Administracinė byla Nr. eA-5201-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01604-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. R. (M. A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. R. (M. A. R.), P. F. N. (P. F. N.), M. R., atstovaujamo pagal įstatymą M. A. R. (M. A. R.), P. E. ir A. P. E., atstovaujamų pagal įstatymą P. F. N. (P. F. N.), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai M. A. R. (toliau – ir pareiškėjas), P. F. N. (toliau – ir pareiškėja), M. R., atstovaujamas pagal įstatymą M. A. R., P. E. ir A. P. E., atstovaujami pagal įstatymą P. F. N., su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-430(209, 210, 211, 212, 213)/17I-180, 181, 182 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pašalinti padarytą pažeidimą, atlikti papildomą išsamų ir objektyvų pateiktų dokumentų bei aplinkybių patikrinimą ir išduoti prašomus leidimus.
2. Pareiškėjai, kurie taip pat yra nepilnamečių vaikų atstovai, M. A. R. ir P. F. N. nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, kuriuo atsisakyta jiems pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003492287, Nr. 003492343, Nr. 003492346 ir atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje P. F. N. nepilnamečiams vaikams – P. E. ir A. P. E.. Jų manymu, Sprendimas yra iš esmės nepagrįstas, paremtas tik subjektyviomis prielaidomis ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Anot pareiškėjų, Migracijos departamentas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, neatliko išsamaus reikšmingų aplinkybių tyrimo bei vertinimo, aplinkybės įvertintos ir išdėstytos formaliai, selektyviai, išvados pagrįstos tik prielaidomis.
3. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovui buvo pateiktas verslo planas, kuris pakankamai sėkmingai realizuojamas, tačiau pareigūnai jį vertino skeptiškai, neanalizavo jo turinio bei realizacijos, nurodė kaip vienintelį esminį trūkumą tai, jog jame nėra nurodyta sudarymo data.
4. Pareiškėjai nesutiko su Sprendime padaryta išvada dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Polteks“ buveinės. Nepagrįsta išvada, kad įmonės pavadinimas nuorodų lentose suformuotas taikomąja vaizdo redagavimo programa ,,Photoshop“, šią išvadą galima paneigti nuėjus į vietą. Pareiškėjams nesuprantama, kaip galima tokia situacija, kad pareigūnai teigia neradę įmonės, tačiau vėliau jos darbuotojus surado ir apklausė.
5. Pareiškėjų teigimu, Sprendimas nenuoseklus. Pusę jo užima pateiktų verslo dokumentų išvardijimas. Jiems nurodomas trūkumas, kad nėra nurodyti Irano bendroves atstovaujamų asmenų duomenys, visiškai neįvertinant sankcijų Iranui konteksto, pavyzdžiui, kad apmokėjimai yra galimi tik per valiutų keitimo formą, valiutų aptarnavimą atliekant per ,,Iran Rails“, apmokėjimą Europoje vykdant per jų atstovus. Po to konstatuojama, kad biuro pavadinimas buvo įterptas programa ,,Photoshop“ ir vėl grįžtama prie bankų sąskaitų ir finansinių srautų analizės. Pareiškėjų manymu, sprendimo turinys nėra individualus dokumentas, o iš jau paruoštų ruošinių (trafaretų) sulipdytas baigiamasis dokumentas, šiek tiek individualizuotas pareiškėjų pavyzdžiais.
6. Pareiškėjai nesutiko su Migracijos departamento vertinimu dėl įmonės veiklos pradžios. Nurodė, kad mokėjimai už sandorius atliekami tik tuomet, kai gaunamas rezultatas, todėl jie gaunami vėliau, nei sudaromi sandoriai.
7. Pareiškėjai teigė, kad jų įmonė yra pasirinkusi tris veiklos kryptis: prekybinis–komercinis tarpininkavimas (jau vykdoma), prekyba prieskoniais ir riešutais (pradedama vykdyti) ir visuomeninis maitinimas (šioje veikloje darbai tik prasideda – išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis pasirašyta vasario mėnesį).
8. Pareiškėjų teigimu, Sprendimo teiginys, kad yra pagrindas įtarti, jog darbuotojų įdarbinimas galbūt yra formalus, yra nepagrįstas, nes darbuotojai gauna darbo atlygį ir moka nustatytus mokesčius. Sprendimo išvada, kad pareiškėjai negyvena nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini), , grindžiama faktu, jog pareigūnams nuėjus šiuo adresu, niekas neatvėrė durų, kaimynai durų taip pat neatidarė. Tačiau pareiškėjai šiuo adresu tikrai gyvena, o durų niekas neatidarė tik todėl, kad tuo metu visi buvo darbe. Tai, kad pareiškėjai gyvena nurodytu adresu, patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, pareiškėjai Lietuvoje įsigijo asmeninį automobilį, kuriuo nuolat naudojasi. Pareiškėjų teigimu, jie kuria šeimos ateitį Lietuvoje, jau yra pakankamai investavę lėšų šioje šalyje, pasirengę tai daryti ateityje, todėl jų prašymai, pateikti Migracijos departamentui, yra pakankamai pagrįsti ir teisėti.
9. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose dėl bendrovės ,,Petroasia Shipping Co.“ nurodė, kad jos vadovas F. F. (F. F.) yra žinomas prekybininkas naftos chemijos pramonėje, taip pat valdo ,,Petroasia Shipping Co.“ laivybos bendrovę. Todėl pareiškėjas, bendradarbiaudamas su savo sutuoktinės broliu, pradėjo šeimos verslą (tarpininkauja ir organizuoja naftos produkcijos medžiagų transportavimą). Kai pareiškėjams surandami klientai, kurie ketina pikti naftos produkciją, kreipiamasi į pareiškėjos brolį dėl produkcijos finansavimo, todėl visas verslas iš esmės pagrįstas šeimos narių dalyvavimu jame. Pareiškėjai nesutiko, kad verslas tarp šeimos narių gali kelti įtarimus, nes jis realiai vyko ir tai patvirtinta atsakovui pateikti dokumentai. Bendradarbiaujant su F. F. buvo vykdomi sandoriai, už kuriuos buvo sutrikę mokėjimai, todėl mokėjimai truko apie penkis mėnesius. Pareiškėjai dėl darbuotojo S. Č. nurodytų aplinkybių pažymėjo, kad jis negalėjo žinoti, kuo užsiima kita darbuotoja N., nes šie darbuotojai dirba skirtingus darbus, t. y. S. Č. yra administratorius, kuris vykdo direktoriaus nurodymus, be to, jis pareiškėjams paaiškino, kad nenurodė Sprendime nurodytų aplinkybių. Darbuotoja N. G. yra atsakinga už klientų paiešką. Darbuotojas A. Ž. yra vertėjas ir verslo patarėjas. Dėl gyvenamosios vietos patikrinimo pareiškėjai akcentavo, kad nebuvo nuvykta į pareiškėjų deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl neaišku, ką patvirtina aplinkybė, jog niekas neatidarė buto durų. Pareiškėjų teigimu, per 2017 metus įmonė uždirbo pajamų iš tarpininkavimo paslaugų. Tarpininkavimo paslaugas sudaro motorinio tankerio ir laivo suradimas metanoliui transportuoti ir nugabenti iš Irano uostų į Italiją. Tokios pačios paslaugos suteikiamos ir Indijoje, Kinijoje. Organizuojamas amoniako, kaustinės sodos, propano, suskystintų dujų, metanolio, monoetilenglionio, sieros ir kitų medžiagų transportavimas. Taip pat įmonė tarpininkauja surandant naftos ir dujų bei naftos chemijos srities tiekimo įrangos priemones. Įmonės akcininkas ir direktorius turi patirties šiose veiklose, yra išklausęs ir gavęs sertifikatus inžinerijos veiklose, todėl turi techninių žinių apie produktus, kurie gabenami. Antra planuojama veika yra susijusi su maisto prekių ir paslaugų tiekimu. Ruošiamasi importuoti riešutus iš Irano ir parduoti Lietuvoje bei Europoje. Įmonės akcininkai turi daug ryšių Irano Respublikos riešutų rinkoje. Taip pat vienas iš įmonės akcininkų turi patirties iranietiškų patiekalų gamyboje. Planuojama restorano atidarymo data – 2018 m. liepos mėnesio pirmoji pusė. Šiuo metu restoranas yra paruoštas veiklai ir priimti klientus. Prieš atidarant restoraną buvo sukurtas restorano interjero dizainas, gautos licenzijos, nupirkta įranga, nustatyta ir paruošta internetinė ir vietinė rinkodara, sukurtas meniu turinys ir dizainas, nustatytos kainos, sudarytos sutartys su tiekėjais, surasti virtuvės ir aptarnavimo darbuotojai, paskirstytas darbo krūvis.
10. Pareiškėjų manymu, Migracijos departamentas neatliko tyrimo, kadangi Sprendime nurodomos tik abejonės ir samprotavimai, be to, atsakovo darbuotojai net nebuvo apsilankę pareiškėjų biure ir restorane, jų neapklausė, taip pat neapklausė ir kitų darbuotojų, buhalterės. Vienintelis darbuotojas S. Č. buvo apklaustas namuose. Atsakovas negalėjo padaryti išvadų, kad veikla yra fiktyvi, kadangi nebuvo nuvykęs apžiūrėti patalpų bei nemėgino susisiekti su pareiškėjais.
11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
12. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs surinktą informaciją, Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
13. Atsakovas pažymėjo, kad visos įmonės, su kuriomis sudarytos sutartys, yra registruotos išimtinai Irano Islamo Respublikoje, nei vienoje sutartyje nenurodyti Irano bendroves atstovaujančių asmenų duomenys. Atliekant informacijos apie Irano bendrovę ,,Petroasia Shipping Co.“ paiešką, nustatyta, kad jos vadovas – Irano Islamo Respublikos pilietis F. F. – galbūt yra artimas pareiškėjo sutuoktinės P. F. N. giminaitis. Verslo plane nėra nurodyta, kad įmonė turėtų verslo partnerių ar klientų Lietuvoje – nėra nurodyta nei viena konkreti įmonė, nors UAB „Polteks“ įsteigta ir pareiškėjui leidimas gyventi išduotas šios įmonės pagrindu jau 2016 metais, pateiktame verslo plane nebuvo nurodytas nei vienas įmonės klientas Lietuvoje, nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys verslo plane nurodytų paslaugų suteikimą Lietuvoje. Iš kitų veiklos vykdymo įrodymų (pvz., pridėtų sąskaitų faktūrų, banko sąskaitos išrašų) negalima daryti išvados, kad UAB „Polteks“ turėtų klientų, partnerių ar apskritai vykdytų veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių paaiškinimų ir tai pagrindžiančių įrodymų, kaip UAB „Polteks“ realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (pvz., kokie konkretūs klientai, kokios konkrečios vykdomos darbuotojų funkcijos ir kt.). Atsakovo pozicija ta, kad pareiškėjams nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jie galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme.
14. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba), atlikdama bendrovės veiklos patikrinimą, nuvyko bendrovės veiklos vykdymo vietą: (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu bendrovė pavadinimu „Polteks“ nebuvo rasta. Buvo apklaustas bendrovės darbuotojas S. Č., kurio žinios apie bendrovės ir savo veiklą joje buvo neišsamios, jis nurodė, kad bendrovė jokių klientų neturi, ir leido suprasti, kad niekada jų nebuvo turėjusi.
15. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus tyrimo. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus, atliktas patikrinimas vietoje, apklaustas bendrovės darbuotojas. Surinkti duomenys buvo pakankami išvadoms, nurodytoms Sprendime, padaryti.
16. Atsakovas pažymėjo, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą. Pareiškėjas neįrodė, kad UAB „Polteks“ realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Jei bendrovė realiai vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui neturėjo kilti sunkumų pateikti tokios veiklos vykdymą patvirtinančius įrodymus.
17. Atsakovo nuomone, pareiškėjo ketinimas vykdyti visuomeninio maitinimo veiklą nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių, kad įmonė vykdo visuomeninio maitinimo veiklą Lietuvoje, nepateikė. Net ir pateiktame bendrovės verslo plane nurodoma, kad bendrovė tik planuoja vykdyti veiklą, susijusią su riešutų importu ir ieško patalpų restoranui. Atsakovo nuomone, pareiškėjo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Pareiškėjo atveju buvo nustatyti šie kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti.
18. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo M. A. R. sutuoktinė P. F. N. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). P. F. N. neatitinka minėtų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo šeimos susijungimo atveju, kadangi jos sutuoktiniui nebus pakeistas leidimas laikinai gyventi. M. A. R. prašo išduoti ir pakeisti leidimus laikinai gyventi nepilnamečiams vaikams M. R., P. E. ir A. P. E. pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). Tačiau minėti asmenys neatitinka sąlygų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo šeimos susijungimo atveju, kadangi M. A. R. nebus pakeistas leidimas laikinai gyventi.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamentas iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) gavo P. F. N. nepilnamečių vaikų – Irano Islamo Respublikos piliečių P. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P. E., gim. (duomenys neskelbtini) prašymus išduoti jiems leidimus laikinai gyventi. Kartu su prašymais Migracijos departamentui Ambasada pateikė vaikų galiojančių kelionės dokumentų kopijas, gimimo liudijimų kopijas ir jų vertimus į lietuvių kalbą bei kitus dokumentus. 2018 m. sausio 9 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). 2018 m. sausio 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir savo nepilnamečiam sūnui Irano Islamo Respublikos piliečiui M. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kartu su pareiškėjo prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė sūnaus galiojančio kelionės dokumento kopiją, leidimo laikinai gyventi, galiojančio iki 2018 m. kovo 2 d., kopiją, gimimo liudijimą bei jo vertimą į lietuvių kalbą ir kitus dokumentus. 2018 m. sausio 9 d. Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė pareiškėjo sutuoktinė Irano Islamo Respublikos pilietė P. F. N.. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ji pateikė galiojančio kelionės dokumento kopiją, leidimo laikinai gyventi, galiojančio iki 2018 m. kovo 2 d., kopiją, santuokos liudijimą bei jo vertimą į lietuvių kalbą ir kitus dokumentus.
21. 2018 m. vasario 23 d. pareiškėjas pateikė Migracijos valdybai nustatytos formos prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.11 punktą. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktį, o Migracijos valdyba tą pačią dieną įformino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003492287, galiojančią nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. birželio 9 d.
22. 2018 m. kovo 2 d. pareiškėja pateikė Migracijos valdybai nustatytos formos prašymą išduoti jai daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 punktą. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 punktą, o Migracijos valdyba tą pačią dieną įformino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003492343, galiojančią nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. birželio 9 d. 2018 m. kovo 2 d. pareiškėjas pateikė Migracijos valdybai nustatytos formos prašymą išduoti savo nepilnamečiam sūnui daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 punktą, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjo sūnui daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 punktą, o Migracijos valdyba tą pačią dieną įformino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 03492346, galiojančią nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 9 d.
23. Pareiškėjas AB ,,Polteks“ vykdomai veiklai ne mažiau kaip už pastaruosius 6 mėnesius iki jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo pagrįsti Migracijos departamentui pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, bendrovės verslo planą, bendrovės darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais A. Ž., N. G., S. Č. ir M. B. kopijas, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2017 m. gruodžio 29 d. su E. S. dėl 18,39 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kopiją ir šių patalpų nuotraukas; 5 000 Eur vertės komercinio bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2016 m. lapkričio 28 d. su Irano bendrove ,,Petroasia Shipping Co.“ dėl motorinio tanklaivio ir laivo 40 000 t sieros pervežimo iš Irano uosto į Kiniją suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą bei šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitos faktūros, tarptautinio mokėjimo pavedimo) kopijas; 3 500 Eur vertės verslo bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2017 m. sausio 12 d. su Irano bendrove ,,Terminal & Tanks Petrochemical Company“ dėl naftos ir dujų bei naftos chemijos srities tiekimo įrangos priemonių suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą; 3 500 Eur vertės komercinio bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2017 m. sausio 28 d. su bendrove ,,Petroasia Shipping Co.“ dėl motorinio tanklaivio ir laivo 10 000 t kaustinės sodos pervežimo iš Irano uosto į Indiją suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą bei šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitos faktūros, tarptautinio mokėjimo pavedimo) kopijas; 3 000 Eur vertės komercinio bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2017 m. vasario 3 d. su bendrove ,,Petroasia Shipping Co.“ dėl motorinio tanklaivio ir laivo 22 000 t propano ir 22 000 t suskystintų dujų pervežimo iš Irano uosto į Kiniją suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą bei šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitos faktūros, tarptautinių mokėjimo pavedimų) kopijas; 2 500 Eur vertės komercinio bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2017 m. kovo 12 d. su bendrove ,,Petroasia Shipping Co.“ dėl motorinio tanklaivio ir laivo 27 000 t metanolio pervežimo iš Irano uosto į Kiniją suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą bei šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitos faktūros, tarptautinio mokėjimo pavedimo) kopijas; 2 500 Eur vertės komercinio bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2017 m. balandžio 3 d. su bendrove ,,Petroasia Shipping Co.“ dėl motorinio tanklaivio ir laivo 8 500 t monoetilenglikolio pervežimo iš Irano uosto į Kiniją suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą bei šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitos faktūros, tarptautinio mokėjimo pavedimo) kopijas; 4 000 Eur vertės komercinio bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2017 m. balandžio 20 d. su bendrove ,,Petroasia Shipping Co.” dėl motorinio tanklaivio ir laivo 18 000 t amoniako pervežimo iš Irano uosto į Indiją suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą bei šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitos faktūros, tarptautinio mokėjimo pavedimo) kopijas; 13 000 Eur vertės komercinio bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2017 m. spalio 20 d. su bendrove ,,Petroasia Shipping Co.” dėl motorinio tanklaivio ir laivo 18 000 t metanolio pervežimo iš Irano uosto į Italiją suradimo, kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą bei šios sutarties vykdymą patvirtinančios sąskaitos faktūros kopiją; bendrovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų žurnalą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 8 d.; bendrovės sąskaitos išrašą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 8 d.
24. Teismas nustatė, kad bendrovės verslo plane nurodyta, jog bendrovė teikia tarpininkavimo paslaugas, kurias sudaro motorinio tankerio ir laivo suradimą įvairių cheminių medžiagų (amoniako, kaustinės sodos, propano, suskystintų dujų, metanolio, monoetilenglionio, sieros ir kt.) transportuoti ir nugabenti iš Irano uostų į įvairias valstybes (Italiją, Indiją, Kiniją ir kt.), taip pat bendrovė „tarpininkauja sudarant naftos chemijos srities tiekimo įrangos priemones“. Be to, kaip nurodoma bendrovės verslo plane, bendrovė planuoja veiklą, susijusią su maisto prekių ir paslaugų teikimu: yra rengiamas projektas dėl riešutų iš Irano importo ir pardavimo Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse bei ieškomos patalpos iranietiškų patiekalų restoranui. Bendrovės verslo plane nenurodyta jo sudarymo data.
25. Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad UAB ,,Polteks“ buvo įsteigta 2011 m. gegužės 27 d. Steigėjas – UAB ,,Espotransa Real Estate“. 2011 m. rugpjūčio 5 d. tarp UAB ,,Polteks“ ir pareiškėjo buvo sudaryta darbo sutartis (pareigos – verslo plėtros direktorius). Nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas paskirtas bendrovės direktoriumi (nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. birželio 8 d. įmonės direktorė buvo D. R.).
26. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 5 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-13) 10K-4500 dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino sustabdymo, kuriame prašė iki 2018 m. vasario 20 d. pateikti Migracijos departamentui papildomus dokumentus apie bendrovės vykdomą veiklą. 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus apie bendrovės veiklą: bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 9 d.; 2018 m. vasario 6 d. bendrovės paaiškinimą, kuriame teigiama, kad dėl to, jog bendrovė ,,Petroasia Shipping Co.“ dėl Irano bankų prevencijos sankcijų, patikrinimų, pavedimų, blokavimo ir pan. negali atlikti pavedimų iš Irano į bendrovės sąskaitą, todėl už šią bendrovę atsiskaitymus atliko jos partneriai – fiziniai asmenys M. K., J. M. M., R. J., G. D. R., V. D. (su jais, išskyrus V. D., yra pasirašytos trišalės sutartys); trišalių susitarimų, sudarytų 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 18 d. tarp bendrovės, ,,Petroasia Shipping Co.“ ir M. K. dėl 3 000 Eur ir 2 500 Eur pervedimo bendrovei, kopijas bei jų vertimus į lietuvių kalbą; trišalio susitarimo, sudaryto 2017 m. lapkričio 2 d. tarp bendrovės, ,,Petroasia Shipping Co.“ ir J. M. M. dėl 2 000 Eur pervedimo bendrovei kopiją bei jo vertimą į lietuvių kalbą; trišalio susitarimo, sudaryto 2017 m. lapkričio 2 d. tarp bendrovės, ,,Petroasia Shipping Co.“ ir G. De R. dėl 4 000 Eur pervedimo bendrovei kopiją bei jo vertimą į lietuvių kalbą; sutarčių, sudarytų su ,,Petroasia Shipping Co.“, sąskaitų faktūrų bei minėtų fizinių asmenų atliktų piniginių lėšų pervedimų kopijas; UAB „AMES kalbų akademija“ 2018 m. sausio 4 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo sūnus nuo 2018 m. sausio 9 d. lanko anglų kalbos paskaitas; bendrovės komercinio bendradarbiavimo sutarčių, sudarytų 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m rugsėjo 20 d., 2017 m. spalio 10 d., 2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. gruodžio 5 d. su ,,Petroasia Shipping Co.“ dėl įvairių cheminių medžiagų gabenimo iš Irano į Italiją, Pietų Korėją, Indiją, Malaiziją ir Kiniją suradimo, kopijas ir jų vertimus į lietuvių kalbą bei šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų faktūrų, tarptautinio mokėjimo pavedimų) kopijas.
27. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto R. O. 2018 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-9445 dėl UAB ,,Polteks“ veiklos patikrinimo nurodyta, jog vykdant Migracijos departamento pavedimą, buvo nuvykta į UAB ,,Polteks“ veiklos vykdymo vietą ((duomenys neskelbtini), tačiau įmonė tokiu pavadinimu nebuvo rasta. Bendrovės vykdomos veiklos tikrinimo metu buvo apklaustas įmonės darbuotojas S. Č., kuris paaiškino, kad jis įmonėje užsiima patalpų restoranui paieška. Kur konkrečiai ieško, pagal kokius kriterijus ir pan. S. Č. neatsakė, motyvuodamas tuo, kad direktorius jam nepaaiškino. Tokia pat veikla, anot S. Č. užsiima dar vienas įmonės darbuotojas M. Kitas įmonės darbuotojas – A., įdarbintas tam, kad verstų direktoriui (pareiškėjui) bendraujant su kitais įmonės darbuotojais. S. Č. nurodė, kad bendrovėje dar dirba N., kuri užsiima riešutų pardavimu, t. y. siūlo prekybos centrams pirkti iš UAB ,,Polteks“ riešutus. Detalizuoti šios veiklos S. Č. nesugebėjo, pažymėjo, kad jokių klientų įmonė neturi, be to, leido suprasti, kad jokių klientų įmonė niekada nebuvo turėjusi. Nuvykus į pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, pabendrauti su kaimynais taip pat nepavyko. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad yra rimtas pagrindas teigti, kad bendrovė UAB ,,Polteks“ jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo.
28. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 20 d. Migracijos departamente gautas raštas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jeigu nerastų darbuotojų biuro patalpose, ieškotų jų restorano patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
29. Teismas iš bendrovės banko sąskaitos išrašo nustatė, kad pirma jame nurodyta bankinė operacija atlikta tik 2017 m. lapkričio 7 d., nors pats banko išrašas yra nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d., o daugiau jokių atsiskaitymo dokumentų Migracijos departamentui nebuvo pateikta. Todėl teismas sprendė, kad iki 2017 m. lapkričio 7 d. bendrovė neatliko jokių finansinių operacijų. Nors pareiškėjai tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdyje nurodė, kad vykdant tarpininkavimo veiklą su bendrove atsiskaitymai užtrukdavo iki 6–8 mėnesius, tačiau pareiškėjas nuo 2011 m. birželio 6 d. yra bendrovės akcininkas, o nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. – ir jos direktorius. Todėl teismas pritarė Migracijos departamento argumentams, kad verslo schemos vykdymas pareiškėjui yra žinomas, todėl jam neturėjo kilti sunkumų pateikti tokios veiklos vykdymą patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje metu pareiškėjų atstovė nurodė, jog pareiškėjai pateikė tuos dokumentus, kurie buvo privalomi, tačiau nepaaiškino, kodėl bendrovė tam, kad pagrįstų teiginį, jog atsiskaitymai buvo uždelsti, nepateikė sąskaitos išrašų už ankstesnį laikotarpį. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pagrįsti savo prašymą visais jo turimais įrodymais.
30. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB ,,Polteks“ steigėjas yra UAB ,,Espotransa Real Estate“, o jos direktorė D. R. bei jos sutuoktinis L. R., kaip nurodė Migracijos departamentas Sprendime, žinomi asmenys kaip įmonių, dažniausia fiktyvių, kurios vėliau parduodamos užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi, steigėjai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turėjo pareigą pateikti duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą ir taip paneigti abejones dėl fiktyvios įmonės veiklos vykdymo.
31. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. sausio 8 d. į bendrovės sąskaitą buvo atlikti 6 piniginių lėšų pervedimai galbūt už suteiktas bendrovės paslaugas (2017 m. lapkričio 30 d. – M. K. pervedė 1 000 Eur; 2017 m. gruodžio 6 d. – M. K. 2 000 Eur ir 2 500 Eur iš Jungtinėje Karalystėje registruoto ,,Metro“ banko; 2017 m. gruodžio 27 d. – J. M. M. 3 500 Eur iš Jungtinėje Karalystėje registruoto ,,Revoliut“ banko; 2017 m. gruodžio 28 d. – R. J. D. 2 000 Eur iš Portugalijoje registruoto ,,BANCO BPI SA“; 2018 m. sausio 5 d. – G. De R. 4 000 Eur iš Italijoje registruoto ,,ING“ banko). Visos kitos nurodytos banko išraše atliktos operacijos – tai pareiškėjo ir kitos akcininkės grynųjų pinigų įnešimai į bendrovės sąskaitą. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad įstatymuose nėra įtvirtinta, jog bendrovės klientai privalomai turi būti Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, kad būtų pripažinta, jog ji vykdo realią ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje; be to, bendrovėje dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, valstybei yra mokami mokesčiai, todėl tai patvirtina, kad bendrovė Lietuvos Respublikoje vykdo realią ūkinę veiklą.
32. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 4 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB ,,Polteks“ ir A. Ž., nurodytos pareigos – administratorius. S. Č. paaiškinime nurodė, kad šis darbuotojas nuolat yra darbo vietoje, nes yra vertėjas, padeda direktoriui bendrauti su kitais įmonės darbuotojais. Teismas akcentavo, kad šis darbuotojas įdarbintas likus kelioms dienoms iki pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą, o kiti darbuotojai įdarbinti anksčiau (du dar 2015 metais, viena – 2017 metais), todėl jo įdarbinimas ir darbo funkcijų atlikimas kelia pagrįstų abejonių.
33. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB ,,Polteks“ ir N. G., nurodytos pareigos – vadybininkė. Teismas atkreipė dėmesį, kad jos gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) nustatytas darbo laikas – 8 val. per dieną (40 val. darbo savaitė), atlyginimas – 400 Eur. 2017 m. gruodžio 14 d. N. G. patvirtino, kad dirba pagal verslo liudijimą ne daugiau kaip 4 valandas per dieną, ne daugiau kaip 20 val. per savaitę. 2018 m. sausio 2 d. sutartis pakeista, nustatytas 410 Eur darbo užmokestis. S. Č. nurodė, kad ji dirba nuotoliniu būdu, nors darbo sutartyje tai nėra aptarta. Be to, kaip nurodoma tarnybiniame pranešime, S. Č. negalėjo detalizuoti šios darbuotojos atliekamų darbo funkcijų. Skunde teigiama, kad S. Č. to ir negalėjo žinoti, tačiau teismas, atsižvelgęs į įmonėje dirbančių asmenų skaičių, kritiškai vertino teiginius, jog įmonės darbuotojai negali žinoti apie vienas kito atliekamas darbo funkcijas, nes dirba skirtingus darbus.
34. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 23 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB ,,Polteks“ ir S. Č., nurodytos pareigos – vadybininkas. Tą pačią dieną sudaryta darbo sutartis ir su M. B., nurodytos pareigos – vadybininkas. S. Č. 2017 m. kovo 1 d. paaiškinime nurodė, kad jų abiejų darbas – ieškoti patalpų restoranui. Tačiau nuomos sutartis dėl patalpų restoranui sudaryta tik 2018 m. vasario 15 d., o šie darbuotojai įdarbinti dar 2015 metais, todėl jų įdarbinimas ir darbo funkcijų atlikimas taip pat kelia pagrįstų abejonių. Be to, atliekant bendrovės patikrinimą, šie darbuotojai įmonės nurodytu adresu nebuvo rasti, nors pagal darbo sutartį sulygta 8 val. darbo savaitė, nėra numatytas darbas nuotoliniu būdu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai akcentuoja, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendrovė UAB ,,Polteks“ nurodytu veiklos adresu nerasta, todėl kelia klausimą, kaip galėjo būti apklaustas jos darbuotojas. Teismas vertino, kad pareiškėjai, keldami tokius klausimus, tik siekia suklaidinti teismą, nes patys 2018 m. birželio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad darbuotojas S. Č. buvo apklaustas namuose. Todėl teismas neabejojo minėtame tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, o dėl įmonės iškabos pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodė, jog ji buvo pakabinta iki atlikto bendrovės patikrinimo.
35. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas raštą, kuriame nurodė, jog patikrinimo metu bendrovės darbuotojų gali nebūti biure ir siūlė atvykti patikrinti į restorano patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsiuntė tik 2018 m. kovo 20 d., o patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 1 d. (tarnybinis pranešimas surašytas 2018 m. kovo 13 d.). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas šiuo raštu tik siekė pateisinti aplinkybę, jog bendrovės darbuotojai ir negalėjo būti surasti bendrovės patalpose.
36. Teismas nurodė, kad pareiškėjai teismui pateikė dokumentus, susijusius su restorano atidarymu. Pareiškėjas teismo posėdyje, kuris vyko 2018 m. liepos 17 d., paaiškino, kad restorane kitą savaitę prasidės darbas, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad pagrįsta manyti, jog ši veikla dar nėra pradėta vykdyti. Pareiškėjai iki prašymo išnagrinėjimo atsakovui dokumentų, patvirtinančių, kad jie vykdė tokią veiklą, nepateikė. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad nagrinėjant sprendimo dėl atsisakymo pakeisti ar išduoti laikiną leidimą gyventi teismas vertina tik tuos dokumentus, kurie pateikti iki ginčijamo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016). Todėl teismas pareiškėjų pateiktų dokumentų, susijusių su restorano veikla, nevertino, bet pažymėjo, kad jie būtų reikšmingi, jeigu pareiškėjai pateiktų naują prašymą.
37. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai duomenų apie tai, jog bendrovė prekiauja riešutais ir prieskoniais nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė, o S. Č. paaiškinimas patvirtina, kad tokia prekyba nevykdoma.
38. Teismas, išanalizavęs įrodymus, konstatavo, kad UAB „Polteks“ banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, jog bendrovė būtų gavusi pajamų iš Lietuvos Respublikos veikiančių fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas paslaugas, be to, UAB „Polteks“ nėra sudariusi jokių sutarčių su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl jos verslo plane nurodytų paslaugų teikimo, bendrovė Lietuvoje neturi klientų, pajamas gauna iš užsienio bendrovių, pateikti dokumentai neįrodo, jog bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl srendė, kad UAB „Polteks“ veiklos Lietuvos Respublikoje realiai nevykdo. Teismas pritarė Migracijos departamento Sprendime padarytai išvadai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
39. Teismas nurodė, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
40. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Teismas vertino, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs visus turimus duomenis ir dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai.
41. Teismas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Kadangi nėra pagrindo pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja neatitinka nurodytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo šeimos susijungimo atveju.
42. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė išduoti ir pakeisti leidimus laikinai gyventi nepilnamečiams vaikams pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). Teismas sprendė, kad nepilnamečiai vaikai neatitinka nurodytų minėtų sąlygų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo šeimos susijungimo atveju, kadangi pareiškėjui nėra pagrindo pakeisti leidimą laikinai gyventi.
43. Teismas nurodė, kad nustačius, jog Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi, pareiškėjai nebeatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo).
44. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Teismas sprendė, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas pareiškėjui panaikinti nacionalinę vizą ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą (kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).
45. Teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjų reikalavimų tenkinti nėra teisinio pagrindo.
III.
46. Pareiškėjas M. A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.
47. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvu, kad pareiškėjo įmonė nevykdo veiklos pagal verslo planą ir dėl to yra teigiama, jog pareiškėjo pateikta informacija neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pažymi, kad vykdo veiklą nuo 2011 metų ir atitinka Įstatymo nuostatas, jam priklauso 1/3 įmonės įstatinio kapitalo bei jis yra į įmonę investavęs daugiau nei 14 000 Eur nuosavo kapitalo. Pareiškėjas tvirtina, kad nuosekliai vykdė veiklą, jos neimitavo tam, jog atitiktų Įstatymą. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu įmonėje dirba 6 darbuotojai, kurie atlieka realius darbus, vykdo įmonės užduotis bei didina įmonės pelną.
48. Pareiškėjas teigia, kad jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas, yra dirbantis UAB „Polteks“ direktoriumi nuo 2017 metų ir turi reguliarias pajamas, kurios užtikrina sveikatos draudimą. Jo sutuoktinė bei nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į jo pateiktus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog UAB „Polteks“ veiklos Lietuvos Respublikoje realiai nevykdo. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Polteks“ yra registruota Lietuvos Respublikoje ir vykdo tarpininko veiklą, vykdomos veiklos specifika nereikalauja papildomų tarpininkų, kurie registruoti Lietuvos Respublikoje, nėra daug įmonių, kurios turi reikiamus laivus (tankerius) prekėms pervežti. Iš byloje esančių dokumentų turinio matyti, kad įmonė ilgą laiką vykdo veiklą, gauna pajamas, teikia paslaugas. Tai, kad įmonė atlieka tarpininko vaidmenį ir nepritraukia Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ar fizinių asmenų, neleidžia teigti, jog įmonė veiklos nevykdo.
49. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo metu 2018 m. kovo 1 d. įmonės darbuotojai buvo įrengiamose restorano ((duomenys neskelbtini)) patalpose. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismas šios aplinkybės plačiau nenagrinėjo, nors byloje buvo rašytiniai įrodymai, kad nuomos sutartis dėl patalpų restoranui sudaryta 2018 m. vasario 15 d.
50. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovėje dirbantys Lietuvos Respublikos piliečiai yra fiktyviai įdarbinti. Darbuotojai dirba bendrovėje nuo 2015 metų ir dirba iki šiol, nebuvo pateikta įrodymų, kad jie dirbtų ir kitose įmonėse, todėl teismas negalėjo vertinti, kad darbuotojai buvo įdarbinti tik siekiant gauti leidimą.
51. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai, nes jis Lietuvoje gyvena nuo 2011 metų, o tokiems asmenims paprastai suteikiamas ilgalaikio gyventojo statusas, nuo tų pačių metų vykdo teisėtą ekonominę veiklą.
52. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad įmonė nenutrūkstamai vykdo veiklą, teikia paslaugas, gauna pajamas, t. y. vykdo veiklą, numatytą verslo plane. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime konstatavo, jog įmonė nėra fiktyvi, tačiau nėra suprantama, dėl kokių priežasčių buvo konstatuota, kad prašyme nurodyta informacija bei pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, nes nuo 2011 metų pareiškėjas turėjo galimybę Lietuvoje būti teisėtai ir vykdyti veiklą, tačiau 2017 metais pateikus prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, jis nebuvo patenkintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
53. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-430(209, 210, 211, 212, 213)/17I-180, 181, 182 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų M. A. R., P. F. N., M. R., atstovaujamo pagal įstatymą M. A. R., P. E. ir A. P. E., atstovaujamų pagal įstatymą P. F. N., skundą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pašalinti padarytą pažeidimą, atlikti papildomą išsamų ir objektyvų pateiktų dokumentų bei aplinkybių patikrinimą ir išduoti prašomus leidimus, šio skundo netenkino, pripažino, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas įrodymais, atitinka teisės aktų reikalavimus.
54. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tik pareiškėjas M. A. R.. Nors pareiškėjas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacine tvarka ta apimtimi, kuri yra susijusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui M. A. R. ir panaikinta šiam asmeniui išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 00342287.
55. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgus į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdama pareiškėjo M. A. R. apeliacinio skundo ribų.
56. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimu netenkino pareiškėjo M. A. R. 2018 m. sausio 9 d. paduoto prašymo skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atsisakymą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi grindė tuo, kad pareiškėjo duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bendrovė (UAB „Polteks“) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, bendrovėje visą laiką nedirba darbuotojai.
57. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes įvertinęs pareiškėjo atsakovui pateiktus dokumentus, byloje surinktus įrodymus (iš jų ir bendrovės veiklos patikrinimo medžiagą, pareiškėjo išsakytus teismo posėdyje argumentus), nenustatė pagrindų, dėl kurių Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo motyvais, išdėstytais Sprendime.
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurie įrodymai iš viso nebuvo įvertinti, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo žodinius parodymus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Polteks“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. kad įmonė nevykdė veiklos pagal verslo planą, ir dėl to pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą, bendrovės darbuotojus, bendrovės veiklos vykdymo vietą bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą.
59. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui, išdėsto pateiktų dokumentų, susijusių su pareiškėjo įrodinėjama UAB „Polteks“ veikla, turinį.
60. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
61. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
62. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymą pateikė, vadovaudamasis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija), nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
63. Akcentuotina, kad šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.).
64. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas bei aplinkybių, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, su kuriomis siejamas buvimas sąlygų, patvirtinančių užsieniečio užsiėmimą ir ketinimą užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).
65. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).
66. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
67. Pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.
68. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 ir 14 punktai nurodo, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); kai jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.). Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o šio straipsnio 10 punktas nurodo, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota – panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
69. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisės aktų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi išdavimą (pakeitimą), normas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
70. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su UAB „Polteks“ realios veiklos nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.
71. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie UAB „Polteks“ įsteigimą, pareiškėjo akcijų įsigijimą, jam priklausančias akcijas, apie tai, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, apie priimtus į darbą darbuotojus, atliktas tarpininkavimo paslaugas, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagal Įstatymo reikalavimų visumą, be to, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi grindė tuo, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės.
72. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jis nuo 2011 metų gyvena Lietuvoje ir vykdo teisėtą ekonominę veiklą, neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjo prašymo padavimo metu atsakovas privalėjo vertinti duomenis apie pareiškėją ir jo nurodomą vykdomą veiklą.
73. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su jo realios ir teisėtos veiklos vykdymu Lietuvoje, sudarytomis darbo sutartimis, komercinio bendradarbiavimo sutartimis su Irano bendrove „Petroasia Shipping Co.“, trišaliais susitarimais, sudarytais 2017 m. lapkričio 2, 14 ir 18 d. dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog jis realiai užsiima teisėta veikla bendrovėje, siekia gyventi bei vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, t. y. kad egzistuoja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
74. Įvertinus pareiškėjo nurodomas komercinio bendradarbiavimo sutartis su Irano bendrove „Petroasia Shipping Co.“, akcentuojamus trišalius susitarimus dėl atsiskaitymų, pabrėžtina, kad atsakovas Sprendime vertindamas šiuos dokumentus yra nurodęs, jog bendradarbiavimo sutartyse ir trišaliuose susitarimuose nėra nurodytas Irano bendrovei „Petroasia Shippimng Co.“ atstovaujantis asmuo, nėra duomenys apie šį asmenį.
75. Nagrinėjamu atveju atlikus bendrovės veiklos patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje bendrovės veiklos vietoje ((duomenys neskelbtini)) tokia įmonė nebuvo rasta. Patikrinimo metu buvo apklaustas įmonės darbuotojas S. Č., kuris paaiškino, kad jis įmonėje užsiima patalpų restoranui paieška. Iš šio darbuotojo apklausos duomenų apie įmonės veiklą ir kitų darbuotojų atliekamas funkcijas ir pareigas matyti, kad įmonės darbuotojai nevykdė pareiškėjo nurodytos prašymo pateikimo metu tarpininkavimo veiklos, kuri akcentuojama ir apeliaciniame skunde. Pareiškėjas šioje byloje nurodė, kad bendrovė be vykdomos tarpininkavimo veiklos pradėjo veiklą, susijusią su maisto prekių paslaugų teikimu, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tokios veiklos nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tokio pobūdžio vykdomą teisėtą veiklą. Taip pat kartu su prašymu atsakovui nebuvo teikti įrodymai apie veikiantį restoraną, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepaneigė šioje byloje bendrovės veiklos patikrinimo metu nustatytų faktų, darbuotojo S. Č. apklausos metu duotų paaiškinimų.
76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja UAB „Polteks“ vykdomą realią ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, nurodydamas jo pateiktus dokumentus apie tarpininkavimo paslaugas, tačiau šie pateikti dokumentai nepatvirtina bendrovės vykdytos realios ūkinės komercinės veiklos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nes šiuos pateiktus įrodymus paneigia bendrovės patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad jokia veikla nėra vykdoma Lietuvoje (patikrinimo metu pareiškėjo nurodomos vykdomos veiklos vietoje įmonė nerasta, priimti darbuotojai į darbą neatlieka darbo funkcijų, susijusių su pareiškėjo nurodoma veikla; kt.).
77. Akcentuotina, kad ir apeliaciniame skunde pareiškėjas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nenurodo įrodymais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad bendrovės darbuotojai ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.
78. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
79. Atsakovas 2018 m. spalio 10 d. apeliacinės instancijos teismui padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą šiam atsiliepimui paduoti, nurodydamas, kad dėl didelio darbo krūvio negalėjo laiku pateikti šio atsiliepimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas negalėjimas laiku pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą būtent šioje administracinėje byloje, tai, kad atsiliepimas teikiamas prieš pat paskirtą teismo posėdį, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 66 str. 2 d., 137 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. A. R. (M. A. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė