Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-10][nuasmenintas sprendimas byloje][I-180-621-2017].docx
Bylos nr.: I-180-621/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus 191715773 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. I-180-621/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02429-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3, 96 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 9000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-02-09 iki 2016-10-12, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta, trūko oro, ant lubų kaupėsi pelėsis. Gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, kas labai pakenkė pareiškėjo akims. Dėl sveikatos būklės negalėjo eiti pasivaikščioti į kiemelį, nes kamera pirmame aukšte, o kiemelis, ketvirtame. Neturėjo galimybės naudotis sporto sale, nes nebuvo į salę vedame neįgalūs asmenys atskirai nuo sveikųjų. Kameroje nebuvo klozeto. Negalėjo tinkamai maudytis duše, nes pareiškėjui maudymosi procedūros sukeldavo papildomus skausmus. Atvykus ar išvykstant etapu, darant asmens apžiūras – tai daroma antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai temperatūrai būdavo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Būdamas neįgalus, nebuvo laikomas atskirai nuo sveikų asmenų. Miegodavo dviaukščio gulto antrame aukšte, o dėl sveikatos būklės tai padaryti būdavo sunku.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, jautėsi diskriminuojamas dėl sveikatos.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (81-89, 154-155 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,73 kv. m iki 20,9 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas. 

Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko kameros Nr. 11 patikrinimą (išvados surašytos 2016-05-12 patikrinimo akte Nr. PA.6-94). Nustatyta, kad kameroje vykdomas remontas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 9000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-02-09 iki 2016-10-12. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-02-09 iki 2016-10-12 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 22 (plotas 20,29 kv. m.), Nr. 21 (plotas 18,72 kv. m.), Nr. 50 (plotas 18,66 kv. m.), Nr. 46 (plotas 18,33 kv. m.), Nr. 9 (plotas 16,26 kv. m.), Nr. 32 (plotas 20,91 kv. m.), Nr. 28 (plotas 17,62 kv. m.), Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m.), Nr. 11 (plotas 16,65 kv. m.), Nr. 29 (plotas 21,48 kv. m.), Nr. 3 (plotas 6,83 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas (gyvenamosios kameros, kratos atlikimo), neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-94(19.4.1. 6.12) (71-73 b.l.) matyti, kad kameroje Nr. 11 patikrinimo metu (2016-05-11) vykdomas remontas, todėl dirbtinės apšvietos ir mikroklimato parametrų matavimai neatlikti, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas į šią kamerą buvo patalpintas po remonto atlikimo – 2016-05-25 ir buvo laikomas vieną dieną. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (41 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo klozeto. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Nei minėtas įsakymas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja kas turi būti įrengta tardymo izoliatoriaus sanitarinio mazgo patalpoje, t.y. unitazas ar sanitarinis įrenginys grindyse su vandens nubėgimo sistema. Pareiškėjas į atsakovą nesikreipė su prašymais ar skundais dėl to, kad jam nepatogu naudotis kameroje esančiu sanitariniu įrenginiu ir neprašė būti patalpinamas į kamerą, kurioje būtų unitazas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo nesant kameroje unitazo, atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo laikomas izoliuotai nuo sveikų asmenų. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172) (toliau – SVĮ) 10 straipsnis reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai pagrindus. SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Kitomis ligomis sergantys asmenys nėra išskirti. Pareiškėjo teiginiai dėl jo laikymo kartu su sveikais asmenimis yra nekonkretūs, nedetalizuoti, abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl jo neizoliavimo nuo sveikų asmenų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl sveikatos būklės negalėjo eiti pasivaikščioti į kiemelį, negalėjo eiti į sporto salę, negalėjo tinkamai nusiprausti duše. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nedetalizuoja kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių į atsakovą nei su prašymais, nei su skundais nesikreipė.

Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo sunku įlipti į antro aukšto gultą. Teisės aktai nenustato gultams. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su prašymais užtikrinti jam galimybę miegoti pirmo aukšto gulte. Atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl miegojimo gulto antrame aukšte atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 9000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas                                                                                        Žanas Kubeckas