Civilinė byla Nr. e3K-3-182-611/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01510-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.5.20.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams A. V. (A. V.) ir A. K. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo antstolis R. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bendraturčio reikalavimo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypo dalį, kurią nupirko kitas asmuo, iki tol nebuvęs žemės sklypo bendraturčiu, pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
2. Ieškovas prašė perkelti jam pirkėjo atsakovo A. V. teises ir pareigas pagal 2015 m. spalio 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui A. V. 1780 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Ieškovas nurodė, kad jis kartu su atsakovu A. K. 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovas ne kartą prašė atsakovo A. K. parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį, paskutinį kartą siūlė šią žemės sklypo dalį parduoti už 10 000 Eur.
4. 2016 m. balandžio 5 d. ieškovas sužinojo, kad atsakovas A. K. pardavė savo žemės sklypo dalį pagal turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą už 1780 Eur atsakovui A. V. Kadangi žemės sklypo dalis nebuvo parduota varžytynėse, tai atsakovas A. K. neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos raštu pranešti žemės sklypo bendraturčiui apie sprendimą parduoti savo žemės sklypo dalį bei jo pardavimo sąlygas. Atsakovas A. K. galėjo perleisti žemės sklypą kitiems asmenims tik tuo atveju, jei ieškovas būtų atsisakęs jį pirkti ar per įstatyme nustatytą terminą būtų nepriėmęs sprendimo. Ieškovas pažymėjo, kad turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktu žemės sklypo dalis parduota už gerokai mažesnę kainą, nei ieškovas siūlėsi už ją mokėti. Kadangi ieškovas apie dalies žemės sklypo pardavimą sužinojo iš atsakovo A. K. tik 2016 m. balandžio 5 d., tai trijų mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu tenkino ieškinį, perkėlė ieškovui 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkėjo atsakovo A. V. teises ir pareigas pagal 2015 m. spalio 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, įpareigojo ieškovą sumokėti atsakovui A. V. 1780 Eur per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovų A. V. ir A. K. po 420,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas kartu su atsakovu A. K. 1999 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo po 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini); už visą žemės sklypą iš viso buvo sumokėta 9557,46 Eur (33 000 Lt); antstolis R. V., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 3479,34 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš atsakovo A. K., areštavo jam tuo metu priklausančią žemės sklypo dalį; 2015 m. rugpjūčio 10 d. antstolis pasiūlė atsakovui A. K. surasti pirkėją už antstolio nurodytą 1780 Eur kainą; 2015 m. rugpjūčio 27 d. A. K. pateikė antstoliui prašymą parduoti areštuotą sklypo dalį jo pasiūlytam pirkėjui atsakovui A. V. už nustatytą 1780 Eur kainą; 2015 m. spalio 19 d. akto pagrindu 1/2 dalį žemės sklypo įsigijo atsakovas A. V., sumokėjęs 1780 Eur.
7. Ieškovas pateikė duomenis, kad 2015 m. lapkričio 13 d. – 2015 m. gruodžio 8 d. buvo išvykęs į JAV, 2016 m. sausio 14 d. – 2016 m. sausio 20 d. – į Šveicariją; 2016 m. kovo 2 d. – 2016 m. kovo 21 d.  – į JAV. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas gana dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, todėl sprendė, kad nepažeistas CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas.
8. Teismas pažymėjo, kad antstolis vykdė išieškojimą dėl 3479,34 Eur sumos, todėl pardavus žemės sklypo dalį buvo padengta tik dalis atsakovo skolos. Ieškovas, siūlydamas atsakovui parduoti sklypą, siūlė kelis kartus didesnę sumą (10 000 Eur). Teismas sprendė, kad atsakovas A. K., nors turėjo objektyvią ir realią galimybę parduoti sklypą už didesnę kainą būtent sklypo bendraturčiui, tačiau nedėjo pastangų turimai skolai padengti, gauti daugiau lėšų už parduodamą žemės sklypo dalį. Tokius atsakovo A. K. veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningus ir kreditoriaus, ir ieškovo atžvilgiu.
