Civilinė byla Nr. e2-6778-620/2020
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00565-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.2
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 6 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,
sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Alropa“ atstovei advokato padėjėjai D. B.,
atsakovės UAB „Aldma“ atstovui advokatui Mindaugas Beinaravičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alropa“ ieškinį atsakovei UAB „Aldma“ dėl skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 8 d. preliminariu sprendimu buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir priteista iš atsakovės UAB „Aldma“ 3 009,02 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Alropa“, naudai.
Iš tuo metu byloje pateiktų rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad ieškovė UAB „Alropa“ 2015-07-02 pateikė atsakovei UAB „Aldma“ pasiūlymą dėl šilumos siurblio ir jo montavimo nuosavame name. Pasiūlymo kaina – 7 209,18 Eur su PVM. Pasiūlyme nurodyti du atsiskaitymo būdai, iš kurių Atsakovė pasirinko II mokėjimo variantą, t. y. 3 600,00 Eur avansinis mokėjimas ir 3 609,00 Eur mokėjimas už įrangą ir atliktus darbus. Atsakovei priėmus pasiūlymą, ieškovė 2015-08-12 atsakovei pateikė sąskaitą išankstiniam mokėjimui, kurioje nurodyta 3 600,00 Eur mokėtina suma. Atsakovė 2015-08-12 atliko 3 600,00 Eur avansinį mokėjimą pagal pasiūlymą. Avansinį mokėjimą patvirtino Ieškovės teikiamas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Atlikus pasiūlyme nurodytus darbus bei sumontavus numatytą įrangą, Ieškovė Atsakovei apmokėjimui pateikė 2016-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000523, kurioje nurodyta mokėtina suma 1 720,62 Eur su PVM, o apmokėjimo terminas iki 2016-12-30. Taip pat pagal pasiūlymą Ieškovė Atsakovei apmokėjimui pateikė 2017-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000527, kurioje mokėtina suma nurodyta 4 888,40 Eur su PVM, o mokėjimo terminas nurodytas iki 2017-01-30. Įvertinus tai, kad buvo atliktas 3 600,00 Eur avansinis mokėjimas, viso pagal 2016-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000523 ir 2017-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000527 buvo nustatyta , kad Atsakovė yra skolinga Ieškovei 3 009,02 Eur. Kadangi atsakovė už šilumos siurblio ir jo montavimo darbus, nurodytus 2015-07-02 pasiūlyme atsiskaitė iš dalies (pagal 2015-08-12 sąskaitą išankstiniam mokėjimui), pagal 2016-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000523 bei 2017-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000527, geranoriškai neatsiskaitė, 2019-02-28 šalys buvo pasirašiusios tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, todėl ieškinys buvo patenkintas.
2020 m. liepos 1 d. gauti atsakovės prieštaravimai dėl ieškovės ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovės pateiktame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios neatitinka objektyvios tiesos ir yra iškraipytos. Patvirtina, kad ieškovė su atsakove jau 2014 metais sudarė žodinę rangos sutartį dėl šilumos punkto ieškovės ieškinyje nurodytame gyvenamajame name modernizavimo, parenkant ir sumontuojant pastato šilumos poreikius atitinkantį šilumos siurblį. Ieškovė parinko ir pasiūlė atsakovei atitinkamame pastate sumontuoti šilumos siurblį oras/vanduo LWD 90A 9 kW, kuris, ieškovės darbuotojų teigimu, turėjo atitikti pastato šilumos poreikius. Ieškovės darbuotojai sumontavo ieškovės pasiūlytą šilumos siurblį 2014 metais ir ieškovė išrašė atsakovei 2014-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000429. Beeksploatuojant ieškovės sumontuotą šilumos siurblį paaiškėjo, jog siurblys neatitinka namo šilumos poreikių, t.y. jis yra per mažo galingumo. Informavus apie problemą ieškovę, ieškovė pasiūlė išspręsti esamą sumontuoto šilumos siurblio nepakankamo pajėgumo problemą, sumontuojant su ieškiniu pateiktame 2015-07-02 pasiūlyme nurodytą papildomą įrangą. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2015-07-02 buvo pateiktas pasiūlymas dėl šilumos siurblio ir jo montavimo, tačiau šilumos siurblys objekte jau buvo sumontuotas, kas aiškiai matyti iš teikiamos 2014-12-31 PVM sąskaitos – faktūros Nr. ALR 000429 bei 2015-07-02 pasiūlymo turinio, kuriame šilumos siurblys nėra nurodytas. Atsakovė sutiko su ieškovės 2015-07-02 pasiūlymu, tikėdama, jog ieškovės darbuotojams sumontavus papildomą įrangą, sumontuoto šilumos siurblio LWD 90A 9 kW nepakankamo pajėgumo problema bus išspręsta, tad 2015-08-12 sumokėjo avansą pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą. Nepaisant to, ieškovės darbuotojai pagal pateiktą 2015-07-02 pasiūlymą sumontavo tik termoreguliacinį įrenginį kieto kuro katilui (pasiūlymo 6 p.), o 2015-07-02 pasiūlyme punktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytas medžiagas, t.y. (duomenys neskelbtini) S daugiafunkcinę talpą bei HMD 1 hidraulikos modulį ieškovė pristatė į objektą, tačiau jų ieškovės darbuotojai nesumontavo, paaiškėjus, jog šis techninis sprendimas yra netinkamas ir neišspręs esamos per mažo galingumo šilumos siurblio problemos. Tačiau nors šių medžiagų ieškovės darbuotojai nesumontavo, ieškovė šių medžiagų neišsivežė, nors ieškovė verčiasi energiją taupančių sistemų prekyba ir montavimu, tad nesumontuotas nenaudotas medžiagas gali panaudoti kituose objektuose, vykdydama savo veiklą. Šios medžiagos iki šiol stovi nepanaudotos ir supakuotos, t.y. taip kaip kad buvo atvežtos. Atlikusi 2015-07-02 pasiūlyme nurodytų rangos darbų dalį, ieškovė surašė kartu su ieškiniu pateiktą 2016-12-19 Atliktų darbų aktą 1422 Eur + PVM sumai (360 Eur + PVM – už termoreguliacinį įrenginį kieto kuro katilui, 462 Eur + PVM – už medžiagas remontui bei 600 Eur + PVM – už montavimo darbus) bei pagal šį atliktų darbų aktą 2016-12-27 pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALR 000523 1422 Eur + PVM, viso 1720,62 Eur sumai. Su šiuo 2016-12-19 Atliktų darbų aktu bei 2016-12-27 PVM sąskaita faktūra atsakovė sutinka, tačiau šią sąskaitą atsakovė yra apmokėjusi visiškai 2015-08-12 avansiniu pavedimu. Kadangi atsakovė yra atlikusi ieškovei 3600 Eur dydžio avansinį mokėjimą, iš jos minusavus 1720,62 Eur sumą, egzistuoja 1879,38 Eur permoka, kurią ieškovė turi grąžinti atsakovei. Nors ieškovė ieškinyje teigia, jog atliko pasiūlyme nurodytus darbus ir sumontavo numatytą įrangą, tačiau tai nėra tiesa, kadangi 2015-07-02 pasiūlyme punktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų medžiagų, už kurias ieškovė yra išrašiusi ieškinyje nurodytą ir pateiktą 2017-01-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000527 4040 Eur + PVM sumai, ieškovė nėra sumontavusi. Kad šios medžiagos nėra sumontuotos patvirtina atsakovės teikiamos fotonuotraukos ir PVM sąskaitos – faktūros Nr. ALR 000527 turinys, lyginant jį su 2015-07-02 pasiūlymu. Šiuo atveju ieškovė pasiūlytų rangos darbų nėra atlikusi, jų nėra perdavusi, 2017-01-20 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ALR 000527 nurodytų medžiagų nėra sumontavusi, tad reikalauti apmokėti už neva atliktus rangos darbus neturi teisinio pagrindo. Rangos instituto nuostatas reglamentuojančios teisės normos nenumato prievolės užsakovui apmokėti už rangovo medžiagas, kurių rangovas nepanaudoja rangos darbo rezultatui pasiekti. Atsakovė siūlė ir siūlo ieškovei šias nepanaudotas medžiagas atsiimti ir panaudoti savo vykdomoje veikloje. Nors ieškovė teigia, jog ieškovė ir atsakovė 2019-02-28 pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame atsakovė pripažino 3 009,02 Eur skolą ieškovei ir toks aktas yra įrodymas, patvirtinantis, jog šalys buvo susitarusios dėl skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-538/2004, Nr. 3K-3-572/2008). Atsižvelgiant į tai, ką išdėstė, atsakovė mano, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, tad atsakovė prašė panaikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Papildomai teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas ne sumontuoti šilumos siurblį, o atlikti šilumos punkto modernizavimo darbus, nes sumontuota šildymo įranga neatitiko techninių reikalavimų šildomam plotui. Atliekant darbus, nebuvo atlikti medžiagų ir įrenginių montavimo darbai, nurodyti 2015-07-02 Pasiūlymo 1-6 punkte, nes paaiškėjo, kad 1,2 punkte nurodytos įrangos sumontavimas neišspręs esamos problemos, apie ką atsakovą informavo ieškovės darbuotojai. Tuo tarpu montavimo darbus atliko už 600,00 Eur sumą vietoje 1400,00 Eur, ką patvirtina 2016-12-19 Atliktų darbų aktas Nr. 1. Pažymėjo, kad ne kartą buvo bendrauta su ieškovės vadovu prašant išsivežti nesumontuotą įrangą, tačiau ieškovės vadovas nurodė atsakovei šią įrangą panaudoti kur pageidauja ir šios įrangos neišsivežė. Pas atsakovą palikta įranga yra ieškovės nuosavybė, todėl jos pareiga yra šią įrangą išsivežti. Nurodė, kad atsakovas nepirko nesumontuotos įrangos. Be to, ieškovė neteisingai remiasi CK 6.338 straipsniu dėl prekių grąžinimo, nes tarp šalių nebuvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Atsakovė byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovė nepasiimtų pas atsakovą paliktos įrangos, ji galėtų kreiptis įpareigoti ieškovę šią įrangą išsivežti, ar kitokio pobūdžio ieškiniu. Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo paaiškino, kad jis nėra PVM mokėtojas, todėl PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėja, atstovavimo išlaidas pagrindžia kiti tinkami į bylą pateikti dokumentai – pažymos ir banko sąskaitos išrašai.
2020 m. liepos 15 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašoma tenkinti ieškinį visa apimti žemiau nurodytais argumentais. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad ieškovė neva ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Visų pirma, pagal kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus aiškiai nurodyta, kad ieškovė nurodo atsakovės įsiskolinimą būtent už konkrečias medžiagas, o ne montavimo darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALR000527 (ieškinio priedas Nr. 5). Ieškinyje pateikta informacija apie tai, kad buvo atliktas termoreguliacinio įrenginio kieto kuro katilui remonto ir montavimo darbai (ieškinio priedas Nr. 4), tačiau už šias medžiagas ir darbus atsakovė yra atsiskaičiusi. Atsakovė prieštaravimuose pakartojo ieškinyje pateiktas faktines aplinkybes tik jas nurodo kaip neva nepateiktas, nors priešingai nei nurodo atsakovė, tokios aplinkybės buvo pateiktos kartu su ieškiniu bei įvertintos teismui priimant preliminarų sprendimą byloje. Tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu nenurodė anksčiau atsakovei vykdytų darbų ir atsiskaitymo už juos, tai ieškovė teismui šių duomenų neteikė tik dėl to, kad tai nėra ginčo dalykas ir šalys pagal 2014 metų vykdytą rangos sutartį yra įvykdžiusios abipusius įsipareigojimus. CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatoma pareiga ieškovei teikti tuos dokumentus, kuriais grindžiami reiškiami reikalavimai, o pareiga teikti dokumentų, nesusijusių su ginču, ieškovei nekyla bei, ieškovės nuomone, atsakovės nurodytų dokumentų teikimas (prieštaravimų priedas Nr. 1) yra perteklinis ir apsunkina bylos nagrinėjimą bei yra nesusijęs su ginču. Prieštaravimuose pati atsakovė patvirtina, kad ji sutiko su ieškovės 2015-07-02 pateiktame pasiūlyme (ieškinio priedas Nr. 1) nurodytos įrangos įsigijimu ir nurodytų darbų atlikimu. Taip pat pati atsakovė neneigia, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALR00527 (ieškinio priedas Nr. 5) nurodyta įranga atsakovei buvo pristatyta ir perduota. Skirtingai nei nurodo atsakovė, ieškovė neteigia, kad šioje sąskaitoje nurodyta įranga atsakovei buvo sumontuota bei ieškovė nereikalauja mokėjimo už tokios įrangos montavimo darbus. Priešingai nei teigia atsakovė, montavimo darbai nėra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALR00527 (ieškinio priedas Nr. 5), pagal kurią reikalaujama atlikti mokėjimą, o sąskaitoje nurodyta pareiga atsakovei apmokėti už įrangą be jokių šios įrangos montavimo darbų. Nors atsakovė nurodo, kad įrangą, už kurią neatsiskaitė su ieškove, ieškovė galėjo bet kada pasiimti kaip nenaudotą ir atsakovei galimai nereikalingą, tačiau pati atsakovė neteikė reikalavimų dėl įrangos grąžinimo ir šios įrangos negrąžino ieškovei. Pažymėjo, kad teisė grąžinti prekes nėra absoliuti ir ji apribota, atsižvelgiant tiek į prekės pobūdį, grąžinimo priežastis bei prekės grąžinimas yra apribotas grąžinimo terminu.CK 6.338 straipsnyje numatomas netinkamos kokybės daikto grąžinimas, tačiau šiuo atveju atsakovei buvo pristatytos tinkamos ir kokybiškos, o net jeigu laikytų, kad prekės buvo
buvo netinkamos, su kuo visiškai ieškovė nesutinka, tai šiuo atveju praleistas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nurodytas protingas daiktų grąžinimo terminas, kuris yra ne ilgesnis kaip dveji metai nuo daikto perdavimo dienos. Vertinant prekes kaip rangos sutarties vykdymo dalį, šiuo atveju atsakovė priėmė ieškinio priede Nr. 5 nurodytą įrangą (tai patvirtina ir pačios atsakovės pateiktos įrangos nuotraukos) kaip tai numatoma CK 6.55 straipsnio 1 dalyje, ir pretenzijų dėl įrangos nereiškė, todėl atsakovei kilo pareiga atlikti apmokėjimą. Tai, kad atsakovė priėmė sprendimą įrangos neeksploatuoti bei galimai nusprendė įrangą panaudoti kitame objekte, nepatvirtina tai, jog įranga turėjo trūkumų, ar negalėjo būti panaudota numatytame objekte. Be to, atsakovė kaip profesionali šalis turėjo visas galimybes grąžinti ieškovei per protingą terminą, kuris ne ilgesnis kaip dveji metai, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių atsakovė to nepadarė. Įranga, kuri atsakovei buvo perduota dar 2017 metais, šiuo metu negali būti grąžinama, nes skirtingai nei nurodo atsakovė, ši įranga yra technologiškai pasenusi, be to yra praleistas grąžinimo terminas, neaiškūs grąžinimo pagrindai, kuriuos realiai galėtų vertinti ieškovė, nėra įrodymų, kad įranga tikrai nebuvo eksploatuojama. Pažymi, kad šalys 2019-02-28 yra pasirašiusios tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (ieškinio priedas Nr. 6), kuriuo atsakovė skolą pripažino. Jeigu atsakovė būtų realiai turėjusi pretenzijų dėl įrangos, ji turėjo galimybę šias pretenzijas pareikšti iki akto pasirašymo dienos bei tokio akto nepasirašyti. Įranga atsakovei buvo perduota 2017 metais, todėl 2019 metais iki sudarant tarpusavio suderinimo aktą, atsakovė galėjo įvertinti įrangos tinkamumą, priimtinumą bei reikšti pretenzijas ieškovei, jeigu būtų pagrindas, tačiau atsakovė jokių pretenzijų iki ieškinio pateikimo ir pareikalavimo atsiskaityti su ieškove, nepareiškė.
Papildomai teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad nėra pateikta prieštaravimų, yra pasirašytas skolų suderinimo aktas, nebuvo pateikta įrodymų, sąskaita nėra nuginčyta, pristatytos prekės pasiliktos. Įranga tinkama, jos nemontuoti buvo atsakovo apsisprendimas. Galimai buvo planuota ją sumontuoti kitame objekte arba sutaupyti montavimo darbams, šiuos darbus atliekant pačiam atsakovui, kuris yra kompetentingas šią įrangą montuoti. Kadangi 2015 m. atsakovas vėl įsigijo darbus iš ieškovo, o tai pagrindžia, kad atsakovas laikė ieškovą kompetentingu atlikti sutartus šilumos montavo darbus. Nurodo, kad atsakovas nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl sumontavimo darbų, ar įrangos kokybės. Atsakovo teiginiai dėl to, kad atsakovui pristatyta įranga nereikalinga yra deklaratyvaus pobūdžio. Papildomai nurodė, kad atsakovas nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kurios patvirtintų bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo atstovavimo posėdyje.
Preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2015-07-02 atsakovei pateikė pasiūlymą objektui: nuosavas namas, Šilumos siurblys Alpha INNI-Tec/ be lauko bloko. Pasiūlyme nurodytos šios medžiagos: 1. (duomenys neskelbtini), daugiafunkcinė talpa 600l, šildymui, karštam vandeniui, saulės sistemai, k.v. cirkuliacijai, 1 vnt., kaina 2750,00 (Eur) be PVM; 2. HMD 1, hidraulikos modulis 400V šildymas; valdiklis Luxtronik; elektrinis kaitintuvas; išsiplėtimo indas; apsaugos grupė, standartinis cirk. Siurblys, 1 kompl., kaina 1290,00 (Eur) be PVM; 3. LUX 2.1-EP, funkcijų išplėtimo plokštė, ?T-reguliavimas saulės sistemoms, 1 vnt., kaina 158,00 (Eur) be PVM; 4. FSW, jutiklis NTC, kabelis 6 m, 1 vnt., kaina 29,00 (Eur) be PVM; 5. FSS, jutiklis NTC, komplektas iš 2 jutiklių, atsparių aukštai temperatūrai, kabelis 6 m, 1 vnt., kaina 56,00 (Eur) be PVM; 6. Termoreguliacinis įrenginys kieto kuro katilui, 1 vnt., kaina 360,00 (Eur) be PVM; 7. Montavimo darbai, 1 kompl., kaina 920,00 (Eur) be PVM; 9. Automatikos montavimas, 1 kompl., kaina 280,00 (Eur) be PVM; 10. Paleidimo - derinimo darbai, 1 kompl., kaina 200,00 (Eur) be PVM. Bendra vertė su PVM 7209,18 Eur. Mokėjimo II variantas – avansas 3600 Eur; atsiskaitymas – 3609,00 Eur su PVM.
2016-12-19 ieškovė atsakovei išrašė Atliktų darbų aktą Nr.1, kuriame nurodyta medžiagos ir darbai:1. Termoreguliacinis įrenginys kieto kuro katilui, 1 vnt., suma be (duomenys neskelbtini)00 (Eur); 2. Medžiagos remontui, 1 kompl., suma be (duomenys neskelbtini) (Eur); 3. Montavimo darbai, 1 kompl., suma be (duomenys neskelbtini) (Eur). Bendra nurodyta vertė – 1720,62 Eur su PVM.
2016-12-27 ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000523 pagal atliktų darbų aktą Nr. 1, 1720,62 Eur su PVM sumai.
2017-01-20 ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą- faktūrą prekėms ir paslaugos: 1. (duomenys neskelbtini), daugiafunkcinė talpa 600l, šildymui, karštam vandeniui, saulės sistemai, k.v. cirkuliacijai, 1 kompl., 2750,00 Eur; 2. HMD 1, hidraulikos modulis 400V šildymas; valdiklis Luxtronik; elektrinis kaitintuvas; išsiplėtimo indas; apsaugos grupė, standartinis cirk. Siurblys, 1 vnt., 1290,00 Eur. Bendra suma 4888,40 Eur su PVM. Papildomai nurodyta: avansas – 3600 (Eur), mokėti 1288,40 (Eur), mokėjimas atidėtas iki 2017-01-30.
2019-02-28 ieškovė su atsakove pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, dokumento numeris ir data 2017-01-20 ALR 000527, suma 4888,40 (Eur), apmokėta 1879,38 (Eur), galutinį saldo sudaro – 3009,02 Eur UAB „Alropa“ naudai. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas šalių pasirašytas.
Iš UAB „Alropa“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015-08-12 UAB „Aldma“ yra atlikusi avansinį mokėjimą pagal 2015-07-02 pasiūlymą, dok. Nr. 518, 3600,00 Eur sumai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti šilumos siurblio montavimo darbus atsakovės objekte.
Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.555 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pažymėtina, kad rangos sutartis pasižymi tuo, kad rangovas paprastai darbus atlieka iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenumato sutartis.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atlikus 2015-07-02 pasiūlyme nurodytus darbus bei sumontavus numatytą įrangą, atsakovei buvo išrašytos ir apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos –faktūros Nr. ALR 000523 ir Nr. ALR 000527.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovės darbuotojai atliko darbus pagal 2016-12-19 atliktų darbų aktą Nr. 1, už kuriuos buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. ALR 000523, dėl šių darbų ir jų apmokėjimo atsakovė pretenzijų nereiškia ir jų neginčija.
Byloje kilo ginčas dėl į atsakovės objektą pristatytų įrenginių (toliau – Įrenginiai), nurodytų 2017-01-20 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALR 000527, už kuriuos ieškovė prašo priteisti skolą.
Ieškovės atstovė nurodo, kad nemontuoti Įrenginių buvo atsakovės sprendimas dėl to, kad galimai Įrenginius atsakovė planavo montuoti kitame objekte arba ketino juos susimontuoti pati, taip sutaupant montavimo darbų išlaidas.
Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė nepirko Įrenginių, kurie būtų nesumontuoti. Be to, atsakovė ne kartą bendravo su ieškovės vadovu prašydama pasiimti nesumontuotus Įrenginius iš jos objekto, tačiau ieškovės vadovas nurodė juos panaudoti kur pageidauja.
Kaip minėta, šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-01-20 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ALR 000527 nurodyti Įrenginiai yra nesumontuoti ir yra atsakovės objekte, to neginčija nei ieškovė, nei atsakovė. Į bylą atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina faktą, kad Įrenginiai yra neeksploatuojami, ieškovė, neginčijamų įrodymų, kad Įrenginiai būtų ieškovės naudojami, nepateikė. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė pati priėmė sprendimą šiuos nesumontuotus Įrenginius pasilikti, tačiau to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė neigia pageidavusi Įrenginius pasilikti (ar panaudoti kituose objektuose) , ne kartą kreipėsi į ieškovės vadovą prašydama juos išsivežti.
Iš ieškovės į bylą pateiktų kvalifikaciją ir vykdomą veiklą patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė yra sertifikuota, be kita ko, atlikti šilumos gamybos įrenginių (iki 5 MW galios) montavimo; statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo; statinio šildymo, šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimo darbus (2013 m. gegužės 13 d. Sertifikatas Nr. VST.13K.561, 2013 m. gegužės 13 d. Sertifikatas Nr. VST.13A.562, 2013 m. gegužės 13 d. Sertifikatas Nr. VST.13S.563; 2014 m. sausio 30 d. Kvalifikacijos atestatas Nr. 3110). Atsakovei 2013 m. balandžio 9 d. yra išduotas Atestatas Nr. T-0234, suteikiantis teisę verstis šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimu (darbų sąrašas nurodytas šio atestato privalomajame priede). Atsakovės internetiniame puslapyje nurodoma, kad atsakovė atliekama veiklų sritis, be kita ko, yra šilumos gamyba (katilinės iki 1,5 MW galios ir 1,5 MPa slėgio) ir tiekimas (vamzdynai iki DV 200 sąlyginio skersmens), pastatų šildymas.
Ieškovė nurodo, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl Įrenginių kokybės, jie buvo pristatyti tinkami ir kokybiški, be to, atsakovė kaip profesionali šalis, galėjo pati įvertinti Įrenginių tinkamumą, tačiau su šiuo ieškovės argumentu nesutiktina. Nagrinėjamu atveju atsakovei pareigos įvertinti pas ją likusių Įrenginių tinkamumo nekilo, nes ieškovė pirko šilumos punkto rangos darbus, o ne Įrenginius kaip atskirus vienetus, tai yra kaip prekes. Apie tai, kad Įrenginiai netinkami ir neišspręs šilumos nepakankamumo problemos, įvertino ieškovės darbuotojai, dėl ko, bylos duomenimis, Įrenginiai ir nebuvo sumontuoti atsakovės objekte. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas apie atsakovės kompetenciją įvertinti Įrenginių tinkamumą, plačiau nepasisako.
Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovė praleido CK 6.338 straipsnyje numatomą netinkamos kokybės daikto grąžinimo terminą, nes, kaip ir buvo minėta aukščiau, šalis siejo ne pirkimo – pardavimo, tačiau rangos teisiniai santykiai, dėl ko nurodytos teisinės normos, taikomos pirkimo – pardavimo sutarčiai, šiuo atveju negali būti taikomos. Priešingai nei teigia ieškovė, ji pati, kaip profesionali rinkos dalyvė, turėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai, pasirūpinti, kad netinkami ir dėl to nesumontuoti Įrenginiai būtų išvežti iš atsakovės objekto. Pažymėtina, jog šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė užsakytus darbus atliks atsakovės medžiagomis ar įrenginiais, dėl ko laikytina, kad ieškovė šiuos darbus atliko savo medžiagomis ir įranga, todėl jai kilo pareiga tinkamai pasirūpinti nesumontuotais Įrenginiais. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei atitenka ir jos nurodytos pasekmės, kad ši įranga technologiškai paseno (CK 6.649 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodo, kad atsakovė pasirašė 2019-02-28 Tarpusavio atsiskaitymų suderimo aktą, kas rodo, kad ji su skola sutiko. Bylos duomenys patvirtina, kad šį aktą atsakovė pasirašė, tačiau jokie kiti įrodymai byloje nepatvirtina, kad atsakovė su reiškiama skola sutiko. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi tokios pozicijos, kad tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-538/2004; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Remiantis išdėstytu, atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė, pasirašydama 2019-02-28 Tarpusavio atsiskaitymų suderimo aktą, su prašoma priteisti skola sutiko ir ją pripažino.
Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė nurodė, kad avansu sumokėjus 3600,00 Eur, minusavus 1720,62 Eur sumą, egzistuoja 1879,38 Eur permoka, kurią ieškovė turi grąžinti atsakovei, tačiau dėl šio reikalavimo atsakovei nepareiškus savarankiškų reikalavimų, minėtos permokos grąžinimas atsakovei nespręstinas.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovė pateiktame ieškinyje klaidingai nurodė, kad atliko 2015-07-02 pasiūlyme nurodytus darbus bei sumontavo numatytą įrangą. Tuo tarpu atsakovei pareiškus prieštaravimus paaiškėjo, kad pasiūlyme ir 2017-01-20 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ALR 000527 nurodyti Įrenginiai sumontuoti nebuvo. Kadangi ieškovė bylos duomenimis šilumos siurblio montavimo darbus atliko savo medžiagomis, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pati nusprendė Įrenginius pasilikti nepasitvirtino, todėl atsakovei nekyla ir pareiga mokėti už Įrenginius, kurie nebuvo panaudoti atliekant rangos darbus atsakovės objekte.
Esant nurodytoms aplinkybėms preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodo, kad atsakovė tinkamai nepagrindė savo bylinėjimosi išlaidų, nepateikė PVM sąskaitų – faktūrų. Atsakovė bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2020-10-16 pažymą dėl išlaidų civilinėje byloje dydžio, kurioje nurodytos šios bylinėjimosi išlaidos: procesinių dokumentų surašymas – 800 Eur, ir pasiruošimas posėdžiui bei atstovavimas teisme – 200,00 Eur. Apmokėtas išlaidas patvirtina 2020-06-30 banko sąskaitos išrašas 800,00 Eur sumai su nuoroda į apmokėjimo paskirtį „Avansas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 34/2020“ ir 2020-10-16 banko sąskaitos išrašas 200,00 Eur sumai su nuoroda į apmokėjimo paskirtį „Avansas už atstovavimą 2020-10-19 teismo posėdyje“. Šiuos dokumentus apie atliktus mokėjimus teismas laiko pakankamais ir tinkamais bylinėjimosi išlaidoms patvirtinti. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1000,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė :
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 8 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6056-620/2020 ir ieškovės UAB „Alropa“, įmonės kodas 122236011, ieškinį UAB „Aldma“, įmonės kodas 173197165, dėl skolos priteisimo, atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Alropa“, įmonės kodas 122236011, 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „Aldma“, įmonės kodas 173197165, naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Loreta Kukelkienė