Civilinė
byla Nr. 3K-3-250/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
124.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo
V. Š. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo
2009 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutarties, kuriomis atmestas
pareiškėjo V. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje
pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo,
peržiūrėjimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Pareiškėjas V. Š.,
remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, prašė atnaujinti
procesą civilinėje byloje Nr. 2-4242-572/2007, kurioje priimtu Alytaus
rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. preliminariu
sprendimu buvo patenkintas ieškovo A. T. ieškinys ir jam iš atsakovo V. Š.
priteista 54 624,63 Lt skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pareiškėjas
nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas pagrįstas
nesančiais dokumentais, be to, į bylą nebuvo įtraukta jo sutuoktinė, iš kurios
antstolis reikalauja grąžinti priteistą skolą. Pareiškėjo teigimu, iš UAB „Audito ir apskaitos praktika“ 2009 m. rugpjūčio 20 d.
ataskaitos, pasirašytos auditorės O. Ž., paaiškėjo, kad jis grąžino į kasą
pinigus, todėl prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl
to, kad į bylos nagrinėjimą buvo neįtraukta jo sutuoktinė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymo atnaujinti
procesą netenkino, t. y. procesą atnaujinti atsisakė.
Teismas
nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d.
preliminariu sprendimu buvo patenkintas ieškovo A. T. ieškinys ir jam iš
atsakovo V. Š. priteista 54 624,63 Lt skolos bei procesinės palūkanos.
Atsakovas praleido terminą prieštaravimams pareikšti. Preliminarus sprendimas
įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti, išieškojimas nukreiptas ir į atsakovo sutuoktinės
darbo užmokestį. Ieškovo ieškinys atsakovui buvo pareikštas remiantis bankrutuojančios
UAB „Zaida“ ir ieškovo A. T. 2007 m. liepos 4 d.
pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartimi ir bankrutuojančios UAB „Zaida“
administratoriaus pateiktais dokumentais, atsakovo sutuoktinė nebuvo
bankrutuojančios bendrovės skolininkė pagal šiuos dokumentus. Teismas nurodė,
kad pareiškėjui (atsakovui) V. Š., kaip buvusiam UAB „Zaida“ direktoriui,
bylos nagrinėjimo metu turėjo būti žinoma, kiek jis skolingas bendrovei, taigi
jis laiku galėjo kreiptis dėl audito atlikimo. Be to, iš Lietuvos auditorių
rūmų 2009 m. lapkričio 2 d. atsakymo ieškovui teismas
nustatė, kad auditorės O. Ž. paslauga suteikta nesilaikant nacionalinių ir
tarptautinių standartų, todėl negalima įvertinti ataskaitoje pareikštos
nuomonės pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio
1 dalyje nustatytą terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, be to, nėra proceso
atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose.
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo V. Š.
atskirąjį skundą, 2010 m. sausio 19 d. nutartimi Alytaus
rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį
paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad
pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK
366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes apie tai, jog jo sutuoktinė
neįtraukta į bylą, jis žinojo dar civilinės bylos nagrinėjimo ir juolab byloje
priimto galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo metu
(teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. spalio 6 d., o
prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė teismui tik 2009 m. rugsėjo 28 d.).
Teisėjų kolegija nurodė, kad tai yra pakankamas pagrindas atmesti prašymo dalį
dėl termino atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Vertindama pareiškėjo nurodytą kitą proceso atnaujinimo pagrindą – naujai
paaiškėjusias aplinkybes (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisėjų kolegija atsižvelgė į tokius
faktus: 1) laikotarpiu, su kuriuo susijusia archyvine medžiaga remiasi pareiškėjas,
jis buvo UAB „Zaida“ direktorius, t. y. asmuo, atsakingas už visą
bendrovės veiklą, pats pasirašęs dalį šią medžiagą sudarančių dokumentų ir dėl
to negalėjęs nežinoti, kad egzistuoja dokumentai, galintys patvirtinti ar
paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, o abejodamas, ar šie dokumentai yra
išlikę arba nebuvo pakeisti, turėjęs visas galimybes imtis priemonių laiku
šioms aplinkybėms išsiaiškinti; 2) prašyme atnaujinti procesą nurodyta
aplinkybė, kad skolos suma iš tikrųjų yra daug mažesnė nei reikalaujama, nes
didžioji jos dalis grąžinta, pareiškėjui negalėjo būti nežinoma ir paaiškėti
tik gavus audito ataskaitą, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu jis apie tai
neužsiminė, neprašė išreikalauti bendrovės dokumentų ir pats nemėgino šių
aplinkybių išsiaiškinti; 3) pareiškėjas niekuo nepagrindė, kodėl bendrovės
archyvine medžiaga pradėjo domėtis praėjus daugiau kaip pusei metų po to, kai, 2008 m. spalio 6 d.
