Civilinė byla Nr. e3K-3-75-611/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02597-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.4; 3.3.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, B. Š., D. Š., I. Š., L. J., J. D., J. U., G. Š. ir uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. gruodžio 31 d. jo ir atsakovo sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovas padovanojo atsakovui gyvenamąjį namą ir du žemės sklypus, prašė taikyti restituciją.
3. Ieškovas nurodė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas tapo nemandagus, šiurkštus ir šaltas, pradėjo nuolat priekaištauti, draudžia ieškovui atvykti pasisvečiuoti į gyvenamąjį namą, kuris prieš dovanojimo sutarties sudarymą priklausė ieškovui.
4. Šalys šioje byloje sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.
5. Tretieji asmenys kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017, įtraukti pareiškėjas į bylą kaip trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, pripažinti negaliojančia taikos sutartį, ieškovo ieškinį atsakovui atmesti, išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą, ginčo šalims grąžinant tai, ką jos yra gavusios vykdydamos teismo sprendimą.
6. Tretieji asmenys nurodė, kad procesas atnaujintinas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), be to, leisdamas perleisti areštuotą turtą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017, įtraukė pareiškėjas į bylą kaip trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, kuria civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 patvirtinta taikos sutartis, ir priėmė naują sprendimą: prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė; atmetė ieškovo ieškinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, gyvenamąjį namą ir žemės sklypus grąžino atsakovo nuosavybėn.
9. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabriko ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui solidariai iš atsakovų A. J. ir L. J. priteistas 150 000 Eur nuostolių atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: taikė atsakovams A. J., UAB ,,Gerovės konservai“, UAB ,,Gerovės prekyba“, L. J. nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, lėšų bei turtinių teisių areštą dėl bendros 150 000 Eur sumos, uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nustatė, kad antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2017 m. sausio 18 d. įregistravo konkretaus turto, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato ir žemės sklypo, areštą.
10. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nors atsakovo turtas buvo areštuotas nuo 2017 m. sausio 12 d., o areštas įregistruotas nuo 2017 m. sausio 18 d., šalys taikos sutartimi turtą perleido. Teismas priėjo išvadą, kad susitarimas dėl turto perleidimo pažeidė trečiųjų asmenų interesus.
11. Teismas nurodė, kad nors teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakyta, teismo nutartis patvirtinti minėtą taikos sutartį turėjo tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms, nes nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo pagrindas atsakovui perleisti trečiųjų asmenų naudai kitoje civilinėje byloje areštuotą turtą ir taip sumažinti įsiskolinimo išieškojimo galimybę iš jo turto.
12. Teismas nurodė, kad taikos sutarties sudarymo metu taikos sutartimi perleistam turtui buvo taikytas areštas ir disponavimas šiuo turtu atsakovui buvo apribotas; turtas buvo perleistas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kadangi taikos sutarties sąlygos pažeidžia teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą draudimą disponuoti turtu ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, teismas be pagrindo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuri yra niekinė ir negalioja ab initio (nuo pradžios) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 373 straipsniu, gyvenamąjį namą ir žemės sklypus grąžino atsakovo nuosavybėn. Nepatvirtinęs taikos sutarties, teismas ieškinį atmetė.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Kolegija pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad teismo nutartis atnaujinti procesą priimta pažeidžiant CPK 370 straipsnio 3 dalį, t. y. nenurodant atnaujinimo pagrindo. Kolegija pažymėjo, kad atnaujinti procesą byloje tretieji asmenys prašė tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, tiek ir 9 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos įrodė, jog teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį turėjo tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms, nes nutartimi buvo pagrindas atsakovui perleisti pareiškėjų naudai kitoje civilinėje byloje areštuotą turtą ir taip galimai sumažinti įsiskolinimo išieškojimo galimybę iš jo turto. Nors teismo nutartyje nėra nurodytas konkretus CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas, tačiau iš paminėtų teismo motyvų yra akivaizdu, kad procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
15. Kolegija nepagrįstu pripažino ir ieškovo argumentą, kad teismas viršijo CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus įgaliojimus. Kolegija nurodė, kad CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės. CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai nustato, kad, išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą ar nutartį pakeisti, priimti naują sprendimą (nutartį). Tam, kad teismas, atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, galėtų įgyvendinti vieną iš paminėtų CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių, jis, visų pirma, turi išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties (nagrinėjamu atveju – taikos sutarties) galiojimo klausimą. Teismui nustačius ir konstatavus, kad priimtas sprendimas ar nutartis naikintina, akivaizdu, kad byloje taip pat turi būti išsprendžiamas ginčas iš esmės, t. y. ieškovo ieškinio tenkinimo arba atmetimo klausimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tą ir padarė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, tenkinęs trečiųjų asmenų prašymą, atnaujino procesą ir bylą paskyrė nagrinėti iš esmės žodiniame teismo posėdyje. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas skundžiamu sprendimu įgyvendino vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių, t. y. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį patvirtinti taikos sutartį ir šalių prašymą tvirtinti taikos sutartį atmetė, taip pat išsprendė šalių ginčą – ieškovo ieškinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė.
