Administracinė byla Nr. eA-4936-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00593-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas, Departamentas) direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. P9 ,,Dėl pripažinimo S. K., I. K. ir A. K. padariusiais tarnybinius nusižengimus, tarnybinių nuobaudų jiems skyrimo ir siūlymo atlyginti žalą“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas S. K. (pareiškėjas) pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte ir pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, bei priteisti pareiškėjui visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1. Pareiškėjas paaiškino, jog Įsakyme, be kita ko, buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte, nes nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalies ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 nuostatų, šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto nesavanaudiškumo pricipo, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.3 papunktyje nustatyto nesavanaudiškumo principo, netinkamai vykdė Kriminalinės žvalgybos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V313, 7.1. papunktyje (Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V341 (toliau – ankstesnis pareigybės aprašymas), 7.1 papunktyje (ankstesnio pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje, 7.11 papunktyje (ankstesnio pareigybės aprašymo 7.22 papunktyje) nustatytas tarnybines funkcijas, netinkamai atliko pareigas ir funkcijas, nustatytas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V327, 6 punkte, 11.1, 11.2, 11,14 ir 11.5 papunkčiuose, sudarė sąlygas pažeisti ir pažeidė Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų kriminalinės žvalgybos veiklos finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 11RN7(RN), (toliau – ir Finansavimo aprašas) 22, 23, 29.2, 52.3, 52, ir 54 punktų nuostatas. Taip pat skundžiamu Įsakymu pareiškėjui pasiūlyta gera valia atlyginti Kalėjimų departamentui galbūt padarytą 254,94 Eur žalą. Tam, kad nebūtų pradėta piniginių lėšų išieškojimo procedūra, pareiškėjas žalą atlygino. Nors jis iš tarnybos atleistas savo noru (asmeniškai jam prašant) Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. P-8 „Dėl S. K. atleidimo iš tarnybos“, tačiau atsakovas po jo atleidimo priėmė skundžiamą Įsakymą, kuris jam sukelia teisines pasekmes, nes po jo pareiškėjas nebegali eiti jokių pareigų valstybės tarnyboje dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitikimo.
2. Nurodė, jog nesutinka su Įsakymo dalimi, kuria jam būtų paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. 2017 m. lapkričio 16 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą
   Nr. 1KŽ503 (RN) nebuvo nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas galbūt pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas, taip pat klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės, galėjusios turėti įtakos neteisingam pareiškėjo tarnybos įvertinimui. Taip pat tarnybinio patikrinimo atlikimo metu pareiškėjas
   2017 m. lapkričio 10 d. teikė l. e. Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas V. D. tarnybinį pranešimą Nr. 1KŽ275(RN), prašydamas įvertinti tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos pareigūnų veiklos teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgiant į Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas, buvo užrašyta rezoliucija „Susipažinau“, grąžinant dokumentą pareiškėjui. Analogišką prašymą pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. teikė ir Kalėjimų departamento direktoriui R. K., tačiau šis, susipažinęs su dokumentu, neužrašė jokios rezoliucijos, pareiškėjui dokumentas taip pat buvo grąžintas ir žodžiu buvo pasakyta dokumento kopiją pateikti atliekamo patikrinimo komisijai. Nepaisydama to, tarnybinio patikrinimo komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, konstatavo, kad pareiškėjas vilkino ir trukdė tyrimą, nors visa jų reikalaujama informacija jiems buvo pateikta.
3. Pareiškėjo teigimu, nors baigus tarnybinį patikrinimą ir priėmus Įsakymą, jam buvo leista susipažinti su 2018 m. sausio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 1IKŽ29(RN) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), bet jos kopija jam įteikta nebuvo (taip, kaip numatyta Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Tarnybos organizavimo taisyklės) 84 punkte). Tokiu būdu buvo apsunkintos pareiškėjo galimybės tinkamai ginti savo pažeistas teises ir interesus teisme. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvada yra „Riboto naudojimo“, todėl pareiškėjui, nedirbančiam valstybės tarnyboje, ji turėjo būti pateikta. Taip pat, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę į gynybą, turi ne tik gauti Tarnybinio patikrinimo išvadą (bent jau tokia apimtimi, kiek ją sudaro vieša informacija), tačiau ir teismas turi nuspręsti, ar šią bylą nagrinėjant bus galima vadovautis nevieša informacija.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo vertinamas jo veiksmų teisėtumas ir sprendžiamas tarnybinės atsakomybės klausimas, atliktas tendencingai bei šališkai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, o pareiškėjo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Viso tarnybinio patikrinimo metu tarnybinį patikrinimą atliekanti komisija sąmoningai ar nesąmoningai pareiškėjui skirtuose dokumentuose teikė klaidingus duomenis apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, nevertino pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta neteisėtai ir nepagrįstai, yra neadekvati, nesąžininga ir neproporcinga. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes – jis negali eiti jokių pareigų valstybės tarnyboje, nes neatitinka nepriekaištingai reputacijai nustatytų reikalavimų.
5. Pažymėjo, kad valstybės tarnyboje dirbo nuo 1997 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 12 d. Tarnybos metu niekada nėra baustas drausmine tvarka, skatintas 17 kartų: yra apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidento valstybiniu apdovanojimu (Vyčio kryžiaus ordino medaliu), pasižymėjimo tarnyboje ženklais „Tėvynės labui“, „Už nuopelnus“, „Angelas sargas“, Už nepriekaištingą tarnybą“, padėkomis, skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis. Dirbant bausmių vykdymo sistemoje 2016 m. tarnybinė veikla įvertinta – gerai, 2017 m. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai.
2. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
1. Nurodė, jog pareiškėjas su Tarnybinio patikrinimo išvada yra supažindintas tinkamai (pasirašytinai) 2018 m. sausio 12 d. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo teisę iki jam suteikto leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija „Slaptai“ panaikinimo (toks leidimas buvo panaikintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-12 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“) kreiptis į tarnybinio patikrinimo komisijos pirmininką su prašymu susipažinti su įslaptinta Išvada bei jos dokumentine medžiaga, tačiau tokio prašymo neteikė. Toks pareiškėjo prašymas neabejotinai būtų patenkintas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų. Jokie teisės aktai neįpareigoja tarnybinio patikrinimo komisijos, surašiusios įslaptintą Išvadą, savo iniciatyva įteikti pareigūnui jos kopiją, bet įpareigoja pateikti Išvadą susipažinti, jeigu asmuo turi leidimą dirbti su atitinkamo lygio įslaptinta informacija. Išvadą parengęs komisijos pirmininkas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, įvertinęs galimas įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo grėsmes, žinodamas, kad pareiškėjui sudarytos visos sąlygos susipažinti su Išvada bei visais jos dokumentais įstatymo nustatytoje saugumo zonoje, nepriėmė sprendimo padaryti šio dokumento kopiją. Dėl to, kad pareiškėjas neturėjo Išvados kopijos, jo teisė susipažinti su šiuo ir kitais įslaptintais dokumentais nebuvo pažeista, jo gynybos Kalėjimų departamentas niekaip negalėjo apsunkinti.
2. Teigė, jog pareiškėjo teiginys, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyta, kokiais veiksmais jis galbūt pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas, o Išvadoje klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės, yra deklaratyvus, jame nėra nurodytas nei vienas klaidingos aplinkybės faktas. Skundas neaiškiai suformuluotas, jame pateikta informacija yra padrika ir nenuosekli. Pagal tuo metu disponuojamą informaciją pareikšti įtarimai buvo suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, t. y. nurodyti konkretūs pareiškėjo atlikti veiksmai (neveikimas), šių veiksmų atlikimo datos ir kitos aplinkybės. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas ir pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo surašytas atsižvelgiant į tą informaciją, kuri buvo išdėstyta Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnų 2017 m. lapkričio 14 d. pažymoje apie kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimo Kriminalinės žvalgybos skyriuje patikrinimą
   Nr. 1-IKŽ-494 (RN), iš kurios komisija nustatė, kad pareiškėjas, 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 31 d. laikotarpiu teikdamas finansines ataskaitas pasibaigus ataskaitiniams laikotarpiams (mėnesiui), niekada nebuvo grąžinęs nepanaudotų kriminalinės žvalgybos lėšų atsakingam skyriaus pareigūnui, nors buvo nustatyti ataskaitiniai laikotarpiai, kai pareiškėjas prašydavo šių lėšų, jas gaudavo, tačiau šių lėšų panaudojimo pagal paskirtį nepagrindė dokumentais. Pareiškėjas lėšų panaudojimą grindė tik pateikdamas aktus su pridėtais degalinių (kuro įsigijimo) kvitais, kavinių (pirkti valgiai ir gėrimai) ir parduotuvių (pirkti maisto produktai) kvitais. Šių duomenų, sukėlusių įtarimą, pagrindu pareiškėjui ir buvo parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Įvertinus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir paties pareiškėjo paaiškinimų turinį, akivaizdu, kad pareiškėjui buvo visiškai aišku, kokių pažeidimų padarymu jis yra įtariamas ir dėl kokių veiksmų jis turėjo pasiaiškinti. Kitą medžiagą komisija rinko viso tarnybinio patikrinimo laikotarpiu, t. y. iki pat Išvados surašymo.
3. Pažymėjo, kad komisija Išvadoje ištyrė visus 2016 – 2017 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu padarytus pažeidimus, apie kuriuos buvo pranešta pareiškėjui, išanalizavo jo teiktus paaiškinimus ir tarnybinius pranešimus, palygino juos su surinktais faktiniais duomenimis, įvertino visas pažeidimų aplinkybes ir pobūdį teisės aktų reikalavimų aspektu ir konstatavo kriminalinės žvalgybos lėšų, išduotų pagal Finansavimo aprašo 29.2 punkte nustatytą paskirtį, pasisavinimo ir iššvaistymo faktus, įrodančius, kad pareiškėjas priešingais teisei veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kurio požymiai nustatyti VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte. Be to, komisija pranešime apie tarnybinį nusižengimą pranešė pareiškėjui ir Išvadoje ištyrė visus 2016 – 2017 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu padarytus pažeidimus, susijusius su sistemingu pareiškėjui pavaldžių kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos nekontroliavimu, nes pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas pavaldiems pareigūnams pažeidinėti Finansavimo aprašo, pareigybių aprašymų ir kitų teisės aktų nuostatas.
4. Nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais trukdė komisijai nustatyti tiesą, vykdyti patikrinimo procedūras ir tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirminis kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimo patikrinimas buvo inicijuotas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-433, kuriuo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnams buvo pavesta patikrinti Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir pareiškėjo panaudotų kriminalinės žvalgybos lėšų pagrįstumą ir įforminimą, tačiau pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. sausio 4 d., išskyrus kai atostogavo ir sirgo, atsisakė pateikti Imuniteto skyriaus pareigūnams reikalingus dokumentus ir informaciją. Taip pat ir tarnybinio patikrinimo metu komisijai dokumentai ir informacija nebuvo iki galo pateikta, buvo trukdoma įsitikinti, kad už kriminalinės žvalgybos lėšas piltas kuras, apmokėtos kavinių sąskaitos ir įsigyti maisto produktai buvo tikrai perduoti slaptiesiems bendradarbiams ar kitiems asmenims, kuriuos paaiškinimuose nurodė pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nevykdė aukštesnio pagal pareigas pareigūno įsakymų, o tai taip pat pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
5. Dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo nustatymo ir tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagrįstumo nurodė, kad pareiškėjas ilgą laiką elgėsi nesąžiningai, melavo, siekdamas išvengti atsakomybės, trukdė ir vilkino patikrinimo procedūras, todėl jis negali eiti jokių kitų pareigų bausmių vykdymo sistemoje. Tarnybinio patikrinimo metu pripažinta, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, t. y. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, atitinka proporcingos atsakomybės neišvengiamumo principą. Pareiškėjas, būdamas kriminalinės žvalgybos padalinio vadovu, pats elgėsi neteisėtai ir padarė pažeidimą. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Komisija, atsižvelgė ir į visas su pareiškėjo ankstesne tarnybine veikla susijusias aplinkybes. Tai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla 2015 ir 2016 metais buvo vertinta labai gerai ir gerai, galiojančių tarnybinių nuobaudų tuo metu jis neturėjo, buvo tik viena iš keleto aplinkybių, turinčių reikšmės konkrečiai tarnybinei nuobaudai, todėl vien tai negali turėti didesnės reikšmės nei likusių aplinkybių visuma.
6. Pripažino faktą, kad pareiškėjas, kuriam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, tris metus nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos negalės eiti pareigų valstybės tarnyboje dėl neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir šias pasekmes nulėmė tai, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko priešingą teisei ir nesuderinamą su valstybės tarnybos principais elgesio modelį, todėl pats privalo prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
4. Teismas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1, 10 punktų nuostatomis ir vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jis atleistas iš tarnybos Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. P8 „Dėl S. K. atleidimo iš tarnybos“, o skundžiamu Įsakymu atleistas pakartotinai, pažymėjo, jog skundžiamu Įsakymu nutarta skirti tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, neskirta dėl to, kad pareiškėjas jau buvo atleistas iš tarnybos. Ginčo atveju jokių aplinkybių, nurodytų Statuto 30 straipsnio 7 ir 8 dalyje, nenustatyta. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo galima taikyti tarnybinę atsakomybę, nes Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti 1 metų ir 3 metų naikinamieji terminai nepasibaigę. Tai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos asmeniškai jam prašant, neeliminuoja jo padaryto pažeidimo, nes pareiškėjas tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, pradėtas tarnybinis patikrinimas ir kai pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, buvo statutinis valstybės tarnautojas. Tokiu atveju atsakovas negalėjo netaikyti pareiškėjui atsakomybės, nes komisija atlikti tarnybinį patikrinimą buvo sudaryta 2017 m. lapkričio 15 d., pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 16 d., o Išvada surašyta 2017 m. sausio 12 d. Taigi pareiškėjui apie vykdomą tarnybinį patikrinimą buvo žinoma dar iki jo pateikto prašymo atleisti jį iš tarnybos savo noru (pareiškėjas atleistas savo noru tą pačią dieną, kai surašyta Išvada). Aplinkybė, kad pareiškėjas po pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo 2017 m. sausio 11 d. pateikė prašymą atleisti jį savo noru iš tarnybos, teismo vertinta, kaip siekis išvengti kilusios tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas skundžiamu Įsakymu prašomą atlyginti Departamentui padarytą 254,94 Eur turtinę žalą atlygino ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Vadinasi, jis padarytą pažeidimą pripažino. Teismas sutiko, kad pripažinimas, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte, nėra tarnybinė nuobauda Statuto ir Tarnybos organizavimo taisyklių turinio prasme, tačiau akivaizdu, kad toks pripažinimas – tai neigiamos pasekmės buvusiam statutiniam valstybės tarnautojui. Iš esmės atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė įstatymo reikalavimus ir plačiąja prasme – tai nuobauda pareiškėjui ir, kaip teisingai nurodo atsakovas, pareiškėjas privalo prisiimti neigiamas tokio veikimo pasekmes.
5. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas galbūt pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas, taip pat klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės, ir įvertinęs pranešimo turinį, teismas sprendė, kad jame išdėstyta visa atsakovo tuo metu turima informacija apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi teisės aktai, kurių pažeidimu pareiškėjas įtariamas, taip pat paaiškinta, kad galimas tarnybinis nusižengimas turi šiurkštaus nusižengimo požymių. Teismo vertinimu, pareiškėjui pareikšti įtarimai buvo suformuluoti aiškiai ir konkrečiai. Pranešime yra nurodyti konkretūs pareiškėjo atlikti veiksmai (neveikimas), taip pat įvardintos šių veiksmų atlikimo datos ir nurodytos kitos aplinkybės. Pranešimas atitinka Tarnybos organizavimo taisyklių 6 priede tokiam pranešimui keliamus reikalavimus. Be to, teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas teikė paaiškinimus ir iš jų turinio akivaizdu, jam buvo visiškai aišku, kokių pažeidimų padarymu jis yra įtariamas ir dėl kokių veiksmų jis turėjo pasiaiškinti, tuo pačiu pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos galimybės pasiaiškinti dėl visų pranešime nurodytų galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė suvokti, kad jis įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam skirta tarnybinė nuobauda, ar kad jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimų, kurių padarymu buvo įtariamas. Teismo vertinimu, pranešimas buvo pakankamai aiškus ir išsamus, dėl to jame nurodyta informacija neapsunkino galimybės pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas.
6. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas su Tarnybinio patikrinimo išvada buvo supažindintas 2018 m. sausio 12 d. Šią aplinkybę pareiškėjas patvirtino pasirašydamas Tarnybinio patikrinimo išvados paskutinio 54 puslapio antroje lapo pusėje. Vadovaudamasis Tarnybos organizavimo taisyklių 67 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta informacijos, kad pareiškėjas būtų siekęs susipažinti papildomai su Tarnybinio patikrinimo išvada, nors teigia, kad tai jam trukdė tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Kaip matyti, Išvadoje yra tik dalis išvados, susijusi su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu. Todėl teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas iki jo atleidimo iš Departamente eitų pareigų turėjo teisę kreiptis į komisijos pirmininką ir prašyti jam pateikti papildomai susipažinti įslaptintą Tarnybinio patikrinimo išvadą bei jos dokumentinę medžiagą. Kaip matyti, pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Įvertinus tai, kad atsakovas privalo laikytis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos savo noru, jis tokią teisę prarado. Su įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga supažindinamas tik galbūt padaręs tarnybinį nusižengimą pataisos pareigūnas, turintis nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija. Pareiškėjas tarnybinį patikrinimą atlikusiai komisijai dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų pastabų ar pretenzijų nereiškė. Taigi pareiškėjas nagrinėjamu atveju galėjo tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas savo teises ir jo teisė į gynybą pažeista nebuvo, o komisijos pateiktas pranešimas ir pareiškėjo paaiškinimai, teismo nuomone, sudarė visas prielaidas nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą.
7. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jie lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, todėl naikinti skundžiamo Įsakymo dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo.
8. Teismas pareiškėjo teiginį, kad jis netrukdė ir nevilkino tarnybinio tyrimo atlikimo atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pažymėjo, kad toks pareiškėjo argumentas niekaip nekeičia Departamento padarytos išvados dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų ir padarytos veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės. Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. LV-3710 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Imuniteto skyriaus pareigūnai paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimu, tačiau minėtas pareigūnas duomenų nepateikė. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai surašė 2017 m. lapkričio 14 d. pažymą apie kriminalinės žvalgybos lėšų patikrinimą Nr. l-IKŽ-494 (RN), kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atsisakė pateikti paaiškinimus dėl kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimo, tokiais veiksmais (neveikimu) trukdė Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-1RN-8(RN) įgaliotiems pareigūnams atlikti veiksmus, leidžiančius nustatyti šių lėšų panaudojimo faktines aplinkybes. Kadangi pareiškėjas ir toliau trukdė vykdyti Imuniteto skyriaus pareigūnams Departamento 2017 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-433 įpareigojimą, buvo sudaryta komisija Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų tarnybinių nusižengimų tarnybiniam patikrinimui atlikti. Nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki
   2017 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui buvo suteiktos mokymosi atostogos, todėl jis paaiškinimo nepateikė.
9. Dėl tarnybinės nuobaudos teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra susiję su svarbiomis biudžetinės įstaigos veiklos sritimis – racionaliu valstybės lėšų naudojimu, nes kriminalinės žvalgybos lėšos yra valstybės lėšos ir viena esminių įstaigos funkcijų – kriminalinės žvalgybos vykdymas. Pareiškėjas nebuvo naujokas šioje srityje, dirbo keletą metų. Jis buvo neeilinis statutinis pareigūnas, o Departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad Departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes, priešingu atveju, toks asmuo apskritai negalėtų eiti tokių atsakingų pareigų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda atitinka jo padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį ir mastą, todėl nėra neproporcinga ar neadekvati.
10. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Tarnybos organizavimo taisyklėse, pažeistos nebuvo. Tarnybinį nusižengimą tyręs valstybės tarnautojas motyvuotoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą.
11. Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie detaliau nenagrinėti.
12. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas pažymėjo, kad kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl nėra jokio pagrindo priteisti jam jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III.

13. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visų pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų, kurios bus pateiktos teismui ABTĮ nustatyta tvarka, atlyginimą bei administracinę bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, sprendimas priimtas neišnagrinėjus byloje esančių įrodymų viseto. Teismas neišnagrinėjo visų skundo motyvų, nelygino pareiškėjo nurodytų atsakovo pateiktų įrodymų, neišanalizavo pareiškėjo teismo posėdyje pateiktų argumentų.
2. Teismas, darydamas išvadą, jog „Aplinkybė, kad pareiškėjas po Pranešimo įteikimo 2017 m. sausio 11 d. pateikė prašymą atleisti jį savo noru iš tarnybos, teismo vertinama kaip siekis išvengti kilusios tarnybinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skundžiamu Įsakymu prašomą atlyginti Departamentui padalytą 254,94 Eur turtinę žalą atlygino ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Vadinasi, jis padarytą pažeidimą pripažino“ pademonstravo išankstinį šališką požiūrį į pareiškėją ir jo procesinį elgesį atsakovui sprendžiant su pareiškėjo galima tarnybine veikla ir atsakomybe susijusius klausimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog jis Departamentui iš karto sumokėjo 254,94 Eur esą padarytą turtinę žalą, kadangi siekė išvengti galimo priverstinio žalos išieškojimo, kas lemtų didesnes pareiškėjo išlaidas, tačiau ne siekdamas pripažinti savo kaltę. Tai pareiškėjas pakartojo ir teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas ir į tai neatkreipė dėmesio. Taip pat teismas spekuliatyviai vertino pareiškėjo 2018 m. sausio 11 d. prašymą atleisti jį iš tarnybos, kaip esą įrodymą, kad pareiškėjas siekė išvengti kilusios tarnybinės atsakomybės. Tokie teismo teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjui buvo įteikta tik 2018 m. sausio 12 d. ir tik tuomet pareiškėjui tapo žinoma, kokius pažeidimus jis yra kaltinamas padaręs. Be to, pareiškėjas prašymą dėl atleidimo iš tarnybos pateikė dėl to, kad jam atsakovas darė psichologinį spaudimą išeiti pačiam savo noru, nes priešingu atveju bus atleistas. Pirmosios instancijos teismas šios pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės netyrė ir jos nevertino. Visa tai kelia abejones dėl teismo objektyvaus nešališkumo reikalavimo vykdymo.
3. Negalima sutikti su teismo teiginiais dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą aiškumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi teismas formaliai, be gilesnės administracinės bylos duomenų analizės padarė išvadą, jog pareiškėjui galėjo ir turėjo būti aišku, kokių pažeidimų padarymu jis yra įtariamas. To, kad pareiškėjas net kelis kartus teikė paaiškinimus atsakovui, negalima vertinti kaip pakankamo įrodymo, jog pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos tiriamų nusižengimų faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas. Kaip nurodė ir atsakovas, pranešime apie tarnybinį nusižengimą ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos ir konstatuotos galbūt pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų faktinės aplinkybės, jų apimtis bei teisinis vertinimas nėra tapatus. Todėl pareiškėjui nebuvo galutinai aišku, dėl kokių konkrečių jo veiksmų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dar 2017 m. lapkričio mėnesį, kaip ir iki šiol nėra žinomas Išvados turinys. Taip pat, nors teismo siūlymu teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko imtis priemonių ir išslaptinti Išvados ir ją sudarančių dokumentų turinio (pareiškėjo atstovas to prašė), teismas, iš esmės disponuodamas didžiąja dalimi riboto naudojimo duomenų, kaip įrodymais šioje administracinėje byloje, negebėjo sulyginti, kaip skiriasi pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir Išvados turinys dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų faktinių aplinkybių ir apimties. Kartu teismas nepatikrino, ar pareiškėjo trijuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos faktinės aplinkybės yra būtent tokios, kokios yra aprašytos tiek pranešime apie tarnybinį nusižengimą, tiek ir Išvadoje. Taigi teismas nepateikė išsamios ir nuoseklios minėtų dokumentų turinio analizės, siekdamas patikrinti pareiškėjo argumentus dėl teisės į tinkamą ir sąžiningą teisinį procesą. Todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad pareiškėjui buvo žinoma ir aišku, dėl kokių jo veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas.
4. Negalima sutikti ir su kitais teismo teiginiais, kuriais konstatuojama, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti pareiškėjo teisės į teisingą tarnybinio patikrinimo atlikimą požymių. Tarnybos organizavimo taisyklių 84 punktas nustato pareigą įstaigos vadovo priimtu individualiu aktu įforminto sprendimo ir tarnybinio patikrinimo išvados kopijas per 5 darbo dienas įteikti pareiškėjui, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Be to, teismas nesigilino į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir Departamento vadovo buvo patvirtinta tik 2018 m. sausio 12 d., t. y. paskutinę pareiškėjo darbo dieną Departamente, skundžiamas Įsakymas buvo priimtas tik 2018 m. sausio 15 d., todėl nelogiški teismo samprotavimai, kad esą pareiškėjas pats nesikreipė į atsakovą, siekdamas papildomai susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir ją grindžiančiais dokumentais, nors teismas ir pripažino, kad po atleidimo pareiškėjas neteko galimybės dirbti bei susipažinti su tarnybos ir valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip pat, nors pareiškėjas ne tik skunde, bet ir teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad atsakovas apribojo jo teises išsamiai susipažinti su Išvada ir susijusia medžiaga, todėl prašė teismo išspręsti šių dokumentų išslaptinimo klausimą, tačiau atsakovas, atsisakydamas tai daryti, nepateikė ir įrodymų, kad suteikė pakankamai laiko pareiškėjui 2018 m. sausio 12 d. susipažinti su didelės apimties tarnybinio patikrinimo medžiaga, bei, kad Išvada buvo patvirtinta dar 2018 m. sausio 12 d. ryte, o ne darbo dienos pabaigoje, kaip kad skunde nurodė pareiškėjas, todėl realiai ir faktiškai nespėjo jos perskaityti ir išsamiai susipažinti su jos faktiniais ir teisiniais argumentais, motyvuojamąja dalimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Be to, teismo pozicija, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentais, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, kadangi Tarnybos organizavimo taisyklėse nenumatyta galimybė pareigūnui, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, susipažinti su Išvados projektu, taip pat tokio tebevykstančio tyrimo duomenimis. Vienintelė galimybė, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo – teikti atsakovo vadovybei rašytinius pastebėjimus dėl tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos darbo kokybės, procedūrinių pažeidimų ir pan. Teismui atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir argumentų, galinčių neginčytinai patvirtinti teiginį, kad esą pareiškėjas siekė vilkinti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbą. Pirmosios instancijos teismas netyrė, netikrino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo teiktais tarnybiniais pranešimais apie komisijos darbą. Taigi tokių procedūrinių pažeidimų padarymas ir jų nepašalinimas kartu apribojant pareiškėjo teisę susipažinti bei ginčyti Išvados faktinius duomenis dėl tokio dokumento riboto naudojimo ir neišslaptinimo sudaro akivaizdaus teisės į teisingą teismą pažeidimo požymius.
5. Tiek atsakovas, tiek teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2595/2012 suformuotos taisyklės, kad slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, ir pareiškėjo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą iš esmės grindė slaptais duomenimis. Pareiškėjo vertinimu, teismų praktikoje naudojamas ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies nuostatos terminas „paprastai“ šioje konkrečioje byloje turi būti vertinamas itin griežta prasme, kadangi iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas, teikdamas teismui duomenis, jų neišslaptino. Pareiškėjas galėjo disponuoti tik tais atsakovo pateiktais dokumentais, kurie reglamentuoja Departamento, jo padalinių veiklą, atskirų pareigūnų pareigybės turinį ir pan. Iš pareiškėjui prieinamų administracinės bylos duomenų matyti, kad visi kiti konkretūs faktiniai duomenys, kurie leistų vertinti, ar šioje byloje esama tarnybinio nusižengimo prielaidų, buvo ir yra įslaptinti. Taip pat teismas nevertino to, jog ir pagal Statuto 30 straipsnio 1 dalį už pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota pataisos pareigūnui skiriant tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, kadangi bylos neišslaptintais duomenimis disponavo tik bylą nagrinėjantis teismas ir atsakovas, o pareiškėjas buvo priverstas tik menamai prisiminti faktines aplinkybes apie įvykius, vykusius prieš pusantrų ir daugiau metų, kurios realiai paneigia jam atsakovo mestus kaltinimus dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymo, buvo iš esmės suvaržyta pareiškėjo teisė į rungtynišką procesą. Be to, teismas šių duomenų (atsakovo tik teismui pateiktų 2018 m. kovo 21 d. raštu
   Nr. 1-4RN-127(RN) netyrė, kaip galima suprasti, dėl minėtos informacijos riboto naudojimo, tokiu būdu apsiribodamas tik procedūrinių dalykų teisiniu vertinimu, ignoruodamas materialiųjų normų pažeidimus, t. y. kad jokių skundžiamame Įsakyme nurodomų nusižengimų pareiškėjas nepadarė.
6. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo teismo posėdyje nurodytų faktinių aplinkybių, kad jo veiksmuose nėra ir negali būti jokio nusižengimo sudėties. Kriminalinės žvalgybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota pirminė verbavimo asmenų, kurie nepriskirti jokiai slaptųjų bendradarbių kategorijai, tvarka, kuomet siekiant su jais nustatyti psichologinį kontaktą, siekiant ateityje gauti vertingos informacijos, per susitikimą jokios informacijos negaunama. Jokie teisės aktai, įskaitant ir atsakovo 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1-4RN-127(RN), teikto teismui, 2–7 punktuose numatyti teisės aktai, nenumato pareigos fiksuoti susitikimo faktą su asmeniu, nepriskirtu jokiai slaptųjų bendradarbių kategorijai, kai vertingos informacijos susitikimo metu su minėtu asmeniu negaunama. Be to, pareiškėjas kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas naudojo esant išankstinei bei einamajai kontrolei, t. y. dokumentus tikrino ir vizavo direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis kriminalinės žvalgybos veiklą, arba pats direktorius ir nė vienu atveju nebuvo išreikšta jokių pastabų dėl šių lėšų naudojimo pagrįstumo, pinigai yra nurašyti teisės aktų nustatyta tvarka, pinigų nurašymo aktų teisėtumas neginčytas ir nepanaikintas, galiojantis iki šiol. Pareiškėjas pats asmeniškai rašė tarnybinius pranešimus vadovybei dėl teisės aktų peržiūrėjimo, tobulinimo, kad nebūtų dviprasmiško teisinio traktavimo. Be to, pati tarnybinio patikrinimo komisija pripažino, kad ginčui aktualiuose teisės aktuose yra netikslumų ir prieštaravimų, tačiau vis tiek pasiūlė nubausti pareiškėją, o Departamente ir toliau dirbama pagal tuos teisės aktus, kurie iki šiol nėra pakeisti.
7. Atsakovas, konstatuodamas pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymius, bei teismas, priimdamas sprendimą ir pritardamas atsakovo padarytoms išvadoms, nesigilino ir netyrė, kad pareiškėjo elgesį reglamentavę atsakovo priimti teisės norminiai aktai vienareikšmiškai nenurodė, kaip turi elgtis pareigūnas, panaudodamas kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas, jeigu jos naudojamos susitikimų su tam tikrais asmenimis (būsimais slaptaisiais bendradarbiais) atveju. Šiuo atveju teisinės situacija traktuotina kaip kazusas (veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Todėl turi būti konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme numatyto pažeidimo sudėties požymių visumos, sudarančios teisinės atsakomybės teisinį pagrindą.
14. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
2. Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė skundą. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog esant tokioms aplinkybėms, pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą nėra. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, kiti pareiškėjo teiginiai niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie sprendime detaliau nenagrinėti.
3. Šiuo atveju, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti, vadovaujantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, vadovaudamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.  Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo –  Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus Įsakymo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, jam skirta tarnybinė nuobauda bei pasiūlyta atlyginti turtinę žalą.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad

tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Tarnybos organizavimo taisyklėse, pažeistos nebuvo. Tarnybinį nusižengimą tyręs valstybės tarnautojas motyvuotoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai, todėl skundžiama Įsakymo dalis laikytina teisėta bei pagrįsta.

17. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.). Faktų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo šioje byloje aspektais išanalizavusi žodinio bylos nagrinėjimo poreikį šiam ginčui išspręsti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokio poreikio nėra, todėl pareiškėjo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl procedūros atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą teisėtumo, faktinių aplinkybių nustatymo bei jų teisinio vertinimo. Pažymi, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo iš esmės suvaržyta pareiškėjo teisė į rungtynišką procesą, kadangi bylos neišslaptintais duomenimis disponavo tik bylą nagrinėjantis teismas ir atsakovas.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. eA-3706-520/2018).

21. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).

22. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad ja iš esmės yra draudžiama neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiama Įsakymo dalis, kuria pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, jam skirta tarnybinė nuobauda bei pasiūlyta atlyginti turtinę žalą yra priimta Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Šioje Išvadoje užfiksuotai informacijai buvo suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kaip ir kitiems pirmosios instancijos teismui pateiktiems ją lydintiems dokumentams, todėl nėra vieša.

24. Įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina vienintele medžiaga nukreipta prieš pareiškėją ir neleidžianti užtikrinti teisingumo. 

25. Pareiškėjas S. K. ne tik skunde, bet ir teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad atsakovas apribojo jo teises išsamiai susipažinti su Tarnybinio patikrinimo išvada ir susijusia medžiaga, todėl prašė teismo išspręsti šių dokumentų išslaptinimo klausimą.

26. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovui kruopščiai išnagrinėti poreikį išsaugoti pateiktų įslaptintų duomenų konfidencialumą ir išslaptinti medžiagą, kad ja galėtų būti remiamasi byloje kaip nekeliančiu abejonės įrodymu leistinumo aspektu bei būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamą savo teisių gynybą. Juolab, jog pareiškėjo atstovas prašė išslaptinti tik dalį informacijos.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėjas galėjo disponuoti tik tais atsakovo pateiktais dokumentais, kurie reglamentuoja Departamento, jo padalinių veiklą, atskirų pareigūnų pareigybės turinį, tačiau visi kiti konkretūs faktiniai duomenys, kurie leistų vertinti, ar šioje byloje esama tarnybinio nusižengimo prielaidų, buvo ir yra įslaptinti, o tai nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę į rungtynišką procesą. Ši išvada taip pat grindžiama duomenimis, jog pareiškėjas su didelės apimties Išvada turėjo galimybę susipažinti tik paskutinę savo darbo dieną, t. y. 2018 m. sausio 12 d. Taip pat ir nustatyta aplinkybe, jog pareiškėjui nebuvo įteikta šios Išvados kopija dėl joje esančiai informacijai nustatytos apsaugos.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat visiškai nevertino Išvadoje pareiškėjui inkriminuoto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo epizodų, netyrė šių aplinkybių bei dėl jų nepasisakė, apsiribodamas tik procedūrinių dalykų vertinimu, o tai leidžia padaryti išvadą, jog buvo pažeistos ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

29. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes teismo išvados padarytos neįvertinus turinčių reikšmės bylai aplinkybių, jų nekonstatavus įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka bei teisiškai jų neįvertinus pagal byloje taikytinus teisės aktus.

30. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą gali įvertinti tas reikšmingas ginčui aplinkybes, kurios buvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Netirtų aplinkybių vertinimas apeliacinėje instancijoje ir išvados dėl jų pateikimas sukeltų procesinį netikėtumą proceso šaliai ir tuo pačiu būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją bei eliminuotų galimybę bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis ir tuo ginčo iš esmės neišsprendė, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

                                                                      Veslava Ruskan

Milda Vainienė