Civilinė byla Nr. e2A-612-330/2021

                                                                                          Teisminio proceso Nr.

        Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8

  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MACRO INVESTMENT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MACRO INVESTMENT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inreal“ dėl dalies atlygio už tarpininkavimo paslaugas grąžinimo.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MACRO INVESTMENT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“             61 539,75 Eur sumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, 6 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2018 m. kovo 26 d. pasirašė tarpininkavimo paslaugų nuomojant nekilnojamąjį turtą teikimo sutartį (toliau ir – Tarpininkavimo sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo įvykdyti 2015 m. birželio 12 d. patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės (nuomotojos) ir akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Vilniaus baldai“ (nuomininkės), pratęsimą. Tarp ieškovės ir AB „Vilniaus baldai“ 2018 m. balandžio 6 d. sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3 prie 2015 m. birželio 12 d. patalpų nuomos sutarties, pratęsiant patalpų nuomos terminą iki         2023 m. birželio 30 d., tai yra 48 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė teigimu, vykdydama Tarpininkavimo sutartį ji už suteiktas paslaugas pratęsiant patalpų nuomos sutartį sumokėjo atsakovei 82 053 Eur atlygį. Nuomininkė AB „Vilniaus baldai“ 2020 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą nutraukti patalpų nuomos sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d., informuodama, jog faktiškai patalpas nuomosis tik 12 mėnesių vietoje sutartų 48 mėnesių laikotarpio. Atsakovė atsisakė neatlygintinai rasti naują patalpų nuomininką likusiam 36 mėnesių terminui, todėl privalo grąžinti ieškovei atlygio už tarpininkavimo paslaugas dalį, proporcingą laikotarpiui, kuriam nuomos sutartis su AB „Vilniaus baldai“ buvo nutraukta ir nebuvo sudaryta nauja nuomos sutartis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad pagal Tarpininkavimo sutarties 1.1 papunktį šalių susitarimo objektas buvo patalpų nuomos sutarties tarp ieškovės ir nuomininkės AB ,,Vilniaus baldai“ pratęsimo įvykdymas. Teismo vertinimu, ieškovė sutiko su sąlyga, kad tarpininkavimo paslauga laikoma tinkamai atlikta, kai AB „Vilniaus baldai“ pasirašo turto nuomos sutarties pratęsimą. Atsakovei įvykdžius nuomos sutarties tarp ieškovės ir AB „Vilniaus baldai“ pratęsimą, ieškovė privalėjo vykdyti priešpriešinę  pareigą sumokėti atlygį atsakovei už suteiktas paslaugas (Tarpininkavimo sutarties 1.2 papunktis).

5.       Teismas konstatavo, kad atsakovės atlygis bei jo dydis nepriklausė nuo nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomininkės AB „Vilniaus baldai“ ir ieškovės, faktinio vykdymo pratęstu nuomos laikotarpiu, o priklausė tik nuo atsakovės konkrečių veiksmų atlikimo momento, tai yra nuo turto nuomos sutarties pratęsimo pasirašymo. Teismo vertinimu, tokį Tarpininkavimo sutartimi šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų aiškinimą bei faktą, kad atsakovė laiku ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y. šalių atstovų pasirašytas 2018 m. balandžio 11 d. darbų atlikimo aktas, kuriuo ieškovė patvirtino, kad visos paslaugos, nurodytos Tarpininkavimo sutartyje, yra suteiktos laiku ir tinkamai, atsakovės išrašytos ir ieškovei pateiktos 2018 m. liepos 4 d. PVM sąskaitos faktūros dėl 82 053,00 Eur sumos pasirašymas ir apmokėjimas. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ji kaip tarpininkė negali būti laikoma atsakinga dėl ieškovės ir nuomininkės AB „Vilniaus baldai“ sutartinių teisinių santykių eigos po sandorio sudarymo momento.

6.       Pasisakydamas dėl ieškovės teiginių dėl neprotingai didelės Tarpininkavimo sutarties kainos, teismas nurodė, jog byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys leidžia teigti, kad ieškovė atsakovės teikiamų paslaugų kainą laikė protinga ir atitinkančia rinkos kainas.

7.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovę laikyti nesąžininga. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovė, kuri priklauso AB „Vilniaus baldai“ stambiausiai akcininkei AB „Invalda privatus kapitalas“, sudarydama tarpininkavimo sutartį žinojo (turėjo žinoti), kad nuomininkė AB ,,Vilniaus baldai“ realiai nesinuomos patalpų 48 mėnesių laikotarpį, nes buvo pradėjusi statybas patalpų, į kurias, nutraukus ginčo patalpų nuomos sutartį, nuomininkė ir persikėlė. Teismas nurodė, kad tiek iš viešų duomenų, tiek iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovei, kurią valdo AB „Invalda privatus kapitalas“, anksčiau negu iki projekto, susijusio su AB „Vilniaus baldai“ gamyklos su administracinėmis patalpomis plėtra, pradžios, tiek sudarant 2018 m. kovo 26 d. Tarpininkavimo sutartį, tiek kuruojant papildomo susitarimo Nr. 3 prie patalpų nuomos sutarties pasirašymo klausimus, būtų buvę žinoma apie AB „Vilniaus baldai“ planus statyti naujas gamybines ir produkcijos sandėliavimo patalpas. Pagal AB „Vilniaus baldai“ viešai išplatintą informaciją toks jos poreikis atsirado tik pasirašius su IKEA AG ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, siekiant įgyvendinti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, vien AB „Vilniaus baldai“ stambiausios akcininkės AB „Invalda privatus kapitalas“ ir atsakovės sąsajumas savaime negali būti laikomas pakankamu atsakovės nesąžiningumui konstatuoti, nesant byloje tą patvirtinančių konkrečių faktų.

8.       Teismas nurodė, kad prieš apsispręsdama toliau dalyvauti sutartiniuose santykiuose su nuomininke AB „Vilniaus baldai“, ieškovė turėjo įvertinti galimus praradimus nuomos sutarties nutraukimo atveju, nes pagal nuomos sutarties nuostatas bet kuri šalis, nesant kitos šalies kaltės, turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, įspėjusi kitą šalį apie sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius.  Teismo vertinimu, visa neigiamų pasekmių rizika, susijusi su nuomos sutarties nutraukimu ir jos pratęsimo susitarimo sudarymui anksčiau patirtais kaštais, tenka pačiai ieškovei, o įrodymų, kad atsakovė galėjo turėti įtakos tokio susitarimo turiniui, byloje nepateikta.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „MACRO INVESTMENT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą ir prašo jį priimti.

10.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                        Teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisyklę dėl objektyviojo sutarties aiškinimo, neatsižvelgė į šalių santykių specifiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Šalys skirtingai aiškina ketinimus sudarant Tarpininkavimo sutartį, todėl teismas turėjo nustatyti, kaip sutartį būtų vertinę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. kiti tarpininkavimo paslaugas gaunantys ir teikiantys asmenys. 

10.2.                        Kiekvienas protingas paslaugos gavėjas, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį pagal nurodytas sąlygas, tikėtųsi, kad tokia sutartimi gauna ne tik faktinį patalpų nuomos sutarties pratęsimą, bet ir garantiją, jog nuomininkui nutraukus nuomos sutartį, paslaugos teikėjas už gautą atlygį kaip įmanoma greičiau suras kitą nuomininką, t. y. paslaugos gavėjas gaus realų patalpų nuomos sutarties pratęsimą. Su skundu pateikiamas įrodymas – straipsnis interneto portale – patvirtina nekilnojamojo turto brokerių nuomonę, kad paslauga nėra laikoma suteikta iki galo ir brokeris nemokamai ieško naujo nuomininko tuo atveju, jei dabartinis nuomininkas nesilaiko sutartinių įsipareigojimų.

10.3.                        Teismo pateiktas Tarpininkavimo sutarties aiškinimas yra nelogiškas bei nesąžiningas ieškovės kaip paslaugos gavėjos atžvilgiu. Ieškovė, sumokėjusi net 82 053 Eur atlygį, negauna jokių garantijų ir jau kitą dieną po patalpų nuomos sutarties pratęsimo pasirašymo gali atsidurti situacijoje, kai patalpų nuomos sutartis nutraukiama ir ieškovė turi vėl kreiptis į tarpininką, mokėti jam atitinkamą sumą už naują patalpų nuomos sutarties pasirašymą.

