Civilinė byla Nr. e2A-1252-603/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34822-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės ieškovės 988-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei A. T. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 988-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 298,89 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Su ieškovės administruojamu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), bendromis konstrukcijomis per požeminį garažą susiję daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini). Visi trys namai turi vieną bendrą įvažiavimą į garažą, bendrą elektros skydinę, esančią ieškovės administruojamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kitų bendrų konstrukcijų ir bendros inžinerinės įrangos. Atsakovė nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas: garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
1.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 25 d. įsakymu daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), administratore buvo paskirta AB „City Service“, tačiau AB „City Service“ požeminių garažų bendro naudojimo patalpų administravimo ir priežiūros paslaugų neteikė. 2009 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje namų garažų savininkai nutarė, kad bendro naudojimo požeminių garažų ir sandėliukų patalpas administruotų ieškovė;
1.3. ieškovė teikė garažams (boksams), kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei, bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovei už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo išrašyti mokestiniai pranešimai ir sąskaitos bendrai 607,88 Eur sumai. Atsakovė naudojosi ieškovės paslaugomis, už kurias mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo. Ieškinio pateikimo teismui dienai atsakovės neapmokėta skolos dalis už išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 298,89 Eur.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalį ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ieškovė gali valdyti ir administruoti tik daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus;
2.2. ieškovės vykdoma veikla, administruojant daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, yra neteisėta, todėl ieškovė neturi teisės teikti administravimo paslaugas kituose daugiabučiuose namuose ir už šias paslaugas gauti atlyginimą arba teisme reikalauti tokį atlyginimą priteisti. Po kiekvienu namu esantys garažai yra kiekvieno atskiro daugiabučio gyvenamojo namo dalimi. Be to, iš ieškovės pateiktų sąskaitų neaišku, už kokias paslaugas ieškovė išrašė sąskaitas, dėl kurių susidarė skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovės A. T. ieškovės 988-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 298,89 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 850 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir valstybės naudai 35,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nesutiko su atsakove, jog ieškovė be teisinio pagrindo teikė administravimo paslaugas požeminiams garažams, esantiems daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad rašytiniai bylos duomenys patvirtina dar 2008 metais kilusį klausimą dėl požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), administravimo, o siekiant išspręsti objektų administravimo klausimą, 2009 m. vasario mėn. buvo suorganizuotas (duomenys neskelbtini) namų garažų savininkų susirinkimas. Remdamasis 2009 m. vasario 19 d. pakartotinio (duomenys neskelbtini) namų garažų savininkų susirinkimo protokolu nustatė, kad susirinkime garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai 2-uoju darbotvarkės klausimu pritarė, kad ieškovė administruotų nurodytus garažus. Nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. sutartimi ieškovė (bendrija) ir AB ,,City service“ pasidalijo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūros paslaugas, susitardamos, kad tokias paslaugas teiks ieškovė.
4. Nepritarė atsakovei, kad susitarimas dėl objektų administravimo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar kad ieškovės veikla neteisėta bei pažeidžianti bendrijos įstatus. Nurodė, kad 2008 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus raštas, be kita ko, patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendromis konstrukcijomis susiję su daugiabučiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) per požeminį garažą. Remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, jog daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), administratorė AB ,,City service“ neteikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugų šių gyvenamųjų namų požeminio garažo savininkams ir gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), garažų savininkai nusprendė, kad tokias paslaugas teiks ieškovė. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės 2020, 2011, 2020 metais atlikti mokėjimai už požeminiuose garažuose suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės tokių paslaugų teikimą.
5. Teismas atsakovės įsiskolinimą ieškovei nustatė remdamasis ieškovei išrašyta 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra su joje nurodyta 501,54 Eur (suma už einamuosius metus ir susidaręs įsiskolinimas už ankstesnius metus). Atsakovės teiktos 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros, kurioje nurodyta mažesnė – 423,28 Eur mokėtina suma, nevertino, remdamasis ieškovės paaiškinimais, jog bendrijos balanse įsiskolinimas atsakovės pateiktos sąskaitos pagrindu neskaičiuojamas, o ji, tikėtina, buvo išrašyta per klaidą. Nustatė, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimu atsakovė ieškovei sumokėjo 202,65 Eur. Todėl, įvertinęs tai, kad atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo atlikusi daugiau mokėjimų, laikė, kad bendra atsakovės skola ir sudaro ieškiniu prašomą priteisti 298,89 Eur (501,54 Eur – 202,65 Eur) sumą.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ir laikė, jog atsakovė, būdama požeminių garažų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkė, turi pareigą atsiskaityti su ieškove už šios teikiamas paslaugas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie faktiškai ginčo laikotarpiu teiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą tenkino.
7. Teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad reikalavimui dėl skolos išieškojimo taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškiniu prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė nuo 2012 metų, kai tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino.
8. Teismas taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (298,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovei sprendė priteisti iš atsakovės 850 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, iš atsakovės priteisė valstybės naudai žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo, prašydama skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamą rašytinį įrodymą, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad:
10.1. teismas nepagrįstai ir ignoruodamas atsakovės argumentus sprendė, jog ieškovė teisėtai administruoja požeminius garažus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)ir byloje esantys teismo nurodomi rašytiniai įrodymai patvirtina tokį faktą;
10.2. pagal teisinį reglamentavimą bendrija gali būti steigiama tik konkretaus daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti, tenkinti bendrijos narių ir kitų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, poreikius. Tuo tarpu ieškovę yra įsteigę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai, ieškovės įstatuose numatyta, jog ieškovės valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė pagal teisinį reglamentavimą gali valdyti ir administruoti tik šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir neturi teisės vykdyti ūkinės komercinės veiklos ar teikti kitas atlygintinas paslaugas kitų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams;
10.3. (duomenys neskelbtini) esantys daugiabučiai namai turi atskirus unikalius numerius ir Nekilnojamojo turto registre kiekvienas namas yra įregistruotas, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Iš 2011 m. liepos 12 d. sutarties su AB „City Service“ matyti, jog po namais esantys garažai neturi atskiro unikalaus numerio, jie nėra įregistruoti kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas, todėl po kiekvienu namu esantys garažai yra kiekvieno atskiro daugiabučio gyvenamojo namo dalimi. Daugiabučius namus, adresu (duomenys neskelbtini) administruoja AB „City Service“ ir nors sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė pasidalinti teises ir pareigas teikiant garažo priežiūros paslaugas (1.1 punktas) ir visas garažo priežiūros paslaugas teiks ieškovė, susitarimas yra akivaizdžiai neteisėtas. Paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administruoti daugiabučius namus AB „City Service“ negali dalies administravimo paslaugų perduoti kitiems asmenims, todėl ieškovė negalėjo sudaryti sutarties ir prisiimti administruoti (duomenys neskelbtini) daugiabučius namus, ir turi teisę administruoti bendrojo naudojimo objektus tik (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name;
10.4. ieškovės su AB „City Service“ 2011 m. liepos 12 d. sudaryta sutartis skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., buvo pasibaigusi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1522 daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) administratore buvo paskirta UAB „Namų priežiūros centras“. Teiktą administruojamų objektų sąrašą teismas atsisakė priimti, nors minėtas sąrašas patvirtina, jog daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus nuo 2012 m. liepos 20 d. administravo UAB „Namų priežiūros centras“. Buvusi administratorė AB „City Service“ nebegalėjo nuo 2012 m. liepos 20 d. šios teisės perduoti ieškovei, o ieškovė negalėjo šia teise naudotis ir toliau teikti administravimo paslaugas pagal 2011 m. liepos 12 d. sutartį;
10.5. teismas nepagrįstai rėmėsi ir pakartotiniu (duomenys neskelbtini) namų garažų savininkų susirinkimo 2009 m. vasario 9 d. protokolu, kadangi šį protokolą sudarė ieškovė, neturėjusi teisės šaukti (duomenys neskelbtini) namų garažų savininkų susirinkimo. (duomenys neskelbtini) namuose esančių garažų savininkai neturėjo teisės pagal 2009 m. vasario 9 d. protokolą pavesti garažus administruoti ieškovei, kadangi patalpų savininkų pavedimas bendrojo naudojimo objektus administruoti kito daugiabučio namo bendrijai nėra numatytas įstatymuose. Todėl ieškovė bendrojo naudojimo objektus (duomenys neskelbtini) administruoja, pažeisdama CK 4. 83 straipsnio 3 dalyje nustatytą bendrojo naudojimo objektų administravimo tvarką, o toks administravimas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį bei CK 1.81 straipsnio 1 dalį;
10.6. šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog atsakovė atlikdama mokėjimus už požeminiuose garažuose suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, pritarė administravimui;
10.7. pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Todėl ieškovė ne tik neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti už neteisėtai suteiktas paslaugas, tačiau privalo grąžinti atsakovei visas už neteisėtai suteiktas paslaugas gautas lėšas;
10.8. atsakovė nėra gavusi į bylą pateiktų ieškovės sąskaitų, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad išrašytas sąskaitas siuntė atsakovei. Nors atsakovė skirtinguose namuose (duomenys neskelbtini)turi du garažus, tačiau iš byloje pateiktų sąskaitų yra neaišku už kokias paslaugas prašoma sumokėti, neaišku kaip prašoma sumokėti suma buvo apskaičiuota, nes dalis sąskaitų yra išrašytos už abu garažus, nenurodant, kokia suma turi būti mokama už kiekvieną garažą. Teismas nenustatė jokių atsakovės skolą patvirtinančių aplinkybių;
10.9. skolos dydis nepagrįstai nustatytas pagal ieškovės pateiktą 501,54 Eur sumos 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą, nevertinant atsakovės pateiktos kitos ieškovės 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros tuo pačiu numeriu, tik mažesne 423,28 Eur mokėtina suma. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės paaiškinimas apie klaidingai išrašytą sąskaitą faktūrą yra teisingas. Ieškovė nepagrindė, jog išrašytoje sąskaitoje faktūroje buvo padaryta klaida, dėl kokių priežasčių klaida atsirado, kokia skolos dalis ir už kokias paslaugas ar už kurį laikotarpį nebuvo įskaičiuota į minėtą sąskaitą bei kaip ji buvo ištaisyta išrašant 501,54 Eur sąskaitą, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad 423,28 Eur sąskaita yra nebegaliojanti, nepašalino sąskaitose nurodytų skolos dydžio prieštaravimų;
10.10. atsakovė nėra gavusi sąskaitos su 501,54 Eur suma, todėl negalėjo jos apmokėti. Be to, nėra pagrindo laikyti atsakovės skolos ir pagal 423,28 Eur sąskaitą, kadangi ją klaidinga laiko ir neigia pati ieškovė.
10. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1. su ieškovės pagal įstatus administruojamu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), bendromis konstrukcijomis per požeminį garažą susiję daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Visi trys namai turi vieną bendrą įvažiavimą į garažą, bendrą elektros skydinę (esančią ieškovės administruojamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)), kitų bendrų konstrukcijų ir bendros inžinerinės įrangos, visi požeminiai garažai turi ir vienus vartus, kitas laikančiąsias konstrukcijas. Atskirti požeminių garažų nėra galimybės dėl elektros instaliacijos ir kitų techninių specifiškumų, jie susiję bendro naudojimo objektais su ieškovės administruojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu, todėl ieškovės veikla yra suderinama su norminiu reguliavimu ir neprieštarauja ieškovės įstatams;
11.2. sąskaitos už (duomenys neskelbtini), požeminių garažų sunaudojamą elektros energiją buvo teikiamos ieškovei, daugiabučius namus administravusios savivaldybės paskirtos bendrovės garažuose esančių bendro naudojimo objektų neadministravo ir ieškovei teikiamas sąskaitas atsisakydavo priimti, todėl susidariusi situacija buvo sprendžiama bendradarbiavimo su garažų savininkais ir administratoriumi būdu, paskiriant ieškovę administruoti garažų bendrojo naudojimo objektus. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės veiksmai, sprendžiant su administratore klausimą dėl garažų bendrojo naudojimo objektų administravimo, teisėtas;
11.3. apeliantė neginčijo 2009 m. vasario 19 d. pakartotinio (duomenys neskelbtini) namų garažų savininkų susirinkimo protokolo, kuriuo garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai pritarė juos pavesti administruoti ieškovei. Protokolas yra galiojantis, todėl apeliantei privalomas. Be to, pagal teisinį reguliavimą tik bendraturčiai sprendžia dėl teisių į bendrą turtą įgyvendinimo bei pareigų vykdymo, todėl 2009 m. vasario 19 d. savininkų susirinkime išreikšta bendraturčių valia pavesti ieškovei administruoti garažų bendrojo naudojimo objektus, yra teisėta ir privalo būti vykdoma;
11.4. nors apeliantė kategoriškai nesutinka su ieškovės teise administruoti garažų bendrojo naudojimo objektus, tačiau neginčija fakto, jog ieškovė administravo bendrojo naudojimo objektus. Apeliantė už garažų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas niekada nemokėjo kitam administratoriui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog nuo 2009 m už garažų administravimą būtų gavusi sąskaitas iš kito administratoriaus. Tokia apeliantės procesinė pozicija yra nesąžininga, kadangi ji formaliais pagrindais siekia išvengti imperatyvios pareigos išlaikyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus;
11.5. byloje nėra ginčo, jog ieškovė teikė administravimo paslaugas ir patyrė išlaidų prižiūrėdama garažų bendrojo naudojimo objektus, todėl apeliantė turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamas ir prašomas prijungti įrodymas, jog administratore paskirta UAB „Namų priežiūros centras“, nepaneigia ieškovės teiktų administravimo paslaugų garažų bendrojo naudojimo objektams. Priešingai, apeliantės pateiktame sąraše nurodyta, jog UAB „Namų priežiūros centras“ administravimo paslaugas teikia daugiabučiams gyvenamiesiems namams, adresu (duomenys neskelbtini) ir pagrindžia aplinkybę, jog garažams administravimo paslaugos neteikiamos. Be to, apeliantės teikiamas sąrašas patvirtintas 2012 m. liepos 20 d., kai skola ieškovei susidarė pagal šio laikotarpio sąskaitas 2009 m. vasario 27 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.;
11.6. tarp ieškovės ir AB „City Service“ 2011 m. liepos 12 d. sutartis sudaryta vykdant 2009 m. garažų savininkų susirinkimo sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išaiškinimus. Apeliantė nenurodo jokių motyvų, dėl kurių ji nesutinka atsiskaityti su ieškove, bet sutiktų mokėti administratorei, todėl toks apeliantės elgesys vertintinas kaip siekis išvengti prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus;
11.7. apeliantės skolos dydis aiškus iš į bylą pateiktų sąskaitų, kuriose nurodyta, iš kokių dedamųjų dalių susideda sąskaitos suma. Byloje pateikti mokesčių apskaičiavimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, pagrindžiantys apeliantei už elektros energiją, vartų remonto paslaugas, administravimo paslaugas ir kitų priskirtų mokėti mokesčių paskaičiuotas sumas, kurių apeliantė neginčijo. Nurodydama, jog nėra gavusi sąskaitų, apeliantė klaidina teismą, kadangi dar 2020 m. lapkričio 18 d. pranešimu nurodydama apie atliktą mokėjimą patvirtino gavusi sąskaitas. Paslaugos teiktos bendro naudojimo objektams, o ne garažams, mokesčiai paskirstomi proporcingai jų nuosavybės teise valdomam turto plotui, sąskaitose nurodomas bendras abiejų garažų plotas, todėl nepagrįstai apeliantė nurodo, jog nėra aiškios sąskaitos. Apeliantės pateikta 423,28 Eur sąskaita yra klaidinga, joje nurodytas atsiskaitymo terminas yra ankstesnis nei sąskaitoje nurodyta jos išrašymo data, be to, ji ieškovės balanse nėra fiksuojama.
k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių įrodymų
15. Apeliantė teikia kartu su apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1522 patvirtintą sąrašą, patvirtinantį, kad daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) administratore buvo paskirta UAB „Namų priežiūros centras“. Nurodo, kad tokį sąrašą teikė pirmosios instancijos teisme, tačiau buvo nepagrįstai ir neteisėtai atsisakyta jį priimti.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
17. Kartu kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes; dėl to tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš tiesų, kaip ir nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teikiamus įrodymus. Išklausius teismo posėdį, kuriame be kita ko buvo sprendžiamas ir įrodymų priėmimo klausimas, nustatyta, jog įrodymai atsisakyti priimti dėl to, jog atsakovė teikė tik Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymą be administruojamų namų sąrašo. Taigi apeliantė turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teisme.
19. Tačiau, kaip jau minėta, draudimas priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog atsakovė turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovės pateikti ir prašomi priimti rašytiniai įrodymai susiję su ginčo objektu – atsakovės įrodinėjama aplinkybe, jog daugiabučius namus (duomenys neskelbtini) administruoja paskirta administratorė UAB „Namų priežiūros centras“, o ieškovė negalėjo toliau teikti administravimo paslaugų požeminiams garažams. Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde remiasi šiuo įrodymu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktas įrodymas yra priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė su prašomu priimti įrodymu yra susipažinusi ir pareiškusi dėl jo nuomonę, remiasi juo atsiliepimo motyvuose, todėl teikiamo įrodymo turinys jai yra žinomas.
Dėl ginčo esmės
20. Byloje ginčo nekyla, jog atsakovė nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas: garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), administravimui 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta AB ,,City Service”. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovės skola už suteiktas administravimo paslaugas pagal išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 298,89 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą tenkino, nustatęs, jog atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas administravimo paslaugas, o ieškovė pagrindė ir 298,89 Eur įsiskolinimo sumą.
21. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su padaryta išvada, jog ieškovė administravimo paslaugas požeminiams garažams, esantiems daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), teikė turėdama teisinį pagrindą. Nurodo, jog ieškovė yra įsteigta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų, todėl ši bendrija pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį gali valdyti ir administruoti tik daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, kai tuo tarpu požeminiai garažai, esantys daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), priklauso daugiabučiams namas, kuriuos administruoja savivaldybės paskirta administratorė UAB „Namų priežiūros centras“. Įrodinėja, kad ieškovei neturint teisinio pagrindo administruoti daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), esančių požeminių garažų, iš kurių du priklauso atsakovei, ieškovė nepagrįstai reiškia atsakovei reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais ir pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė administravimo paslaugas (duomenys neskelbtini), požeminiams garažams teikė turėdama teisinį pagrindą.
22. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3-4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
23. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
24. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog ieškovės 2003 m. rugpjūčio 11 d. patvirtinti ir įregistruoti bendrijos įstatai patvirtina, kad bendrija buvo įsteigta skolos susidarymo laikotarpiu įgyvendinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (įstatų 1, 3 punktai). Tačiau pažymėtina, kad nei ieškovės įsteigimo tikslas, nei daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini), paskirtas administratorius savaime nepatvirtina teiktų ieškovės administravimo paslaugų neteisėtumo.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamam administravimo teisėtumo klausimui svarbi eilė kitų byloje esančių įrodymų visuma, pagrindžianti aplinkybę, jog ieškovė ginčo laikotarpiu teisėtu pagrindu teikė garažams administravimo paslaugas. Kaip jau aptarta pirmosios instancijos teisme ir patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, požeminių garažų administravimo klausimas dėl garažams teikiamų paslaugų ir apskaitos specifiškumo buvo kilęs 2008 metais, o ieškovės pirmininkę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyrius 2008 m. spalio 21 d. informavo, kad garažų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo klausimas turi būti sprendžiamas bendrijos (ieškovės) ir AB ,,City service“ abipusiu sutarimu; AB ,,City service“ paaiškinimais, ji negali priimti sąskaitų iš ieškovės už šių objektų administravimą. Iš minėto rašto matyti, kad vienas iš kriterijų, dėl kurių AB „City service“ negali priimti sąskaitų, yra bendra visų garažų apskaita bei bendros konstrukcijos, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 d. įvyko pakartotinis (duomenys neskelbtini) namų garažų savininkų susirinkimas, kurio 2-uoju darbotvarkės klausimu garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai balsų dauguma ir laisva valia pritarė tam, kad ieškovė administruotų garažus, tokiu būdu įgyvendindami savo kaip bendraturčių teises ir pareigas išreiškė valią pavesti administruoti garažų bendro naudojimo objektus ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog garažų savininkų susirinkime priimtas sprendimas, išreikštas protokole, būtų nuginčytas ar teikiant paslaugas buvo negaliojantis (CPK 178 straipsnis). Tai, kad apeliantė nesutinka su prievole atsiskaityti už teiktas administravimo paslaugas su ieškove, kai nuo priimto garažų savininkų sprendimo pavesti teikti bendras garažų administravimo paslaugas praėjo daugiau nei dešimt metų, nesudaro pagrindo laikyti, jog garažų savininkų sprendimas neteisėtas ar negaliojantis nuo jo sudarymo dienos. Todėl apeliantės nurodomas argumentas, jog ieškovė negalėjo organizuoti garažų savininkų susirinkimo, neturi teisinės reikšmės, o teiginys, kad administravimas dėl nurodyto laikytinas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį bei CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas.
27. Pasisakant dėl ieškovės teiktų administravimo paslaugų teikimo svarbu pažymėti ir aplinkybę, jog AB „City service“ 2011 m. sausio 14 d. raštu patvirtino, kad administruoja daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau neteikia ir niekada neteikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugų šių gyvenamųjų namų požeminiams garažams. Dar daugiau, svarbi ir aplinkybė, jog ieškovė 2011 m. liepos 12 d. sutartimi su AB ,,City service“ pasidalijo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūros paslaugas, susitardamos, kad tokias paslaugas teiks ieškovė (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Byloje nėra duomenų, jog toks susitarimas būtų ginčijamas (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas svarbiu sprendžiant administravimo paslaugų teisėtumo klausimą laiko ir tai, jog atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ieškovė neteikė garažų bendro naudojimo objektams administravimo paslaugų. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, tokia aplinkybe nesiremiama ir apeliaciniame skunde. Dar daugiau, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė už teiktas garažų bendro naudojimo objektams administravimo paslaugas mokėjo gyvenamųjų namų administratorei. Priešingai, kaip jau buvo minėta, byloje esantis administratorės 2011 m. sausio 14 d. raštas patvirtina aplinkybę, jog administruojami tik daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), tačiau neteikiamos ir niekada nebuvo teiktos administravimo ir techninės priežiūros paslaugos gyvenamųjų namų požeminiams garažams. Tai, jog administravimo paslaugos teiktos tik daugiabučiams gyvenamiesiems namas (duomenys neskelbtini) patvirtina ir apeliantės pateiktas kartu su apeliaciniu skundu 2012 m. liepos 20 d. UAB „Namų priežiūros centras“ administruojamų daugiabučių namų sąrašas, iš kurio 116 ir 117 pozicijų matyti, jog administravimo paslaugos teikiamos tik daugiabučiams namams, o ne požeminiams garažams. Nors apeliantė įrodinėja, kad daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) esantys garažai neturi unikalaus numerio, jie nėra atskiras nekilnojamojo turto objektas ir yra kiekvieno iš daugiabučių namų dalis, tačiau tiek aukščiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir neginčijama aplinkybė, jog minėti garažai bendromis konstrukcijomis ir apskaita neatsiejamai susiję su (duomenys neskelbtini) esančiu garažu, pagrindžia aplinkybę, jog garažų bendro naudojimo objektams teiktos ieškovės administravimo paslaugos yra teisėtos, atitinka bendraturčių išreikštą valią ir racionalumo bei protingumo kriterijus.
29. Taigi apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus bei išvadas, padarytas įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantė nepaneigė pagrįstos apylinkės teismo išvados, jog ieškovė teikė administravimo paslaugas požeminiams garažams, esantiems daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), įgyvendindama daugumos garažų savininkų valią pavesti teikti administravimo paslaugas ieškovei ir kartu turėdama teisinį pagrindą.
30. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantė nesutinka ir su prašoma priteisti skolos suma. Nesutikimą grindžia keliais aspektais: 1) nėra gavusi ieškovės siųstų sąskaitų faktūrų, tarp jų ir 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. 1701, pagal kurią skaičiuojama atsakovės skola; 2) nėra aišku už kokias paslaugas prašoma sumokėti ir kaip prašoma sumokėti suma buvo apskaičiuota; 3) skolos dydis nepagrįstai nustatytas pagal ieškovės pateiktą 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1707, kurioje nurodyta 501,54 Eur suma, o ne pagal ta pačia data ir su tuo pačiu numeriu išrašytą atsakovės sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 423,28 Eur suma.
31. Ieškovė prašomą priteisti iš atsakovės 298,89 Eur sumą grindžia pateikta 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. 1701 su nurodyta 501,54 Eur suma, iš kurios matyti, jog mokėtina suma susidarė iš einamųjų metų mokėjimo ir įsiskolinimo už ankstesnius metus. Ieškovė taip pat teikė priskaičiuotus administravimo mokesčius pagrindžiančius įrodymus. Apeliantė tuo tarpu teikia 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1707 su nurodyta 423,28 Eur suma.
32. Iš byloje pateiktų ieškovės sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovei mokėtini mokesčiai apskaičiuoti proporcingai jos valdomo turto plotui, aiškiai kiekvienoje eilutėje išskirta, už kokias teiktas paslaugas mokesčiai skaičiuojami (pvz. išskirta valymo paslaugos, elektra, gedimų remontas, aptarnavimas ir pan.). Apeliantė neginčija, kad tokios paslaugos apskritai nebuvo teiktos. Taigi argumentas, jog nėra aišku, už kokias paslaugas prašoma sumokėti ar kaip jos buvo apskaičiuotos, pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiu.
33. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir argumentui, jog skola nepagrįstai skaičiuojama pagal ieškovės pateiktą 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1701, kai tuo tarpu atsakovė turi kitą minėta data išrašytą sąskaitą faktūrą su joje nurodoma 423,28 Eur suma. Ieškovė, atsakydama į šį atsakovės argumentą, paaiškino, kad atsakovės turima sąskaita faktūra išrašyta klaidingai, kadangi įvykdymo terminas objektyviai neįmanomas (nurodoma sumokėti iki 2016 m. kovo 15 d., kai tuo tarpu išrašyta sąskaita faktūra vėlesne data), be to, ieškovės balanse sąskaita su tokia suma nėra fiksuojama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko labiau tikėtina aplinkybę, jog atsakovės turima sąskaita faktūra, kuria ji remiasi, išrašyta klaidingai. Tokia išvada darytina iš ieškovės paaiškinimų, jog ieškovės balanse atsakovės turima sąskaita nėra fiksuojama ir jos pagrindu nėra skaičiuojamas įsiskolinimas, be to, ir iš klaidingai sąskaitoje faktūroje nurodyto atsiskaitymo termino, kuris objektyviai negali būti įvykdomas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui susumavus atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei, ir susidaro būtent prašoma priteisti 298,89 Eur įsiskolinimo suma. Apeliantė neginčija ir neįrodinėja atlikusi daugiau mokėjimų bei aplinkybės, kad skolos suma apskritai yra nepagrįsta.
34. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog apie išrašytas sąskaitas apeliantei iš viso nebuvo žinoma. Ieškovė nurodė, kad apeliantė 2020 m. lapkričio 18 d. pranešimu patvirtino apmokėjusi elektros paslaugas, kartu nurodydama pranešime, jog moka pagal pateiktas sąskaitas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apeliantė kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti įmokų paskirstymą, o ieškovės 2020 m. lapkričio 25 d. atsakyme atsakovė atžymėjo, jog atsakymą yra gavusi. Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantė, apie išrašomas ieškovės sąskaitas ji žinojo, tačiau mokėjimus atlikdavo ne periodiškai.
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė teikdama apeliacinį skundą nepaneigė ir apylinkės teismo padarytų teisingų išvadų dėl susidariusios skolos ieškovei bei atsakovės, kaip patalpų savininkės pareigos proporcingai savo daliai mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinio patenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
37. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Kadangi apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, apeliantė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
39. Atmetus apeliantės reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos ieškovei. Ieškovė pateikė įrodymus - 2022 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2022 m. balandžio 26 d. mokėjimo dokumentą, pagrindžiančius, jog patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o jas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.
40. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos atitinka taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl iš atsakovės priteistina ieškovės naudai 484 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl civilinės bylos baigties
41. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Taigi apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. T. ieškovei 988-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 126388618, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė