn.

12.       Byloje nustatyta, kad UAB „Green Line Shipping“ juridinio asmens, vykdančio specializuotą pervežimo vandens transportu bei hidrotechninių įrenginių statybos veiklą, formalus steigėjas ir vienintelis ieškovės akcininkas iki 2004 m. birželio 16 d. (kuomet 99 procentai bendrovės akcijų buvo perleista naujam akcininkui) buvo R. M.. Nuo ieškovės įregistravimo 2004 m. sausio 29 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. atsakovas buvo ieškovės vadovas. Ieškovė 2009 m. vasario 24 d. pateikė paraišką LVPA pagal VP2-2.1-ŪM-02-K priemonės „E-verslas LT“ pirmąjį kvietimą teikti paraiškas dėl projekto „Tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimas“. Paraišką paramai gauti užpildė, pasirašė ir pateikė atsakovas, kaip tuometinis UAB ,,Green Line Shipping“ vadovas.

13.       Ieškovės akcininkai, turintys 100 procentų bendrovės akcijų, t. y. R. M. ir V. L., 2009 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimo metu svarstė Tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimo finansavimą ir nutarė minėtos sistemos diegimui skirti ne mažiau kaip 714 000 Lt (206 788,69 Eur) nuosavų bendrovės lėšų. Ieškovė  2009 m. spalio 24 d. LVPA pateikė paraišką projekto finansavimui, nurodydama, kad įmonė teikia skolų sudengimo ir valdymo paslaugas bei konsultacijas ir norint padidinti įmonės našumą bei konkurencingumą, yra būtinas e-verslo valdymo sprendimas, kuris optimizuotų teikiamų paslaugų teikimo ir valdymo procesus. Ieškovė 2010 m. vasario 18 d. su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bei LVPA sudarė sutartį dėl 488 000 Lt vertės projekto finansavimo LVPA administruojamomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis,. Šia sutartimi projekto vykdytojui (ieškovei) nustatyta projekto įgyvendinimui iš struktūrinių fondų skirti iki 244 000 Lt paramos sumos.

14.       LVPA 2010 m. spalio 12 d. atliko neplaninę Projekto patikrą vietoje ir nustatė, jog Projekto vykdytojas (ieškovė) paraiškos dėl finansavimo pateikimo metu nevykdė ir iki šiol nevykdo veiklos, kuriai skirtas finansavimas. LVPA 2011 m. gegužės 17 d. atlikus planinę Projekto patikrą vietoje surašyta ataskaita, kurioje konstatuota, kad ieškovė projekto paraiškoje nurodytos veiklos nevykdo. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu 2013 m. gruodžio 31 d. sutartis, sudaryta su ieškove, buvo nutraukta.

15.       Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2007 m spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į 229 954,76 Lt UAB „Green Line Shipping“ skolą, kurią sudaro 207 500 Lt negrąžinta parama, 22 385,80 Lt priskaičiuotos palūkanos ir 68,96 Lt delspinigiai.

16.       Atsakovas R. M. 2016-05-27 buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau iš darbo bendrovėje atleistas nebuvo, formaliai buvo įdarbintas vadovo pavaduotoju, nuo vadovaujančios ir sprendimų priėmimo teisę suteikiančios veiklos buvo nušalintas. 2017 m. birželio mėnesį atsakovas R. M. buvo atleistas iš darbo bendrovėje. 2017-12-21 buvo areštuotos lėšos, esančios bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose (taikytas turto arešto mastas, siekiantis 105 000 Eur sumą), areštas pritaikytas pradėtoje vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš Bendrovės kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ naudai.

17.       Iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų matyti, kad VĮ „Turto bankas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 ieškinys buvo patenkintas, priteisiant VĮ „Turto bankas“ iš ieškovės UAB „Green Line Shipping“ 60 096,15 Eur skolą, 8 832,71 Eur palūkanas, 17 262,24 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš ieškovės priteista 19,42 Eur proceso išlaidų valstybei. Vykdydamas įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, antstolis A. S. 2018 m. sausio 31 d. nuo UAB „Green Line Shipping“ sąskaitos nurašė 109 925,64 Eur (civilinė byla Nr. 2-202-368/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas).