10.4.                        Atsakovė yra Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (toliau – LNTAA) narė, todėl aiškinant, kaip sutarties nuostatas suprastų atsakovei analogiškas paslaugos teikėjas, reikėtų atsižvelgti į LNTAA veiklą įtvirtinančius dokumentus, kuriais atsakovė įsipareigojo sąžiningai atstovauti savo klientams, siekiant maksimalaus turto savininkų, pardavėjų, pirkėjų, nuomotojų ar nuomininkų interesų tenkinimo.

10.5.                        Teismas netinkamai įvertino šalių elgesį iki ir po Tarpininkavimo sutarties sudarymo, taip pat atlyginimo sumokėjimo ir darbų atlikimo pasirašymo aktą. Visų tarpininkavimo paslaugų sutarčių pasirašymą inicijavo atsakovė, kuri nuo pat pradžių ieškovei deklaravo savo įtaką nuomininkei AB ,,Vilniaus baldai“ dėl jos apsisprendimo nuomotis ieškovės patalpas. Be to, nors atsakovė nesutiko grąžinti gauto atlygio, ieškovei inicijavus bylą, atsakovė savo iniciatyva paskelbė ieškanti patalpoms nuomininko.

10.6.                        Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisyklę, pagal kurią sutarties sąlyga aiškintina ją pasiūliusios šalies nenaudai. Be to, byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė galėjo derėtis nebent dėl paslaugų kainos. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutarties kaina yra protinga. Tokia ji galėtų būti laikoma tuo atveju, jei nuomos sutartis būtų pratęsta 48 mėnesių laikotarpiui.

10.7.                        Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklę dėl įrodymų pakankamumo, dėl to nepagrįstai nepripažino atsakovės nesąžiningumą sudarant ir vykdant sutartinius įsipareigojimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei, kuri yra susijusi su nuomininke AB ,,Vilniaus baldai“, sudarant ginčo sutartį buvo ar turėjo būti žinoma, kad realiai patalpos bus išnuomotos trumpesniam terminui, nei nurodytas susitarime dėl nuomos sutarties pratęsimo.

11.       Atsakovė UAB „Inreal“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

12.       Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:

12.1. Ieškovės reiškiamas sutarties nuostatų interpretavimas yra subjektyvus ir niekuo nepagrįstas, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė, pasirašydama Tarpininkavimo sutartį, sutiko, kad tarpininkavimo paslauga laikoma atlikta, kai nuomininkas pasirašo turto nuomos sutarties pratęsimą. Sutarties 1.3 punkte aiškiai nurodytas paslaugų suteikimo ir užbaigimo momentas – nuomos sutarties pratęsimo pasirašymas. Ieškovei ir AB „Vilniaus baldai“ 2018 m. balandžio 4 d. pasirašius nuomos sutarties papildomą susitarimą Nr. 3, tai yra nuomos sutarties pratęsimą, atsakovės prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu.

12.2. Atsakovė nėra atsakinga dėl patalpų nuomininkės AB „Vilniaus baldai“ sprendimo nutraukti nuomos sutartį anksčiau nustatyto termino. Atsakovei nebuvo žinomos ieškovės su AB „Vilniaus baldai“ sudarytos nuomos sutarties (papildomų susitarimų) vykdymo eiga susijusios aplinkybės, atsakovė nebuvo ir negali būti atsakinga už nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą.

12.3.

12.4. Tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties turinys (šalių teisės ir pareigos) yra aiškus, tikslus ir nedviprasmiškas, sutarties nuostatos neprieštarauja kitoms byloje esančioms aplinkybėms, tikroji šalių valia sutapo su rašytiniu sutarties tekstu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi  lingvistiniu sutarties aiškinimu.