16. Kolegija pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad skundžiamas sprendimas yra siurprizinis, nes ieškovui nebuvo sudarytos galimybės duoti paaiškinimus, pasisakyti dėl ieškinio ir jame nurodytų aplinkybių. Kolegija nurodė, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys turėjo teisę duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, teikti teismui įrodymus, prašymus ir t. t. Ieškovas, teigdamas, kad sprendimas yra siurprizinis, nes jam nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl ieškinio aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, detaliau nepaaiškino, kada ir kokiu būdu buvo apribotos jo teisės teikti paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, pasisakyti dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir (ar) atsikirsti į trečiųjų asmenų paaiškinimus. Teismo posėdyje ieškovui atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę teikti paaiškinimus tiek dėl proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, tiek dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisėtumo, tiek ir dėl ieškinio faktinį pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, tačiau dėl pastarųjų ieškovo atstovas jokių paaiškinimų neteikė, tik paaiškino, kad viskas yra nurodyta ieškinyje.
17. Kolegija konstatavo, kad teismas, atmetęs ieškovo ieškinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nepaisant to, kad teismo sprendimo motyvai, vertinant ieškovo ieškinio atsakovui pagrįstumą, nėra išsamūs ir detaliai argumentuoti, tačiau kolegija nenustatė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius klausimus ir dėl to byla būtų išspręsta neteisingai. Kolegija nusprendė, kad sprendimo nepakankamas ir (ar) neišsamus motyvavimas nagrinėjamu atveju nepripažintinas esminiu, turinčiu įtakos jo neteisėtumui. Kolegija pabrėžė, jog ieškovo ieškinyje nurodytas atsakovo elgesys ir veiksmai – kad atsakovas tapo nemandagus, šiurkštus ir šaltas, pradėjo ieškovui nuolat priekaištauti, vengia bendrauti, draudžia atvykti pasisvečiuoti, – nėra tokio pobūdžio, kad leistų daryti išvadą apie būtinumą griežtai juos pasmerkti moralės požiūriu ir laikyti netinkamais CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasme bei sudarančiais pagrindą taikyti išskirtinę priemonę – pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia.
18. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo buvo pareikštas, o vėliau ir taikos sutartis buvo sudaryta atsakovui siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo savo kreditoriams. Tai, kad sudarant ginčo taikos sutartį dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto dar nebuvo areštuota, nepaneigia fakto, kad ieškinys buvo pareikštas ir taikos sutartis (visa apimtimi) buvo sudaryta siekiant nesąžiningo ir neteisėto tikslo – išvengti tretiesiems asmenims galimai palankaus teismo sprendimo priverstinio vykdymo ateityje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atmestas ir gyvenamasis namas bei du žemės sklypai grąžinti atsakovo nuosavybėn, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismų sprendimai priimti veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus) (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes jais buvo išspręstas klausimas (ieškinio pagrįstumo), kuris prieš tai nebuvo nagrinėtas užbaigtoje byloje. Tokiu būdu atnaujinta byla buvo išnagrinėta ne pagal CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas taisykles ir ribas. Atnaujinta byla nebuvo išnagrinėta pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi negalima pakartoti to, kas nebuvo nagrinėta užbaigtoje byloje. Pagal kasacinio teismo praktiką, atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tačiau atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas šiuo atveju buvo teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta byla. Byloje nebuvo sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, teismas iki tol nepasisakė dėl ginčo esmės, todėl teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, neturėjo teisės tame pačiame teismo posėdyje spręsti ir dėl ieškovo pareikšto ieškinio ir jį atmesti. Tokios galimybės CPK 371 straipsnio 1 dalis nenustato. Priešingai, remiantis CPK 371 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 4 dalimi, teismas turėjo teisę priimti vieną iš trijų alternatyvių sprendimų: pareiškėjų prašymą dėl teismo nutarties panaikinimo atmesti; nutartį pakeisti; priimti naują sprendimą – atsisakymą patvirtinti taikos sutartį.
19.2. Teismų priimtas sprendimas yra siurprizinis. Ieškovas negalėjo tikėtis, kad bylą nagrinėjantis teismas imsis spręsti klausimą, kurio, atsižvelgiant į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir teismo nustatytas teises, neturėjo teisės spręsti. Pirmiausia turėjo būti išnagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir turėjo būti priimtas vienas iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų teismo sprendimų, o tai reikštų nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą CPK 370 straipsnio 4 dalies prasme. Ir tik po to, jeigu teismas vertintų, kad yra pagrindas priimti naują sprendimą (t. y. panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsisakyti tvirtinti taikos sutartį), byla pagal bendrąsias CPK taisykles turėjo būti nagrinėjama toliau. Teismas priėmė sprendimą, kuriuo ne tik panaikino nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, bet ir atmetė ieškovo ieškinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, tokiu būdu viršijo CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teismo įgaliojimus ir priėmė siurprizinį sprendimą. Ieškinio pagrįstumo klausimas užbaigtoje byloje iki tol nebuvo nagrinėtas, todėl procesas dėl šio klausimo nebuvo ir negalėjo būti pakartotas. Be to, vykusiame teismo posėdyje buvo nagrinėjamas tik teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Byloje nebuvo sprendžiama, ar ieškovo ieškinys dėl dovanojimo sutarties panaikinimo yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad, teismui nustačius ir konstatavus, jog priimtas sprendimas ar nutartis naikintina, byloje taip pat turi būti išsprendžiamas ginčas iš esmės, t. y. ieškovo ieškinio tenkinimo arba atmetimo klausimas, nutarties teisėtumo nepagrindžia.
19.3. Teismai pažeidė šalių dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), nesudarydami galimybės ginčo šalims ginčą užbaigti bet kuriuo kitu būdu, kuris nepažeistų pareiškėjų teisių ir interesų. Iš ieškovo atimta teisė laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, prioritetas nepagrįstai suteiktas pareiškėjams, kurių teisės jau apgintos teismui priimant naują sprendimą (atsisakant tvirtinti taikos sutartį), o ne ginčo šalių prerogatyvai išspręsti tarpusavio ginčą bet kuriuo kitu (pareiškėjų teisių nepažeidžiančiu) būdu.
20. Tretieji asmenys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Ieškovo kasacinio skundo reikalavimo dalis, kuria prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto grąžinimo atsakovui, nėra nagrinėtina, nes nepatenka į šios kasacine tvarka nagrinėtinos civilinės bylos ribas pagal ieškovo pareikštus kasacinio skundo reikalavimus, arba turėtų būti atmesta kaip nepagrįsta. Ieškovas neturi teisės kasaciniu skundu reikalauti panaikinti sprendimo dalį dėl turto grąžinimo atsakovui. Ieškovas kasaciniu skundu neginčija sprendimo dalies, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir priimtas naujas sprendimas – prašymas patvirtinti taikos sutartį atmestas. Teismo sprendimo dalis dėl 2017 m. birželio 22 d. nutarties panaikinimo ir prašymo tvirtinti taikos sutartį atmetimo yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta turtą grąžinti atsakovui, buvo priimta būtent dėl to, jog teismas panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, ir atsisakė ją dar kartą tvirtinti. Būtent šios nutarties pagrindu ieškovui buvo laikinai sugrįžusi nuosavybės teisė į turtą. Kadangi ieškovas neskundė nurodytų sprendimo dalių, susijusių su taikos sutartimi ir ją patvirtinusia nutartimi, jis neturi teisės reikalauti panaikinti sprendimo dalį dėl turto grąžinimo atsakovui.
20.2. Skaidyti bylos nagrinėjimą į atskirus etapus, pakopas ar net procesus nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Toks proceso skaidymas būtų prieštaravęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), suteikęs galimybę ieškovui tik toliau vilkinti bylos nagrinėjimą ir galutinio sprendimo byloje priėmimą. Ieškovas tokį vertinimą grindžia išimtinai tik savo samprotavimais ir netinkamu proceso teisės normų aiškinimu dėl jų taikymo. Su tokiu ieškovo vertinimu pagrįstai nesutiko apeliacinės instancijos teismas. Ieškovo pateiktas aiškinimas, jog CPK 370 straipsnio ir (ar) 371 straipsnio nuostatos neįtvirtina, jog, panaikinus nutartį dėl taikos sutarties tvirtinimo, ieškinio tenkinimo klausimas turi būti išspręstas tame pačiame teismo posėdyje ar tuo pačiu sprendimu, jokiu būdu nereiškia, jog tai padarius tame pačiame teismo posėdyje ir tuo pačiu sprendimu buvo pažeistos proceso teisės normos. Priešingai, byla po jos nagrinėjimo atnaujinimo pagrįstai buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje ir vienu (tuo pačiu) teismo sprendimu, nes tam nebuvo jokių procesinių kliūčių. Taip buvo įgyvendintos CPK 371 straipsnyje įtvirtintos teismo teisės ir byla išnagrinėta iš esmės.
20.3. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl siurprizinio teismo sprendimo. Ieškovo argumentai, kad teismo posėdyje ieškovo ieškinys nebuvo nagrinėjamas, neatitinka tikrovės, prieštarauja bylos medžiagai. Teismas nurodė, koks yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. kad šioje byloje yra sprendžiami klausimai dėl taikos sutarties tvirtinimo (netvirtinimo) ir ieškinio tenkinimo (netenkinimo) (teismo posėdžio garso įrašo I dalis, nuo 1 val. 1 min. 30 sek.). Ieškinys yra atmestas kaip neįrodytas, o ne dėl to, kad buvo atsisakyta tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
20.4. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad trečiųjų asmenų teisėms apginti būtų pakakę, jog teismas būtų panaikinęs nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsisakęs tvirtinti ginčo taikos sutartį. Vien sudarytos taikos sutarties panaikinimas ir atsisakymas ją patvirtinti neužtikrintų visiškos ir visapusiškos trečiųjų asmenų pažeistų teisių gynybos. Siekiant šias teises realiai apginti, turėjo būti iš esmės išspręstas ir ieškovo pareikšto ieškinio klausimas.
20.5. Ieškovo teisės sudaryti taikos sutartį kitomis sąlygomis arba atsisakyti pareikšto ieškinio nebuvo niekaip apribotos. Tokiomis procesinėmis teisėmis ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1, 3, 4 dalys), t. y. net ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau jomis niekada nesinaudojo. Ieškovas viso teisminio proceso metu turėjo visas galimybes naudotis visomis jam CPK suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Šios teisės niekaip nebuvo pažeistos ar apribotos dėl to, jog pirmosios instancijos teismas atnaujintą civilinę bylą išnagrinėjo viename teismo posėdyje ir vienu teismo sprendimu. Ieškovo kasaciniame skunde keliami klausimai yra nulemti ne teismų padarytų proceso teisės normų pažeidimo, tai paties ieškovo priimtų sprendimų, kaip ir kada naudotis savo procesinėmis teisėmis, pasekmė ir rezultatas.
21. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, ir CPK 371 straipsnio, reglamentuojančio teismo teises išnagrinėjus atnaujintą bylą, aiškinimo ir taikymo
22. CPK 370 straipsnyje reglamentuojamas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas pareiškėjo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus turi analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu. Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą ar nutartį pakeisti arba priimti naują sprendimą (nutartį) (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Tai reiškia, kad atnaujinęs civilinę bylą, atsižvelgdamas į nustatytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą ir jį sudarančias aplinkybes, teismas turi išnagrinėti bylą iš esmės, nebent būtų nustatyti įstatyme įtvirtinti pagrindai užbaigti bylą nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Toks aiškinimas taikytinas ir tiems atvejams, kai atnaujintoje byloje teismas pripažįsta, kad nebuvo pagrindo tvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.
26. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kuri buvo baigta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Tretieji asmenys pareiškime dėl proceso atnaujinimo įrodinėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą – kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Tretieji asmenys teigė, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jų teises ir interesus, nes jų naudai areštuotas turtas buvo perleistas kitam asmeniui ir jie neteko galimybės priverstinio vykdymo procese nukreipti išieškojimą į areštuotą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą; prašė netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties ir ieškovo ieškinį atmesti.
27. Teismas, nenustatęs įstatyme įtvirtintų kliūčių priimti trečiųjų asmenų prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį priėmė, nustatęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą pagrindą atnaujinti procesą, ir juo remdamasis atnaujino procesą byloje, nutartimi paskyrė teismo posėdį, jame buvo nagrinėjamas ieškovo atsakovui pareikštas ieškinys dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir buvo sprendžiama, ar pagrįsti trečiųjų asmenų argumentai dėl to, kad byloje nėra teisinių prielaidų patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, ir, jei trečiųjų asmenų argumentai dėl taikos sutarties netvirtinimo yra pagrįsti, ar yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo atsakovui pareikštą ieškinį. Būtent šių faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimas sudarė atnaujintos bylos nagrinėjimo dalyką.
28. Teismas nustatė, kad taikos sutarties sudarymo metu taikos sutartimi perleistam turtui buvo taikytas areštas ir disponavimas šiuo turtu atsakovui buvo apribotas. Turtas buvo perleistas galiojant kitoje civilinėje byloje teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, taip pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas. Teismas taip pat konstatavo, kad taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama ir šio teismo sprendimo priėmimo metu, nes L. J. (šios bylos atsakovas) jokio kito (be ginčo) turto neturi.
29. Taigi nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai ir spręsdamas dėl galimybės byloje patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teismas nagrinėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, t. y. taip, kaip to reikalauja CPK 370 straipsnio 4 dalis. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytos atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju taikytinos tik sprendžiant dėl galimybės patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir negali būti aiškinamos kaip draudimas teismui, konstatavusiam, jog šalių sudaryta taikos sutartis negali būti patvirtinta, nes pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir interesus, išnagrinėti iš esmės šalių ginčą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo tame pačiame teismo posėdyje.
30. Išnagrinėjęs bylą pakartotinai, teismas įgyvendino vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių – vadovaudamasis CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė naują sprendimą – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį patvirtinti taikos sutartį ir šalių prašymą tvirtinti taikos sutartį atmetė, taip pat išsprendė šalių ginčą – atmetė ieškovo ieškinį atsakovui. Tokiu būtu teismas įvykdė pareigą išspręsti šalių ginčą iš esmės ir pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo atnaujintoje byloje, nustatęs, kad byla nepagrįstai buvo užbaigta teismui patvirtinus taikos sutartį ir nesprendus dėl ginčo esmės. Tokią pareigą teismui nustato tiek CPK 371 straipsnio normos, tiek CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Todėl teisiškai nepagrįstu pripažintinas ieškovo kasacinio skundo argumentas, kad atnaujinta byla buvo išnagrinėta ne pagal CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas taisykles ir ribas dėl tos priežasties, jog teismų priimtais procesiniais sprendimais buvo išspręstas klausimas (ieškinio pagrįstumo), kuris prieš tai nebuvo nagrinėtas užbaigtoje byloje. Kasaciniame skunde ieškovas nenurodė argumentų, kad, tokiu būdu organizuodamas teismo posėdį, teismas neištyrė aplinkybių ar įrodymų, kurie turėtų esminę reikšmę priimto procesinio sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad aplinkybė, jog ieškinio pagrįstumo klausimas buvo išnagrinėtas tame pačiame teismo posėdyje, kuriame buvo spręsta dėl pareiškime atnaujinti procesą nurodytų argumentų, susijusių su taikos sutarties netvirtinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo kompetencijos pažeidimo, atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų peržengimo (CPK 370 straipsnio 4 dalis) ir CPK 371 straipsnio netinkamo taikymo.
Dėl siurprizinio teismo sprendimo
32. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad teismas, išsprendęs ieškinio pagrįstumo klausimą, priėmė siurprizinį sprendimą, nes vykusiame teismo posėdyje buvo nagrinėjamas tik teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas ir nebuvo sprendžiama, ar ieškovo ieškinys dėl dovanojimo sutarties panaikinimo yra pagrįstas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
33. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Taigi, teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma.
35. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas ieškovo ieškinys atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir byla buvo baigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, paskyrė teismo posėdžio datą ir laiką. Byla teismo posėdyje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šalys turėjo teisę duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, teikti teismui įrodymus, prašymus. Ieškovas teismo posėdyje buvo atstovaujamas advokato, jam buvo užtikrinta galimybė išsakyti savo nuomonę ir argumentus tiek dėl taikos sutarties patvirtinimo, atsikirsti ir komentuoti trečiųjų asmenų argumentus, kuriais jie įrodinėjo taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, tiek ir dėl ieškinio faktinį pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių. Teismas kelis kartus klausė ieškovo atstovo, ką pastarasis norėtų pasakyti dėl pareikšto ieškinio. Be to, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nagrinėdamas bylą teisėjas ne kartą šalims pakartojo ir apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas, t. y. kad teismo posėdyje yra sprendžiama dėl taikos sutarties patvirtinimo ir ieškinio pagrįstumo.
36. Įvertinant tai, kad siurpriziniu sprendimas pripažįstamas tuomet, kai ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės pasisakyti dėl argumentų ir įrodymų, kuriais grindžiamas sprendimas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog sprendimas yra siurprizinis, nes jam nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl ieškinio aplinkybių, nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, detaliau nepaaiškino, kada ir kokiu būdu buvo apribotos jo teisės teikti paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, pasisakyti dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir (ar) atsikirsti į trečiųjų asmenų paaiškinimus. Ieškovas kasaciniame skunde taip pat nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ieškovui nebuvo žinoma ir jis neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti.
37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nei apeliacinės instancijos, nei kasaciniame teisme ieškovas nenurodė argumentų, turinčių esminę reikšmę priimto sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas neįrodinėjo, kad jo ieškinys atmestas nepagrįstai, nenurodė ir nepagrindė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo sutarties panaikinimą, netinkamo taikymo.
38. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo užtikrinta galimybė teikti paaiškinimus, komentuoti priešingos šalies argumentus, jam buvo žinomos nagrinėjamos bylos ribos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo priimtas ieškovui siurprizinis sprendimas ir kartu buvo paneigta ar apribota ieškovo teisė teikti įrodymus ar juos komentuoti, nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 42 straipsnis).
39. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su dispozityvumo principo pažeidimu, nes jie nesudaro kasacijos pagrindo. Ieškovas, nurodydamas, kad buvo pažeista šalių galimybė užbaigti ginčą kitu būdu – sudarant kitą taikos sutartį ar atsisakant pareikšto ieškinio, tokiomis teisėmis nepasinaudojo, neteikė prašymų dėl kitos taikos sutarties patvirtinimo ar ieškinio reikalavimų atsisakymo, nors tai galėjo padaryti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnis).
40. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 370 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, ir CPK 371 straipsnį, reglamentuojantį teismo teises, išnagrinėjus atnaujintą bylą, nepažeidė ieškovo teisės į teisingą teismą, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, ieškovo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
43. Atmetus ieškovo kasacinį skundą, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme. Trečiasis asmuo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas prašo priteisti iš ieškovo 2565,20 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė išlaidų dydį bei jų apmokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punkte įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas trečiajam asmeniui iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).
44. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui (j. a. k. 122355065) iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2565,20 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 20 ct) kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis