Administracinė byla Nr.1-2361-423/2015
Proceso Nr. 3-62-3-00194-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjui V. K. ,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – Marijampolės PN) 1 000 000 999 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo skunduose (b.l. 4, 72) nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas atsisakė tenkinti eilę nurodytų pareiškėjo skundų ir taip pažeidinėjo jo teises žalojant jam sveikatą, dėl ko ir yra kildinama neturtinė žala. Marijampolės PN 2014-12-23 raštu Nr. 20/07-2226 atsisakė padauginti prašomų dokumentų kopijas, išlaidas sutinkant apmokėti. 2014-12-09 Nr. 20/07-2185 raštu atsisakė perduoti banderoles, kuriose buvo pašto ženklai, vokai, balti lapai, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas buvo baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas į Marijampolės PN kreipėsi dėl bibliotekoje ir skaitykloje esančios literatūros atnaujinimo bei galimybės naudotis LITLEX elektroniniu teisės šaltiniu. Marijampolės PN 2014-12-11 raštu Nr. 20/07-2192 nurodė, jog literatūrą pareiškėjas gali įsigyti iš asmeninių lėšų. Pareiškėjas nurodė, kad 2014-12-02 raštu Nr. 49/07-1070(60) kreipėsi į Marijampolės PN, nurodydamas, kad Marijampolės PN yra konfiskavę jo pinigus, todėl yra apriboti jo veiksmai įsigyti natūralių maisto produktų, kad pasveiktų nuo virusinių ligų, nenaudojant cheminių preparatų, gauti pašto reikmenų, knygų bei skųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų veiksmus. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 17-20) nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė skundo reikalavimų, nenurodė neturtinės žalos atsiradimo pagrindų. Pareiškėjo reikalavimai remiasi tik asmeninėmis užgaidomis, o administracijos veiksmai teisėti, nes pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta, atsakovas yra pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų atlyginta 1 000 000 999 Eur neturtinė žala, kurią, jo teigimu, jis iš esmės patyrė dėl to, kad atsakovas 2014-12-23 raštu Nr. 20/07-2226 atsisakė padauginti prašomų dokumentų kopijas; 2014-12-09 Nr. 20/07-2185 raštu atsisakė perduoti banderoles; 2014-12-11 raštu Nr. 20/07-2192 nurodė, jog literatūrą pareiškėjas gali įsigyti iš asmeninių lėšų. Nurodė, jog dėl minėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų blogėja jo teisinė padėtis, sukelta psichologinė, moralinė, dvasinė kančia.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis BVK 116 straipsniu, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. BVK 64 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija. Vadovaujantis paminėtomis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-12-09 kreipėsi į Marijampolės PN dėl dokumentų kopijų padarymo, dokumentai buvo grąžinti pareiškėjui ir kopijas daryti buvo atsisakyta. Pareiškėjas 2014-12-11 skundu (b.l. 27) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl atsisakymo padaryti prašomas dokumentų kopijas. Marijampolės PN 2014-12-23 atsakymu Nr. 20/07-2226 (b.l. 9) nurodė atsisakymo, daryti prašomų dokumentų kopijas, priežastis.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas numato, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039. Jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. BVK 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. BVK 1 priedo 15 punkte numatyta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti su savimi dokumentus (išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus). Apklausus pareigūnus ir išsiaiškinus faktines aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas pateikė nepasirašyto ir neužpildyto rašto teismui spausdintą variantą, o tokio spaudinio kopijų daryti nenumatyta (b. l. 9). Minėtas faktines aplinkybes patvirtina būrio viršininko G. A. 2014-12-22 pažyma Nr. 14/07-4358 „Dėl V. K. pateiktų lapų kopijavimui“ (b.l. 28). Teismo vertinimu, atsakovo atsakymas parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2014-11-24 skundu (b. l. 11, 40) kreipėsi į atsakovą dėl to, jog Marijampolės PN grąžino dvi banderoles su baltais lapais, pašto ženklais, vokais. Marijampolės PN 2014-12-09 atsakyme Nr. 20/07-2185 (pareiškėjo skunde nurodytas atsakymas Nr. 20/07-2195) į aukščiau paminėtą pareiškėjo skundą nurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjui nebuvo perduoti smulkieji paketai (b. l. 10, 42).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-11-07 iki 2014-11-14 pagal Marijampolės PN direktoriaus 2014-11-07 nutarimą Nr. 2253 atliko nuobaudą baudos izoliatoriuje (b. l. 30-32). Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pranešimais 2014-11-11 ir 2014-11-13 pareiškėjas buvo informuotas, kad smulkieji paketai su spauda į baudos izoliatorių nepriimami (b.l. 41).
BVK 146 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų laikymo sąlygas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Teismo vertinimu, atsakovas šioje situacijoje vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir tokie suvaržymai pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje metu buvo teisėti.
Pareiškėjas 2014-11-24 skundu (b.l. 14) kreipėsi dėl teisės aktų reglamentuojančių knygų atnaujinimą. Marijampolės PN 2014-12-11 pateikė atsakymą Nr. 20/07-2192 į pareiškėjo skundą (b.l. 12-13, 43-44), kuriame nurodė, kad Marijampolės PN vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Laivės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normomis kuriose vidutiniškai numatyta po 5 grožinės literatūros knygas kiekvienam asmeniui, po vieną laikraštį 50 asmenų. Knygų atnaujinimo teisės aktai nereglamentuoja. 2013 metais šis fondas papildytas 676 knygomis iš kurių didžioji dalis buvo teisinė literatūra, 2014 metais fondas papildytas 13 grožinės literatūros knygų. Nusidėvėjusios knygos nurašomos. Marijampolės PN 2013 metais siekiant pagerinti klientų aptarnavimą bibliotekoje bei priėjimą prie knygų lentynų, atrinkta ir nurašyta susidėvėjusių, išplėšytais lapais ar kitaip sugadintų ir netinkamų naudoti 4800 knygų. Pareiškėjas informuotas, kad nuteistųjų bibliotekoje yra kompiuteris su nuolat atnaujinama teisės aktų duomenų baze LITLEX. LITLEX'e yra galiojančių LR teisės aktų raidinė - dalykinė rodyklė, tarpinės teisės aktų redakcijos, rubrikatoriai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidžiamo biuletenio „Teismų praktika" medžiaga ir kt. Pareiškėjas informuotas, kad pataisos namai bibliotekoje turi 19953 knygas iš kurių 13362 grožinė literatūra, todėl kiekvienam nuteistajam tenka daugiau nei 10 grožinės literatūros knygų.
BVK 93 straipsnis numato nuteistųjų teisę įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Teismo vertinimu, atsakovo atsakymas (b.l. 12-13, 43-44) parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.
Byloje nustatyta, kad kreipėsi pareiškėjas 2014-12-02 kreipėsi į Marijampolės PN, prašydamas išduoti maisto produktus. 2014-12-19 rašte Nr. 20/07-2214 (b.l. 8, 26) pareiškėjui nurodyti maitinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai ir tai, kad pageidaujamų maisto produktų kiekių pateikti negalima, kadangi to nenumato jokie teisės aktai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Marijampolės PN konfiskavo jo pinigus, dėl ko jis negalėjo įsigyti natūralių maisto produktų, pašto reikmenų, knygų ir kitų prekių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai pagal antstolės A. L. patvarkymus, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 45, 46, 47), buvo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Byloje pateikti nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiai (b. l. 48, 49-51), kurie patvirtina, kad įstaiga nedraudžia už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl pareiškėjas 2014-10-23, 2014-11-14, 2014-11-18, 2014-12-04 ir 2015-03-02 pirko prekių parduotuvėje. Iš byloje esančio 2015-01-01 – 2015-03-04 V. K. pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje 2015-03-04 likutis - 43,13 Eur suma (b.l. 48). Pareiškėjo nurodyti argumentai, dėl negalėjimo įsigyti maisto produktų bei kitų prekių, kadangi Marijampolės PN konfiskavo jo pinigus, nepagrįsti.
Sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems Marijampolės PN teikiamos remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2006-03-14 įsakymu Nr. 4/07-34 patvirtinta Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka nuteistiesiems ir areštuotiesiems (b.l. 22-23). Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis nuteistasis V. K. 2014-2015 m. Marijampolės PN jokiomis peršalimo ligomis nesirgo ir dėl to į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė (b.l. 21). Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis pareiškėjas 2013-2014 m., remiantis „Ambulatorinių ligonių apskaitos žurnalo“ duomenimis, nei karto nėra skundęsis depresijos požymiais, miego sutrikimais“ (b.l. 52). Pateikta Marijampolės PN 2014-12-29 pažyma Nr. 55/04-609 patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų kreipęsis nebuvo (b. l. 53), todėl pareiškėjo argumentai dėl nurodytų psichologinių, moralinių ir dvasinių kančių nepagrįsti, atmestini.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos buvo gautas pareiškėjo skundas dėl anksčiau išvardintų Marijampolės PN administracijos pateiktų atsakymų į V. K. prašymus ir skundus pagrįstumo. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog Marijampolės PN administracijos pateikti atsakymai yra teisėti ir pagrįsti (b.l. 5-7).
Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1000 000 999 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Asta Urbonienė