įsiteisėjus preliminariam sprendimui, 2008 m. lapkričio 24 d.
kreipėsi į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo
negaliojančia, o į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi dar vėliau. Iš šių
aplinkybių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aplinkybė, pareiškėjo nurodyta kaip
proceso atnaujinimo pagrindas, turėjo būti jam žinoma jau bylos nagrinėjimo iš
esmės metu, jis tik galbūt neturėjo ją patvirtinančių įrodymų, tačiau taip
atsitiko akivaizdžiai dėl paties pareiškėjo, laiku nesiėmusio jokių priemonių
šiems įrodymams gauti, kaltės. Motyvuodama tuo, kad skaičiuojant termino
kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo
nurodomą sužinojimo momentą, bet ir į tai, kada asmuo, būdamas apdairus ir
rūpestingas, objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, teisėjų
kolegija konstatavo, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovas iš tikrųjų apie
bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų egzistavimą sužinojo jo
nurodytu momentu, toks ilgas delsimas buvo nulemtas išimtinai paties atsakovo
neveikimo, tinkamo jam įstatyme nustatytų procesinių ir materialinių teisinių
pareigų nevykdymo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad prašymo pagrindą
sudarančios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto
reikalavimų; nurodė, kad pareiškėjas, protingai ir sąžiningai naudodamasis savo
teisėmis ir vykdydamas pareigas, apie įrodymų, kuriais grindžia prašymą
atnaujinti procesą, egzistavimą galėjo sužinoti ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 6 d.,
todėl jo prašymas atnaujinti
procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vertintinas kaip paduotas
praleidus CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti
procesą grindė ataskaita, kurioje nurodyta, jog yra didelė rizika
laikyti, kad pinigai atsakovui buvo išmokėti. Tokį dokumentą teisėjų kolegija
vertino kaip pagrįstą prielaida, todėl nepakankamą proceso atnaujinimui
inicijuoti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu pareiškėjas V. Š. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo
2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje
Nr. L2-4242-572/2007. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismų praktikoje
pripažįstama, kad jeigu nauji įrodymai atitinka visus naujai paaiškėjusių
aplinkybių požymius, teismas turėtų atnaujinti procesą. Be to, būtina
nustatyti, ar naujas įrodymas yra esminis, t. y. ar jis būtų iš esmės
paveikęs bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje S. S. v. J. J., bylos
Nr. 3K-3-391/1999). Kasatorius, prašydamas atnaujinti procesą, rėmėsi
2009 m. rugpjūčio 20 d. gauta UAB „Audito ir apskaitos
praktika“ ataskaita Nr. I-317, kuri laikytina esminiu nauju įrodymu, galėjusiu
turėti esminę reikšmę priimant sprendimą dėl skolos išieškojimo. Ataskaitoje
nurodyta, kad iš UAB „Zaida“ kasos paimti pinigai buvo grąžinti į įmonės kasą.