18.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovei padarytos 109 925,64 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir išieškojimo iš atsakovo R. M.. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei UAB „Green Line Shipping“ 109 925,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. liepos 22 d., iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 831 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2-226-856/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas).

19.       Lietuvos Apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad ieškovės reikalavimas buvusiam jos administracijos vadovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas bendrovei nuostolingo sandorio – 2010 m. vasario 18 d. sutarties su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bei LVPA dėl 141 334,57 Eur (488 000 Lt) vertės projekto finansavimo LVPA administruojamomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis – sudarymu. R. M., būdamas UAB „Green Line Shipping“ administracijos vadovu, netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ir steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, veikė išimtinai savo ir kitų asmenų, o ne bendrovės, interesais, pasirašė akivaizdžiai bendrovei nenaudingą sutartį su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bei LVPA, kurios net neketino vykdyti, taip atlikdamas neteisėtus, su protingo, rūpestingo ir apdairaus vadovo elgesiu nesuderinamus veiksmus, todėl turi prisiimti atsakomybę už bendrovei kilusias neigiamas pasekmes.

20.       Dėl finansavimo skyrimo šiam projektui buvo nuspręsta ieškovės akcininkų susirinkime, vykusiame 2009 m. spalio 20 d. Susirinkimo dieną UAB „Green Line Shipping“ akcininkais buvo R. M. ir V. L.. Iš 2009 m. vasario 24 d. LVPA pateiktos paraiškos turinio matyti, kad apeliantas paraiškoje nurodė, jog įmonė teikia skolų sudengimo ir valdymo paslaugas bei konsultacijas ir, norint padidinti įmonės našumą bei konkurencingumą, yra būtinas e-verslo valdymo sprendimas, kuris optimizuotų teikiamų paslaugų teikimo ir valdymo procesus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokios veiklos bendrovė niekada nevykdė ir neketino vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad programa, kuri pasak apelianto, Projekto lėšomis buvo sukurta, apskritai buvo naudojama ieškovės veikloje. Vėlesni atsakovo veiksmai:  pagal sutartį gauti pinigai panaudoti nesant jokių įrodymų apie įmonės veiklai reikalingo objekto sukūrimą arba jo realaus kūrimo darbus, programa įtraukta į įmonės turto apskaitą, nesant įrodymų apie realų disponavimą tokiu turtu. Galiausiai dėl sudarytos sutarties ieškovė gautas paramos ir savo lėšas prarado ir taip patyrė didelę žalą. LVPA, atlikdama eilinį ir neeilinį patikrinimus, nustatė, kad Projekto vykdytojas (ieškovė) paraiškos dėl finansavimo pateikimo metu nevykdė ir iki šiol nevykdo veiklos, kuriai skirtas finansavimas.

21.       Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliantas nenurodė, kad jis tinkamai ištyrė visą informaciją prieš sudarydamas sutartį ir įvertino galimą riziką. Byloje nėra duomenų, kad tokios programos kūrimas buvo būtinas ieškovės veiklai. Priešingai, kaip jau buvo minėta, programa, kurią buvo siekiama sukurti Projekto lėšomis, nebuvo susijusi su ieškovės veikla. Apelianto veiksmai, pateikiant paraišką projektui, kuris žinomai negalėjo būti realizuotas, sudarant sutartį dėl projekto finansavimo ir administravimo, apmokant projekto išlaidas bei priimant projekto išlaidų apmokėjimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantas veikė nesilaikydamas sąžiningos ir protingos veiklos standartų, priešingai ieškovės interesais. Nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas priėmė sprendimą išleisti dideles pelno siekiančios bendrovės lėšas produktui, kuris nebuvo naudojamas ir kurio nebuvo ketinama naudoti bendrovės veikloje, kurio buvimo vieta nežinoma ir apie kurį nėra jokių įrodymų, kad jis buvo kuriamas ir realiai sukurtas.

22.       Apeliantas, kaip buvęs ieškovės vadovas, pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigą elgtis lojaliai bedrovės atžvilgiu, dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti apelianto neteisėtus veiksmus ieškovės UAB „Green Line Shipping“ atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp bendrovei padarytos žalos ir apelianto neteisėtų veiksmų. Apeliantas netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ir steigimo dokumentuose nurodytas vadovo pareigas ir pateikė paraišką veiklos, kurios ieškovė nevykdė ir neketino vykdyti, vystymui ir plėtrai, o tokiai veiklai gautas paramos lėšas be tinkamo pagrindo perleido tretiesiems asmenims. Nesant tokių atsakovo veiksmų, ieškovė nebūtų sudariusi sutarties, negautų paramos nevykdomai įmonės veiklai vystyti ir neprarastų gautų paramos lėšų, taip pat neturėtų prievolės grąžinti Projekto finansavimui jai pervestų lėšų, palūkanų bei delspinigių. Konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. apelianto neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties

23.       Atsakovas prašo šioje byloje taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodo, kad ieškovė nesidomėjo sandorio sudarymu ir negali pateisinti neveiklumo.

24.       Teismas pažymi, kad pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).

25.       CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostata yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos apie sandorį gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013).

26.       Terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos - informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

27.       Ieškovė įrodinėja, jog apie actio Pauliana pagrindu ginčijamą dovanojimo sutartį sužinojo antstoliui pradėjus priverstinį skolos išieškojimo procesą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir 2018-07-16, ėmus rinkti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė teigia, kad civilinėje byloje, išnagrinėtoje Lietuvos apeliaciniame teisme pagal atsakovo R. M. pasirašytą, bendrovės vardu pateiktą apeliacinį skundą, 2017-11-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-726-370/2017, 2016-09-20 Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvo paliktas galioti. Vykdydamas aukščiau nurodyto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, antstolis A. S. 2018-01-31 nuo bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos nurašė 109 925,64 Eur skolos, palūkanų, delspinigių ir vykdymo išlaidų sumą. Bendrovei aiškinantis sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tapo žinoma, kad sutartis buvo sudaryta bendrovės vardu pateiktos, atsakovo R. M. pasirašytos 2009-02-24 Paraiškos dėl projekto, pagrindu.

28.       Lietuvos Apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-334-585/2021) konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 priėmimo metu apeliantas nebuvo ieškovės direktoriumi (nuo 2016 m. gegužės 24 d. ieškovei vadovavo A. B.), taigi, jis nebeturėjo įgaliojimų atstovauti bendrovę minėtoje civilinėje byloje, tačiau UAB „Green Line Shipping“ vardu, nesutikdamas su minėtu sprendimu, teikė apeliacinį skundą, vėliau pats sumokėjo 406 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokie atsakovo veiksmai leidžia teismui daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog apeliantas teisminį procesą, kurio metu buvo priimtas ieškovei nenaudingas teismo procesinis sprendimas, norėjo išlaikyti paslaptyje nuo naujojo bendrovės vadovo, todėl tam dėjo visas įmanomas pastangas ir net dėl to atliko teisei priešingus veiksmus.

29.       Lietuvos Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis, nebebūdamas ieškovės vadovu, jos vardu teikė apeliacinį skundą kitoje byloje, pats savo lėšomis sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas slėpė faktą apie teisminį procesą ir jo kilimo pagrindą, todėl labiau tikėtina, jog ieškovei (jos naujam vadovui) apie Projektą, sutartį bei teismo sprendimą, sutarties pasirašymo ir vykdymo metu, kaip teigia apeliantas, negalėjo būti žinoma, o tapo žinoma tik antstoliui nuskaičius nuo sąskaitos priteistą sumą (2017 m. gruodžio 21 d.).

30.       Šioje byloje, vertinant ieškovės pareigą savo iniciatyva veikti aktyviai ir surinkti duomenis apie skolininko turtinę būklę, siekiant apginti savo pažeistas teises kitais būdais, taip pat ir įgyvendinant CK 6.66 straipsnyje nustatytas priemones, esant sudarytų jos teises pažeidžiančių sandorių, pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, yra atsakingas už realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Ieškovė nurodo, kad 2017-12-21 buvo areštuotos lėšos, esančios bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose (taikytas turto arešto mastas, siekiantis 105 000 Eur sumą). Kreipusis į antstolį, taikiusį turto areštą bendrovės atžvilgiu, tapo žinoma, kad areštas yra pritaikytas pradėtoje vykdomojoje byloje.

31.       Ieškovė aplinkybes, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, sieja su nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo gavimu 2018-07-16, ėmus rinkti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, ir tik iš šių duomenų tapo akivaizdu, kad atsakovas kito turto neturi. Ieškinys teismui pateiktas ir teisėjo priimtas 2019-07-17.

32.       Kaip minėta, ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taikytinos ne formaliai, bet atsižvelgiant į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. R. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-277-706/2015).

33.       Teismas sprendžia, kad ieškovė su sandoriu susijusias aplinkybes apie jos teisių pažeidimą sužinojo 2018-07-16. Laikotarpis nuo 2017-12-21, kuomet buvo areštuotos ieškovės lėšos iki faktinių aplinkybių sužinojimo apie ieškovės teisių pažeidimą, atitinka protingumo kriterijus ir yra proporcingas terminas vertinant ieškovės veikimą (neveikimą), todėl ieškovė tokiu atveju nelaikoma praleidusia ieškinio senaties termino (CK 1.5 str.). Teismui sprendžiant, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, ieškinys CK 1.131 straipsnio pagrindu negali būti atmestas. Įvertinus įrodymų visumą teismas pasisako dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų.

       Dėl actio Pauliana sąlygų

34.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų, t. y. ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurio paskirtis ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

35.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina CK 6.66 str. 1 d. sąlygų egzistavimą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ieškovė įrodė, kad CK 6.66 str. pagrindu ginčijant 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perleisti nepilnametei dukteriai B. M., nustatyta šio instituto taikymui būtinų sąlygų visuma, t. y. kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Dėl galiojančios reikalavimo teisės 

36.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pagrįstai laikytina atsakovo R. M. kreditoriumi. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.).

37.       Ieškovė nurodo, kad iš viešų informacijos šaltinių (civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 priimto 2016-09-20 sprendimo) tapo žinoma, kad bendrovei buvo suteikta 60 096,15 Eur (207 500,00 Lt) dydžio subsidija, kurią bendrovė, atstovaujama atsakovo R. M., įsipareigojo panaudoti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tikslais, agentūros administruojamas procesas nebuvo realizuotas.  UAB „Green Line Shipping“, veikusi per vadovo pareigas ėjusį atsakovą R. M., 2010-02-18 su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Agentūra sudarė sutartį dėl 141 334,57 Eur (488 000,00 Lt) vertės projekto finansavimo Agentūros administruojamomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Nutraukusi sutartį su bendrove, 2007-10-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014-03-07 reikalavimo teisių į projekto vykdytojo, bendrovės skolą ir dokumentų perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija perleido VĮ „Turto bankas“ reikalavimo teisę į 66 599,50 Eur (22 9954,76 Lt) skolą. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjamas VĮ „Turto bankas“ ieškinys bendrovei dėl 68 656,61 Eur (237 057,53 Lt) skolos priteisimo.

38.       Civilinėse bylose Nr. e2-202-368/2016, Nr. e2-226-856/2020 yra teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės, turinčios prejudiciją šioje civilinėje byloje, todėl teismas byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie jau yra įvertinti kitose bylose (nutarties 19-22 punktai), iš naujo nevertina.

39.       Ieškovės teigimu, būdamas atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, atsakovas R. M., suprasdamas savo atsakomybės prieš bendrovę dėl padarytos žalos atlyginimo neišvengiamumą, ėmėsi veiksmų, kad bendrovė, jos vadovai apie teismo sprendimu nustatytą didelės vertės turtinę prievolę VĮ „Turto bankas“ nesužinotų. Atsakovas R. M., nebebūdamas bendrovės vadovu ir neturėdamas įgalinimų veikti bendrovės vardu, 2016-10-21 pasirašė ir bendrovės vardu pateikė apeliacinį skundą dėl 2016-09-20 Šiaulių apygardos teismo sprendimo panaikinimo. 2017-03-10 atsakovas savo asmeninėmis lėšomis, tačiau bendrovės vardu sumokėjo žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą ir pateikė jį teismui.

40.       Šiaulių apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkinus VĮ „Turto bankas“ bendrovei pareikštą ieškinį, atsakovas ėmėsi veiksmų jam priklausančio turto perleidimui tretiesiems asmenims. Sutiktina su ieškove, kad aiškinantis sutarties dėl projekto finansavimo ir administravimo sudarymo ir galimo administravimo aplinkybes, paaiškėjo, kad jau 2010 metais projektą administruojančiai agentūrai kilo įtarimų dėl projekto nevykdymo; 2010-10-07 buvo inicijuota projekto patikros vietoje atlikimo procedūra. Patikrinimo išvadose buvo konstatuota, kad nors paraiškoje dėl projekto finansavimo buvo nurodyta, kad bendrovė teikia, skolų sudengimo ir valdymo paslaugas ir konsultacijas ir šiai veiklai reikalingas paraiškoje nurodytas e-verslo sprendimas (kuriam sukurti skirtas finansavimas), tačiau patikros metu duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė tokią veiklą vykdo, pateikta nebuvo.

41.       Bylos dokumentai patvirtina, kad 2011-05-12 Lietuvos verslo paramos agentūra inicijavo projekto vykdymo patikrinimą, kurio rezultate, pateikta 2011-05-17 išvada. 2013-10-18 agentūros parengtos pažeidimo tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, konstatavus esminį sutarties pažeidimą, 2013-12-31 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis, sudaryta su ieškove, buvo nutraukta, projekto finansavimui suteiktos lėšos su palūkanomis ir delspinigiais buvo priteistos ir išieškotos iš bendrovės. Sutartį su bendrove nutraukus, ši subsidijų forma suteikta 60 096,15 Eur suma buvo išieškota valstybės naudai. Kaip nurodo ieškovė, be nurodytos skolos sumos, iš bendrovės papildomai buvo išieškota 49 829,49 Eur palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų, būtinųjų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui suma, t. y., tokiu būdu, atsakovo veiksmais bendrovei buvo padaryta 109 925,64 Eur turtinė žala.

42.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieją pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; administracijos vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jeigu administracijos vadovo veiksmai, priimami sprendimai ar sudaromi sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens veiklos tikslams, tokie veiksmai negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus.

43.       Sutiktina su ieškovės grumentais, kad atsakovo veiksmai, pateikiant paraišką projektui, kuris žinomai negalėjo būti realizuotas, sudarant sutartį dėl projekto finansavimo ir administravimo, apmokant projekto išlaidas bei priimant projekto išlaidų apmokėjimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei informaciją apie projektą slepiant nuo bendrovės akcininkų ir naujojo bendrovės vadovo, sudaro pagrindą pripažinti atsakovą R. M. veikus nesilaikant sąžiningos ir protingos veiklos standartų, priešingais bendrovės veiklai interesais, kurių pasekmėje bendrovei padaryta žala (nuostoliai). Taigi, atsakovo R. M. pareiga bendrovei padarytą 109 925,64 Eur dydžio žalą atlyginti kilo nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo (ne nuo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo įsiteisėjimo) ir ieškovė reikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu buvo tinkama kreditorė.

        Dėl skolininko nemokumo

44.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditorių teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, nustatytina, ar sumažėja, ar nebelieka realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

45.       Ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės teises, nes dėl šio sandorio sudarymo didelės vertės turtas, kuris galėtų būti panaudojamas atsiskaitymui su kreditoriumi, neatlygintinai perleistas trečiajam asmeniui, tokiu būdu sumažinant ar net visiškai eliminuojant atsakovo R. M. galimybes įvykdyti prievoles kreditoriui. Atsakovo R. M. turimo turto nepakanka reiškiamų bendrovės reikalavimų patenkinimui, atsakovas nebeturi jokių nekilnojamųjų daiktų, jokių transporto priemonių, t. y., turto, iš kurio padalytos žalos išieškojimas būtų galimas. Ginčijamu 2016-09-28 dovanojimo sandoriu atsakovas R. M. perleido vienintelį turėtą turtą, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Akivaizdu, kad neatlygintinai perleisdamas nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savo tuo metu nepilnametei dukrai, atsakovei B. M., atsakovas R. M. pablogino savo turtinę padėtį, dėl ko iš esmės sumažėjo atsakovo R. M. prievolių bendrovei įvykdymo galimybės. 

Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorį

46.       Ieškovė pagrindė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir atsakovas, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas. Privalėjimas sudaryti sandorį yra asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kt. Net ir vykdydamas pareigą sudaryti sandorį, nemokus skolininkas negali pažeisti kitų kreditorių interesų ir turi pasirinkti tokias sąlygas, kurių įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Pripažintina, kad šiuo atveju nebuvo faktinių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos tokio sandorio sudarymui.

47.       Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę, todėl darytina išvada, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 str. prasme turėtų būti aiškinama siaurai; todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės. Nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovui R. M. priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis, nebuvo jokios sutartimi, ar įstatymu nustatytos pareigos, kuri būtų sąlygojusi atsakovo R. M. pareigą perleisti nekilnojamuosius daiktus nepilnametei dukrai. 

Dėl nesąžiningumo

48.       Pagal CK 6.67 str., ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. CK 6.67 str. 2 d. nustatyta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartis atsakovo R. M. buvo sudaryta su atsakovo tuo metu nepilnamete dukterimi B. M., todėl vadovaujantis CK 6.67 str. 2 d. 1 p. sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas ir ieškovė šalių nesąžiningumo įrodinėti neturi. Pažymėtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas nedelsiant po to, kai Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo nustatyta bendrovės prievolė trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“, kylanti iš neteisėtų atsakovo R. M. veiksmų. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentas patvirtina atsakovo R. M. veiksmų motyvą, tai yra siekį išvengti galimų prievolių kreditoriui vykdymo. Taigi, CK 6.66 str. ir 6.67 str. pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis Nr. 5827/2016 pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Dėl restitucijos taikymo

49.       CK 6.145 str. 1 d. nustatoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Pripažinus negaliojančia ginčijamą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): (1) žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (2) pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (3) pastatas - garažas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (4) pastatas - ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (5) pastatas - šiltnamis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (6) kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o taip pat nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): (1) žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (2) pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (3) pastatas - sandėlis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (4) kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), grąžintini asmeninėn atsakovo R. M. nuosavybėn.

Bylinėjimosi išlaidos 

50.       Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

51.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Green Line Shipping“ sumokėjo 1532,92 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie advokato teisinei pagalbai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisiamas 1532,92 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų R. M. ir B. M., negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją, grąžinti nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinis - kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 1532,92 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 92 centų) žyminį mokestį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“, juridinio asmens kodas 300001023, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                      Rasa Bartašienė