9. Teismas konstatavo, kad pradinėje vykdymo proceso stadijoje skolininkas dar turi teisę pasirinkti savo parduodamo turto pirkėją. Dėl to išieškojimo iš skolininko (bendraturčio) turto metu kiti bendraturčiai turi galimybę dalyvauti šiame viešame vykdymo procese ir įgyti priverstiniu būdu parduodamo daikto dalį. Šiuo atveju buvo vienas parduodamo atsakovo A. K. turto dalies bendraturtis, bet atsakovas nesuteikė galimybės ieškovui įsigyti likusią bendro turto dalį. Tokiais savo veiksmais atsakovas A. K. suteikė pirmenybės teisę kitam asmeniui, kuris nebuvo bendraturtis, paneigė CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir nevykdė CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju net nenustatyta konkreti naudojimosi daiktu tvarka. Dėl to teismas perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas. Kadangi teismas įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui A. V. pagal sandorį sumokėtus 1780 Eur, tai teismas pripažino, kad šis atsakovas nuostolių dėl tenkinto ieškinio nepatirs.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
11. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015 pateiktais išaiškinimais tik dėl to, kad skiriasi žemės sklypo bendraturčių skaičius. Nurodomoje nutartyje buvo sprendžiama dėl bendraturčio reikalavimo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypo dalį, kai tą dalį vykdymo procese nusipirko pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą asmuo, iki tol nebuvęs žemės sklypo bendraturčiu. Nutartyje išaiškinta, kad bendraturtis (skolininkas) turi pareigą siūlyti kitiems bendraturčiams pirkti daikto dalį iki vykdymo pradžios, t. y. iki tada, kai antstolis pradeda vykdymo veiksmus pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojimą nukreipdamas į skolininko turto dalį, jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypas buvo parduotas taip pat ne laisva bendraturčio valia, o vykdymo procese antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti.
12. Kolegija nereikšmingu pripažino ieškovo argumentą, kad jis yra anksčiau siūlęs parduoti  žemės sklypo dalį už 10 000 Eur. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad sprendimą parduoti turtą atsakovas A. K. priėmė ne savo noru, tai padarė dėl prasidėjusio vykdymo proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę tik prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo pirmenybės teisių pirkti žemės sklypo dalies, jo reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas teisiškai nepagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas išplėstai aiškino CK 4.79 straipsnio l dalies normą, nepagrįstai sutapatindamas vykdymo procesą su CK 4.79 straipsnio l dalyje nurodytomis viešosiomis varžytynėmis. Vykdymo procese nustatytos kelios savarankiškos priverstinai parduodamo turto realizavimo formos: turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio kodekso VI dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 700 straipsnis). CPK 704 straipsnio normos turinys sudaro pagrindą spręsti, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių nėra tapatus turto pardavimui iš viešųjų varžytynių. Varžytynės, kaip priverstinis aukcionas, turi mažiausiai vieną esminį požymį – viešą turto pardavimą; varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas (CPK 713 straipsnio 3 dalis). Varžytynių metu skolininkas negali nustatyti parduodamo iš varžytynių turto kainos savo nuožiūra, nes tokio turto kaina nustatoma vadovaujantis CPK 681, 718, 722 straipsniais. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių atveju turtas parduodamas ne aukciono tvarka, bet skolininko nustatytomis sandorio sąlygomis, t. y. skolininkas gali susirasti pirkėją ir tarpusavio susitarimu nurodyti pageidaujamą parduodamo turto kainą. Taigi, turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali turto realizavimo forma, kuria skolininkas gali pasinaudoti iki varžytynių pradžios. Šiuo atveju areštuotas atsakovo A. K. turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, t. y. neviešai.
2. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai aiškinant CK 4.79 straipsnio 1 dalies normą, buvo pažeista ne tik bendraturčio pirmumo teisė, bet ir kreditoriaus teisės. Ieškovas ne kartą siūlėsi nupirkti atsakovui A. K. priklausančią žemės sklypo dalį, paskutinį kartą siūlydamas 10 000 Eur. Tokios sumos būtų užtekę visam kreditoriaus reikalavimui (3479,34 Eur) tenkinti. Pardavus žemės sklypo dalį pagal turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, už žemės sklypą buvo sumokėta tik 1780 Eur suma. Pažymėtina, kad šis žemės sklypas buvo vienintelis areštuotas A. K. priklausantis turtas.
3. CK 4.79 straipsnio l dalyje nustatytų viešųjų varžytynių sutapatinimas su vykdymo procesu prieštarauja CK 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Bendraturtis yra labiau suinteresuotas įsigyti parduodamo turto dalį ir pasiruošęs sumokėti didesnę pinigų sumą už perspektyvą sujungti nuosavybę, būti vieninteliu turto savininku. Teisingumo ir sąžiningumo tikslus atitinka toks teisės aiškinimas, pagal kurį bendraturtis netenka pirmumo teisės įgyti CPK nustatyta tvarka parduodamą bendro turto dalį tik paskelbus varžytynes. Paneigiant bendraturčio pirmumo teisę įsigyti parduodamą turto dalį parduodant šį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas parenka pirkėją savarankiškai ir tai daroma neviešai, bendraturčiui apskritai užkertamas kelias įsigyti parduodamo turto dalį turint pirmumo teisę ar jos neturint.
4. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 4.79 straipsnio 1 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2003; 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2007; 2007 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2007) išaiškinta, kad bendraturčio pirmumo teisė netaikoma iš varžytynių parduodamam turtui, bet ji neapima turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui atvejų, nes turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui vyksta iki varžytynių procedūros. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015, kurioje išaiškinta, kad, prasidėjus vykdymo procesui, CK 4.79               straipsnio l dalies nuostata  netaikytina, nes, antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą, taikytinos vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos, kuriose nėra taikoma bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti skolininko turtą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vis dėlto šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios: skiriasi žemės sklypo bendraturčių skaičius, be to, remiamasi ir proceso operatyvumu, t. y. vykdymo procese skolininko siūlymas kitiems bendraturčiams daikto, iš kurio vykdomas išieškojimas, ir jų tarpusavio siūlomų galimo pirkimo–pardavimo sandorio sąlygų derinimas, sandorio sudarymas užtęstų vykdymo laiką. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad tokia išvada padaryta tik vienoje byloje, todėl toks aiškinimas vertintinas kaip pavienis atvejis, atsižvelgiant į specifinę bylos aplinkybę – bendraturčių daugetą.
14. Atsakovas A. K. ir atsakovas A. V. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
1. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta vieno bendraturčio pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį reiškia bendraturčio pareigą siūlyti kitiems bendraturčiams pirkti daikto dalį iki vykdymo pradžios. Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015). Nagrinėjamu atveju turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, tačiau tai nepaneigia fakto, kad turtas buvo realizuojamas priverstinai. Įstatyme nenustatyta prievolė antstoliui ar skolininkui, kurio turtas realizuojamas vykdymo proceso tvarka, informuoti parduodamo turto bendraturčius apie turto pardavimą. Tuo atveju, kai yra daugiau bendraturčių, vykdymo procesas gali užtrukti.
2. Ieškovas, teigdamas, kad ne kartą siūlė pirkti iš atsakovo žemės sklypo dalį, nesiremia jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Nekilnojamojo turto vertinime atsakovui A. K. priklausiusi žemės sklypo dalis įvertinta 1780 Eur, su tokia verte sutiko ir kreditorius, ir skolininkas.
3. Ieškovas kasaciniame skunde remiasi sena teismų praktika. Be to, iš kasaciniame skunde nurodomos teismų praktikos matyti, kad ji iš esmės nevienoda. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015 pateiktais aiškinimais, nes joje buvo panašios kaip ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti kitam bendraturčiui priklausančią bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį (CK 4.79 straipsnio 1 dalis), kai turtas parduodamas teismo sprendimams vykdyti CPK VI dalyje nustatyta tvarka

15. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.
16. CK 6.419 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu reiškia, jog daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešasis aukcionas yra pardavimo būdas, kai daiktai ar paslaugos siūlomi pirkti keliems asmenims, kurie asmeniškai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimybė jame asmeniškai dalyvauti ir kurie viešai varžosi per aukciono vedėją, o sutartis dėl daiktų ar paslaugų pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį varžytynės yra priverstinis aukcionas, kurio ypatumus nustato CPK.
17. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Taigi, visi trys skolininko turto pardavimo vykdymo procese būdai yra alternatyvūs, savarankiški.
18. Pagal CPK 691 straipsnio 1 dalį turto realizavimas – areštuoto skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame kodekse nustatyta tvarka. Taigi varžytynės yra tik vienas iš turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
19. Aptartos teisės normos leidžia prieiti prie išvados, kad pagal CPK VI dalį, reglamentuojančią vykdymo procesą, turto pardavimas iš varžytynių yra viena iš vykdymo proceso stadijų ir vienas iš galimų skolininko turto priverstinio pardavimo būdų. Varžytynių pradžia pagal CPK 713 straipsnio 3 dalį yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas.
20. Anksčiau aptartų CK 4.79 straipsnio 1 dalies, 6.419 straipsnio 1 ir 3 dalių, CPK 691 straipsnio 1 dalies, 700 straipsnio ir 713 straipsnio 3 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – bendraturčio pirmenybės teisės nebuvimas, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, – negali būti aiškinama plečiamai ir prie tokios išimties gali būti priskiriamas tik vienas skolininkui priklausančio turto priverstinio turto pardavimo būdas – turto pardavimas iš varžytynių, bet netaikoma kitiems skolininkui priklausančio turto priverstinio pardavimo būdams. Kadangi varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas, tai CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis gali būti taikoma tik nuo šio momento. Būtent toks aiškinimas užtikrina teisingą ir proporcingą tiek paties skolininko, tiek jo bendraturčio, tiek skolininko kreditoriaus interesų pusiausvyrą, tiek CK 4.49 straipsnio 1 dalies normos tikslą, nes nors turto pardavimas iš varžytynių ir nesuteikia skolininko bendraturčiui pirmenybės teisės nupirkti skolininkui priklausančio bendro turto dalį, tačiau neatima iš jo teisės dalyvauti varžytynėse kartu su kitais asmenimis ir nupirkti šį turtą. Tuo tarpu priešingai aiškinant minėtą normą, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju skolininko bendraturtis būtų eliminuojamas ir jam būtų užkertama teisė įgyti skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Vykdymo procesas yra žymiai platesnis pagal savo apimtį ir stadijas nei tik turto pardavimas iš varžytynių ir todėl CK 4.79 straipsnio 1 dalies prasme visų kitų skolininko turto pardavimo būdų prilyginimas viešosioms varžytynėms nepagrįstai išplėstų CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį ir paneigtų pačią išimties esmę.
21. Tokios pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir 2003 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2003, aiškindamas CK 4.79 straipsnio 1 dalį ir nurodydamas, kad vieninteliu atveju, t. y. kai turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių, bendraturtis negali pasinaudoti pirmenybės teise pirkti tokį turtą, taip pat pripažino, kad turto pardavimas iš varžytynių negali būti sutapatinamas su turto pardavimu be varžytynių, nes tai reikštų plečiamą CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties aiškinimą.
22. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015 išaiškino, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vieno bendraturčio pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį, išskyrus tuos atvejus, kai ji parduodama viešosiose varžytynėse, reiškia, jog bendraturtis (skolininkas) turi pareigą siūlyti kitiems bendraturčiams pirkti daikto dalį iki vykdymo pradžios, t. y. iki tada, kai antstolis pradeda vykdymo veiksmus pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojimą nukreipdamas į skolininko turto dalį, jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise, šis kasacinio teismo išaiškinimas nelaikytinas precedentu nagrinėjamos bylos atveju.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.
25. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti skolininkui priklausančią bendro turto dalį, kai bendraturčių yra tik du, skirtingai nei šios nutarties 23 punkte minimoje byloje, kur bendraturčių buvo daug asmenų, todėl nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra artimesnės šios nutarties 21 punkte nurodytos kasacinės bylos faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad materialiosios teisės normos kiekvienoje byloje taikomos pagal toje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Dėl to bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015 pateiktu CK 4.79 straipsnio 1 dalies aiškinimu, netinkamai aiškino CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmenybės teisės išimtį.
26. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vieno bendraturčio pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio parduodamą bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, išskyrus tuos atvejus, kai ji parduodama viešosiose varžytynėse, aiškintina kaip nesuteikianti bendraturčiui pirmenybės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį tik tuo atveju, kai turtas parduodamas CPK VI dalies nustatytu skolininko turto pardavimo iš varžytynių būdu, bet netaikoma turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui būdu.
27. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturčiui priklausanti bendrąja nuosavybe esančio daikto dalis parduodama pažeidžiant CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirmenybės teisę, kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
28. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendraturčio pirmenybės teisės pirkti kitam bendraturčiui priklausančią daikto dalį išimtį, nepagrįstai ją išplėsdamas ir taikydamas atvejams, kai turtas parduodamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, dėl ko nepagrįstai netaikė byloje CK 4.79 straipsnio 3 dalį dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Dėl šios priežasties skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta perkelti ieškovui 1/2 dalies žemės sklypo pirkėjo atsakovo A. V. teises ir pareigas pagal 2015 m. spalio 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, ir įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui A. V. 1780 Eur (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
30. Už pateiktą kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio, taip pat jis patyrė 950 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, jam priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų šių išlaidų atlyginimas, t. y. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 495 Eur išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Kasaciniame teisme patirta 9,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinant kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis (po 4,55 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.

Priteisti ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 495 (keturis šimtus devyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. K. (a. k. ) ir A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,55 Eur (keturis Eur 55 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Virgilijus Grabinskas

              Andžej Maciejevski

              Donatas Šernas