Civilinė byla Nr. e2-354-196/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00998-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,AV SYSTEMS“ ir V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4267-794/2017 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,AV SYSTEMS“ ir V. R. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradėti atsakovės UAB „AV SYSTEMS“ ir jos vadovo V. R. veiklos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo nutarties priėmimo dienos tyrimą, paskiriant nepriklausomą ekspertą, kuris ištirtų UAB „AV SYSTEMS“ ir jos vadovo veiklos prašomu laikotarpiu tinkamumą/netinkamumą ir nustačius, kad UAB „AV SYSTEMS“ ir jos vadovo V. R. veikla yra netinkama, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones: 1) panaikinti 2015 m. balandžio 30 d. UAB „AV SYSTEMS“ akcininkų susirinkimo protokolą Nr.2015-01, pašalinti V. R. iš UAB „AV SYSTEMS“ vadovo pareigų, paskiriant E. B. UAB „AV SYSTEMS“ vadovu; 2) laikinai perduoti V. R. balsavimo teisę UAB „AV SYSTEMS“ visuotiniame akcininkų susirinkime E. B..
2. ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu V. R. yra atsakovės UAB „AV SYSTEMS“ akcininkas ir kiekvienas turi po ½ dalį bendrovės akcijų. Atsakovas V. R., būdamas bendrovės direktoriumi, pradėjo veikti vienašališkai, nesitardamas su ieškovu, priiminėti sprendimus, susijusius su įmonės įsipareigojimais, disponavimu turtu, nebemokėjo dividendų. Ieškovo teigimu, 2015 m. balandžio 30 d. bendrovės akcininkų susirinkimo protokolas Nr.2015-01 yra suklastotas, nes jame ties ieškovo vardu ir pavarde esantis parašas yra ne ieškovo, o kito asmens. Tariamo 2015 m. balandžio 30 d. bendrovės akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 finansinius metus ir priimtas nutarimas dėl 2014 m. pelno paskirstymo. Tačiau minėti sprendimai priimti be ieškovo dalyvavimo ir pritarimo, todėl buvo pažeistos imperatyvios Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, atsakovas be ieškovo pritarimo, nesant reikiamos balsų daugumos priėmė sprendimus neišmokėti dalies dividendų ir perkėlė nepaskirstytą pelną į kitus metus. 2016 m. liepos 8 d. ieškovas prašė atsakovės vadovo paskirti nepriklausomą auditą tikslu nustatyti įmonės ekonominės veiklos veiksmingumą, jos finansinį pajėgumą įgyvendinti esamus ir būsimus projektus, tačiau atsakovės direktorius nesutinka su nepriklausomo audito atlikimu. Ieškovas 2017 m. balandžio 21 d. kreipėsi į atsakovus dėl informacijos jam suteikimo, taip pat, kad jam būtų pateikti bendrovės dokumentai. 2017 m. balandžio 28 d. atsakymu atsakovai atsisakė suteikti informaciją ir leisti ieškovui susipažinti su bendrovės dokumentais. Atsakovų nenoras leisti susipažinti su visais bendrovės dokumentais patvirtina ieškovo įtarimus, jog direktorius slepia bendrovės netinkamą veiklą ir daromus pažeidimus. Iš bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės 2015 m. bendras pelningumas buvo 238 368 Eur, o 2016 m. jis sumažėjo iki 76 624 Eur, t. y. daugiau kaip tris kartus. Bendrovė 2015 m. gavo 68 168 Eur grynojo pelno, o 2016 m. bendrovė patyrė 97 708 Eur nuostolį, t. y. įmonės veiklai nuolat buvus pelningai, staiga ji tapo nuostolinga. Bendrovės veiklos sąnaudos padidėjo, turtas sumažėjo beveik 2,5 karto, o pelnas nebuvo paskirstomas akcininkams, kai bendrovės veikla buvo pelninga. Pateikti duomenys rodo, kad bendrovės veikla galimai yra netinkama, nes bendrovėje galbūt klastojami dokumentai, jų pagrindu priimami sprendimai, pažeidžiamos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės, įmonės veikla organizuojama netinkamai, jos veiklos rezultatai neaiškūs, veikla tapo nuostolinga. Be to, bendrovės vadovas atsisako kartu su ieškovu paskirti nepriklausomą auditą tam, kad būtų nustatytas bendrovės ekonominės veiklos veiksmingumas, jos finansinis pajėgumas įgyvendinti esamus ir būsimus projektus, įvertinti ar nėra būtina imtis priemonių, kad bendrovė netaptų nemoki ir jai nekiltų bankroto grėsmė. Šių aplinkybių visuma sukelia abejonių atsakovų veiklos skaidrumu, todėl egzistuoja tikimybė, kad atsakovų veikla yra netinkama ir reikalinga atlikti bendrovės veiklos tyrimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė: pradėti juridinio asmens UAB „AV SYSTEMS“ ir jos vadovo V. R. veiklos tyrimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šios nutarties priėmimo, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d.; nustatė šalims 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo, šalims nesusitarus per nurodytą terminą dėl ekspertų paskyrimo, įpareigojo šalis pateikti teismui siūlomų ekspertų sąrašus, kiekvienai iš šalių nurodant ne mažiau kaip po 10 ekspertų; priteisė ieškovui E. B. iš atsakovų UAB „AV SYSTEMS“ ir V. R. 2 717 Eur iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 1 358,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra motyvuotas faktiniais pagrindais: atsakovo V. R., kaip UAB „AV SYSTEMS“ valdymo organo netinkama veikla, dėl ko blogėja finansinė įmonės padėtis, dėl klastojamų dokumentų, dėl nepagrįsto atsisakymo suteikti informaciją akcininkui, dėl dividendų nemokėjimo, taip pažeidžiant akcininkų turtines ir neturtines teises, visuotinio akcininko susirinkimo nesušaukimu šiems klausimams spręsti.