Tuo tarpu ieškovas tik nurodė išlaidas, tačiau nepateikė jokios informacijos
apie tai, kad kasatorius grynuosius pinigus grąžino į UAB „Zaida“ kasą. Šis
įrodymas – ataskaita – atitinka visus teismų paktikos suformuluotus kriterijus,
kad būtų pripažintas pagrindu procesui atnaujinti: 1) aplinkybės, kad
pareiškėjas grąžino skolą įmonei, egzistavo tuo metu, kai buvo priimtas teismo
preliminarus sprendimas; 2) kasatorius žinojo, kad skola įmonei grąžinta,
tačiau, jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir neturint galimybės jo apskųsti,
tik kitoje byloje susipažinus su įmonės archyvine byla paaiškėjo, jog visas
piniginių srautų judėjimas yra užfiksuotas įmonės archyve ir kad ieškovas,
piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pareiškė nepagrįstą ieškinį, taigi tik tada
atsirado reali galimybė įrodyti, jog didžioji skolos dalis yra grąžinta; kasatorius,
2009 m. rugpjūčio 20 d. gavęs naujų esminių įrodymų,
nedelsdamas (2009 m. rugpjūčio 27 d.) kreipėsi į teismą dėl
proceso atnaujinimo; 3) naujas įrodymas yra esminis byloje, nes teismas,
susipažinęs su visa įmonės informacija ir
2009 m. rugpjūčio 20 d. auditorių ataskaita, būtų priėmęs
visai kitokį sprendimą.
2. Apylinkės teismo
nutartyje nenurodyta motyvų, kuriais teismas grindė sprendimą neatnaujinti
proceso. Tai yra absoliutus teismo nutarties panaikinimo pagrindas (CPK 329
straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, apylinkės teismas neteisingai vertino
Lietuvos auditorių rūmų 2009 m. lapkričio 2 d. atsakymą
ieškovui, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad, auditorės O. Ž. atliktai
paslaugai neatitinkant nacionalinių ir tarptautinių standartų, negalima
įvertinti ataskaitoje pareikštos nuomonės pagrįstumo. Iš tikrųjų 2009 m. lapkričio 2 d.
atsakyme nurodyta, kad vien iš ieškovo pateiktos informacijos negalima
įvertinti auditorės O. Ž. parengtoje peržiūros ataskaitoje pareikštos
nuomonės pagrįstumo ir atsakyti, ar pareikšta nuomonė pagrįsta, turėtų būti
atliekamas analogiškas darbas, kurį atliko auditorė O. Ž. Tai reiškia, kad
2009 m. lapkričio 2 d. atsakymas nepaneigia auditorės
išvados pagrįstumo. Be to, Lietuvos auditorių rūmai apskritai neturi teisės
tikrinti ir vertinti audito išvadų pagrįstumo, jie gali tik patikrinti, ar buvo
laikomasi formalių standartų. Teismas, suabsoliutinęs 2009 m. lapkričio 2 d.
atsakymą ir dėl to konstatavęs, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d.
išvada yra nepagrįsta, neištyrė kasatoriaus prašymo aplinkybių ir priėmė
neteisėtą sprendimą neatnaujinti proceso. Teismas nepasisakė ir dėl kasatoriaus
argumento, kad ieškinio nepagrįstumą įrodo ir ikiteisminio tyrimo išvados.
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros
2007 m. gruodžio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį
tyrimą dėl UAB „Zaida“ lėšų iššvaistymo nurodyta, kad V. Š. buvo įtariamas
padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš UAB „Zaida“ įstatų matyti, jog
direktorius turėjo teisę organizuoti įmonės ūkinę veiklą, sudaryti įmonės
sandorius, todėl, įsteigęs įmonę „Regata“, kuri buvo reikalinga įmonės „Zaida“
ūkinei veiklai vykdyti, bei suteikęs UAB „Zaida“ vardu jai paskolas, nepažeidė
įmonės įstatų ir neįgijo įmonės turto. Šios aplinkybės teismas nevertino ir
nepasisakė.
3. Pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius praleido CPK 368 straipsnio
1 dalyje nustatytą trijų mėnesių senaties terminą kreiptis dėl proceso
atnaujinimo. Kasatorius apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo ne 2007 m. lapkričio 5 d.,
kaip teigia ieškovas, bet 2009 m. rugpjūčio 20 d.,
gavęs audito ataskaitą. Nuo tos dienos ir prasidėjo senaties terminas, nes tik
tą dieną kasatorius sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos, ir tik tada jam tapo
aišku, jog skolos priteisimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iki to momento
kasatorius buvo įsitikinęs, kad jokių naujų įrodymų byloje negali pateikti, tuo
tarpu gavęs pirmiau nurodytą ataskaitą, jau po septynių dienų kreipėsi į
teismą, prašydamas atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai nurodė, kad kasatorius, būdamas UAB „Zaida“ direktorius tuo metu,
kai susidarė skola, turėjo žinoti apie tai, kad jis skolingas įmonei.
Priešingai, kasatorius buvo įsitikinęs, kad skola yra grąžinta, su teismo
preliminariu sprendimu dėl skolos priteisimo nesutiko ir pareiškė prieštaravimus,
tačiau tik gavęs 2009 m. rugpjūčio 20 d. audito išvadą
suvokė, kad jam keliami reikalavimai yra paremti vien naujojo direktoriaus
pasirašytais dokumentais, neatitinkančiais tikrovės. Kasatorius, būdamas įmonės
direktorius iki 2002 m. birželio 23 d., sudarė balansą,
kuriame nurodyta, kad skola įmonei grąžinta. Tuo tarpu naujasis įmonės
direktorius dėl nežinomų priežasčių nepripažino įmonės apskaitos dokumentų, tai
patvirtinančių. Kasatorius negalėjo numatyti, kad naujasis direktorius (ieškovas
A. T.) pasielgs nesąžiningai. Ieškovo A. T. nesąžiningumą įrodo ir
tai, kad tik 2007 metais, iškėlus UAB „Zaida“ bankroto bylą, buvo imtasi
reikalauti skolos, susidariusios 2002 metais, ši už 1 Lt buvo perleista
A T., nors jos išieškojimą buvo galima pradėti nelaukiant įmonės bankroto.
Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui A. T. perleistos skolos dydis
apskaičiuotas pagal balansą, kurį pasirašė pats ieškovas, būdamas įmonės
direktorius. Teismai nepagrįstai šių aplinkybių nevertino. Apeliacinės
instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad prašyme atnaujinti procesą
kasatoriaus nurodyta aplinkybė, jog didžioji skolos dalis yra grąžinta,
reiškia, kad jis žinojo apie skolą anksčiau, nei gauta audito ataskaita. Tokie
teiginiai neatitinka tikrovės, nes kasatorius visą laiką buvo įsitikinęs, kad jis
skolą grąžino.
Atsiliepimu į kasacinį
skundą suinteresuotas asmuo A. T. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1.
UAB „Audito ir apskaitos praktika“ 2009 m. rugpjūčio 20 d.
ataskaitoje, pasirašytoje auditorės O. Ž., neįvardyta konkrečių piniginių
operacijų tarp UAB „Zaida“ ir kasatoriaus, tik nurodyta, kad yra didelė rizika
laikyti, jog nuo 2001 m. liepos 2 d. iki
2002 m. liepos 7 d. kasatoriui buvo išmokėta 32 986
Lt, o jis grąžino 30 400,05 Lt, be to, šioje ataskaitoje remiamasi UAB
„Zaida“ didžiąja knyga ir bendruoju žurnalu, kurie nepatvirtinti jokių asmenų
parašais, o ne kasos knyga, patvirtinta vyriausiojo buhalterio ir kasininko.
Tai reiškia ataskaitos nepagrįstumą, nes iš esmės joje nurodyti tik galimybės
ir spėjimai. Lietuvos auditorių rūmai 2009 m. lapkričio 2 d.
rašte nurodė, kad UAB „Audito ir apskaitos praktika“ ataskaitoje nurodytos
paslaugos atliktos nesivadovaujant nacionaliniais audito standartais, tai
patvirtina ataskaitos nepagrįstumą, ir tai tinkamai įvertino pirmosios
instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad
ataskaitos išvados pagrįstos tik prielaida, todėl nėra pakankamo pagrindo
manyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas buvo
nepagrįstas.
2.
Tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi nagrinėjama byla, kasatorius buvo
atsakingas už UAB „Zaida“ veiklą, nes buvo jos direktorius. Dėl to, priešingai
nei teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, archyve esantys buhalteriniai
dokumentai jam buvo žinomi pagal einamas pareigas. Jis negalėjo nežinoti, kad
egzistuoja dokumentai, galintys patvirtinti ar paneigti ieškinyje nurodytas
aplinkybes, o abejodamas dėl dokumentų išlikimo, turėjo visas galimybes prašyti
teismo juos išreikalauti, tačiau to nedarė. Be to, kasatorius viso bylos
nagrinėjimo proceso metu neužsiminė dėl skolos dydžio neatitikties, t. y.
nenurodė, kad dalį skolos ya grąžinęs. Nesant jokių aplinkybių, kurios nebuvo
žinomos kasatoriui, nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo
bylos procesui atnaujinti, nes visomis aplinkybėmis, kuriomis kasatorius
grindžia prašymą atnaujinti procesą, jis galėjo remtis ir civilinėje byloje
Nr. L2-4242-572/2007. Taip pat pažymėtina, kad, BUAB „Zaida“ ir ieškovui
A. T. pasirašius reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kartu su šia sutartimi
kasatoriui buvo nusiųsti visi buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys reikalavimo
teisę. Taigi visos aplinkybės, susijusios su reikalavimo teise, kasatoriui buvo
žinomos dar prieš užvedant civilinę bylą Nr. L2-4242-572/2007. Pateikdamas
prašymą atnaujinti procesą, kasatorius niekuo nepagrindė aplinkybės, kodėl jis
archyviniais dokumentais pradėjo domėtis vėliau (CPK 368 straipsnis), nes
skaičiuojant termino dėl proceso atnaujinimo pradžią atsižvelgiama ne tik į
asmens nurodytą sužinojimo momentą, bet ir į tai, kada asmuo objektyviai turėjo
sužinoti apie savo pažeistas teises, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas,
savo teisių gynyba besirūpinantis asmuo. Dėl to, net jei kasatorius iš tikrųjų
sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą tik 2009 m. rugpjūčio 20 d.,
tai tėra jo paties kaltė, aplaidaus ir nepateisinamo neveikimo padarinys, nes
(to neginčija ir kasatorius) civilinėje byloje Nr. L2-4242-572/2007 jis
visus teismo pranešimus ir procesinius dokumentus gavo laiku, tik netinkamai
įgyvendino savo procesines teises, o tai negali būti laikoma objektyviomis
kliūtimis, trukdžiusiomis jam gauti reikalingus dokumentus dar bylos
nagrinėjimo metu ar per protingą terminą po teismo sprendimo priėmimo ir
įsiteisėjimo. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus prašymas neatitinka
CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jis praleido CPK 368 straipsnyje
nustatytą terminą prašymui pateikti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus
esminėms bylos aplinkybėms
Tiek
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės
doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari
savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą
civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti
patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais
– apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo
pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos
S. V. skundą dėl antstolio veiksmų,
bylos Nr. 3K-3-601/2006; 2007 m. kovo 19 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje V. A.
v. D. V., L. M., A. A., bylos Nr. 3K-3-44/2007;
2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K.
v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007;
kt.).
Po
bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių,
kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir
teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent
ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių
padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 109 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J. ir J. R.
skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-198/2007).
Vienas
iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos
aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos
nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika nukreipia į tai, kad šis pagrindas atnaujinti
procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje galimas tada, jei pareiškėjas įrodo,
kad: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2)
aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės
pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės
turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir
atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje
byloje A. M. v. Panevėžio apskrities
viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005). Taigi pagal CPK
366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis
pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo
dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios
procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla
jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo
žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik
subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių
aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip
žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį
nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų
faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė
kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada –
sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių
pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti
ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine
sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos
reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti. Analizuojamas
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai
pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius naujas esmines bylos aplinkybes.
Vienu iš tokių įrodymų teismų praktikoje pripažįstamas ekspertizės aktas. Šio
įrodymo specifika yra ta, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių
terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių,
kurias pareiškėjas siekia paneigti ekspertizės aktu, sužinojimo momento, bet
nuo momento, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį aktą, kuriuo
grindžiamas prašymas atnaujinti procesą byloje (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos
Nr. 3K-3-458/2004).
Nagrinėjamoje
byloje pažymėtina, kad teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą,
yra preliminarus teismo sprendimas, kuris buvo priimtas dokumentinio, t. y.
supaprastinto, proceso tvarka, įvertinus tik ieškovo pateiktus įrodymus. Kasatorius
(atsakovas) nuo pat pradžių, kai tik įstatymo nustatyta tvarka ir terminu buvo informuotas
apie priimtą preliminarų sprendimą, nesutiko su juo, bet dėl to, kad jo pateikti
prieštaravimai neatitiko įstatymų reikalavimų, byla nebuvo nagrinėjama CPK 430
straipsnio nustatyta tvarka ir preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo. Ši
procesinė situacija nagrinėjamoje byloje reikšminga tuo aspektu, kad paneigia
prašymą atnaujinti procesą nagrinėjusių teismų teiginį, jog pareiškėjas nebuvo
aktyvus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kai neprašė išreikalauti bendrovės
buhalterinių dokumentų, ir neužsiminė apie tai, kad bendrovei jis neskolingas. Preliminaraus
sprendimo priėmimo atveju bylos nagrinėjimas pagal CPK XIV skyriaus antrojo
skirsnio nuostatas („Nagrinėjimas teisme“, CPK 234-258 straipsniai) nevyksta
(CPK 428 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą šis sprendimas nebegalėjo būti
skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 428 straipsnio 8 dalis).
Kitos bylos tarp šalių nagrinėjimo metu pagal kitoje byloje buvusią informaciją
pareiškėjo užsakymu auditorius 2009 m. rugpjūčio 20 d.
parengė grynųjų pinigų litais išmokėjimo iš UAB „Zaida“ (ši bendrovė perleido
ieškovui reikalavimą į atsakovą prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje)
kasos atskaitingam asmeniui V. Š. peržiūros ataskaitą, kurios išvadoje
teigiama, kad šio asmens darbo UAB „Zaida“ metu buvo išmokėta 32 906 Lt
grynųjų pinigų, o V. Š. nurodytu laikotarpiu į UAB „Zaida“ kasą grąžino
30 400,05 Lt. Nors nurodyta auditoriaus išvada šiuo atveju nepripažintina
ekspertizės aktu, nes parengta pagal pareiškėjo užsakymą, bet ne teismo
pavedimu, tačiau ji yra rašytinis įrodymas ir, atsižvelgiant į tai, kad ją
parengė atestuotas auditorius, vadovaudamasis profesinės etikos principais
(Audito įstatymo 2 straipsnio 1, 4 punktai, 4 straipsnis, 29 straipsnio 1
dalies 2, 3 punktai), išvadoje pateikiama informacija yra pakankama, jog būtų
pagrindas pripažinti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytą
pagrindą procesui atnaujinti. Pažymėtina, kad nurodyto pagrindo konstatavimas
savaime nereiškia, jog teismas, atnaujindamas procesą, apsiriboja vien šioje
proceso stadijoje naujai gauta esmine bylai informacija. Tam, kad byla būtų
išnagrinėta tinkamai, t. y. ieškinio dalykas ir pagrindas būtų tinkamai
atskleisti ir įvertinti, o teismo išvados pagrįstos bei motyvuotos, teismas
bylos atnaujinimo pagrindą turi ištirti bei įvertinti įrodinėjimo procesą
reglamentuojančių normų nustatyta apimtimi ir tvarka, o kilusius neaiškumus gali
pašalinti spręsdamas klausimą dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnis).
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad
prašymą atnaujinti procesą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino
proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neįvertino
nagrinėjamo atvejo specifikos, kurią lėmė bylos nagrinėjimas dokumentinio
proceso tvarka, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo
ir taikymo praktikos, todėl yra pagrindas teismų nutartis naikinti ir,
nustačius pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, nagrinėjamu
klausimu priimti naują sprendimą – procesą atnaujinti ir perduoti bylą
nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį, Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutartį
panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atnaujinti
procesą pagal pareiškėjo V. Š. prašymą
civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui V. Š. dėl
skolos priteisimo.
Perduoti bylą
nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Česlovas
Jokūbauskas
Sigita
Rudėnaitė