12.5. Atsakovei Tarpininkavimo sutarties ir nuomos sutarties papildomo susitarimo Nr. 3 pasirašymo metu nebuvo žinoma apie AB „Vilniaus baldai“ planus nei dėl sklypo įsigijimo, nei dėl planuojamų vykdyti statybų. AB „Vilniaus baldai“ 2019 metų balandžio mėnesį, t. y. praėjus vieneriems metams po nuomos sutarties papildomo susitarimo Nr. 3 sudarymo, nusprendė pradėti modernios gamyklos su administracinėmis patalpomis statybas. Nuomininkę AB „Vilniaus baldai“ atnaujinti technologijas ir didinti gamybą paskatino su Švedijos baldų prekybos grupe IKEA pasirašyta ilgalaikė sutartis.

12.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė skelbimą apie patalpų nuomą įkėlė savo iniciatyva tik prasidėjus šiam teisminiam ginčui. Skelbimas buvo patalpintas ieškovės iniciatyva ir leidimu, žodžiu buvo sutartas ir atlygis už naujo nuomininko suradimą.

12.7. Atsakovė tinkamai ir sąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, iki ginčo ieškovė neturėjo jokių pretenzijų, tą patvirtina ir trijų tarpininkavimo sutarčių sudarymas. Vien dėl to, kad nuomininkė AB „Vilniaus baldai“ anksčiau termino nutraukė nuomos sutartį, neturi įtakos Tarpininkavimo sutartyje numatytų atsakovės įsipareigojimų vykdymui.

12.8. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes jis publikuotas 2016 m. rugpjūčio 30 d. Straipsnis iš internetinio naujienų portalo yra nesusijęs su tarp šalių sudarytų sandorių vykdymu. Be to, jame pateikiama subjektyvi tam tikrų nekilnojamojo turto brokerių nuomonė, nesusijusi su nagrinėjamu ginču bei neturinti reikšmės bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio      1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

14.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą: straipsnį iš internetinio portalo, kurį prašo priimti.

15.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pagrįstai nurodo, kad prašomas priimti įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes straipsnis interneto portale publikuotas dar          2016 metais. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad nauju įrodymu grindžiami ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, tiesiogiai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, kuriomis apeliantė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas išvadas, teisėjų kolegija susiformavo nuostatą, kad objektyvi naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl priima naują įrodymą ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Naujo įrodymo priėmimas atsakovės teisių nepažeidžia, nes ji susipažino su įrodymo turiniu ir turėjo galimybę pasisakyti dėl jo vertinimo. 

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

17.       Tarp apeliantės ir atsakovės 2015 m. birželio 3 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų nuomojant nekilnojamąjį turtą teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė pavedė atsakovei, o atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis vykdyti nuomininkų paiešką apeliantės nekilnojamajam turtui – patalpoms, esančioms Guopstų k. 1B, Trakų r. savivaldybėje. Apeliantė ir atsakovės surasta nuomininkė AB „Vilniaus baldai“ 2015 m. birželio 12 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu patalpos buvo išnuomotos iki 2016 m. birželio 30 d. Tarp apeliantės ir atsakovės 2016 m. kovo 7 d. pasirašyta nauja tarpininkavimo paslaugų nuomojant nekilnojamąjį turtą sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo vykdyti nuomininkų paiešką patalpoms. Apeliantė ir atsakovės surasta nuomininkė AB „Vilniaus baldai“ 2016 m. kovo 10 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2015 m. birželio 12 d. patalpų nuomos sutarties, kuriuo patalpos išnuomotos iki 2019 m. birželio 30 d. Šalys 2018 m. kovo 26 d. pasirašė tarpininkavimo paslaugų nuomojant nekilnojamąjį turtą teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įvykdyti 2015 m. birželio 12 d. patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp apeliantės ir nuomininkės AB ,,Vilniaus baldai“, pratęsimą. Tarp apeliantės ir AB „Vilniaus baldai“ 2018 m. balandžio 6 d. sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3 prie 2015 m. birželio 12 d. patalpų nuomos sutarties, pratęsiant patalpų nuomos terminą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. 48 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė teigė, kad vykdant 2018 m. kovo 26 d. Tarpininkavimo sutartį ji sumokėjo atsakovei 82 053 Eur dydžio atlyginimą. AB „Vilniaus baldai“ 2020 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą nutraukti 2015 m. birželio 12 d. patalpų nuomos sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d., informuodama, jog faktiškai patalpas nuomosis tik 12 mėnesių iš sutarto 48 mėnesių trukmės laikotarpio. Apeliantė 2020 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas, reikalaudama nedelsiant pradėti neatlygintinai ieškoti ir rasti naują patalpų nuomininką, kuris iki 2020 m. liepos 1 d. pasirašytų patalpų nuomos sutartį su apeliante ne trumpesniam nuomos terminui nei iki 2023 m. birželio 30 d., o naujo patalpų nuomininko rasti nepavykus – ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po 2020 m. liepos 1 d. grąžinti apeliantei          2018 m. kovo 26 d. Tarpininkavimo sutarties pagrindu sumokėto tarpininkavimo mokesčio (atlyginimo) dalį, proporcingą laikotarpiui, kuriam, nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nebuvo sudaryta nauja nuomos sutartis. Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. atsakyme į apeliantės  2020 m. gegužės 11 d. pretenziją dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas dalies grąžinimo nurodė, kad pretenzija nepagrįsta, todėl nebus vykdoma.

18.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl 61 539,75 Eur sumokėto tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, jame teigdama, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Tarpininkavimo sutarties sąlygas, netinkamai įvertino atsakovės elgesį prieš ir po sutarties sudarymo, ieškovės poziciją dėl sutarties kainos, be to, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės teiginiais.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių pažeidimo

19.       Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisyklę dėl objektyviojo sutarties aiškinimo, neatsižvelgė į šalių specifiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pasak apeliantės, šalys skirtingai aiškina ketinimus sudarant Tarpininkavimo sutartį, todėl teismas turėjo nustatyti, kaip sutartį būtų vertinę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. kiti tarpininkavimo paslaugas gaunantys ir teikiantys asmenys.

20.       Šiuo atveju aktuali kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, pagal kurią sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais, kurie reikalauja, kad visos sutarties sąlygos būtų aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). 

21.       Tarpininkavimo sutartimi atsakovė ieškovės pavedimu įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis įvykdyti nuomos sutarties tarp nuomininkės AB „Vilniaus baldai“ ir ieškovės pratęsimą, o ieškovė – už suteiktas paslaugas sumokėti atsakovei atlygį per 3 dienas nuo šios sutarties 1.3 papunktyje numatytų aplinkybių įvykdymo, kurį (atlygį) sudaro vieno mėnesio nuompinigių suma plius PVM, jeigu nuomos sutartis pasirašoma ne trumpesniam nei 24 mėnesių terminui (jeigu nuomos sutartis pasirašoma trumpesniam nei 24 mėnesių terminui, atlygio dydis mažinamas atitinkamu santykiu) arba dviejų mėnesių nuompinigių suma plius PVM, jeigu nuomos sutartis pasirašoma ne trumpesniam nei 48 mėnesių terminui (sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Tarpininkavimo sutarties 1.3 papunktyje nustatyta, kad ieškovė sutinka, jog tarpininkavimo paslauga laikoma atlikta, kai nuomininkė AB ,,Vilniaus baldai“ pasirašo turto nuomos sutarties pratęsimą. 2018 m. balandžio 6 d. papildomu susitarimu prie nuomos sutarties ieškovė ir AB „Vilniaus baldai“ susitarė pakeisti nuomos sutarties 2.1 papunktį ir patalpas išnuomoti iki 2023 m. birželio 30 d. Ieškovės ir atsakovės atstovai 2018 m. balandžio 11 d. pasirašė darbų atlikimo aktą, kuriuo ieškovė patvirtino, kad visos paslaugos, nurodytos Tarpininkavimo sutartyje, yra suteiktos laiku ir tinkamai, įsipareigojo už jas sumokėti 82 053 Eur (su PVM) pagal apmokėjimui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė 82 053 Eur vertės atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2018 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymu.

22.       Apeliantė, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, teigia, kad jeigu šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio – sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Apeliantės teigimu, kiekvienas protingas paslaugos gavėjas, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį pagal nurodytas sąlygas, tikėtųsi, kad tokia sutartimi gauna ne tik faktinį patalpų nuomos sutarties pratęsimą, bet ir garantiją, jog nuomininkui nutraukus nuomos sutartį, paslaugos teikėjas už gautą atlygį kaip įmanoma greičiau suras kitą nuomininką, t. y. nuomotojas gaus realų patalpų nuomos sutarties pratęsimą. 

23.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sutarčių sąlygų aiškinimo taisyklėmis, sisteminiu loginiu jų vertinimo metodu, atsižvelgdama į ginčo Tarpininkavimo sutarties nuostatų, aptartų šios nutarties 21 punkte, esmę, tarpusavio ryšį, jų išdėstymo struktūrą, priėjo prie išvados, kad Tarpininkavimo sutarties sąlygos, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra suformuluotos aiškiai ir suprantamai, todėl nėra prielaidų kitaip aiškinti sutartimi prisiimtų šalių įsipareigojimų turinio ir apimties, nei sutartyje tiesiogiai parašyta. Pažodinis sutarties tekstas nekelia abejonių, neišryškina dviprasmybių, todėl nėra pagrindo taikyti apeliantės nurodomos sutarčių aiškinimo taisyklės – atsižvelgimo į tai, kokią prasmę sutarčiai teiktų kiti protingi asmenys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks apeliantės teikiamas ginčo sutarties nuostatų aiškinimas stokoja pagrįstumo. Apeliantė siekia įrodyti, kad turėjo ketinimų (lūkesčių) už sumokėtą tarpininkavimo paslaugų kainą užsitikrinti nuomos sutarties vykdymą per visą sutartą nuomojimo laikotarpį (nuomos terminą). Tačiau tokio subjektyvaus ir deklaratyvaus sutarties šalių tikrųjų ketinimų aiškinimo nepagrindžia nei Tarpininkavimo sutarties sąlygų turinys, nei kiti įrodymai. Sutarties sąlygose nėra užsimenama apie būtent tokį atsakovės įsipareigojimą ar atitinkamų pasekmių atsakovei atsiradimą tuo atveju, jei nuomininkė nutrauktų nuomos sutartį anksčiau sutarto termino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekviena nuomos sutarties šalis – tiek nuomotoja, tiek nuomininkė – turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį anksčiau termino, įspėjusi priešingą pusę sutartyje nustatyta tvarka ir laiku, taigi, būtent pačiai apeliantei reikia prisiimti neigiamą nuomos sutarties galimo nutraukimo prieš terminą riziką. Akivaizdu, kad paslaugos teikėja – atsakovė negali būti atsakinga už kito asmens sutartinių įsipareigojimų laikymosi tinkamumą, ji negali kontroliuoti nuomininkės veiksmų. Priešingas situacijos ir šalių sutartinių santykių aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. 

24.       Apeliantė be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių specifiką, jog vertindamas pažodinį sutarties tekstą nesusiejo atsakovės įsipareigojimų su atlygio už paslaugas dydžiu, kuris, be kita ko, laikytinas nepagrįstai dideliu (neprotingo dydžio), atliktais veiksmais atsakovė neįgijo teisės į tokio dydžio atlygį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Tarpininkavimo sutartimi šalys susitarė dėl vienkartinio pobūdžio paslaugos užsakymo – atsakovė turėjo pasiekti, kad patalpų nuomininkė pratęstų nuomos sutartį. Pagal Tarpininkavimo sutarties sąlygas paslauga laikoma suteikta ir sutartiniai įsipareigojimai tinkamai įvykdyti tada, kai yra faktiškai pasirašomas nuomos sutarties pratęsimas atitinkamos trukmės terminui ir ji niekaip nėra susiejama su galimomis nuomos sutarties vykdymo aplinkybėmis. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo apeliantės laikyti silpnesniąja sutarties šalimi vien todėl, kad ji buvo paslaugos gavėja, nes abi ginčo šalys yra verslo subjektai, turintys tokio pobūdžio teisinių santykių patirties. Kaip nurodė pati apeliantė ir patvirtina byloje esantys įrodymai, ji turėjo galimybę derėtis dėl teikiamų paslaugų kainos.

25.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas  Tarpininkavimo sutarties nuostatas, neįvertino šalių elgesio iki sutarties sudarymo ir po sudarymo. Apeliantės teigimu, šalys turėjo ilgalaikės bendradarbiavimo patirties, atsakovė deklaravo savo įtaką nuomininkės AB ,,Vilniaus baldai“ veiksmams, o tai sąlygojo apeliantės lūkesčius dėl nuomos sutarties vykdymo. Apeliantė prašė atsižvelgti ir į atsakovės konkretų veiksmą – inicijavus šį teisminį procesą atsakovė buvo pradėjusi kito patalpų nuomininko paiešką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl vienkartinio pobūdžio paslaugos pagal Tarpininkavimo sutartį suteikimo – nuomos sutarties pratęsimo. Galima sutikti su apeliante, kad ji galėjo turėti atitinkamų lūkesčių dėl nuomos sutarties vykdymo per visą pratęstą terminą, tačiau nesant jokių sutartinių nuostatų dėl pasekmių atsakovei atsiradimo ar taikymo nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, atsakovė negali būti atsakinga dėl nepasiteisinusių apeliantės lūkesčių.  

26.       Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė atsakovė, apeliantės teiginius dėl atsakovės iniciatyva patalpinto skelbimo apie apeliantės patalpų nuomą paneigia teismo posėdžio metu liudytojo duoti paaiškinimai, kad toks skelbimas buvo suderintas su apeliante, sutartas atlyginimas už naujo patalpų nuomininko suradimą. Vien tai, kad atsakovė siūlė naujas tarpininkavimo paslaugas patalpų nuomai, nereiškia, jog šalys Tarpininkavimo sutartimi buvo susitarusios dėl patalpų nuomos sutarties faktinio vykdymo užtikrinimo visam 48 mėnesių laikotarpiui (CPK 185 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

27.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai nepripažino, jog sudarydama Tarpininkavimo sutartį atsakovė buvo nesąžininga. Pasak apeliantės, atsakovei, kuri yra susijusi su patalpų nuomininke AB ,,Vilniaus baldai“, buvo ar turėjo būti žinoma, kad nuomininkė realiai nesinuomos patalpų per sutartą 48 mėnesių trukmės laikotarpį.

28.        CPK 178 straipsnyje apibrėžta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 ir kt.).

29.       Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

30.       Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė pagrįstai teigia, kad atsakovė ir buvusi apeliantės patalpų nuomininkė AB ,,Vilniaus baldai“ yra susiję juridiniai asmenys, nes juos valdo tas pats juridinis asmuo – AB ,,Invalda privatus kapitalas“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien aplinkybė dėl tokio sąsajumo nėra pakankama išvadai dėl atsakovės nesąžiningumo, nes to nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Siekdama įrodyti atsakovės nesąžiningumą, apeliantė turi pateikti tiek įrodymų, kad jų pakaktų pirmiau išdėstytiems apeliantės teiginiams pagrįsti. Tokių įrodymų byloje nepateikta, todėl nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ar formalus teiginys, jog atsakovei buvo žinomos ar turėjo būti žinomos atitinkamos aplinkybės, susijusios su galimomis nuomos sutarties vykdymo perspektyvomis, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visos bylos medžiagos įvertinimu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, ginčo sutarties sąlygas, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, todėl ginčą išsprendė teisingai. Šios teisinės išvados pagrindu ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

32.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

33.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

34.       Atsakovės pateiktas prašymas ir dokumentai patvirtina, kad ji turėjo 2 733,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

35.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus užmokesčio dydis gali sudaryti 1 891,24 Eur (2020 m. trečio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 454,8 Eur x 1,3). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumos pagrįstumą, nenustatė sąlygų visa apimtimi tenkinti atsakovės prašymo. Nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių užmokesčio už teisinę pagalbą dydžių ir priteisti atsakovės naudai teisinės pagalbos išlaidas, viršijančias rekomenduojamus atlyginimo dydžius. Byla nėra didelės apimties, joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys plačios norminio reglamentavimo ir/ar teisminės praktikos analizės ir pan., todėl atsakovei priteistinas ne didesnis kaip 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MACRO INVESTMENT“ (juridinio asmens kodas 121317948) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inreal“ (juridinio asmens kodas 300576166)     1 891,24 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 24 centus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                 Vilija Mikuckienė

                Gintaras Pečiulis

                Asta Radzevičienė