Civilinės bylos Nr. e2A-22-330/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00382-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VSA Vilnius“ prašė iš atsakovės priteisti 962 946,78 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (toliau – ir pirkimas). Pirkimas Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtas 2021 m. gegužės 28 d. (pirkimo Nr. 548516); pirkimas buvo išskaidytas į 13 pirkimo objekto dalių. Ieškovė 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą laimėtoja pripažinti ir sutartį I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse sudaryti su tiekėja UAB „Stebulė“. Atsakovė nustatytoje pasiūlymų eilėje I, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse užėmė antrąją vietą, o II pirkimo objekto dalyje – trečiąją vietą. Atsakovė 2022 m. vasario 4 d. pretenzija ieškovei prašė panaikinti 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir atmesti UAB „Stebulė“ pasiūlymą. Ieškovė 2022 m. vasario 14 d. atsakovės pretenziją atmetė.
3. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, ieškiniu prašydama: 1) panaikinti ieškovės sprendimus pripažinti UAB „Stebulė“ pasiūlymus atitinkančiais pirkimo sąlygas I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės, konkurso laimėtojo nustatymo, taip pat sprendimus sudaryti pirkimo sutartis I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-414-790/2022 atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies – nutarta iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti ieškovės atviro konkurso būdu vykdomo pirkimo Nr. 548516 I, III, IV, VI ir VII pirkimo objekto dalių procedūras, įskaitant viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, o jeigu viešojo pirkimo sutartys jau sudarytos – jų vykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atmetė ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-806-933/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Ieškovė dėl atsakovės inicijuoto teisminio ginčo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2022 m. vasario – liepos mėn. laikotarpiu su pirkimo laimėtoja UAB „Stebulė“ negalėjo sudaryti miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų sutarties, būtinąsias paslaugas buvo priversta pirkti pratęstos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18, kurios įkainiai buvo didesni, pagrindu. Ieškovė už būtinuosius darbus permokėjo iš viso 962 946,78 Eur.
5. Ieškovė nurodė, kad ieškinio atmetimo faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą ir atskirai neįrodinėjamas. Egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių realių tiesioginių nuostolių. Laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu faktiškai galiojo nuo 2022 m. vasario 4 d., kai atsakovė pateikė ieškovei pretenziją. Turi būti skaičiuojami 2022 m. vasario – liepos mėn. laikotarpiu ieškovės patirti nuostoliai.
6. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos ir pratęstos sutarties Nr. A64-238/18 kainų peržiūra buvo galima tik dėl pasikeitusio bendrojo kainų lygio ir šalyje taikomų mokesčių tarifų, tačiau ginčo laikotarpiu tokios sąlygos neegzistavo. Nurodyta sutartimi miesto priežiūros ir tvarkymo darbų paslaugos buvo nupirktos iš karto trims miesto mikrorajonams (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis). Dėl dviem miesto mikrorajonams (Verkiai, Žirmūnai) ginčytame pirkime perkamų paslaugų iki 2022 m. liepos mėn. galiojo laikinosios apsaugos priemonės, o atskiras paslaugų pirkimas tik dėl Antakalnio nebuvo galimas. Tenkinus atsakovės prašymą, laikinosios apsaugos priemonės iki 2022 m. balandžio 7 d. galiojo visoms pirkimo Nr. 548516 dalims.
7. Ieškovės aiškinimu, žalos dydį lėmė skirtingi paslaugų įkainiai. Pagal pratęstą 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. A64-238/18 paslaugos buvo teikiamos ir sąskaitos išrašomos ankstesnių teritorijų tvarkymo ribų pagrindu. Tačiau mažesnei paslaugų kainai pagal naujas sutartis įtaką turėjo ne tvarkomų teritorijų ploto pasikeitimas, bet tiekėjų pasiūlyti mažesni paslaugų teikimo įkainiai.
8. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti organizuojamas tik tokiomis aplinkybėmis, kaip stichinės nelaimės ir panašūs neprognozuojami gamtos, ekonominiai ar socialiniai reiškiniai, o ne tiekėjui inicijavus ginčą dėl pirkimo procedūrų. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartis Nr. A64-238/18 pirmą kartą buvo pratęsta dėl UAB „Mano aplinka“ inicijuoto teisminio ginčo, kuris buvo išspręstas iki tos sutarties galiojimo pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei priteisė iš ieškovės 8 036 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas netenkino atsakovės prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalies normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstatavo, kad atsakovės argumentai grindžiami ne CPK 146 straipsnio 2 dalies normos gramatiniu aiškinimu, bet aktualia teismų praktika. Atsakovė laisva valia apsisprendė dėl savo teisių gynimo būdo, ji neturėjo pareigos prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl savo valia prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių; jos teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų netikslingas, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
11. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą, net ir nenustačius UAB „VSA Vilnius“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Teismo vertinimu, atsakovė yra profesionali viešųjų pirkimų bei aktyvi rinkos dalyvė, todėl turėjo suprasti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti tam tikrus nuostolius, nors galbūt nežinojo konkretaus nuostolių dydžio. Teismas nusprendė, kad, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė savo valia prisiėmė galimų nuostolių atlyginimo riziką.
12. Pasibaigus pirmesniam ginčui su tiekėja UAB „Mano aplinka“, ieškovė nenutraukė 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 vykdymo. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigus papildomam tos sutarties galiojimo terminui, ieškovė vėl pratęsė sutarties terminą, nors ginčas su atsakove jau buvo išspręstas. Ieškovė dėl atsiradusių nuostolių nereiškė pretenzijų kitai tiekėjai UAB „Mano aplinka“, dėl kurios analogiškų veiksmų buvo pratęstas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 terminas, o paslaugos buvo perkamos didesnėmis kainomis. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovės veiksmų ir paslaugų pirkimo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartyje Nr. A64-238/18 nurodytomis kainomis nėra pakankamo priežastinio ryšio.
13. Teismas akcentavo, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 3 punkte numatytas 36 mėn. sutarties galiojimo terminas be pratęsimo galimybės. VPĮ 86 straipsnio 5 dalis numato ne ilgesnį kaip trejų metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpį. Ši sutarties sąlyga yra esminė, jos keitimas išplečiant pirkimo apimtis, prieštarauja VPĮ 17, 89 straipsniams, pažeidžia viešojo pirkimo principus.
14. Teismas padarė išvadą, kad teisminio ginčo su tiekėjais laikotarpiu ieškovė VPĮ nustatyta tvarka turėjo galimybę įsigyti miestui reikalingas paslaugas tuometinėmis rinkos kainomis. Atsakovė byloje pateikė teisinę išvadą, kurioje konstatuota, kad ieškovė turėjo nedelsiant (2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje) sudaryti sutartį dėl pirkimo objekto V dalies (Antakalnis). Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties pratęsimas joje nustatytomis kainomis buvo būtinas, vienintelis ir neišvengiamas būdas užtikrinti paslaugų tiekimą. Ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktoje teisinėje išvadoje nurodytų argumentų dėl neapdairiai suplanuoto laiko pirkimo procedūroms įvykdyti. Teismas nusprendė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė neturėjo teisės pirkti paslaugų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pagrindu, bet turėjo pareigą veikti kitais VPĮ nustatytais būdais. Ieškovė nesiėmė veiksmų susitarti su tiekėjais dėl paslaugų teikimo mažesne kaina, neįrodė, kad nebuvo objektyvios galimybės nepatirti jos įrodinėjamų nuostolių. Ieškovės veiksmai lėmė paslaugų pirkimą didesnėmis nei rinkos kainomis.
15. Teismas konstatavo, kad, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Ieškovė nesiėmė priemonių nepatirti žalos, bet pratęsinėjo pasibaigusią viešojo pirkimo sutartį pažeidžiant VPĮ normas. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės, net jeigu ir būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnis, 6.248 straipsnio 4 dalis).
16. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio. Atsakovė išdėstė argumentus apie ieškovės klaidingai apskaičiuotą žalos dydį. Šių argumentų ieškovė neginčijo, todėl teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl 47 899,97 Eur žalos dalies yra nepagrįstas. Ieškovė neginčijo ir atsakovės nurodytos aplinkybės apie tvarkomų teritorijų ribų pasikeitimą. Duomenų dėl žalos atsiradimo ir jos dydžio, įvertinus tvarkomų teritorijų plotų pasikeitimą, ieškovė nepateikė. Ieškovė neįrodė, kad neturėjo galimybės sudaryti atskirų sutarčių dėl tvarkymo paslaugų tose teritorijose, dėl kurių nebuvo ginčo (pvz., dėl Antakalnio) po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo. Teismas pritarė atsakovės argumentui, kad įstatymai nenumato teisės reikšti reikalavimą atlyginti nuostolius dėl pretenzijų perkančiajai organizacijai pareiškimo ikiteismine tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 962 946,78 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo padarytos vertinant su byla nesusijusias aplinkybes ir ginčui neaktualų laikotarpį. Ieškovė žalos atlyginimo iš atsakovės prašė tik už laikotarpį nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. liepos mėn., kai teisminiame ginče su atsakove UAB „VSA Vilnius“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Poreikis pratęsti 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. A64-238/18 atsirado dar iki atsakovės inicijuoto teisminio ginčo, tačiau pasibaigus ankstesniam ginčui su tiekėja UAB „Mano aplinka“, tas poreikis neišnyko, nes atsakovė inicijavo naują ginčą. Faktas, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartis Nr. A64-238/18 buvo tęsiama panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, šiai bylai neaktualus, nes ieškovė žalos atlyginimo už vėlesnį laikotarpį iš atsakovės nereikalavo. Teismas negalėjo išvadą dėl priežastinio ryšio sąlygos nebuvimo grįsti aplinkybe, kad bylos dėl nuostolių atlyginimo ieškovė neinicijavo tiekėjos UAB „Mano aplinka“ atžvilgiu.
17.2. Byloje buvo įrodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovė galėjo numatyti žalos padarymo ieškovei galimybę. Ieškovė dar pirminėje civilinės bylos dėl viešojo pirkimo stadijoje nurodė, kad yra finansiškai pajėgi atlyginti UAB „VSA Vilnius“ nuostolius, jeigu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnyje, 6.248 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais.
17.3. Ieškovė viešajam pirkimui skirtą laiką suplanavo rūpestingai ir apdairiai. Ieškovė viešąjį pirkimą Nr. 548516 paskelbė dar 2021 m. gegužės 28 d., o pirkimas buvo inicijuotas 2021 m. pradžioje. UAB „Stebulė“ pirkimo laimėtoja buvo paskelbta 2022 m. sausio mėn. pradžioje. Iki tol buvo gauta ir išnagrinėta daug kitų tiekėjų pretenzijų, išnagrinėta teisminė civilinė byla Nr. e2-2482-933/2021 pagal tiekėjos UAB „Mano aplinka“ ieškinį. 2018 m. ieškovės vykdyto viešojo pirkimo Nr. 372864 apimtyje kitos sutartys dėl Vilniaus miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų įsigijimo galiojo ilgiau nei iki 2018 m. rugpjūčio 24 d..
17.4. Teisinis reguliavimas įpareigoja ieškovę Vilniaus miesto savivaldybę nuolat prižiūrėti miestą ir jį tvarkyti. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pratęsimas buvo leistinas pagal bendrąjį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, kiti alternatyvūs būdai nebuvo galimi ar tikslingi. Sutarties pratęsimo savarankiškas teisinis pagrindas – VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas buvo nurodytas 2021 m. rugpjūčio 31 d. papildomame susitarime dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimo. Sutarties pratęsimas iš esmės nepakeitė jos pobūdžio ir sąlygų, tokiu pakeitimu nebuvo siekiama išvengti viešajam pirkimui vykdyti nustatytos tvarkos, juo neviršytos įstatyme nustatytos leistinos procentinės pradinės pirkimo vertės.
17.5. Atsakovės inicijuotos laikinosios apsaugos priemonės iki 2022 m. balandžio 7 d. galiojo visoms pirkimo Nr. 548516 dalims, įskaitant V pirkimo objekto dalį (Antakalnis). Dėl turimų pajėgumų ne visi tiekėjai teikė pasiūlymus visose pirkimo objektų dalyse. Kol buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, bet kokie papildomi susitarimai dėl Vilniaus miesto dalių tvarkymo galėjo būti sudaromi tik su tiekėjais, kurie iki tol tose miesto dalyse teikė paslaugas. Ginčo laikotarpiu neegzistavo sąlygos, dėl kurių galėjo būti sumažintos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 kainos (kainų indeksas nemažėjo). Ieškovė negalėjo paslaugų įgyti mažesnėmis kainomis.
17.6. Patirtos žalos dydį lėmė skirtingi paslaugų įkainiai, o ne pasikeitę teritorijų tvarkymo plotai. Paslaugos pagal pratęstą 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. A64-238/18 buvo teikiamos ir sąskaitos išrašomos ankstesnių teritorijų tvarkymo ribų pagrindu.
17.7. Pratęstos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 įkainiai buvo didesni nei pirkime Nr. 548516 dalyvavusių tiekėjų pasiūlymuose nurodyti įkainiai. Vadinasi, ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilo žala, t. y. žalos faktas įrodytas. Paslaugos buvo perkamos ir teikiamos ankstesnės sutarties pagrindu. Neįmanoma žinoti, kokius galimus įkainius pirkimą Nr. 548516 laimėjusi tiekėja UAB „Stebulė“ būtų pasiūliusi esant ankstesnėms teritorijų tvarkymo riboms. Tokiu atveju žalos dydį pagal bylos įrodymus turėtų nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
17.8. Mažesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas nesudarė ieškovei realios galimybės pirkti paslaugas mažesniais įkainiais, nei buvo nustatyti 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartyje Nr. A64-238/18. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsakovė neturėjo galimybės viešojo pirkimo V daliai (Antakalnis) sudaryti naują paslaugų pirkimo sutartį. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pagrindu miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugos buvo nupirktos (perkamos) kompleksiškai, iškart trims miesto mikrorajonams – Verkiams, Žirmūnams, Antakalniui.
17.9. Vadovaujantis VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytais terminais, ikiteisminės pretenzijos pateikimas ir teisminio proceso inicijavimas sudaro vientisą viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo procesą. Dėl šios priežasties ieškovės patirti nuostoliai turėtų būti skaičiuojami už 2022 m. vasario – liepos mėn. laikotarpį.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „VSA Vilnius“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Bet kokie ginčai ir pretenzijos, dėl kurių buvo stabdomos pirkimo procedūros, neišvengiamai prisidėjo prie pirkimo procedūrų ilgesnės trukmės. Teisminis ginčas su tiekėja UAB „Mano aplinka“ truko 3 mėn., procedūrų trukmė bent 4 mėn. užsitęsė dėl kitų tiekėjų pretenzijų ir inicijuotų teisminių procesų. Ieškovės vykdyto pirkimo terminas nebuvo racionalus ir pakankamas. Ieškovė apie pirkimą paskelbė likus 3 mėn. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 galiojimo termino pabaigos. Pirkimo laimėtojas paskelbtas praėjus 4 mėn. po šios sutarties termino pabaigos. Pirkimo procedūros turėjo būti pradėtos bent prieš 8–9 mėn. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 termino pabaigos.
18.2. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 termino pratęsimo galimybė nebuvo numatyta nei sutartyje, nei 2018 m. pirkimo sąlygose, tai prieštarauja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šios sutarties 87 punkte numatyta, kad sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, vadovaujantis VPĮ 89 straipsniu. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pratęsimų, atliktų 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d., priežastimi nurodė kitame pirkime vykstančius teisminius ginčus, t. y. šios sutarties vykdymo metu nepaaiškėjo nenumatytos išorinės aplinkybės, dėl kurių būtina sutartį pakeisti; ieškovė negalėjo išplėsti paslaugų apimties.
18.3. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pratęsimai neatitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto, dėl to yra neteisėti. Ieškovės įsigyjamų papildomų paslaugų vertė, pagal atskirus susitarimus neviršijanti 33,33 proc., yra minima VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo kontekste. Ekspertei padarius teisinę išvadą, kad ieškovės atlikti sutarties pakeitimai yra esminiai, buvo pakeista ekonominė sutarties šalių pusiausvyra tiekėjų grupės UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“ naudai. Pratęsimų atlikimas yra esminis 2024 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimas, draudžiamas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
18.4. Atlikti 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimai laikytini esminiais ir pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktą. 2018 m. pirkimo paslaugų apimtis buvo išplėsta net iki 33,33 proc. pradinės sutarties vertės, o vertinant abu pratęsimus – net iki 66,66 proc. tiekėjų grupė UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“ galėjo be konkurencijos suteikti papildomų paslaugų iki 11 437 983,68 Eur. Tokiais papildomais susitarimais akivaizdžiai iškreipiama ekonominė sutarties šalių pusiausvyra tiekėjų grupės naudai, pažeidžiami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.
18.5. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentais, kuriuos nurodo apeliaciniame skunde, kad iki 2022 m. balandžio 7 d. laikinosios apsaugos priemonės galiojo visoms pirkimo objekto dalims, dėl ko analogiškas paslaugų pirkimas tariamai negalėjo būti atliekamas per kitas šio pirkimo objekto dalis (V, VIII–XI ar XIII), kad ne visi tiekėjai būtų pajėgūs suteikti paslaugas kitoms miesto dalims. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė nesutikimo argumentų dėl ekspertės teisinėje išvadoje pateiktų alternatyvių ieškovės veikimo būdų, nurodė argumentus tik dėl neskelbiamų derybų būdo negalimumo. Apeliaciniame skunde nurodyti nauji ieškovės argumentai nenagrinėtini.
18.6. Atsakovė viešojo pirkimo byloje neskundė ieškovės sprendimų dėl pirkimo objekto V dalies (Antakalnis), šiai daliai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik vieną mėnesį iki atskirojo skundo išnagrinėjimo. Pirkimo objekto V dalyje buvo pateiktas vienas UAB „Stebulė“ pasiūlymas; pirkimo objekto X ir XI dalyse taip pat buvo pateikta po vieną pasiūlymą. Sutartys dėl pirkimo objekto VIII–XI ir XIII dalių buvo sudarytos 2021 m. gruodžio 21–22 d. Sutartis dėl pirkimo objekto V dalies taip pat turėjo būti sudaryta 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje.
18.7. Atsiradus poreikiui, ieškovė galėjo atlikti nedidelės vertės (VPĮ 89 straipsnio 2 dalis) sutarties dėl pirkimo objekto V dalies (jeigu ji būtų buvusi sudaryta 2021 m. gruodžio mėn.) pakeitimą ir mažesnėmis kainomis papildomai įsigyti paslaugų, būtinų Verkių ir Žirmūnų mikrorajonams. Ieškovė turėjo galimybę pirkti papildomas paslaugas Žirmūnų ir Verkių mikrorajonams iš kitų tiekėjų. Ieškovė galėjo inicijuoti tęsiamos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 įkainių sumažinimą. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasirašydama 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 antrąjį pratęsimą, ieškovė jau žinojo pirkime UAB „Stebulė“ pasiūlytas kainas, kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytas kainas, tačiau sąmoningai nusprendė pirkti brangesnes paslaugas.
18.8. Atsakovė negalėjo žinoti ir numatyti ieškinyje nurodyto ieškovės nuostolių dydžio. Atsakovė negalėjo numatyti, kad ieškovė pasirinks neteisėtą, neracionalų ir ekonomiškai nenaudingą veikimo būdą, pasirašydama 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pratęsimus. Ieškovė savo rizika atliko veiksmus, nulėmusius jos reikalaujamos atlyginti tariamos žalos atsiradimą. Toks ieškovės elgesys šalina atsakovės civilinę atsakomybę.
18.9. Ieškovės pasirinkto žalos apskaičiavimo būdo (skirtingų paslaugų įkainių taikymas ankstesnių teritorijų ribų pagrindu) negalima laikyti teisingu ir pagrįstu, kadangi jis neatitinka nei faktinės situacijos, nei sutarčių nuostatų. Ieškovė neįrodė, kad pagal naujas sutartis mažesniais įkainiais būtų mokėjusi už tą patį paslaugų kiekį (tą patį kvadratinių metrų plotą). Negali būti taikoma „kainų skirtumo“ metodika. 2022 m. spalio 18 d. pasirašius naujas sutartis, UAB „Stebulė“ pasiūlyti mažesni įkainiai Verkių, Žirmūnų ir Antakalnio mikrorajonų teritorijoms buvo indeksuojami 3 mėn. periodiškumu. Mažesniais įkainiais ieškovė paslaugas pirko tik 3 mėn. (nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. sausio 18 d.). Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta galimybė indeksuoti įkainius praėjus vos 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo.
18.10. Ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo už 2022 m. vasario mėn. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį tiekėjo pretenzijos pateikimas ikiteisminėje ginčo stadijoje negali būti tapatinamas su teismo procese teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; pretenzija perkančiajai organizacijai nėra teisminio proceso dalis.
18.11. Byloje kyla CPK 146 straipsnio 2 dalies normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui klausimas. Atsakovės neteisėti veiksmai negali būti grindžiami vien faktu, kad jos ieškinys buvo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokie veiksmai turi būti įrodinėjami, tačiau ieškovė to nedarė. Pasinaudojimas teismine gynyba savaime negali būti traktuojamas kaip neteisėtas šalies elgesys. CPK 146 straipsnio 2 dalis neįtvirtina neteisėtumo prezumpcijos.
18.12. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir nuostolių), todėl ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
18.13. CPK 146 straipsnis reglamentuoja atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimas viešojo pirkimo byloje nebuvo taikytas. Neaišku, ar CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas institutas pagal paskirtį gali būti taikomas tais atvejais, kai ankstesnėje byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo taikytos galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.
20. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų vertinimu.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“. Apie pirkimą Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbta 2021 m. gegužės 28 d. (pirkimo Nr. 548516). Pirkimas buvo išskaidytas į 13 pirkimo objekto dalių: I dalis – Aukštieji Paneriai; II dalis – Žemieji Paneriai; III dalis – Salininkai; IV dalis – Naujoji Vilnia; V dalis – Antakalnis; VI dalis – Žirmūnai; VII dalis – Verkiai; VIII dalis – Lazdynai; IX dalis – Pilaitė; X dalis – Centras; XI dalis – Senamiestis; XII dalis – Fabijoniškės; XIII dalis – Pašilaičiai. Ieškovė viešajame pirkime siekė nupirkti šias paslaugas: susisiekimo komunikacijų, aikščių, skverų, žaliųjų plotų, krantinių ir kitų miesto bendrojo naudojimo teritorijų tvarkymas ir priežiūra, taip pat šaligatvių ir dviračių takų valymas, gatvių važiuojamosios dalies valymas 1 m atstumu prie borto, automobilių stovėjimo aikštelių valymas, vejų, šiukšlių dėžių ir kita priežiūra.
22. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. sausio 27 d. pirkimo laimėtoja pripažino ir priėmė sprendimą sudaryti sutartį I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse su tiekėja UAB „Stebulė“. Atsakovės UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas I, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse pasiūlymų eilėje pripažintas antruoju, o II pirkimo objekto dalyje – trečiuoju. Atsakovė 2022 m. vasario 4 d. ieškovei pateiktoje pretenzijoje prašė: 1) iki pretenzijos išsprendimo sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarčių; 2) atmesti UAB „Stebulė“ pasiūlymą; 3) panaikinti 2022 m. sausio 27 d. sprendimą. Ieškovė 2022 m. vasario 14 d. atsakymu atmetė atsakovės pretenziją ir atnaujino pirkimo procedūras. UAB „VSA Vilnius“ su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
23. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 UAB „VSA Vilnius“ ieškiniu, pareikštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus pripažinti UAB „Stebulė“ pasiūlymus atitinkančiais pirkimo sąlygų reikalavimus I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse, 2022 m. sausio 27 d. sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo nustatymo, taip pat panaikinti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse.
24. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 priimta 2022 m. kovo 1 d. nutartimi, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-414-790/2022, buvo iš dalies patenkintas UAB „VSA Vilnius“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 548516) I, III, IV, VI ir VII pirkimo objekto dalių procedūros, įskaitant viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, o jeigu viešojo pirkimo sutartys jau sudarytos – sustabdytas jų vykdymas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 UAB „VSA Vilnius“ ieškinys buvo atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
25. Pirkime Nr. 548516 tarp ieškovės ir pirkimo laimėtojos UAB „Stebulė“ 2022 m. spalio 18 d. pasirašytos paslaugų pirkimo sutartys Nr. A62-755/22, Nr. A62-756/22 ir Nr. A62-757/22; 2023 m. sausio 18 d. sudaryti papildomi susitarimai dėl įkainių perskaičiavimo.
26. Iki sutarčių su pirkimo Nr. 548516 laimėtoja sudarymo (2022 m. spalio 18 d.) ieškovė, vykdydama pareigą užtikrinti paslaugų teikimą Vilniaus mieste, pirko paslaugas iki tol galiojusios 2018 m. rugpjūčio 24 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. A64-238/18, sudarytos su tiekėjų grupe UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“ ir galiojusios iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., pagrindu. Ši sutartis dėl su tiekėja UAB „Mano aplinka“ vykusio ginčo 2021 m. rugpjūčio 31 d. papildomu susitarimu prie 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 buvo pratęsta 12 mėn. laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus sudaryta sutartis su pirkimo laimėtoju (1 t., b. l. 71–73). 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė sudarė antrą papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties termino pratęsimo ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, kol dėl naujai vykdomo pirkimo tebevyksta teisminiai ginčai ir šioms paslaugoms bus sudaryta nauja pirkimo sutartis (1 t., b. l. 74–76). Ieškovė prašomus atlyginti nuostolius grindžia 2022 m. vasario – liepos mėn. laikotarpiu už paslaugas sumokėtos kainos skirtumu, kurio, ieškovės teigimu, nebūtų, jei pirkimo procedūros nebūtų sustabdytos pagal atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
27. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą kvestionuoja ieškovės teisę reikšti ieškinį CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 nebuvo taikytas atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas (šios nutarties 18.13 papunktis). Teisėjų kolegija šį atsakovės atsikirtimo argumentą pripažįsta nepagrįstu ir nurodo, kad CPK 146 straipsnyje nustatyti du alternatyvūs pažeistų teisių gynimo būdai: 1) teisė reikalauti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašęs asmuo bylos nagrinėjimo metu užtikrintų dėl to galinčius atsirasti kitos šalies nuostolius ir po to per 14 dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo; 2) atsakovo teisė reikalauti, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikimas nagrinėjant teisminį ginčą, kuriame taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nėra būtina sąlyga reikalavimo atlyginti nuostolius dėl tokių priemonių taikymo teisės atsiradimui. Nėra teisinio pagrindo kvestionuoti ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.
Dėl civilinės atsakomybės už nuostolius, padarytus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
28. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio atmetimo faktas civilinėje byloje, kurioje atsakovės iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas – pagal ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką yra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.
29. Atsakovės atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodyta, kad šioje civilinėje byloje buvo iškilęs CPK 146 straipsnio 2 dalies normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui klausimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad ieškovė šioje byloje turėjo įrodinėti neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip jos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą.
30. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nėra pagrindo pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas viešųjų pirkimų bylose pasižymi tokiu išskirtinumu bei reikšme, jog eliminuotų atsakovo teisę prašyti nuostolių atlyginimo CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023).
31. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, kad atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Minėta, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CPK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas būtent teisinės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai civiliniame procese įgyvendinimas, taip užtikrinant šalių materialiųjų interesų plačiąja prasme pusiausvyrą ir materialaus ginčo šalims paskirstant galimą riziką dėl padarinių, kilusių vienos šalies prašymo pagrindu ginčo nagrinėjimo laikotarpiui suvaržius tam tikras kitos šalies teises ar interesus (šios nutarties 31 punktas).
33. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Aplinkybė, kad reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kontekste atsakovės veiksmai – ieškinio pareiškimas ir jo atmetimas kitoje byloje – kaip jos civilinės atsakomybės sąlyga teismo sprendime expressis verbis (tiesiogiai) nebūna įvardinti neteisėtais, nepaneigia jų neteisėtumo sukeltų padarinių prasme. Įsiteisėjusiu sprendimu konstatavus, kad teisme pareikštas materialusis reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsiranda pagrindas veiksmus, kuriais inicijuojamas toks civilinis procesas, konstatuoti neteisėtais, todėl atskirai neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nebeįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
34. Atsakovė poziciją dėl ieškovės pareigos nagrinėjamoje byloje įrodinėti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, iš esmės grindžia subjektyviu susiklosčiusios materialiosios ir procesinės padėties vertinimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai nesudaro pagrindo kvestionuoti galiojančio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba kitaip, nei išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, vertinti šalių pareigą įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nors Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 ir nebuvo nustatytas UAB „VSA Vilnius“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Tokio pobūdžio byloje ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-421/2019).
37. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį ieškovė grindė aplinkybe, kad dėl pirkimo Nr. 548516 metu susiklosčiusių aplinkybių ji negalėjo su pirkimo laimėtoja sudaryti naujos paslaugų teikimo sutarties, todėl buvo priversta pratęsti 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. A64-238/18, kurios pagrindu teiktos paslaugos buvo brangesnės nei pirkimo Nr. 548516 laimėtojos pasiūlytos analogiškos paslaugos. Taigi, ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodytas nuostolių atsiradimo faktas.
38. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnis nustato, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, be kitų, yra šios: kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas; savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas (VSĮ 6 straipsnio 26, 32, 36 punktai). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame teismo sprendime ir ieškovės apeliaciniame skunde pateiktam argumentui, kad teisinis reguliavimas įpareigoja ieškovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nuolatos prižiūrėti miestą ir jį tvarkyti. Vykdydama šią įstatymų nustatytą pareigą, ieškovė, jos teigimu, patyrė didesnių išlaidų, nei būtų patyrusi anksčiau užbaigdama viešojo pirkimo Nr. 548516 procedūras. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo jai pateiktais paslaugų suteikimo aktais ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis, taip pat kainos už paslaugas skirtumo apskaičiavimu.
39. Teismų praktikoje pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos žalą gali sudaryti skirtumas tarp laikinųjų apsaugos priemonių metu, taikant didesnius įkainius už įsigytas prekes, sumokėtos pinigų sumos bei sumos, kurią perkančioji organizacija būtų sumokėjusi už tas pačias prekes, jeigu jos atžvilgiu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ji būtų galėjusi laiku užbaigti pirkimo procedūras, kurias įvykdžius, prekės būtų perkamos už mažesnius pirkime pasiūlytus įkainius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-72-881/2023).
40. Ieškovei pateikus įrodymus apie patirtas didesnes išlaidas, nei būtų buvusios už tuo pačiu laikotarpiu pirkimo Nr. 548516 laimėtojos UAB „Stebulė“ suteiktas paslaugas, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė dėl to patyrė neigiamus padarinius – didesnes išlaidas už miesto tvarkymo paslaugas. Ieškovė patirtas didesnes išlaidas grindė rašytiniais įrodymais ir skaičiavimais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktų duomenų, įvertinus kitas bylos faktines aplinkybes, pakanka pripažinti įrodytu nuostolių atsiradimo faktą (CPK 176, 178 straipsniai).
41. Sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimą, jų atsiradimo priežastiniam ryšiui nustatyti taikomi tokie patys kriterijai, kaip ir kitų deliktų atvejais. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Taigi, CK 6.247 straipsnyje apibūdintas priežastinis ryšys taikytinas ir tada, kai asmens elgesys gali būti ne vienintelė priežastis žalai atsirasti, tačiau pakankama. Atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
42. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pakankamo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių žalingų padarinių. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 vykdymo ir jos pratęsimo du kartus aplinkybes, kitos pirkime dalyvavusios tiekėjos UAB „Mano aplinka“ veiksmus ir dėl to kilusių padarinių vertinimą tapačiomis aplinkybėmis (analogiško ieškinio kitai tiekėjai nepareiškimu). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
43. Byloje nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. sausio 27 d. pripažino pirkimo laimėtoja ir priėmė sprendimą sudaryti sutartį I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse su tiekėja UAB „Stebulė“. Tačiau dėl tokio ieškovės sprendimo atsakovė pateikė pretenziją, vėliau – ieškinį teisme, kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2022 m. kovo 1 d. Jos buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi.
44. Atsakovės inicijuotas civilinis procesas, kuriame jos prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiesiogiai apribojo ieškovės galimybes užbaigti viešojo pirkimo procedūrą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir pasirašyti sutartį su pirkimo Nr. 548516 laimėtoja bei gauti paslaugas už mažesnę kainą. Šios aplinkybės patvirtina faktinį priežastinį ryšį su kilusiais ieškovei nepalankiais teisiniais padariniais – būtinybe pirkti miesto tvarkymo paslaugas didesne kaina. Byloje nėra duomenų apie kitas tuo metu egzistavusias kliūtis ieškovei sudaryti paslaugų teikimo sutartį – atsakovei neužginčijus viešojo pirkimo rezultatų teisme ir nepaprašius taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė būtų galėjusi užbaigti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti sutartį su pirkimo laimėtoja. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie kitų pirkimo dalyvių (tiekėjų) teiktas pretenzijas ir inicijuotus ginčus teisme šiuo aspektu nėra teisiškai reikšmingos ir vertintinos. Kitų tiekėjų teisiniai veiksmai turėjo įtakos viešojo pirkimo trukmei, tačiau tai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimo dalykui, kadangi atsakovei nėra pareikštas reikalavimas atlyginti kitu, ginčui neaktualiu, pirkimo vykdymo laikotarpiu ieškovės galbūt patirtus nuotolius.
45. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
46. Atsakovė yra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis juridinis asmuo. Jai negali būti nežinomos viešųjų pirkimų procedūros ir aplinkybė, kad užginčijus sprendimą pripažinti viešojo pirkimo laimėtoją ir tokio ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija neturės galimybės sudaryti naujos viešojo pirkimo sutarties. Atsakovės atsikirtime į apeliacinį skundą šiuo aspektu nurodytus argumentus (šios nutarties 18.8 papunktis) paneigia pačios atsakovės elgesys – atsakovė teikė ieškovei siūlymus pratęsti 2018 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. A-64-367/18(3.10.22-TD) ir Nr. A64-368/18(3.10.22-TD2) dėl užsitęsusių viešojo pirkimo Nr. 548516 procedūrų (1 t., b. l. 93–108). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių materialiųjų padarinių priežastinį ryšį, kuris pagrįstai leidžia susieti kilusius nuostolius su atsakovės veiksmais – civilinio proceso inicijavimu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
47. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad viešajame pirkime kiti tiekėjai taip pat teikė pretenzijas ir reiškė reikalavimus teisme, patvirtina priežastis, kodėl užsitęsė viešojo pirkimo procedūros, tačiau savaime nepanaikina atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovės civilinės atsakomybės nešalina ir ta aplinkybė, kad ieškovė, vykdydama įstatymų jai nustatytą pareigą prižiūrėti ir tvarkyti Vilniaus miestą, priėmė sprendimą pratęsti 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. A64-238/18.
48. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 47 punkte numatyta, kad sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
49. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartis Nr. A64-238/18 buvo pakeista, du kartus pratęsiant jos terminą. Tokia būtinybė kilo ne dėl šios sutarties vykdymo aplinkybių ir siekio užtikrinti jos šalių interesų pusiausvyrą vykdant sutartį, tačiau dėl užsitęsusio viešojo pirkimo Nr. 548516 iškilo objektyvi grėsmė nutrūkti miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimui. Ieškovės pareigą užtikrinti nepertraukiamą šių paslaugų teikimą nustato įstatymas (žr. šios nutarties 38 punktą). Yra pagrindas konstatuoti, kad dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 vykdymo metu nenumatytų aplinkybių objektyviai egzistavo poreikis užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pratęsimai atitiko VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas: kiekvieno atskiro pakeitimo vertė buvo 33 procentai sutarties kainos, pakeitimai iš esmės nepakeitė pirkimo sutarties pobūdžio, jos turinio ir apimties. Nėra pagrindo teigti, kad toks ieškovės elgesys (veikimas) šalina atsakovės civilinę atsakomybę, jog ieškovė privalėjo veikti kitais VPĮ numatytais būdais.
50. Byloje pateikta teisinė išvada (3 t., b. l. 31–54) nepaneigia šioje nutartyje teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 terminas buvo pratęstas teisėtai. Teisinėje išvadoje pateikti argumentai dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu būtų teisiškai reikšmingi savarankiško ginčo dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18, kaip sandorio, vykdymo atveju, sprendžiant dėl šios sutarties šalių interesų pusiausvyros ar vertinant tokių veiksmų teisėtumą dėl siekio išvengti viešųjų pirkimų procedūros organizavimo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dar nepasibaigus aptariamos sutarties terminui, buvo aišku, kad klostosi šios sutarties sudarymo metu nenumatyta, visuomenei nepalanki padėtis – grėsmė faktiškai nutrūkti miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimui dėl to, jog užsitęsė su tuo susijusio naujo viešojo pirkimo procedūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį sutarties pakeitimą nėra pagrindo vertinti, kaip nustatantį naują sutarties sąlygą VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme, pakeičiantį ekonominę sutarties šalių pusiausvyrą ar sutarties apimtį (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai) (žr. šios nutarties 18.2–18.4 papunkčius). Nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariamu aspektu egzistuoja atsakovės civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai apie galimus kitus ieškovės pasirinkimus VPĮ nustatyta tvarka pirkti paslaugas ginčo laikotarpiu (šios nutarties 18.5–18.7 papunkčiai) gali būti reikšmingi nuostolių dydžio vertinimo, bet ne atsakovės civilinės atsakomybės šalinimo prasme.
51. Atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovė neatsakingai suplanavo laiką viešojo pirkimo Nr. 548516 procedūrų vykdymui, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, tuo labiau nešalina atsakovės civilinės atsakomybės. Byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nesusijęs su aktualaus viešojo pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiu ir iš to galinčiomis kilti pasekmėmis.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nevertino prašomų atlyginti nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl to, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 182 161,79 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėn. iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir dėl 47 899,97 Eur dydžio galbūt klaidingai apskaičiuotų nuostolių. Dėl kitų aplinkybių, susijusių su ieškovės prašomų atlyginti nuostolių dydžiu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teismas nevertino, ar (kaip) nuostolių dydžiui turėjo įtakos aplinkybė, kad ginčo pirkime Nr. 548516 buvo perkamos miesto tvarkymo paslaugos pagal kitas (kitaip) nustatytas miesto tvarkymo teritorijų ribas, palyginus su vykdant 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. A64-238/18 nustatytomis miesto teritorijų tvarkymo ribomis; ar iš tiesų nuostolių dydį lėmė tik paslaugų teikimo įkainių skirtumas, nesiejant to su naujame viešame pirkime pakeistu atitinkamų miesto tvarkymo teritorijų (ribų) plotu.
53. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad brangesnės paslaugos buvo teikiamos ir atsiskaitoma pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 sąlygas, įskaitant ir sąlygą dėl sutarties vykdymo metu nustatytų miesto tvarkymo teritorijų ribų. Atsiskaityti už pagal ankstesnės sutarties sąlygomis faktiškai suteiktas paslaugas ieškovei buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Ieškovė nuostolių dydį grindė iš esmės formaliu kriterijumi – paslaugų kainos (įkainių) skirtumu (skirtingus įkainius už paslaugas taikydama pagal ankstesnes miesto teritorijų tvarkymo ribas). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pagrindimas nėra pakankamas siekiant objektyviai įvertinti realų nuostolių dydį. Nebuvo pateikti skaičiavimai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti realų patirtų nuostolių dydį, t. y. ar skaičiuojant išlaidas už paslaugas buvo įvertintos pasikeitusios paslaugų ieškovei teikimo sąlygos, pirmiausia – dėl miesto tvarkymo teritorijų ribų pasikeitimo, galinčio turėti įtakos paslaugų teikimo apimčių pokyčiui; kokiomis kainomis tiekėja UAB „Stebulė“ būtų suteikusi analogiškas paslaugas esant toms miesto tvarkymo teritorijų riboms, kurios buvo nustatytos vykdant 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. A64-238/18.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįsti ir duomenimis apie tai, kokia būtų kaina už 2022 m. spalio 18 d. sutartyse Nr. A62-755/22, Nr. A62-756/22 ir Nr. A62-757/22 numatytose miesto tvarkymo teritorijų ribose suteiktas paslaugas. Byloje nesant duomenų apie išlaidų už paslaugas apskaičiavimą pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi Nr. A64-238/18 nustatytus įkainius, tačiau atsižvelgiant į pakitusius, 2022 m. spalio 18 d. sutartyse nurodytus, duomenis dėl miesto tvarkomų teritorijų ribų ir ploto, nėra pagrindo daryti išvados apie ieškovės prašomų atlyginti nuostolių realų dydį.
55. Sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių dydžio, turi būti išsamiai patikrintos bei įvertintos ir šios atsakovės nurodytos aplinkybės: dėl ieškovės prašymo atlyginti nuostolius, atsiradusius iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi; dėl ieškovės atlikto išlaidų apskaičiavimo teisingumo (ar nepadaryta skaičiavimo klaidų); dėl to, ar buvo reali galimybė atskirai pirkti miesto tvarkymo paslaugas pirkimo objekto V dalyje (Antakalnis), ar buvo galimybė tas paslaugas gauti mažesne kaina.
56. Šios nutarties 52–55 punktuose nurodytų bylos pirmosios instancijos teisme išsprendimo trūkumų pagal joje pateiktus įrodymus nėra galimybės ištaisyti ir dėl jų priimti atitinkamą procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 68 punktas).
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimu iš naujo.
59. Šioje byloje susidarė teisiškai ydinga situacija, kai pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiškos ginčo šalių pateiktų argumentų ir įrodymų dėl nuostolių (žalos) dydžio analizės. Kaip jau minėta, tokie proceso trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, antraip byla turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, pasisakoma dėl aplinkybių ir įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino, įrodomosios reikšmės. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties, apribotų šalių teisę į apeliaciją.
60. Teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybių dėl nuostolių dydžio neištyrimas vertinamas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
61. Konstatavus procesinį pagrindą bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pareigos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktų pagrindu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant žyminį mokestį) atlyginimo šalims bei valstybei paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismo, šiam priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė