Civilinė byla Nr. e2-834-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13780-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ prašymas išaiškinti sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Libero investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Kenova Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Apžvalgos ratas“,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IREC Baltic“ ieškinį: 1) įpareigojo atsakovę UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį: per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą; 2) atsakovei neįvykdžius šio teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, nustatė atsakovei 300 Eur baudą ieškovės naudai už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 12 352 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovės – 10,89 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė 2023 m. liepos 4 d. pateikė prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymą ir uždavė tokius klausimus:

1)       kaip turėtų būti vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota vykdyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kai nurodyta sutartis, kurios objektas yra 448 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų, sudaryta ir visiškai įvykdyta, t. y. sutartį patvirtino notarė Lilija Šilerienė, 448 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų perleista ieškovei, o už perleistas akcijas visiškai atsiskaityta?

2)       Ar atsakovei turėtų būti skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji atvyks pas notarą pasirašyti (vykdyti) 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, bet notaras atsisakys sutartį tvirtinti, nes ji dar 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta ir notarės L. Š. patvirtinta bei visiškai įvykdyta?

3)       Kaip turėtų būti vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota vykdyti preliminarią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ perleidimo ieškovei už 1 Eur, kai nurodytos akcijos areštuotos antstolio D. Šidlausko, o pagal įstatymą draudžiama perleisti areštuotą turtą, taip pat ir akcijas? 

4)       Ar atsakovei turėtų būti skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji atvyks pas notarą pasirašyti (vykdyti) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo ieškovei, bet notaras atsisakys tvirtinti nurodytų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl joms taikomo arešto.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Keno finansai“ prašymą išaiškinti 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymą.

4.       Teismas nurodė, kad, nors atsakovė prašyme nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnį (sprendimo išaiškinimas), bet iš prašyme pareikštų reikalavimų ir prašymo pavadinimo matyti, jog atsakovė reikalauja išaiškinti teismo sprendimo vykdymą.

5.       Sprendimą vykdymą išaiškinti įmanoma tik vykdymo procese. Vykdymo procesas prasideda, sprendimui įsiteisėjus. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo yra paduotas (ir priimtas) atsakovės apeliacinis skundas, kuris šios nutarties priėmimo dieną nėra išnagrinėtas. Taigi, 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl jo vykdymo procesas nėra prasidėjęs.

6.       Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nagrinėti šalies prašymą išaiškinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Toks prašymas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas teisme ir negali būti priimtas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Keno finansai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba patenkinti atsakovės prašymą bei išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovės 2023 m. liepos 4 d. prašyme išdėstyti argumentai patvirtina, kad jo tikslas yra pašalinti neaiškumus tam, jog sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Be to, iš pačios CPK 278 straipsnio 2 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad teismo sprendimas gali būti aiškinamas, jeigu jis dar nėra įvykdytas. Taigi teismo sprendimo išaiškinimo institutas, neatsižvelgiant į tai, ar prašoma išaiškinti jo įvykdymą, ar kitus teismo sprendimo neaiškumus, gali (turi) būti taikomas ir tuomet, kai teismo sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, nėra įsiteisėjęs. Skundžiamos teismo nutarties išvados, kad remiantis CPK 278 straipsnio nuostatomis gali būti aiškinamas tik įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, yra neteisėtos ir nepagrįstos.

7.2.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 589 straipsniu. Jeigu teismo sprendimas įsiteisėtų ir dėl jo būtų pradėtas vykdymo procesas, atsakovė (skolininkė), remdamasi CPK 589 straipsniu, neturėtų teisės kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nes įstatymas tokią teisę numato tik įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį) vykdančiam antstoliui, bet ne skolininkui, kuris nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties).

7.3.                      Anot atsakovės, teismo sprendimo turinys (ir sprendime nustatyti įpareigojimai), neatsižvelgiant į tai, ar sprendimas yra įsiteisėjęs, ar dar ne, yra tas pats, todėl, nesant CPK draudimo aiškinti neįsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovei turi būti suteikta teisė į teismo sprendimo išaiškinimą, kad ji žinotų, kaip įvykdyti teismo sprendimą nelaukdama vykdymo proceso pradžios, jeigu teismo sprendimas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, bus paliktas nepakeistas.

7.4.                      Teismas užkirto kelią atsakovei geranoriškai įvykdyti apskųstą teismo sprendimą.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „IREC Baltic“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota aiškiai – yra numatytas konkretus įpareigojimas atsakovei, aiškiai nurodyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti atsakovė. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendimo vykdymo metu kilus neaiškumui dėl sprendimo vykdymo taikytinas ne sprendimo išaiškinimo, bet CPK 589 straipsnyje įtvirtintas sprendimų vykdymo išaiškinimo institutas.

8.2.                      Atsakovė, pateikusi prašymą išaiškinti sprendimo vykdymą, t. y. nurodyti, kas bus laikoma tinkamu ir netinkamu sprendimo įvykdymu, ieškovės manymu, iš esmės siekia atlikti antstolio funkcijas. Būtent antstolis, kuris priims sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti, spręs dėl tokio sprendimo tinkamo įvykdymo. Tik tuo atveju, jeigu antstoliui kils klausimų dėl sprendimo įvykdymo, jis turės teisę kreiptis į teismą ir prašyti išaiškinti sprendimo vykdymo klausimus.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikra, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pagrindų buvimo (dėl CPK 278 straipsnio aiškinimo).

11.       Prašyme išaiškinti sprendimą  apeliantė, nurodė, kad remiasi CPK 278 straipsniu.

12.       Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

13.       Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 2 dalimi, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

14.       Siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

15.       Pasisakydamas dėl CPK 278 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, 18 punktas).

16.       Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad CPK 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas nesudaro prielaidų teismui suteikti teisinę konsultaciją bylos šalims, paaiškinant, kokiu būdu jos turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), siekdamos laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-330/2022).

17.       Taigi, iš nurodytos kasacinio teismo praktikos akivaizdu, kad būtinoji sąlyga teismo sprendimui išaiškinti yra tai, jog sprendimas turi būti neaiškus (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Be to, turi egzistuoti taip pat ir viena iš kitų trijų sąlygų, t. y. arba teismo sprendimas turi būti dar neįvykdytas, arba turi būti dar nepasibaigęs terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, arba šis terminas turi būti atnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis). Aptariamoje proceso teisės normoje nenustatyta taisyklė, kad negalima išaiškinti teismo sprendimo, jeigu jis dar nėra įsiteisėjęs.

18.       Pažymėtina, kad CPK nuostatas reikia aiškinti sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant taip pat ir į viso CPK struktūrą. CPK 278 straipsnyje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas yra vienas iš trijų teismo sprendimo trūkumų pašalinimo būdų: 1) rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo; 2) papildomo sprendimo priėmimo; 3) sprendimo išaiškinimo (CPK 276, 277 ir 278 straipsniai). Nurodyti sprendimo trūkumų pašalinimo būdai CPK reglamentuoti prieš proceso teisės normą, kurioje įtvirtintos sprendimo įsiteisėjimo nuostatos (CPK 279 straipsnis).

19.       Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 278 ir 589 straipsnių santykio, yra nurodęs, kad CPK 589 straipsnis gali būti aiškinamas kaip specialioji teisės norma, reglamentuojanti antstolio teisę vykdymo proceso metu prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021, 17 punktas).

20.       Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas proceso teisės normas ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, kuria proceso teisės norma vadovautis sprendimą priėmęs teismas turi, spręsdamas sprendimo išaiškinimo klausimą, priklauso nuo momento, kurioje civilinio proceso stadijoje sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas. Jeigu teismas nurodytą klausimą sprendžia iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios, tai sprendimo išaiškinimas nagrinėjamas pagal CPK 278 straipsnį. Jeigu sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimas iškyla jau antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, tai aptariamas klausimas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 589 straipsnį.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu, nusprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas sprendimo išaiškinimo institutas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės 2023 m. liepos 4 d. prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymą.

22.       Dėl pagrindinių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidus civilinio proceso teisės normas (CPK 278 straipsnį), todėl atskirasis skundas patenkinamas ir apskųsta nutartis panaikinama bei klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo išaiškinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.