5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, susijusius su dokumentų klastojimu ir visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimu, motyvuodamas tuo, kad nors ieškovas nurodė, jog 2015 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nepasirašė, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę nepateikė, priešingai, byloje yra Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. birželio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2017 m. gegužės 18 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad parašas 2015 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr.2015-01 yra atliktas E. B. (CPK 178 str.).
6. Teismas nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie netinkamą UAB „AV SYSTEMS“ darbo organizavimą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2017 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2518-727/2017 atmestas ieškinys dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2017 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmetus ieškovo apeliacinį skundą, minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas ir yra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.). Taip pat teismas nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl nepagrįsto atsisakymo suteikti informaciją, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas atsisakė pasirašyti bendrovės nustatytos formos įsipareigojimą, todėl bendrovė pagrįstai atsisakė suteikti akcininkui informaciją.
7. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad byloje yra aplinkybių, patvirtinančių ir paties ieškovo netinkamus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Tai teismo teigimu, patvirtina nustatytos aplinkybes dėl dalies ieškovo argumentų nepagrįstumo, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys ieškovo teiginius apie prastėjančią įmonės finansinę būklę. Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių atskaitomybės dokumentų duomenimis UAB „AV SYSTEMS“ 2015 m. įmonės turto vertė buvo -  1 400 985 Eur, 2016 metais  turto vertė sumažėjo iki 631 060 Eur. 2015 metais bendras įmonės pelningumas buvo 238 368 Eur, 2016 m. jis sumažėjo iki 76 624 Eur. Todėl teismas sutiko su ieškovu, jog įmonės veiklai nuolat buvus pelningai, bendrovei turint didelės vertės užsakymus, staiga ji tapo nuostolinga, bendrovės veiklos sąnaudos padidėjo, o turtas sumažėjo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės pagrįstai kelia ieškovo abejones dėl įmonės vadovo netinkamų veiksmų organizuojant įmonės veiklą. Teismas pažymėjo, kad iš šalių, atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „AV SYSTEMS“ akcininkų santykiai yra konfliktiški, o jos veikloje yra netinkamumo požymių, todėl tokia situacija liudija apie būtinybę pradėti veiklos tyrimą, nes tik tokiu būdu gali būti surinkti objektyvūs duomenys apie atsakovų veiklą, jų pagrindu būtų galima įvertinti atsakovų veiksmų teisėtumą ir pašalinti ginčus dėl bendrovės tinkamo ar netinkamo valdymo, taip pat konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimą (CK 2.124 str.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovai UAB ,,AV SYSTEMS“ ir V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į byloje esančius įrodymus apie bendrovės finansinę situaciją dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Taip pat teismas darydamas išvadą, jog vien tik bendrovės finansinės situacijos pablogėjimas yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nukrypo nuo naujausios aukštesnės instancijos teismo suformuotos praktikos juridinio asmens veiklos tyrimo bylose. Juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti pradėtas tik esant įrodymams apie esminius juridinio asmens ar jo valdymo organo veiklos trūkumus, o ne vien prielaidoms.
2. Teismo nutartis iš esmės grindžiama tik tuo, kad vienais metais bendrovės finansinė situacija pablogėjo, visi kiti argumentai dėl veiklos netinkamumo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, teismo nutartyje remiamasi tik dviem skaičiais iš finansinių ataskaitų rinkinio, t. y. bendrovės balansine turto verte ir pelningumu ir visiškai neatsižvelgiama į bendrovės įsipareigojimus bei kitus finansinėse ataskaitose esančius duomenis, paaiškinimus, kuriuos tiek teismo posėdžio metu, tiek savo procesiniuose dokumentuose pateikė atsakovai. Taigi nuspręsta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą tik dėl to, kad vienais metais sumažėjo bendrovės balansinis turtas ir pelnas ir visiškai nepagrįstai nežiūrima į kitus rodiklius ir tą nulėmusias priežastis. Analizuojant visą bendrovės finansinę ataskaitą, o ne atskirą eilutę matyti, kad balansinis bendrovės turtas sumažėjo todėl, kad bendrovė apmokėjo savo skolas tiekėjams ir atidavė prekes pirkėjams, už kurias buvo gavusi avansinius mokėjimus, bendrovė sumažino savo įsipareigojimus ir padidino ilgalaikio turto vertę. Taigi bendrovė nėra įsiskolinusi ir sandėlyje nekaupia nereikalingų atsargų (prekių) kas parodo, kad bendrovės veikla vykdoma racionaliai ir efektyviai.
3. Teismas neatsižvelgė ir į atsakovų paaiškinimus, kad bendrovės finansinę situaciją ženkliai įtakojo ir 2015 m. pabaigoje bendrovės laimėtas 3 mln. vertės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro konkursas. Šio konkurso pagrindu laimėta sutartis turi būti įvykdyta per 3 metus, 2015 m. pabaigoje kaip avansinis mokėjimas pagal šią sutartį buvo gauta ženkli suma, tačiau išlaidų dėl šios sutarties 2015 m. praktiškai nebuvo patirta, kas teigiamai įtakojo 2015 m. finansinius rezultatus. Tuo tarpu 2016 m. buvo perkama daug įrangos, dalis jos sandėliuojama, dalis montuojama, derinama su esama technika, t. y. buvo patirta daug išlaidų, tačiau pelnas iš šio konkurso bus gautas tik įvykdžius visą sutartį, t. y. 2018 metais.
4. Teismas konstatuodamas, kad byloje yra aplinkybių, patvirtinančių ir paties ieškovo netinkamus veiksmus, neatsižvelgė į tai, jog ieškovo veiksmai taip pat neigiamai paveikė bendrovės finansinę situaciją. 2016 m. visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovui balsuojant ,,prieš“ nebuvo patvirtintas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2015 m. Todėl bendrovė, kuri nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, susidūrė su sunkumais, nes negaudavo draudimo garantijų, reikalingų pagal viešųjų pirkimų sąlygas, negalėjo gauti kredito, dalis tiekėjų pradėjo abejoti bendrovės finansine būkle ir dėl to nebesuteikė mokėjimų atidėjimų.
5. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas vykdo konkuruojančią veiklą, jis yra UAB ,,Minstra“, kurios akcijos priklauso ieškovo dukrai, vadovas. Ieškovas veikė prieš bendrovės interesus bandydamas įstoti į civilinę bylą pagal UAB ,,Redžius“ ieškinį, ieškovo, o ne atsakovės UAB „AV SYSTEMS“ pusėje. Ieškovas nuolat teikė prašymus dėl konfidencialių bendrovės dokumentų išreikalavimo, kas tik patvirtina, kad ieškovas iš esmės šia byla siekia gauti konfidencialią bendrovės informaciją nepasirašydamas bendrovės nustatytos formos įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios informacijos.
6. Skundžiama nutartis neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Spręsdamas, kad būtina pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą teismas tik nurodė, kad iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „AV SYSTEMS“ akcininkų santykiai yra konfliktiški, o jos veikloje yra netinkamumo požymių. Kokie šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „AV SYSTEMS“ veikloje yra netinkamumo požymių, teismas nenurodė. Taip pat teismas visiškai neargumentavo ir nenurodė, kodėl juridinio asmens veiklos tyrimas turi būti pradėtas būtent nuo 2015 m. sausio 1 d.
7. Teismas nepagrįstai sprendė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes skundžiama nutartimi byla nėra išspręsta iš esmės.
9. Ieškovas E. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
1. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas atsakovų veiklos tyrimą nutarė pradėti tik dėl bendrovės finansinės padėties pablogėjimo. Teismas taip pat nurodė, kad iš šalių, atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „AV SYSTEMS“ akcininkų santykiai konfliktiški, o jos veikloje yra netinkamumo požymių. Šiuo atveju ne vienas įrodymas, o būtent rašytinių įrodymų visuma leido padaryti teismui išvadą, kad ieškovo abejonės yra pagrįstos. 
2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į kitus rodiklius, kurie neva lėmė įmonės turto ir pelno sumažėjimą. Atskirojo skundo teiginiai, kuriais bandoma paaiškinti ženklų įmonės turto sumažėjimą ir veiklos, kuri nuolat buvo pelninga, staigų nuostolingumą, neišsklaido abejonių dėl atsakovės veiklos netinkamumo, kuris lėmė neaiškius finansinius rodiklius.
3. Atsakovų atskirojo skundo argumentai apie gautą ženklią sumą pagal 2015-12-22 sutartį su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru ir įrangos pirkimą už šią sumą bei patirtas dideles išlaidas, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
4. Atsakovai teigdami, kad byloje esantys įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad buvo objektyvios aplinkybės bendrovės finansinei situacijai pablogėti, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas, nurodęs, kad atsakovės finansinės padėties pablogėjimas patvirtina ieškovo abejones dėl atsakovų veiklos netinkamumo, padarė pagrįstą išvadą, kurią patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek kasacinio teismo praktika.
5. Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad ieškovo vadovaujama UAB ,,Minstra“ vykdo konkuruojančią veiklą su atsakove. Atsakovai nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų apie tariamą konkuravimą. UAB ,,Minstra“ ir UAB ,,AV Systems“ nėra konkuruojančios įmonės. Ieškovas neturi jokių ryšių su UAB ,,Redžius“ ir apie šią įmonę sužinojo tik iš civilinės bylos, o įstoti į bylą siekė rik dėl to, jog sužinotų apie atsakovės veiklos neteisėtumą byloje, nes atsakovai apie teisminius procesus ieškovui informacijos neteikė. Pradėjus atsakovų veiklos tyrimą, jį atliks ekspertai ir tik jie susipažins su visais įmonės dokumentais, bet ne ieškovas. Dėl to atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovas gaus konfidencialią informaciją.
6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „AV SYSTEMS“ yra susijusi su UAB ,,Norana“ per akcininkus ir valdymo organus. UAB „AV SYSTEMS“ turtu ir sąnaudomis yra generuojamos pajamos kitai bendrovei – UAB ,,Norana“, nes ši bendrovė dalyvauja panašiuose projektuose, užsiimta tapačia veikla kaip atsakovė.
7. Byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybes dėl neaiškaus atsakovės turto naudojimo, galimai nesąžiningo turto nurašymo ir neaiškios apskaitos vedimo. Todėl teismui pakako duomenų , kurių pagrindu būtų pradėtas atsakovų veiklos tyrimas.

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pradėti juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.126 str. 4 d., 2.124 str.). Įstatymas nedetalizuoja sąvokų „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ turinio.
13. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010); kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013) ir pan.
14. Įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127-2.128 str.). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
15. Taigi teismas turi kiekvienu atveju nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Teismo išvada, ar yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašymas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra motyvuotas faktiniais pagrindais: atsakovo V. R., kaip UAB „AV SYSTEMS“ valdymo organo netinkama veikla, dėl ko blogėja finansinė įmonės padėtis, dėl klastojamų dokumentų, dėl nepagrįsto atsisakymo suteikti informaciją akcininkui, dėl dividendų nemokėjimo, taip pažeidžiant akcininkų turtines ir neturtines teises, visuotinio akcininko susirinkimo nesušaukimu šiems klausimams spręsti.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl dokumentų klastojimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, dėl netinkamo UAB „AV SYSTEMS“ darbo organizavimo, dėl nepagrįsto atsisakymo suteikti informaciją akcininkui, bei pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad byloje yra aplinkybių, patvirtinančių ir paties ieškovo netinkamus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą pradėti juridinio asmens UAB „AV SYSTEMS“ ir jos vadovo V. R. veiklos tyrimą iš esmės motyvavo tik prastėjančia įmonės finansine būkle, nurodydamas, kad UAB „AV SYSTEMS“ 2015 m. įmonės turto vertė buvo 1 400 985 Eur, o 2016 metais turto vertė sumažėjo iki 631 060 Eur, 2015 metais bendras įmonės pelningumas buvo 238 368 Eur, o 2016 m. jis sumažėjo iki 76 624 Eur.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokių duomenų analizė nelemia abejonių dėl atsakovės bei jos valdovo vykdomos veiklos neaiškumo ar neteisėtumo bei neleidžia daryti neabejotinos išvados apie staigų įmonės pelno smukimą, didelės vertės turto netekimą, įmonei nenaudingų sandorių sudarymą ir kt. (CPK 183 str., 185 str.), nulemtą netinkamos valdymo organų veiklos. Sutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl prastėjančios įmonės finansinės būklės vertino tik bendrovės balansinę turtinę vertę ir pelningumą, tačiau visiškai neatsižvelgė į bendrovės įsipareigojimų pasikeitimo duomenis bei į kitus bendrovės finansiniuose dokumentuose esančius rodiklius, nevertino atsakovų teiktų paaiškinimų dėl bendrovės finansinių rodiklių pasikeitimo. Taip pat teismas vertino tik dvejų metų rodiklius, nereikalaudamas šalių pateikti naujesnius duomenis apie įmonės finansinę būklę bei jos pasikeitimus.
19. Pažymėtina, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, įmonės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2013). Todėl jeigu kiekvienu atveju juridiniam asmeniui patyrus nuostolius galėtų būti pradedamas juridinio asmens ir/ar jo valdymo organų veiklos tyrimas, tam tikra prasme būtų apribota vadinamoji „verslo sprendimo“ (angl. business judgment) taisyklė, taip pat tai būtų nesuderinama su įprasta ir neišvengiama kiekvieno verslo rizika rinkos ekonomikos sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-943/2017). Taigi ne visais atvejais nustačius juridinio asmens veiklos nepelningumą galimas juridinio asmens veiklos tyrimas.
20. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas, užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę ir geresnį jos valdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1990 m. rugsėjo 21 d. Fayed v. Jungtinė Karalystė byloje pažymėjo, jog šios procedūros paskirtis neatsiejama ir nuo viešojo intereso užtikrinti tinkamą akcinių bendrovių valdymą, atsižvelgiant į tai, kad akcininkai naudojasi ribotos atsakomybės apsauga. Tačiau bendrovės veiklos tyrimas pirmiausia yra skirtas bendrovės interesams apginti, todėl siekiant apginti bendrovę nuo nesąžiningo smulkiųjų akcininkų trukdymo bendrovės valdymui nustatyta juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo sąlyga – pirminis komunikavimas su bendrove (išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka), o juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumas laikomas įrodytu tik tuomet, kai pareiškimo padavimo stadijoje yra tendencingai blogėjantys arba neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai ir kyla pagrįstų abejonių, jog tai sukėlė būtent juridinio asmens valdymo organo (nario) veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2012).
21. Taigi, nors pirminiame juridinio asmens veiklos tyrimo etape teismas detaliai nevertina bei neanalizuoja konkrečių juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmų bei jų įtakos juridinio asmens veiklai bei jų rezultatams, tačiau tam, jog juridinio asmens veiklos tyrimas būtų pradėtas šaliai pateikusiai ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad egzistuoja pagrindai juridinio asmens veiklos tyrimui atlikti, t. y. tikimybė, kad bus atskleistas aplaidus ir netinkamas bendrovės valdymas (CPK 178 str.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs prastėjančią įmonės finansinę būklę, taip pat nurodė, kad įmonės veikloje yra netinkamumo požymių. Tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis padarė tokią išvadą. Tuo tarpu vien pirmosios instancijos teismo konstatuotas juridinio asmens UAB „AV SYSTEMS“ akcininkų santykių konfliktiškumas nesuponuoja teisinio ir faktinio pagrindo pradėti juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimą. Atsižvelgiant į įmonės akcininkų tarpusavio santykius (jų konfliktiškumą) net ir pradėjus įmonės veiklos tyrimą nebūtų pasiekti ir įgyvendinti pirmiau aptarti šio instituto taikymo tikslai (ekspertų nustatytų įmonės valdymo trūkumų ištaisymas). Dėl to pažymėtina, kad ieškovas turi galimybę reikšti kitus, ekonomiškesnius ir mažiau pačios įmonės veiklą varžančius reikalavimus.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, vien teismo nurodyta išvada dėl prastėjančios įmonės finansinės būklės, kuri padaryta neįvertinus visų bendrovės finansinių dokumentų, bei deklaratyvus argumentas, kad bendrovės veikloje yra netinkamumo požymių, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad yra pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo ir jo vadovas veikė netinkamai ir dėl to yra pagrindas pradėti juridinio asmens bei jo vadovo veiklos tyrimą. Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertinęs visų teisingam juridinio asmens bei jo vadovo veiklos tyrimo pradėjimui reikšmingų aplinkybių, galėjo neteisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Įvertindamas nustatinėtinų aplinkybių mastą, taip pat šalių teisę pasinaudoti visomis procesinėmis subjektinių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant apeliacijos teisę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo pradėjimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo pradėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                            Konstantinas Gurinas