Civilinė byla Nr. e2-1104-862/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13206-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.9.; 2.6.18.;

2.6.10.5.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kirūna“ atstovams advokatei Astai Jakštienei ir advokato padėjėjui Daliui Jurjonui, atsakovės UAB „Elme metalas“ atstovams S. L. ir A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kirūna“ ieškinį dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Elme metalas“, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Peikko Lietuva“, UAB „Baltkonta“.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021-06-17 nutartimi, priėmus ieškovės ieškinį buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-12 įsakymas. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2307,60 EUR nuostolių, 184,10 EUR palūkanų pagal įstatymą, 8 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad į ieškovę, kuri verčiasi metalo konstrukcijų, metalo gaminių gamyba, atlieka metalo pjovimo, suvirinimo ir dažymo darbus, 2020 metais kreipėsi trečiasis asmuo UAB „Peikko Lietuva“ su užsakymu dėl metalo konstrukcijų gamybos. Pagal UAB „Peikko Lietuva“ užsakymą metalo gaminiai turėjo būti nucinkuoti. Ieškovė metalo cinkavimo darbų neatlieka, todėl jos atstovas 2020-04-17 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl metalo gaminių nucinkavimo, prašė pateikti cinkavimo kainą, terminus, pateikė tipinius brėžinius. Atsakovės atstovas 2020-04-17 elektroniniu laišku atsakė ir nurodė, kad karšto cinkavimo paslaugos kaina – 0,38 EUR/kg (plius PVM) prieš cinkavimą, darbų atlikimo terminas – 3 paros nuo užsakymo atvykimo į gamyklą. Susipažinęs su brėžiniais atsakovės atstovas nurodė, kad gaminių cinkavimą galės atlikti. Šalių atstovai 2020-04-24 susitarė dėl gaminių cinkavimo atlikimo, atsakovės atstovas prašė nurodyti krovinio pristatymo laiką. Ieškovės atstovas nurodė, kad transporto paslaugos nukeltos į 2020-04-27, todėl šią dieną po pietų bus pristatytas krovinys. Ieškovė 2020-04-28 papildomai kreipėsi į atsakovę prašydama suklijuoti lipdukus, ant atsakovei perduotų cinkuoti konstrukcijų (gaminių), kurie atsakovei buvo perduoti kartu su kroviniu. Šalys taip pat sutarė, kad atsakovei atlikus cinkavimo darbus, nucinkuoti gaminiai bus atsakovės pakrauti į ieškovės užsakytą transportą ir išgabenti ieškovės klientui UAB „Peikko Lietuva“ į Rygos miestą, Latvijos Respublikoje. Su UAB „Baltkonta“ pervežimo sutartį sudarė ieškovė. Atsakovė ieškovei 2020-04-28 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LTEM12412 už cinkavimo darbus 5365,75 EUR su PVM sumai. Ieškovė tą pačią dieną sąskaitą ir apmokėjo, nes atsakovė nurodė, kad cinkavimo darbai bus atliekami tik po apmokėjimo. Atsakovė 2020-04-28 išrašė paslaugų suteikimo aktą, kuris buvo gautas 2020-04-30. Pažymėjo, kad akto ieškovė nepasirašė. Trečiasis asmuo UAB „Baltkonta“ 2020-04-30 krovinį pristatė į UAB „Peikko Lietuva“ filialą Rygoje, Latvijoje. UAB „Peikko Lietuva“ informavo ieškovę, kad atsisako priimti krovinį, nes ant gaminių paliktas ženklus cinko perteklius, kuris turi būti nušlifuotas ir pateikė nuotraukas. Ieškovės atstovas 2020-04-30 informavo atsakovę, kad ieškovės klientas nepriima krovinio dėl nekokybiškai atliktų cinkavimo darbų, todėl ieškovė norėtų grąžinti krovinį percinkavimui. Atsakymas iš atsakovės nebuvo gautas. UAB „Peikko Lietuva“ atsisakius priimti krovinį, ieškovė su UAB „Baltkonta“ sudarė dar vieną pervežimo sutartį – užsakymą Nr. A08576 dėl krovinio grąžinimo į Mažeikius, kur yra ieškovės buveinė, ir patyrė papildomas 630 EUR (su PVM) išlaidas. Ieškovės atstovas 2020-05-04 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, pateikė nuotraukas, kur fiksuota kaip buvo supakuotas krovinys pateikiant atsakovei ir atsakovės supakuotas nucinkuotas krovinys pervežimui į Rygą; akcentavo kokybę ir tai, kad buvo prašoma suklijuoti lipdukus po cinkavimo, jie suklijuoti nebuvo, vairuotojas jų negrąžino; prašė tą pačią dieną pateikti jam ir ieškovės kliento atstovei R. J. atsakymą/komentarą dėl kokybės, nes turi priimti sprendimą dėl pateikimo percinkavimui, ar tik perpakuoti, sužymėti konstrukcijas ir su atsakovės patvirtinimu, kad cinkavimas atitinka visus standartus vežti į objektą. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad gaminiai atitinka LST EN ISO 461:2009 karšto cinkavimo paslaugos suteikimo standarto reikalavimus, nes pagal šio standarto 6.1. punktą (Dangos savybės. Išvaizda) tamsesni ar šviesesni plotai (pvz., akytas raštas ar tamsiai pilki plotai) ar nežymus paviršiaus nelygumas negali būti atmetimo priežastimi. Dėmių dėl drėgmės saugojimo metu, daugiausia cinko oksido (susidarančio laikant gaminį po karšto cinkavimo drėgnomis sąlygomis), atsiradimas negali būti atmetimo priežastimi. Ieškovės atstovas 2020-05-07 elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad patyrė papildomas krovinio transportavimo (grąžinimo) ir perpakavimo išlaidas, todėl prašo 1500 EUR nuolaidos už cinkavimą. Ieškovė 2020-10-30 gavo atsakovės atsakymą, kuriame nesutinkama su prašoma nuolaida, nes krovinio papildomas pervežimas kilo dėl cinko atspalvių, UAB „Peikko Lietuva“ produkciją priėmė, sutiko atlyginti 400 EUR, bet ne transporto išlaidas. Į ši atsakovės raštą ieškovei atsakė, kad išlaidos patirtos dėl cinko pertekliaus, kuris nebuvo nuvalytas nuo kolonų ir netvarkingo pakrovimo į transporto priemonę po cinkavimo. Cinko perteklių nuvalė ieškovė, todėl prašė išrašyti kreditinę sąskaitą 1500 EUR sumai. Į kitus ieškovės raštus atsakovė nereagavo, o į 2020-12-15 raštą, kuriame atsakovei buvo nurodyta, kad ieškovė atsakovės sąskaitos nėra įtraukusi į apskaitą, atsakovė atsakė, kad ieškovė turėtų sąskaitą įsitraukti, nes atsakovė pretenzijų nepriima. Į 2020-12-16 ir 2021-01-07 ieškovės raštus atsakovė neatsakė. Atsakovei 2021-03-22 ieškovė pateikė pretenziją Nr. KIR-11, kurioje nurodė, kad dėl cinko perteklius buvo nušlifavimo, perpakavimo ir sužymėjimo patyrė 1990 EUR nuostolių, iš kurių 1230 EUR transporto išlaidos, 280 EUR už autokrano išrovimo ir įkrovimo paslaugos, 480 EUR darbo užmokesti už cinko pertekliaus nušlifavimą, perpakavimą, sužymėjimą. Atsakovės prašoma atlygini 1710 EUR patirtų išlaidų. Į pretenziją atsakyta nebuvo.

Atsiliepimu ieškovė ieškinį prašo atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad tarp šalių 2020-04-17 — 2020-04-24 vyko elektroninis susirašinėjimas, kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl metalo gaminių cinkavimo paslaugos suteikimo. Atsakovė prisiėmė prievolę ieškovės pristatytus gaminius nucinkuoti, jokių kitų paslaugų atsakovė neprisiėmė. Atsakovė 2020-04-28 įsipareigojimus įvykdė, faktinis darbų priėmimas įvyko 2020-04-30 atsakovės teritorijoje, ieškovės nurodytai transporto priemonei atvykus paimti nucinkuotų gaminių. Šalys yra pasirašiusios paslaugų suteikimo aktą. Patvirtino, kad ieškovė 2020-04-30 kreipėsi į atsakovę ir informavo, kad ieškovės klientas nepriima krovinio dėl nekokybiškai atliktų cinkavimo darbų; vėlesniais elektroniniais laiškais ieškovė prašė atsakovės padaryti 1500 EUR nuolaidą, o 2021-03-22 pretenzija prašė atlyginti patirtus l710 EUR nuostolius. Pažymėjo, jog atsakovė savo kaltės dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių niekada nepripažino. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad paslaugų suteikimo akto nepasirašė, nes šis aktas yra pasirašytas abiejų šalių atstovų. Paaiškino, kad jokių sutartinių santykių su ieškovės klientu atsakovė neturėjo ir neturi, todėl sutartiniai santykiai tame tarpe kokybės/kiekybės reikalavimai gaminiams kaip ir kiti tarpusavio įsipareigojimai tarp ieškovės ir jos konkrečių klientų šiuo atveju teisiškai neįtakoja atsakovės pareigų ieškovei. Bet kokie ieškovės kliento ar klientų paaiškinimai dėl atsakovės ieškovei suteiktų paslaugų yra nereikšmingi ir gali būti vertintini tik ieškovės ir jos klientų galimam ginče dėl kokybės reikalavimų gaminiams. Ieškovės kliento vertinimai dėl atsakovės atliekamų paslaugų kokybės negali būti traktuojami kaip tokių paslaugų kokybę įvertinančios išvados. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos metalo konstrukcijų nuotraukos neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, be to, iš nuotraukų nėra aišku, kokių gaminių, kokios partijos, kokiu metu jose esantys gaminiai yra užfiksuoti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati ieškovė verčiasi metalo konstrukcijų, metalo gaminių, skirtų energetikos sektoriui, mobilių rampų, turėklų, laiptų ir aptarnavimo aikštelių gamyba, taip pat užsiima metalo pjovimo, suvirinimo ir dažymo darbais pagal klientų individualius užsakymus. Ieškovė yra verslininkė profesionalė, susipažinusi su metalo dirbinių apdirbimo subtilybėmis ir ypatumais, todėl nelogiškai atrodo tai, kad ieškovė savo atstovo priimtos produkcijos kokybės neatitikimą vėliau bando paneigti trečiųjų asmenų t. y. savo kliento išvadomis, vertinimu. Pažymėjo, jog ieškovės atstovas D. F. priėmė darbus 2020-04-30, pasirašydamas 2020-04-28 paslaugų suteikimo aktą. Išdėstė poziciją, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Vadovaudamasi CK 6.667 straipsniu, prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurio eiga, atsakovės teigimu, prasidėjo 2020-04-30.

Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad 2020-04-28 paslaugų suteikimo akte, kuriuo atsiliepime į ieškinį remiasi atsakovė, nurodytas asmuo – D. F. nėra ir niekada nebuvo ieškovės darbuotojas, šio asmens ieškovė nepažįsta, ieškovė nebuvo paskyrusi D. F. savo atstovu, jai nebuvo pateiktas pasirašytas paslaugų atlikimo aktas. Paaiškino, kad tik dubliko rengimo metu atsakovei tapo žinoma, kad D. F. yra krovinio SIA „DF TRANSPORT LOGISTICS“ darbuotojas - vairuotojas, kuris pagal ieškovės užsakymą buvo atvykęs į atsakovės buveinę pasikrauti krovinio pervežimui ieškovės klientui transporto priemone, kurios Nr. LV-00001DF pagal CMR važtaraštį Nr. 0807361. Atkreipė dėmesį, kad kitas parašas akte yra S. L. parašas. Daro išvadą, jog atsakovės vadovas, žinodamas, kad D. F. tėra vežimo įmonės darbuotojas – vairuotojas, pateikė jam pasirašyti ieškovės vardu paslaugų suteikimo aktą. Paaiškino, kad ieškovė ir UAB „Peikko Lietuva“ 2020-03-30 sudarė sutartį Nr. 20/12-PS, pagal kurią ieškovė, kaip gamintojas, įsipareigojo pagaminti metalo konstrukcijas pagal pateiktus brėžinius ir technines specifikacijas, gaminius pristatyti į objektą Latvijos Respublikoje. Ieškovė taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad pristatymo į objektą metu gaminiai būtų tinkamai paženklinti (užsakovo atsiųstais lipdukais), supakuoti, turėtų kokybę patvirtinančius ir kitus tokiems gaminiams būtinus dokumentus. UAB „Peikko Lietuva“, nustatęs, gaminių kokybės trūkumus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo trūkumų nustatymo dienos turėjo pateikti ieškovui pretenziją raštu, o ieškovė ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas savo pasirinkimu galėjo pakeisti gaminius tinkamos kokybės gaminiais, arba neatlygintinai pašalinti trūkumus, arba sumažinti gaminių kainą ir kompensuoti UAB „Peikko Lietuva“ patirtus tiesioginius nuostolius. Patikslino, kad UAB „Peikko Lietuva“ kategoriškai atsisakius priimti krovinį, krovinio vežimą organizavusi UAB „Baltkonta“ pagrasino, kad atsisakomas priimti krovinys „bus tiesiog išverstas ir paliktas griovyje Latvijoje“, todėl ieškovei neliko nieko kita, kaip tik skubiai su vežėju UAB „Baltkonta“ sudaryti naują krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. A08576. Paaiškino, kad, pargabenus krovinį, ieškovė, pasitelkdama trečiųjų asmenų ir savo darbuotojų darbo jėgą, iškrovė metalo gaminius iš transporto priemonės, nuo jų nuvalė atsakovės paliktą cinko perteklių, naujai perpakavo, paženklino, pakrovė ir išgabeno į UAB „Peikko Lietuva“ filialą Rygoje, Latvijoje, kur metalo konstrukcijos jau buvo priimtos be trūkumų ir 2020-06-17 už jas buvo atsiskaityta su ieškove. Ieškovė nesutinka su tuo, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia yra atsakovės nurodoma data (2020-04-30), nes ieškove nėra pasirašiusi 2020-04-28 akto, o D. F. nebuvo ir nėra ieškovės darbuotojas, todėl, teigia, kad nėra pagrindo sieti ieškovės sužinojimą apie jos teisių pažeidimą konkrečiai su 2020-04-28 paslaugų atlikimo aktu, nes šis aktas nesukėlė ieškovei jokių pasekmių. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2020-05-07, nes iki tol vyko šalių susirašinėjimas ir ieškovė galutinai suformulavo savo prašymą atsakovei 2020-05-07. Ieškovė prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei būtų nustatyta, kad jis praleistas, nes, pirma, atsakovės atlikti darbai ieškovei 2020-04-30 nebuvo perduoti, o pakrauti į ieškovės atsiųstą transporto priemonę ir išvežti ieškovės klientui UAB „Peikko Lietuva“, antra, UAB „Peikko Lietuva“ 2020-04-30 ieškovei nurodė, kad pristatyti nekokybiški gaminiai ir juos atsisakoma priimti, trečia, ieškovė 2020-04-30 kreipėsi į atsakovę atskleisdama šias aplinkybes ir pasiūlė atsakovei pašalinti trūkumus, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė, ketvirta, atsakovės atsakymas, kuriuo trūkumai neigiami, gautas 2020-05-04 ir ieškovė nusprendė trūkumus pašalinti pati, o atsakovei 2020-05-07 išsiuntė siūlymą kompensuoti dalį išlaidų. Pažymėjo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui buvo pateiktas 2021-05-06.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė prisiimtus įsipareigojimus įvykdė 2020-04-28, o atlikti darbai faktiškai buvo priimti 2020-04-30 atsakovės teritorijoje, atvykus ieškovei pasiimti nucinkuotų gaminių. Paaiškino, kad atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad paslaugų sutekimo aktą pasirašęs asmuo nėra ieškovės darbuotojas ir/ar įgaliotas pasirašyti paslaugų sutekimo aktą asmuo, nes iš ieškovės suteiktos informacijos, jog ji siunčia transportą atsiimti gaminių į atsakovės teritoriją, suprato, kad aktas bus pasirašomas atsakovės teritorijoje. Pažymėjo, kad alternatyvių susitarimų dėl darbų priėmimo vietos ir laiko, šalys nebuvo sudariusios. Nurodyta situacija sudarė pagrindą atsakovei manyti, kad aktą pasirašęs asmuo turėjo pilną teisę atstovauti ieškovę. Įvertinusi ieškovės dubliko argumentus apie ją ir UAB „Peikko Lietuva“ siejusius sutartinius santykius, pakartotinai pažymėjo, kad jokių trišaliu ar dvišalių sutartinių santykių su ieškovės klientu ar kitų santykių, kurie įpareigotų atsakovę atsižvelgti į ieškovės kliento ieškovei keliamus sutartinius kokybės/kiekybės reikalavimus gaminiams, atsakovė neturėjo ir neturi. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė įsipareigodama, cinkuoti ieškovės gaminius kartu neįsipareigojo klijuoti ieškovės kliento lipdukų, kurie, tikėtina, nebuvo pristatyti atsakovei kartu su gaminiais, nes pati ieškovė 2020-05-04 elektroniniame laiške pripažino, kad lipdukai pristatant gaminius kažkokiu metu pasimetė ir ieškovei nebuvo grąžinti. Atkreipė dėmesį į ieškovės nurodytus vežėjo grasinimus išversti krovinį, kas, atsakovės nuomone, ir įtakojo ieškovės sprendimą su vežėju sudaryti papildomą užsakymą pervežimui. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė netinkamai bendradarbiavo tiek ikisutartiniu laikotarpiu, tiek vykdydama susitarimą, tiek po darbų perdavimo, o tai, kad atsakovė nesutiko pritaikyti ieškovės prašomos 1500 EUR nuolaidos ir tai, kad ieškovė siekė neribotą laiką derėtis dėl nuolaidų dydžio ar neatlygintinų paslaugų atlikimo, negali būti vertinama kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas.

Ieškovės prašymu byloje išklausyti liudytojų R. J. ir E. D., kurie ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Peikko Lietuva“ parodymai.

Liudytoja R. J. parodė, kad iki 2020-11-04 dirbo UAB „Peikko Lietuva“ projektų inžiniere, vykdė projektą Latvijoje ir buvo atsakinga už projekto įgyvendinimą. Patvirtino, kad ginčo metalo konstrukcijų priėmime iš ieškovės nedalyvavo. Gavo informaciją, kad ieškovės pateikti metalo gaminiai buvo grąžinti. Jei gerai atsimena, tai buvo susiję su tuo, kad nebuvo aiškūs konstrukcijų pavadinimai, nebuvo aišku kaip montuoti, todėl buvo grąžinti permarkiravimui. Esminė mašinos išsiuntimo priežastis ne cinko perteklius, o tai, kad nebuvo aišku, kokios metalo konstrukcijos pateiktos, t.y. markiravimo nebuvimas ir bloga užrašų ant metalinių lentelių kokybė. Patvirtino, kad transporto priemonė buvo išsiųsta gaminių neiškrovus. Paaiškino, kad nebūna taip, kad visos detalės būtų blogai nucinkuotos. Esant cinko pertekliui visa mašina negrąžinama, nes cinko perteklius gali būti nušlifuojamas vietoje. Patvirtino, kad elektroninis laiškas buvo siunčiamas, nuotraukas pateikė klientas. Žiūrėdama nuotraukas suabejojo, ar teismui pateiktose nuotraukose ta pati mašina, kuri buvo grąžinta, nes krovinys nebuvo iškrautas, o nuotraukose konstrukcijos guli ant žemės. Nurodė, kad nežino, ar buvo sudarytas defektavimo aktas. Patvirtino, jog esant tinkamam konstrukcijų sužymėjimui, didelė tikimybė, kad krovinys nebūtų grąžintas.

Liudytojas E. D. parodė, kad dirba UAB „Peikko Lietuva“ kokybės vadovu. Patvirtino, kad nedalyvavo ginčo konstrukcijų kokybės vertinime. Išdėstė poziciją, kad atsakovė pagal ieškovės pateiktus brėžinius, turėjo sužymėti gaminius. Kokybė (cinkavimo, nudeginimo, pakavimo) buvo nustatyta iš pateiktų nuotraukų. Paaiškino, kad dėmės leistinos, nudeginimai nušlifuojami, pakavimas netvarkingas. Cinko perteklius yra defektas, kurį cinkuotojas turi pašalinti. Šis defektas matėsi nuotraukose. Nurodė, kad neiškrovus krovinio neįmanoma įvertinti kokybės, cinko perteklius nustatomas atliekant matavimus. Matomos bangelės nebūtinai yra cinko perteklius. Negalėjo garantuoti, kad nuotraukose užfiksuoti gaminiai yra būtent tie, kurie buvo grąžinti. Patvirtino, kad metalo konstrukcijų cinkavimo kokybę turėjo įvertinti ne UAB „Peikko Lietuva“, o ieškovė. Nuotraukose yra užfiksuota labai maža gaminių dalis lyginant su gaminių kiekiu mašinoje. Paaiškino, kad elektroninis laiškas nėra defektavimo aktas.

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, bei argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, matyti, kad šalių atstovai skirtingai įvardija tarp šalių susiklosčiusius santykius (ieškovė - darbais, atsakovė - paslaugomis), tačiau kiti šalių argumentai patvirtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostę santykiai dėl ieškovės pagamintų metalo konstrukcijų nucinkavimo yra rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 – 6.671 straipsniais). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie, vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 4 dalimi, šalių sudarytą sutartį leistų laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi.

Ieškovės pateikta 2020-03-30 sutartis Nr. 20/12-PS paaiškina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Peikko Lietuva“ šia sutartimi susitarė dėl produkcijos (metalo konstrukcijų) pagal UAB „Peikko Lietuva“ pateiktus brėžinius ir technines specifikacijas pagaminimo. Ieškovė nurodyta sutartimi trečiajam asmeniui UAB „Peikko Lietuva“ įsipareigojo pagaminti ir padengti AK-16 ir AK-17 gaminių dalis ir šiuos gaminius (atitinkamai 04.24 ir 04.30) pristatyti į objektą (nurodytą sutarties 1.2. punkte), Latvijoje. Ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Peikko Lietuva“ įsipareigojo užtikrinti, kad pristatymo į objektą metu, sutartyje nurodyti gaminiai, bus tinkamai paženklinti UAB „Peikko Lietuva“ atsiųstais lipdukais, supakuoti (sutarties 3.2 punktas). Ši ieškovės pateikta sutartis patvirtina atsakovės argumentus, kad atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Peikko Lietuva“ jokie teisiniai santykiai nesiejo.

Ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ji pagamintų pagal sutartį metalo konstrukcijų padengimo darbų neatliko, šiuos darbus nusprendė pavesti atlikti atsakovei. Ieškovė nėra patekusi įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, jog ji metalo gaminių padengimo darbų cinku neatlieka. Ieškovė nurodyta sutartimi įsipareigojo trečiajam asmeniui ne tik pagaminti metalo konstrukcijas, bet ir jas padengti, todėl, nagrinėjamu atveju, nėra svarbios priežastys nulėmusios ieškovės sprendimą atlikti ne visus sutartimi prisiimtus darbus, kaip ir ieškovės argumentai, kad ji cinkavimo darbų neatlieka.

Šalių paaiškinimai bei ieškovės pateikti įrodymai (šalių elektroninis susirašinėjimas, 2020-04-28 išankstinė PVM sąskaita – faktūra LTEM12412) patvirtina, kad rašytinė rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, dėl rangos darbų ir sąlygų šalys susitarė elektroniniais laiškais. Kadangi šalys rašytinės sutarties nesudarė, šalių santykių reguliavimui taikomos tik įstatymo nuostatos.

Elektroninis laiškas išsiųstas penktadienį, 2020-04-17, 14:03 valandą, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovę, nurodymas, kad turi cinkuojamą projektą ir siekdamas sužinoti už kokią kainą ir per kokį terminą pagal pateikiamus tipinius brėžinius ir rinkinių sąrašą (šie dokumentai teismui nėra pateikti) atsakovė galėtų nucinkuoti visus gaminius. Elektroninis laiškas išsiųstas 2020-04-17, 14:08 valandą, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad, pirma, atsakovė ieškovei nurodė savo galimybes nucinkuoti atitinkamų matmenų gaminius; antra, patvirtino, kad peržiūrėjo brėžinius ir juose nurodytą produkciją gali nucinkuoti; trečia, nurodė karšto cinkavimo kainą - 0,38 eur/kg (plius PVM), kuri nustatoma pagal gaminio svorį iki cinkavimo; ketvirta, nurodė darbų atlikimo terminą – 3 paros nuo gaminių pristatymo į gamyklą. Į nurodytą elektroninį laišką buvo atsakyta 2020-04-17, 14:17 valandos elektroniniu laišku, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atkreipiant dėmesį į du didesnių matmenų gaminius nei atsakovės atstovo nurodyti gaminių matmenys anksčiau rašytame laiške. Du 2020-04-20 elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalys aiškinosi dėl ieškovės pagamintų metalo konstrukcijų gabaritų.

Iš ieškovės teismui pateikto antradienio 2020-04-21, 13:13 valandos, elektroninio laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalys 2020-04-21 susitarė, jog gaminiai cinkavimui į atsakovės gamyklą bus pristatyti 2020-04-24 (penktadienį). Elektroninis laiškas išsiųstas penktadienį, 2020-04-24, 10:54 valandą, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad elektroninio laiško išsiuntimo momentu gaminiai cinkavimui atsakovei nebuvo pristatyti, o į atsakovės atstovo prašymą nurodyti, kelintą valandą tai bus atlikta, ieškovės atstovas 2020-04-24, išsiuntė atsakymą, nurodęs, kad ieškovei transporto paslaugos bus suteiktos pirmadienį (2020-04-27) ryte, todėl gaminius pristatys atsakovei cinkavimui pirmadienį (2020-04-27) po pietų. Iš elektroninio važtaraščio F8YJ03, ieškovės atstovo patvirtinto 2020-04-27, 10:17 valandą, matyti, kad atsakovei 12558 kg metalo konstrukcijų buvo pristatyta 2020-04-27 apie 15 valandą, jame nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kartu su 12558,50 kg metalo konstrukcijomis atsakovei buvo pristatyti ir kiti daiktai (lipdukai, etiketės ar pan.). 

Ieškovės atstovai teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė elektroniniu paštu pateikė išankstinę sąskaitą apmokėjimui, atitikties deklaraciją, ir atsakovo atstovo pasirašytą paslaugų suteikimo aktą, tačiau elektroninis laiškas, kuriuo šie dokumentai ieškovei buvo pateikti teismui nėra pateiktas. Atitikties deklaracija, išankstinė PVM sąskaita faktūra LTEM12412, kurioje nurodyta 5365,75 EUR suma, paslaugų suteikimo aktas, pasirašytas atsakovės, sudaryti 2020-04-28, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad jai iš anksto šie dokumentai buvo pateikti ir žinomas jų turinys.

Ieškovės pateiktas elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2020-04-28, 3:10 valandą, ir jame nurodoma, kad trečiasis asmuo UAB „Peikko Lietuva“ prašė ant atsakovei perduotų konstrukcijų suklijuoti lipdukus ir teiraujamasi atsakovės, ar ji tai galės padaryti (CK 6.167, 6.168 straipsniai). Atsakymas į ši elektroninį laišką teismui nėra pateiktas (CK 6.170 straipsnis, 6.173 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovas S. L. teismo posėdyje patvirtino, kad šalys buvo susitarusios tik dėl metalo konstrukcijų nucinkavimo, o dėl lipdukų klijavimo ant nucinkuotų gaminių susitarimo nebuvo. Ieškovė pateikė teismui 2020-04-28 (11:05:42) lėšų pervedimo nurodymą Nr. 5078, kuris patvirtina, kad ieškovė šiuo dokumentu sumokėjo 5365,75 EUR, t.y. išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje LTEM12412 nurodytą sumą už cinkavimo darbus, t.y. tik 12670 kg svorio gaminių cinkavimo kainą. Ieškovė nepateikė mokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji yra apmokėjusi ir už lipdukų suklijavimą ant gaminių po cinkavimo bei įrodymų, kad su atsakove buvo susitarta dėl lipdukų klijavimo iki gaminių pristatymo atsakovei momento, bei įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė apsiėmė klijuoti lipdukus neatlygintinai. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Išdėstyta patvirtina, kad šalys susitarė, jog atsakovė atliks ieškovės pateiktų 12558,5 kg svorio metalo konstrukcijų cinkavimo darbus iki 2020-04-30, o ieškovė už šiuos darbus sumokės atsakovei 5365,75 EUR. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus – ant gaminių po jų nucinkavimo suklijuoti lipdukus. 

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo savo gamykloje nucinkuoti jai pristatytas ieškovės pagamintas metalo konstrukcijas bei perduoti darbo rezultatą ieškovei, o ieškovė įgijo pareigas už cinkavimo darbus atsakovei sumokėti ir priimti darbų rezultatą.

Ieškovė už cinkavimo darbus atsakovei sumokėjo 2020-04-28 lėšų pervedimo nurodymu ir dėl to byloje ginčo nėra. Teismui pateiktame susirašinėjime nėra pateikta duomenų, kurie leistų nustatyti, kur ieškovei turėjo būti perduotos nucinkuotos konstrukcijos. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad darbų priėmimo vieta – atsakovės teritorija. CK 6.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Šalys rašytinės sutarties sudariusios nebuvo, todėl, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 1 punktu prievolė (priėmimas – perdavimas) turėjo būti vykdoma daikto (metalo konstrukcijų) buvimo vietoje prievolės atsiradimo momentu, t.y. atsakovės teritorijoje.

Tarp šalių nėra ginčo, kad 2020-04-30 atsakovės nucinkuotos metalo konstrukcijos buvo išvežtos iš atsakovės teritorijos. Ieškovės atstovai patvirtino, kad transporto priemonę nucinkuotų konstrukcijų išvežimui iš atsakovės teritorijos pateikė ieškovė ir metalo konstrukcijas iš atsakovės teritorijos turėjo išvežti trečiasis asmuo UAB „Baltkonta“ pagal šio asmens ir ieškovės sudarytą 2020-04-30 pervežimo sutartį – užsakymą Nr. A08576. Tai reiškia, kad ieškovei buvo žinoma, kad nurodytą dieną atsakovė sutartimi prisiimtą prievolę buvo atlikusi ir apie tai buvo informavusi ieškovę, todėl ieškovei kilo pareiga atliktus darbus priimti 2020-04-30 atsakovės teritorijoje.

Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kartu su transporto priemonę vairavusiu asmeniu į atsakovės teritoriją nebuvo atvykęs ieškovės atstovas. Atsakovės pateiktas 2020-04-28 paslaugų perdavimo aktas pasirašytas D. F., kuris CMR važtaraščiuose Nr. LV-0807361 ir LV-00001DFB nurodytas vairuotoju ir kuris, kaip teigia ieškovės atstovai, nebuvo įgaliotas pasirašyti priėmimo – perdavimo akto. Nustačius, kad ieškovės atstovas nebuvo atvykęs priimti atsakovės atliktų darbų, ieškovei teigiant, kad transporto priemonės vairuotojas nebuvo įgaliotas priimti atsakovės atliktų darbų, darytina išvada, kad ieškovė pažeidė užsakovo pareigą įtvirtintą CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, - priimti atsakovės atliktus cinkavimo darbus.

Byloje nėra ginčo, kad rangos sutarties šalys nebuvo sutarusios, todėl šalys nebuvo susitariusios ir dėl kitokios rangos darbų priėmimo tvarkos. Atliktų rangos darbų priėmimui taikomas CK 6.662 straipsnis, kuriame nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui priimti darbus ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė pareigą priimti atsakovės atliktus darbus, todėl turi įrodyti, jog atsakovės atlikti darbai turėjo trūkumų. Darbų trūkumų faktą ieškovė grindžia atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir šalių susirašinėjimu, su kuriuo ieškovės teigimu buvo pateiktos ir byloje esančios nuotraukos. Atsakovė trūkumų faktą neigia.

Ieškovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2020-04-30, ketvirtadienį, 15:24:59 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į „S. L.“ buvo išsiųsta žinutė, kuria informuojama, jog krovinys nepriimamas dėl cinkavimo kokybės, išdėstytas pageidavimas grąžinti krovinį percinkavimui. Prie šios žinutės pridėtos dvi nuotraukos (metalo konstrukcijų fragmentai transporto priemonėje (failas 2, puslapis 32-33). Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad gavo nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas nedidelis metalo konstrukcijų fragmentas. Ieškovės pateiktas 2020-05-04, pirmadienio, 9:07 valandos, elektroninis laiškas, siųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ir kitiems, patvirtina, kad šiuo laišku atsakovei buvo pateiktos „supakuoto“ krovinio nuotraukos (byloje yra 3 transporto priemonių nuotraukos); nurodyta, kad atskiru laišku buvo prašyta suklijuoti lipdukus, kurie galimai pasimetė; iš prisegtų nuotraukų pateikti informaciją, ar cinkavimas kokybiškas, nes ieškovė turi priimti sprendimą, ar cinkavimui grąžinti visą krovinį, ar perpakuoti ir sužymėti bei su cinkavimo įmonės patvirtinimu apie cinkavimo kokybę gaminius vežti į objektą. Į šį laišką buvo atsakyta 2020-05-04, 12:52 valandos, elektroniniu laišku iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o taip pat r(duomenys neskelbtini) ir kitiems. Atsakyme nurodyta, kad gaminiai atitinka LST EN ISO 1461:2009 karšto cinkavimo paslaugos suteikimo standarto reikalavimus, pateikta 6.1 punkto ištrauka, kurioje nurodyta, kad tamsesni ir šviesesni plotai, nežymūs paviršių nelygumai negali būti atmetimo priežastimi. Elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), išsiųstas 2020-05-04, 13:28 valandą patvirtina, kad aukščiau nurodytas susirašinėjimas buvo pateiktas kokybės vadovui E. D., kuris nurodė, kad sutinka, jog nuotraukose užfiksuotose detalėse broko nėra, yra cinko perteklius, kuris turi būti nušlifuotas; pasisakė dėl pakavimo tai įvardindamas „sumetimu“.

Ieškovė dublike pacitavo LST EN ISO 1461:2009 karšto cinkavimo paslaugos suteikimo standarto 6.1 punktą, kuriame nurodyta, kad priimamosios kontrolės metu pirmą kartą apžiūrint ar per patikslintą apžiūrą, atliekamą ne mažesniu kaip 1 m atstumu, visų karštojo cinkavimo būdu gautų gaminių svarbiajame paviršiuje neturi būti gumbelių, pūslelių (pvz., iškilusių plotų be ištisinio metalo po apačia), šiurkščių vietų ir aštrių taškų (galinčių sužaloti) ar nepadengtų plotų. Pagrindinė cinkuotos dangos paskirtis yra apsaugoti ketaus ar plieno gaminių pagrindą nuo korozijos. Estetinės ar dekoratyvios savybės turėtų būti antraeilis dalykas. Tuo atveju, kai šios antraeilės savybės yra taip pat svarbios, rekomenduojama, kad gamintojas ir pirkėjas sutartų dėl ketaus ir plieno gaminio (viso ar dalies) apdailos lygio, kuris parenkamas atsižvelgiant į medžiagų, naudojamų detalės gamybai, grupę. Tai ypač svarbu, kai reikalaujamas apdailos lygis aukštesnis nei išdėstytas šiame poskyryje. Pažymėtina, kad „šiurkštumas“ ir „lygumas“ yra sąlyginės sąvokos ir baigto gaminio cinkuotos dangos šiurkštumas skiriasi nuo mechaniškai nuvalytų gaminių, tokių kaip cinkuoti lakštai, vamzdžiai, viela. Praktikoje neįmanoma apibrėžti visų išvaizdos bei apdailos reikalavimų. Pagal minimą Standarto punktą, tamsesnių ar šviesesnių plotų atsiradimas (pvz. tinklinės struktūros ar tamsiai pilki plotai) arba nedidelis paviršiaus nelygumas neturi būti atmetimo priežastis. Dėmių dėl drėgmės sandėliuojant, pirmiausia bazinio cinko oksido (susidariusio po karštojo cinkavimo sandėliuojant esant drėgmei) atsiradimas, neturi būti atmetimo priežastis, jeigu dangos storis išlieka didesnis, negu nustatyta minimali vertė. (PASTABA: Tam tikromis aplinkybėmis, pvz., kai cinkuotas gaminys bus toliau apdorojamas ar papildomai dengiamas, pirkėjas gali prašyti gamintojo: a) negrūdinti gaminio ir (arba) b) imtis priemonių nuo korozijos produktų susidarymo ant cinkuotos dangos paviršiaus sandėliavimo bei gabenimo metu). Fikuso likučiai neleistini. Gabaliukai ir cinko pelenai neleistini, jei gali būti neigiamą poveikį karštojo cinkavimo būdu padengto gaminio paskirčiai arba jo korozinio atsparumo reikalavimams (apie apsaugos nuo korozijos duomenis žr. ISO 14713-1).

Iš anksčiau nurodyto šalių susirašinėjimo, vykusio iki 2020-04-28, negalima daryti išvados, kad šalys susitarė dėl estetinių ar dekoratyvių cinkavimo savybių, apdailos lygio. Minėtas susirašinėjimas nepatvirtina ir to, kad atsakovės buvo prašyta: a) negrūdinti gaminio ir (arba) b) imtis priemonių nuo korozijos produktų susidarymo ant cinkuotos dangos paviršiaus sandėliavimo bei gabenimo metu. Ieškovė argumentus apie fikuso likučius, gabaliukus, cinko pelenus grindžia nuotraukomis, kurios buvo įvertintos UAB „Peikko Lietuva“, kokybės vadovo E. D. ir šis, kaip matyti iš 2020-05-04, 13:28 valandos, elektroninio laiško tokių cinkavimo trūkumų nenurodė, išskyrus vieną – nušlifuotiną cinko perteklių. Teismo posėdyje E. D. nurodė, jog tam, kad nustatyti cinko perteklių, reikalinga atlikti matavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad cinko kiekio matavimai ant atsakovės nucinkuotų metalo konstrukcijų buvo atlikti. Byloje taip pat nėra pateikta UAB „Peikko Lietuva“ pretenzija dėl gaminių trūkumų, kuri pagal ieškovės ir UAB „Peikko Lietuva“ sudarytos sutarties 3.4 papunktį, paaiškėjus gaminių trūkumams, ieškovei turėjo būti pateikta per 5 darbo dienas, t.y. iki 2020-05-08. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į liudytojos UAB „Peikko Lietuva“ projektų inžinierės R. J. parodymus, jog visų metalo konstrukcijų (jų neiškraunant iš transporto priemonės) grąžinimo priežastimi buvo šių konstrukcijų nesužymėjimas (nesumarkiravimas), o ne cinko perteklius, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė neįrodė, kad jai metalo konstrukcijos, kurias nucinkavo atsakovė, buvo grąžintos dėl atsakovės atliktų cinkavimo darbų trūkumų. 

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad po metalo konstrukcijų perdavimo ieškovei būtų paaiškėję paslėpti cinkavimo darbų trūkumai, kurie negalėjo būti pastebėti perdavimo – priėmimo metu. Byloje nustatyta, kad atsakovė neprisiėmė pareigos atlikti gaminių markiravimą (suklijuoti lipdukus). Šią pareigą trečiajam asmeniui UAB „Peikko Lietuva“ pagal 2020-03-30 sutarties Nr. 20/12-PS 3.2 punktą turėjo ieškovė. Ieškovė neįvykdė pareigos priimti atsakovės atliktus cinkavimo darbus. Ieškovei vykdant pareigą priimti atsakovės atliktus darbus, būtų įgyvendinta ir ieškovės pareiga trečiajam asmeniui tinkamai „supakuoti“ gaminius į transporto priemonę pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Baltkonta“ sudarytą 2020-04-30 pervežimo sutartį – užsakymą Nr. A08576. Ieškovei nurodytų prievolių neįvykdžius, iš atsakovės prašomų priteisti išlaidų dėl grąžinto krovinio (metalo konstrukcijų) atsiradimas buvo nulemtas pačios ieškovės neveikimo, pasireiškusio netinkamu sutartinių prievolių vykdymu, o ne atsakovės atliktų darbų trūkumų (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

Ieškovė neįrodė, kad atsakovės atlikti darbai neatitinka įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų, darbų rezultatas jo perdavimo ieškovei momentu neturėjo įprastai reikalaujamų savybių, ar buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Ieškovė neįrodė ir to, kad šalys buvo sutarusios dėl aukštesnių nei įprastų reikalavimų cinkavimo darbams, ar papildomų darbų (markiravimo arba lipdukų klijavimo) atlikimo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 ir 2 dalys).

CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Iš jau minėto 2020-04-30, 15:24:59 valandos, elektroninio laiško matyti, kad 2020-04-30 ieškovei tapo žinoma, kad atsakovės nucinkuotos metalo konstrukcijos yra grąžinamos ir apie tai atsakovei tą pačią dieną buvo pareikšta. Ieškovės pateiktas 2020-05-07, 12:21 valandos, elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 4 darbo dienų laikotarpiu ieškovė jau buvo paskaičiavusi išlaidas dėl krovinio grąžinimo (transportavimo) ir perpakavimo. Tai, kad ieškovė per keturių dienų terminą įvertino galimas išlaidas dėl krovinio grąžinimo, sudaro pagrindą sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė 2020-04-30 sužinojo ir suprato, jog jos teisės galimai pažeistos, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2021-04-30 (CK 1.127 straipsnis). Ieškovės pateiktas šalių susirašinėjimas, vykęs nuo 2020 metų spalio mėnesio, nesudaro pagrindo termino atnaujinimui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), kadangi jame dėstomi susiklosčiusios situacijos subjektyvūs vertinimai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad po 2020-04-30 kreipėsi į atsakovę dėl galimų darbų trūkumų šalinimo, atliko papildomus veiksmus tam, kad būtų įvertinta atsakovės atliktų darbų kokybė. Ieškovė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė 2021-05-11, teismo įsakymas priimtas 2021-05-12, teismo įsakymas panaikintas ir ieškinys priimtas 2021-06-17. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2021-05-11, yra pagrindas ieškovės reikalavimą atmesti ir kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos.

Nagrinėjant bylą patirta 22,97 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) dydį. Ieškinį atmetus šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB Kiruna“, juridinio asmens kodas 304222421, valstybei 23 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.7

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Rasita Kurakienė