Civilinė byla Nr. e2-493-985/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02469-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1.;3.2.6.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 1 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant E. T., D. V.,

dalyvaujant ieškovei I. V., jos atstovui advokatui Ž. K.,  

atsakovui S. K., jo atstovui advokatui R. B., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

 n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu prašo: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 5440 Eur žalos; 2) 6
procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. vasario 27 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovas iki 2014 m. birželio 1 d. įsipareigojo surasti ir pargabenti į Lietuvą automobilį M. B., nesenesnį kaip 2010 m. ir parduoti jį ieškovei už nedidesnę kaip 12 000 Eur sumą. Šio susitarimo pagrindu, 2014 m. vasario 27 d. ieškovė iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank pervedė 5440 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtį “avansinis apmokėjimas už automobilį (duomenys neskelbtini)“. Sandorio dėl transporto priemonės suradimo, pargabenimo į Lietuvą detalės buvo žinomos ir ieškovės tėvui V. V., kuris šias sandorio detales buvo aptaręs su atsakovu. Iki sutarto termino, t. y. iki 2014 m. birželio 1 d. atsakovas nepargabeno į Lietuvą aptartos transporto priemonės ir neperdavė jos ieškovei. Atsakovas tikino, kad tinkamo automobilio nepavyko rasti, tačiau žadėjo įvykdyti įsipareigojimą, grąžinti gautą avansinį apmokėjimą. Nuo 2014 m. birželio 13 d. ieškovė tapo vienintele UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas. Ieškovei buvo žinoma susidariusi sunki atsakovo finansinė padėtis, todėl buvo tikėtasi, kad pagerėjus jo finansinei padėčiai, avansinis apmokėjimas už planuotą įsigyti transporto priemonę bus grąžintas vėliau. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio (po to kai buvo nutraukti atsakovo darbo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini)) iki 2017 m. pabaigos su atsakovu buvo nekartą bendrauta prašant jį grąžinti gautą 5440 Eur avansą, tačiau pastarasis apeliuodamas į savo sunkią finansinę padėtį žadėdavo tai padaryti vėliau. 2018 m. gegužės 25 d. atsakovui registruotu paštu buvo įteiktas 2018 m. gegužės 18 d. prašymas grąžinti skolą, tačiau su ieškove nesusisiekė ir pinigų negrąžino. Šiuo konkrečiu atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl paslaugų suteikimo. Šios žodinės sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo surasti Vokietijoje transporto priemonę, pargabenti į Lietuvą ir perduoti ją ieškovei. Atsakovas nesuteikė sutartimi aptartų paslaugų ir negrąžindamas avansinio apmokėjimo, ieškovei liko skolingas 5440 Eur.

3.       Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. vasario 27 d. su ieškove bei jos tėvu V. V. susitarė pasiskolinti 5500 Eur. Pinigai buvo skolinami jo tuo metu valdytos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms, o perduoti dviem būdais t. y. 5440 Eur buvo pravesta iš ieškovės sąskaitos į S. K. banko sąskaitą, dar 60 Eur buvo perduota grynais pinigais. Piniginės lėšos buvo skolinamos su 3 procentų mėnesinių palūkanų laikotarpiui iki 2014 m. rugsėjo mėn. 1 d. Taigi viso su palūkanomis skolos suma sudarė 6500 Eur, t. y. 5500 Eur skola bei 1000 Eur palūkanų (165 Eur palūkanų mėnesiui x 6 mėn. bei 3 dienos, viso 1000 Eur). Jis pasirašė kaip laiduotojas. Ieškovei, jos sutuoktiniui bei jos tėvui V. V. tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. t. y. dėl to, kad jie vertėsi veikla, kuriai buvo reikalingas atitinkamas leidimas, o būtent teikė paskolas už palūkanas. Todėl siekiant nuslėpti faktinius paskolos santykius, kaip pinigų pervedimo pagrindas buvo nurodytas avansas už tariamai perkamą automobilį, nors jokio susitarimo apie jokį automobilio pirkimą nebuvo. Atsakovas tuo metu valdė dvi įmones, kurių viena vertėsi elektros energijos gamyba vėjo jėgainių pagalba, o kita - skalbimo-valymo paslaugų teikimu, nesivertė automobilių prekybos verslu, todėl neturėjo jokios galimybės nei surasti, nei nupirkti jokio automobilio. Siekdama užsitikrinti skolos grąžinimą, ieškovė pareikalavo, jog būtų surašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriame skola nurodoma bendra suma, įskaičiuojant ir 1000 Eur palūkanų, viso 6500 Eur. Palūkanos buvo įskaičiuotos į skolos sumą bei nenurodomas atskiru punktu dėl to, jog jeigu vis dėlto išaiškėtų paskoliniai santykiai, tai bent jau būtų sudėtinga įrodyti, jog tai yra atlygintinas sandoris, nes pardėtas ikiteisminis tyrimas. Prieš pasirašant vekselį, buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo atsakovas, kaip vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas nusprendė pasirašyti neprotestuotinąįį vekselį ieškovės naudai 6500 Eur. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui t. y. 2014 m. rugsėjo 3 d., atsakovas, tiek kaip fizinis asmuo (laiduotojas), tiek kaip įmonės skolininkės vadovas buvo informuotas, jog vekselis nėra apmokėtas, po ko skola buvo apmokėta atsakovo grynais pinigais. Apmokėjus vekselį, ieškovė atsakovui perdavė originalų paprastojo neprotestuotino vekselio dokumentą, tuo pačiu patvirtindama kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą.

4.       Ieškovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2014 m. nusprendė įsigyti automobilį iki 12000 Eur, kreipėsi pagalbos į tėtį, įvardijo, kokio automobilio norėjo, t. y. M. B. C klasės, nesenesnio nei 2010 m., dyzelinio su automatine pavarų dėže. Tėtis pasakė, kad kalbėjo su S. K., kad automobilį jis gali padėti pargabenti iš Vokietijos. Visas aplinkybes derino tėtis, dėl avansinio mokėjimo jis irgi kalbėjo, susitarimas buvo 5000 Eur, bet kadangi sąskaitoje pas ją buvo 5440 Eur, tai pervedė 5440 Eur, nurodė, kad avansinis apmokėjimas už (duomenys neskelbtini) automobilį. Iki šios dienos automobilio neturi, nei pinigų. Pinigus pervedė vasario 27 d., automobilį turėjo pargabenti iki birželio mėnesio. Ji asmeniškai su K. nebendravo, viskas buvo derinama su tėčiu, tai tėtis bendravo su K. 2018 m. gegužės 18 d. ji parašė prašymą K. grąžinti pinigus. Buvo taip kad, buvo sutarta pervesti avansą už automobilį, tai nurodyta bankiniame pavedime, K. pažįsta nuo 2012 m., daug kartų buvo susitikę, jis asmeniškai tėčio draugas, jį pažįsta kaip patikimą žmogų. Jokio rašytinio susitarimo nebuvo, tik pervedimas į sąskaitą. Sąskaitą nurodė tėtis. 2014 m. vasario 27 d. vekselis atsirado tą pačią dieną, kai buvo padarytas avansinis pavedimas, tėtis sakė, kad draugas prašo padėti įmonei, vis tiek čia su mašina padeda, tai išrašė vekselį perduoti pinigus UAB (duomenys neskelbtini), grynus pinigus ji perdavė tėčiui, o tėtis įmonei perdavė. S. K. pinigų nei jai, nei tėčiui negrąžino. Vekselio originalo ji neturi, kadangi namuose vyko remontas, tai tas vekselis buvo dingęs, kur gyvena tėvai Vilkaviškyje. Tas originalas kaip atsirado dabar pas K., nežino. Ji 2014 m. tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, valdė visas akcijas. K. tuo metu buvo direktorius. Bendravo dažniausiai per tėtį. Tėtis turėjo jos įgaliojimą ir pagal jį veikė. Į teismą dėl avanso grąžinimo kreipėsi tik 2018 m., nes buvo įmonės akcininkė, K. buvo įmonės direktorius, buvo žmogiški faktoriai, tėvo draugas, galvojo, kad įmonėje situacija pagerės ir tuos pinigus atiduos, tačiau situacija nepagerėjo. 4 metai nesikreipti į teismas yra protingas terminas. Ji asmeniškai K. buvo paskolinusi 100 000 Lt, gal 2013 m., buvo nurodyta pavedime paskola, sakė atiduos greitai, pasitikėjo, ir atidavė greitai. Skolino ir įmonei. Vekselį surašė kiek jai žinoma įmonė. Įmonės anketinius duomenis sužinojo per tėtį. Pinigus K. perdavė jos tėvas. Vekselyje nurodyta suma be palūkanų, nes draugiški santykiai, tėvo draugas, tėvas patikino, kad patikimas žmogus, juolab kai prieš tai 2013 m. pravesti dideli pinigai į asmeninę sąskaitą. 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo pateiktas tėčio prašymas, kad atsakovas apmokėtų vekselį, bet pinigų niekas negrąžino. 2014 m. kovo 27 d. išrašytas vekselis 6500 Eur, ši skola taip pat nėra grąžinta. Pagal vekselį 2014 m. vasario 27 d. pinigai buvo pervesti asmeniškai atsakovui, gavęs juos jis įnešė asmeniškai į UAB (duomenys neskelbtini). Pinigai panaudoti veiklai. Tėvas vekselio nerado, jie dingo. Kai pasirašė vekselį, originalas buvo pas jos tėvą.

5.       Ieškovės atstovas papildomai nurodė, ieškovei iškilo poreikis įsigyti automobilį, ji kreipėsi į tėvą. Tėvas pažįsta K., kuris galėtų padėti įsigyti automobilį. Toliau su K. bendrauja ieškovės tėvas. Pervedami pinigai už transporto priemonę, dėl atsiradusio tarpusavio ryšio padėti įgyti transporto priemonę, atsirado du vekseliai (pagalba už įsigijimą). Pirmas susitarimas dėl automobilio, vėlesni veiksmai - vekselio sudarymai ir pagalba įmonei. Birželio mėnesį ieškovei tapus akcininke šios firmos, pinigai kurie buvo ieškovės 5440 Eur pagal šitą pavedimą, nebuvo reikalaujami iš K., kadangi ji tapo akcininke, o K. direktorius, tai santykiai nebuvo priešiški, žinodama sunkią finansinę padėtį, ji nesiėmė veiksmų kreiptis į teismą, jie buvo bendradarbiai. Ir tik 2016 m. pabaiga-2017 m. prasideda nesutarimai, ir tada kreipėsi. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovas tvirtina, kad iš ieškovės pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį gautos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms. Teigdamas paaiškinimus Kauno apygardos teisme c. b. Nr. eB2-1930-945/2018 ir davęs priesaiką ir būdamas įspėtas, 2018-09-20 posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes. Atsakovas civilinėje byloje Kauno apygardos teisme yra aiškiai išskyręs lėšas gautas pagal vekselius 13 000 Eur ir pavedimu iš ieškovės pagal jų priklausomybę, kilmę ir panaudojimą, nes jis netapatino ieškovės 2014-02-27 pervestų lėšų, avanso už automobilį, su lėšomis gautomis pagal 2014-02-27 vekselį. Būtent tai ir lėmė, kad teismas atmetė trečiojo asmens t. y. I. V. atstovo prašymą sumažinti šią sumą 13 000 Eur kreditorinį K. reikalavimą, ir pripažino 5440 Eur kaip asmenines S. K. lėšas įneštas į bendrovę ir šią sumą padidino jo kreditorinį reikalavimą. Jei teismas jų nevertins kaip prejudicinių faktų, tai pripažintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas pagal išduotą 2014-02-27 vekselį buvo panaudotos įmonės reikmėms, tuomet kreditorinis reikalavimas kuris patvirtintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo turėtų būti mažinimas vekselyje nurodyta suma tuo pačiu ir kovo 27 d. išduoto vekselio suma 6500 Eur. Šiuo konkrečiu atveju Kauno apygardos teismo civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo atskirtas piniginių lėšų panaudojimas pagal jų priklausomybę, nurodant kad K. gautos pinginės lėšos pagal 2014-02-27 vekselį išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. V. 6500 Eur sumai bei pagal 2014-03-27 vekselį išduotą V. 6500 Eur sumai nebuvo panaudotos bendrovės veiklai ir šia suma padidintas K. kreditorinis reikalavimas. Tuo pačiu Kauno apygardos teismas 5440 Eur avansinis V. mokėjimas panaudotas K. bendrovės reikmėms vertino kaip jo asmenines lėšas ir tuo padidino reikalavimą.

6.       Atsakovas ir atstovas prašė ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, kad 2014 m. įmonei trūko piniginių lėšų, kad nuslėpti paskolinius santykius, buvo surašytas vekselis įmonė vardu. Kaip laiduotojas pasirašė atsakovas kaip fizinis asmuo, nuslepiant paskolinius santykius kitais tariamais sandoriais, piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą, kaip už avansą perkamam automobiliui. Kaip laiduotojas pasirašė atsakovas kaip fizinis asmuo. Buhalterė kurios akivaizdoje buvo sudarytas sandoris, kurios akivaizdoje V. atliko pavedimą pervedant pinigus į atsakovo sąskaitą, be kita ko nurodant, kad negaliu vesti pinigus į įmonės sąskaitą, nes atliekami tyrimai. Po poros dienų tie pinigai iš atsakovo sąskaitos buhalterės rankomis buvo pervesti į įmonės sąskaitą, tai patvirtina banko išrašai. Pinigai tiesioginio pavedimu iš atsakovo kitu pavedimu buvo pervesti į įmonės sąskaitą abejonių nėra. Dalis pinigų buvo pervesta į įmonės sąskaitą sumoje 10 000 Lt, kitą dalį atsakovas panaudojo įmonės reikmėms, juos išsigrynindamas ir avansinėje sąskaitoje apmokėdamas už perkamas prekes ir sąskaitas, čekius, kvitus patiekdamas į įmonės sąskaitą. Akivaizdu, kad ne automobiliam, o įmonės reikmėms buvo skolintos reikmėms, tai paskirčiai jos buvo ir panaudotos. Skolą atsakovas grąžino ieškovei, dėl ko atgavo originalų vekselį, tai šiuo atveju sandoris įvykdytas, nes viena šalis suteikė paskolą, kita grąžino, atgavo originalą ir santykiai baigti.

7.       Liudytojas V. V. nurodė, kad  2014 m. vasario 27 d. buvo susitarimas su K. dėl automobilio, nes 2014 m. pradžioje jo dukra ieškojo naudoto automobilio, gero C klasės (duomenys neskelbtini) iki 12 000 Eur. Visur ieškojo, ir buvo pasišnekėta su K., kuris kažkada prekiavo automobiliais, jis užsiiminėdavo brangiomis mašinom. Atsakovas dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug važinėjo į Vokietiją. Atsakovas tai darė su sąlyga, jei padės pasiskolinti 6500 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai sakė galės padėti surasti automobilį (duomenys neskelbtini) 2010 m., visos komplektacijos, buvo aptartos smulkmenos, kurias jis turėjo įvykdyti. Praėjus kažkuriam terminui buvo kreiptasi į K. dėl automobilio ir K. dar buvo jo nesuradęs. Suėjus terminui po keleto mėnesių, šis susitarimas nebuvo įvykdytas. Buvo kreiptasi keletą sykių, kodėl neįvykdytas, sakė kad trūksta pinigų, ir negali įvykdyti. Ir buvo pasirašytas antras vekseli UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagelbėti, todėl automobilio pirkimas buvo atidėtas dar toliau. Visa suma kuri buvo pravesta, jis prašė 5000 Eur pervesti, bet pas dukrą buvo 5440 Eur, todėl ji visus pravedė. Tolimesnis įvykis vyko taip, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirktos akcijos tais pačiais metais birželio 13 d., nes įmonei trūko pinigų atstatyti vėjo jėgainę,  atsakovas pardavė akcijas, ir jis buvo kaip sąžiningas žmogus paliktas direktoriumi, ir jo dukra tas akcijas nupirko. Ir gavosi taip, kad atstatant jėgainę, reikėjo investicijų, tai kaip akcininkė dukra pravedė 280 000 Lt įmonei pagelbėti pagal nurodytą paskirtį, pagal paskolą, kuri buvo sudaryta su įmone ir pravesti. 2014 m. vasario 27 d. vekselio suėjo terminas ir žinodamas kad suėjo, buvo parašytas pranešimas, kad vekselis neapmokėtas. 2015 m.  jis su K. važiavo į Vokietiją pirkti jėgainių ir vasario 4 d. Vokietijoje nupirko tas jėgaines. Ir gavosi taip, kad dėl tos skolos grąžinimo, žmogui uždėtos visokios sankcijos, jis nebeturėjo pinigų, ir praėjus kažkiek laiko, vekseliai tie darant remontą, jie buvo padėti namuose, kažkur pasimetė ir nerasta jų iki šiol. O kai įmonė buvo dukros, tai smaugti ir reikalauti iš įmonės nebuvo tam prasmės, nes įmonei buvo tie pinigai duoti. Ir tie pinigai nei už vekselius, nei už automobilį negrąžinti. Automobilį žadėjo parvežti apie pora mėnesių. Buvo sutarta, kad kai parvarys automobilį, praeis technikinę apžiūra ir po to jei viskas atitiks pagal susitarimą, tą automobilį priregistruos dukros vardu. 2013 m. pabaigoje K. pasiskolino 100 000 Lt,  nupirko akcijas iš vokiečių, tas akcijas pardavė už 175 000 Eur, tuo momentu jis turėjo pinigų. Jis atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sėdo su K., va pinigai yra 6500 Eur, sako išrašykit kasos orderį, kad gavot tuos pinigus, K. sako buhalterės nėra, tai išrašė vekselį, vieną pasidėjo į buhalteriją, kitą grąžino jam. Kasos orderio neišrašė. Vekselį parašė dviem egzemplioriais, vieną pasidėjo į buhalteriją. Dukra davė grynus pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko pasirašė vekselį, nes įmonei buvo reikalingi pinigai. K. laidavo už vekselį. Tai iki birželio 1 d. kai nenupirko K. tai jis nupirko kitą automobilį. P. K. grąžinti avansą gražiai, kiek susitikdavo, per telefonus šnekėdavo, bet negrąžino, nes aiškino, kad sąskaitos areštuotos, grynų pinigų neturėjo. 2014 m. praėjo labai greitai, ir 2015 m. vyko veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir dalykai buvo truputį užmiršti, tas laikas nusitęsė iki 2016 m. kai atsakovas atleistas iš direktoriaus pareigų, buvo vėl prašoma grąžinti pinigus kaip fizinio asmens. 2014 m. vasario 27 d. vekselis nėra įvykdytas. 2014 m., ir kai ieškovė tapo akcininke, įmonei paskolinta 280 000 Lt. K. jam yra draugas, 15 metų pažįstami, jei kiltų klausimas, jam nebūtų prieš tai 100 000 Lt paskolinta. Nurodė, kad žino, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl finansinės veiklos. K. žinojo V. duomenis, ir jo duomenis žinojo, vieni kitų žinojo duomenis. Sandorio metu dalyvavo tik jis ir S. K., buhalterės nebuvo. 2014-03-27 vekselio surašymo tokios pačios aplinkybes kaip ir pirmą sykį. Atvažiavo pas K., atspausdino įmonės vardu vekselį ir įmonei buvo perduoti pinigai ir dviem egzemplioriais sudarė, nes kasos orderio nebuvo, vieną sau, kitą jam, originalai du buvo. Remonto metu vekselis kažkur pradingo, apie 2014 m. rugsėjo mėnesio vidurį. Nebuvo rašyti nei pranešimai nei kas, nes vekseliai buvo pamesti. Jis net negalėjo išimti vykdomųjų raštų, nes originalų vekselių nebeliko.

8.       Liudytoja A. B. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 iki 2016-11-30. 2014 m. dirbote įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar žinoma kad 2014-02-27 buvo skolinami pinigai. 2014 m. pradžioje vasario mėnesį įmonei labai trūko apyvartinių lėšų, ji pasakė atsakovui, ir atsakovas sakė, kad pasiskolins juos. Atsakovas paskambino V., ir jis sakė kad nėra problemų paskolins, kalba buvo apie 5500 Eur. Kitą dieną atvyko V., padarė pavedimą, 50 ar 60 Eur davė grynais, o 5400 Eur pervedė į banko sąskaitą. Pavedimą padarė į S. K. sąskaitą, nors ji buvo sakiusi, kad reikia pinigų įmonei, o ne S. asmeniškai, bet V. sakė, kad turi problemų su FNTT , tai su įmone nieko bendro nenori turėt, bet S. asmeniškai tai gali paskolinti. Tada padarė pavedimą, buvo atsinešęs vekselį, ji jo neskaitė, tik girdėjo būdama tam pačiame kabinete. Sandorio metu ji buvo ten. Kitą dieną kadangi tų pinigų reikėjo ne S., o įmonei, tai jis atsinešė prisijungimus, ir iš jo asmeninės sąskaitos ji pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį. Paskola suteikta eurais, o ji pervedė 10 000 Lt. Kitus pinigus, S. nusiėmė grynais, ir kai kuriuos mokėjimus atlikdavo grynais mokėjimais už paslaugas ar prekes, atsiskaitymas vykdavo per avansinę apyskaitą, tie pinigai buvo K. avansinėje apyskaitoje. Visos lėšos panaudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tik paskolinamos buvo ne tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet per K. Pokalbiai vyko (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. 5500 Eur, priskaičiavo palūkanas už pusę metų, 2-3 procentus palūkanų priskaičiuota jau į sumą buvo, jie taip šnekėjo, galutinė suma vekselyje nematė tada, dabar tik pamatė kad 6500 Eur. Skolos grąžinimo terminas kažkur apie rudenį, apie pusę metų. Pinigai iš dukros sąskaitos pervesta, nes negali jis ten rodyti jokių paskolų. Buvo parašyta automobilio pirkimui. Įmonė niekada neprekiavo automobiliais, o S. kiek žino irgi niekada. Vekselis įmonei nebuvo pateiktas. Dar 2014 m. kovo mėnesį buvo toks pats vekselis, kurio reikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet S. skolinosi savo vardu; 2014 m. birželio mėnesį buvo įvykęs įvykis su vėjo malūnu, tai V. paskolino didelę sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 280 000 Lt, bet tą sandorį darė dukros vardu, nes sakė kitaip negali, ir tą pavedimą darė jų kabinete prie jos iš dukros sąskaitos.

Ieškinys atmestinas

9.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2014 m. vasario 27 d. bankiniu pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtį “avansinis apmokėjimas už automobilį M. B.“, sumokėtą 5440 Eur avansą. Atsakovas, ginčydamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl avanso sumokėjimo už automobilio pirkimą,  įrodinėjo šalių paskolinius santykius pagal 2014 m. vasario 27 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. K., įsipareigojo 2014 m. spalio 1 d. sumokėti I. T., po santuokos nutraukimo V., 6500 Eur sumai, nurodydamas, kad sumokėtu avansu už automobilį buvo siekiama pridengti paskolinius santykius.

10.       CK 1.87 straipsnio

11.       Taigi apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Taigi, sprendžiant dėl sandorio, sudaryto dėl šalių valios trūkumų, kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį.

12.       Šioje byloje sprendžiant klausimą ar susitarimą dėl automobilio pirkimo, ir šio susitarimo pagrindu atliktą avanso mokėjimą, pripažinti galiojančiu, bylos aplinkybių kontekste privalu vadovautis ne tik 2014 m. vasario 27 d. mokėjimo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties“ avansinis apmokėjimas už automobilį M. B.“ pažodiniu tekstu, bet būtina vertinti šio susitarimo sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po susitarimo sudarymo.

13.       Į bylą pateiktas 2014 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 60, patvirtinantis, kad iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, pervesta 5440 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis “avansinis apmokėjimas už automobilį (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, e. b. l. 15, 18). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad 2014 m. jei reikėjo automobilio, tėtis V. V. gerai pažinojo atsakovą, todėl jis atsakovo paprašė iš Vokietijos pargabenti automobilį (duomenys neskelbtini), C klasės, dyzelinį su automatine pavarų dėže, ne senesnį nei 2010 m., iki 12 000 Eur. Tėtis pasakė, kad reikia pervesti avansą ir ji atsakovui pervedė, pati su atsakovu asmeniškai nebendravo, tačiau jį pažinojo, santykiai buvo draugiški, atsakovo sąskaitą nurodė tėtis. Automobilį atsakovas žadėjo pargabenti iki 2014 m. birželio 1 d., tačiau susitarimo neįvykdė, pinigų negražino. 2014 m. birželio mėnesį ji tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, atsakovas buvo šios įmonės direktorius, tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, todėl nereikalavo avanso gražinimo. Nesutinka, kad avanso sumokėjimas ir 2014 m. vasario 27 d. vekselis yra tas pats, nes vekseliu buvo paskolinti pinigai už tai, kad atsakovas nupirks automobilį. Byloje apklaustas V. V. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl susitarimo pirkti automobilį ir 2014 m. vasario 27 d. vekselio pasirašymo, abu neigia, kad avansas už automobilį ir vekselio pasirašymas yra tas pats sandoris, tačiau abu nurodė, kad 2014 m. vasario 27 d. vekseliu pinigus paskolino už tai, kad atsakovas pažadėjo nupirkti automobilį. Nors ginčo dėl pervestos sumos, nėra, tačiau atsakovas neigia susitarimą dėl automobilio pirkimo, nurodydamas, kad niekada automobiliais neprekiavo, į Vokietiją vykdavo verslo reikalais, tačiau tai buvo susiję su vėjo jėgainių pirkimu, tikroji šalių valia buvo paskoliniai santykiai, nes 2014 m. įmonei trūko lėšų, o toks būdas buvo pasirinktas dėl ieškovės, jos sutuoktinio ir tėvo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Pasirašant 2014 m. vasario 27 d. neprotestuotinąjį paprastąjį vekselį, kuris garantavo prievolės įvykdymą, 5440 Eur buvo pravesta iš ieškovės sąskaitos į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, 60 Eur buvo perduota grynais pinigais V., įmonės buveinėje, piniginės lėšos buvo skolinamos su 3 procentų mėnesinių palūkanų iki 2014 m. rugsėjo mėn. 1 d., viso su palūkanomis skolos suma sudarė 6500 Eur, t. y. 5500 Eur skola bei 1000 Eur palūkanų (165 Eur palūkanų mėnesiui x 6 mėn. bei 3 dienos, viso 1000 Eur). Nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja buhalterė A. B. patvirtinusi, kad sandorio sudarymo dieną, t. y. 2014 m. vasario 27 d., ji girdėjusi atsakovo ir V. pokalbį, kad V. negali suteikti paskolos dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, todėl buvo V. padarytas pavedimas iš ieškovės sąskaitos, vekselis pasirašytas įmonės buveinėje.

14.        Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 27 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. K. besąlygiškai įsipareigojo 2014 m. spalio 1 d. sumokėti ieškovei 6 500 Eur, o už šią prievolę laidavo atsakovas (t. 1, e. b. l. 44). Analogiškas vekselis buvo išduotas 2014 m. kovo 27 d. (už šią prievolę taip pat laidavo atsakovas) (t. 12, e. b. l. 31). Pagal šiuos du vekselius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 13 000 Eur. Prieš vekselio pasirašymą, 2014 m. vasario 27 d., vekselį buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo atsakovas, kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nusprendė pasirašyti vekselį ieškovės naudai 6500 Eur (t. 1, e. b. l. 45). Suėjus vekselio apmokėjimo terminui t. y. 2014 m. rugsėjo 3 d., atsakovas, tiek kaip fizinis asmuo (laiduotojas), tiek kaip įmonės skolininkės vadovas buvo V. V. informuotas, jog vekselis nėra apmokėtas (t. 1, e. b. l. 46, 47). Tai, kad V. V. veikė kaip ieškovės atstovas pagal 2010 m. vasario 10 d. notaro patvirtintą įgaliojimą, ginčo byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė apžiūrai teismo 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 27 d. vekselių originalus, nurodęs, kad  pinigus grąžino 2014 m. spalio mėnesį grynais V., kuris grąžino vekselių originalus, V. V. šias aplinkybes teisme neigė, nurodęs, kad vekselių pasirašymo metu buvo po 2 originalus, vienas atsakovui, kitas jam, o savojo originalo neranda. Pateikus šiuos dokumentus ieškovės atstovas neginčijo dokumentų autentiškumo, nurodė, kad ieškovė negali pateikti teismui vekselių originalų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų kreditoriaus argumentą, jog vekseliai po apmokėjimo buvo grąžinti kreditoriui. V. versija dėl 2 vekselio originalų prieštarauja logikai ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatoms.

15.       Atsakovas nurodė, kad 2014 m. vasario 27 d. iš ieškovės sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą pervesti 5440 Eur, buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, buhalteriškai tai apskaitant avanso apyskaitose, kadangi 2014 m. įmonei trūko pinigų, todėl nebuvo jokios kabos apie pinigų panaudojamą tariamo automobilio pirkimui. Nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausta buhalterė nurodžiusi, kad 2014 m. pradžioje įmonei trūko apyvartinių lėšų, ir ji tai pasakiusi atsakovui, kuris paskambino V. ir paprašė paskolinti. 5440 Eur buvo pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą, buvo susitarta ir dėl 2-3 procentų palūkanų, pasirašytas vekselis. Ji vėliau, atsakovui davus asmeninius banko prisijungimo duomenis, pervedė apie 10 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, likusios buvo panaudotos taip pat įmonėje, atsakovas pinigus nusiėmė grynais, mokėjimus atliko ir grynais mokėdamas už prekes ir paslaugas, atsiskaitymas vykdavo per avansines apyskaitas, pinigai panaudoti įmonės veikloje. Nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas atsakovo sąskaitos išrašas 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. iš kurios matyti, kad 2014 m. į atsakovo asmeninę sąskaitą iš ieškovės sąskaitos pervesta 2014 m. vasario 27 d. 5440 Eur; kovo 3 d. padarytas pavedimas 4000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą; kovo 4 d. – 3000 Lt ir 5 d. – 3000 Lt Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 1, e. b. l. 176-177); atsakovo darytos apyskaitos 2014 m. (t. 1, e. b. l. 179-179); kasos išlaidų orderis (t. 1, e. b. l. 180). Be to į bylą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. specialisto išvada (toliau – Specialisto išvada), kurioje pateikti duomenys dėl atsakovo avanso apyskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (t. 1, e. b. l. 92-170). Specialisto išvadoje (1 t., e. b. l. 151-155) užfiksuota, kad pagal avanso apyskaitas atsakovas 2014 m. į bendrovės kasą įnešė 2 635,54 Eur, į banko sąskaitą – 13 556,33 Eur, už bendrovės vardu įsigytas prekes ir paslaugas sumokėjo 14 473,85 Eur, t. y. iš viso turėjo 30 665,72 Eur išlaidų; jam  buvo grąžinta 19 792,42 Eur, todėl susidarė 10 873,30 Eur (30 665,72 Eur – 19 792,42 Eur) skirtumas (40 lentelė; e. b. l. 151-155); pagal pateiktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityta pagal 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 27 d. gautų pinigų ar kito turto, neapskaityta įsipareigojimų sumokėti vekseliuose nurodytą sumą (t. 1. e. b. l. 129-130).

16.       Bylai yra reikšminga tai, jog Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1930-945/2019, kurioje išspręstas klausimas dėl atsakovo finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Šioje byloje patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas 86 390,04 Eur. Atsakovui teigiant, kad 2014 m. vasario 27 d. bankiniu pavedimu pervesti pinigai į jo asmeninę sąskaitą buvo panaudoti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veiklai finansuoti, buhalteriškai tai apskaitant avanso apyskaitose, Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla eB2-1930-945/2019, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veikloje, 2018 m. rugsėjo 27 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės yra prejudicinės šioje byloje ir negali būti kvestionuojamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

17.       Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019 20 punkte nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018 įvertinęs akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat faktą, kad naujoji akcininkė suteikė atsakovei paskolą, kartu su aplinkybėmis, jog atsakovė išdavė vekselius trečiajam asmeniui, už kuriuos laidavo kreditorius, taip užtikrindamas dalies atsakovės prievolių naujajai akcininkei įvykdymą, kad vekseliuose nurodytos sumos, taip pat akcininkei 2015 m. išmokėtos sumos atitiko kreditoriaus 2014 m. ir 2015 m. atliktų įnašų sumas, konstatavo kreditoriaus suinteresuotumą įmonės padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties 33, 37–38 pastraipos), kas iš esmės patvirtina atsakovo poziciją, jog 2014 m. prasidėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniams trūkumas, jis asmeninėmis lėšomis kreditavo įmonę. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, sakydamas, kad lėšas panaudojo įmonei, nes Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018, teigė, kad skolintais pinigais disponavo asmeniškai; juos perskolino už procentus kitam asmeniui; byloje jis netapatino ieškovės 2014-02-27 pervesto avanso už automobilį, su lėšomis gautomis pagal 2014-02-27 vekselį, kas ir lėmė, kad teismas atmetė I. V. atstovo prašymą sumažinti 13 000 Eur kreditorinį K. reikalavimą ir pripažino 5440 Eur kaip asmenines S. K. lėšas įneštas į bendrovę ir šia sumą padidino jo kreditorinį reikalavimą, todėl jei teismas jų nevertins kaip prejudicinių faktų, tai pripažintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas pagal išduotą 2014-02-27 vekselį panaudojo įmonės reikmėms, tuomet kreditorinis reikalavimas, kuris patvirtintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo turėtų būti mažinimas vekselyje nurodyta suma tuo pačiu ir kovo 27 d. išduoto vekselio suma 6500 Eur. Taigi kaip matyti ieškovės atstovas pripažįsta, kad atsakovas 5440 Eur sumą asmeninių lėšų panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo 22 punkto, teismas nurodė, kad  ginčydamas lėšų šaltinį trečiojo asmens (V.) atstovas nurodė, jog 2014 m. atsakovė išdavė <...> du vekselius trečiajam asmeniui 13 000 Eur sumai, tačiau šios sumos nebuvo įtrauktos į atsakovės apskaitą, dėl ko trečiojo asmens atstovo vertinimu, būtent neapskaitytas bendrovės lėšas kaip savas kreditorius galėjo naudoti įmonės veikloje ir jas įtraukti į avansines apyskaitas. Teismas nurodė, kad sutikti su tokia pozicija nėra pagrindo. 24 punkte nurodė, kad vertinat 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 27 d. išduotų vekselių bendrai 13000 Eur sumai, tai vekseliuose nurodytos sumos ne tik nebuvo perduotos atsakovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar įtrauktos į įmonės apskaitą, bet ir jų buvimo faktas nepatvirtina atsakovės finansinių prievolių trečiajam asmeniui (I. V.), trečiasis asmuo vekselių pagrindu iš atsakovės mokėjimų negavo, per įstatyme nustatytą terminą pretenzijų vekselių pagrindu atsakovei nepareiškė ir iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad pagal vekselius būtent atsakovės sąskaita kreditorius iš trečiojo asmens galėjo gauti lėšų, kurias vėliau panaudojo įmonės veiklai finansuoti, nėra pagrindo; 25 punkte nurodyta, kad apibendrindamas nutarties 21–24 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad į bylą surinktų įrodymų visuma nesukuria pakankamo pagrindo abejoti kreditoriaus pozicija, jog į atsakovės banko sąskaitą buvo įneštos kreditoriui priklausiusios piniginės lėšos. Remiantis šia išvada atmestini ieškovės atstovo argumentai, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų piniginių lėšų pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį panaudojimo, ir pagrindo mažinti patvirtintą kreditorinį reikalavimą, nes cituojamame sprendime teismas aiškiai pasisakė, kad lėšos pagal vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perduotos. Atsakovo asmeninių lėšų įnešimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“  veiklą, jau įvertintas įsiteisėjusiu sprendimu, todėl šioje byloje nekvestionuojamas. Tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019 nurodė, kad pinigus pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį naudojo asmeniškai, tai šioje byloje jo pozicija sutampa, nes jis nurodė, kad būdamas suinteresuotas įmonės padėtimi, panaudojo asmenines lėšas šios įmonės veiklai.

18.       Taigi nors ieškovės poziciją ir patvirtina liudytojo V. V. liudijimas, tačiau šiuos asmenis sieja giminystės ryšiai, dėl ko V. V. liudijimas vertintinas kaip subjektyvus, įvertinus ir tai, kad tiek ieškovė, tiek liudytojas nurodė, kad pinigus atsakovui pervedė ieškovė, tačiau liudytoja A. B. nurodė, kad V. pats iš ieškovės sąskaitos pervedė pinigus atsakovui. Į bylą pateiktas 2015 m. sausio 29 d. nutarimas Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame apklaustas liudytoju V. nurodė, kad jis turi prieigą prie dukros banko sąskaitos ir ji leidžia jam savo nuožiūra disponuoti jos sąskaita (t. 2, e. l. b. 81-89). Atsakovo poziciją, kad ieškovės nurodomu sandoriu buvo dengiami prievoliniai santykiai, patvirtino ir liudytoja A. B., netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, jų nesieja pavaldumas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo; šios liudytojos suinteresuotumo teismas neįžvelgė ir Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019, kurioje nustatyti faktai šioje byloje vertinti kaip prejudiciniai. Teismui nurodytos aplinkybės dėl ieškovės ir jos tėvo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimai vykdytos versliškos veiklos, neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, suteikiant fiziniams ir juridiniams asmenims paskolas, išrašant vekselius, su 2 procentų mėnesinėmis palūkanomis, patvirtintos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, e. l. b. 48-19), V. V. šias aplinkybes pripažino, liudytoja A. B. patvirtino atsakovo poziciją, kad tai ir buvo pagrindinis motyvas pridengti paskolinius santykius. Šalių veiksmai iki ginčijamo sandorio, o būtent atsakovui ieškovės 2013 m. kovo 7 d. paskolinta 100 000 Lt (t. 1, e. l. b. 83), ieškovės paskolintos lėšos įmonei, tapus akcininke, po ginčijamo susitarimo, kuomet atsakovas buvo direktorius, pavyzdžiui 2014 m. birželio 16 d. sutartimi 280 000 Lt (t. 1, e. l. b. 88) ir vėlesni paskoliniai sandoriai (t. 1, e. l. b. 85-87, 89; t. 2, e. b. l. 31, 32,65-74), patvirtina, kad šalis siejo ilgalaikiai paskoliniai santykiai. Tiek ieškovės, tiek liudytojo V. nurodytos aplinkybės, kad jie nesikreipė dėl avanso grąžinimo dėl atsakovo blogos finansinės padėties, areštuoto turto (t. 1, e. l. b. 10-14), ieškovės tapimo akcininke, draugiškų santykių, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė siekė įgyvendinti susitarimą dėl automobilio pirkimo, juo labiau, kad  byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo ieškovei 2014 m. grąžintos 13000 Eur sumos pagal 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 27 d., vekselius, kas iš esmės paneigia aplinkybes dėl atsakovo prastos finansinės padėties; į bylą pateiktas V. reikalavimas atsakovui grąžinti 2014 m. vasario 27 d. vekselyje nurodytą sumą, tačiau jokių duomenų apie ieškovės ir jos įgalioto asmens rašytinius reikalavimus atsakovui iki 2018 m., nepateikta.

19.       Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka ir iš CPK 185 straipsnio kylančia įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisykle, reikalavimą civilinėje byloje reiškianti šalis turi pateikti teismui įrodymus, kurie leistų jos poziciją vertinti kaip labiau tikėtiną. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė tarp šalių buvus susitarimo dėl automobilio pirkimo, nes teismui nurodytos aplinkybės dėl automobilio markės, kainos ir pristatymo datos, nesant duomenų apie ieškovės valią ne tik sudaryti sandorį, bet ir jį vykdyti, siekdama, kad automobilis jai būtų perduotas, leidžia daryti išvadą, kad tai sandoris, kuris neatspindėjo tikrųjų šalių ketinimų. Įvertinus tai, kad šalis siejo ilgalaikiai paskoliniai santykiai, pagal į bylą pateiktus duomenis prasidėję nuo 2013 m., kuomet atsakovui buvo paskolinta 100 000 Lt, faktinis elgesys 2014 m. vasario 27 d., ir tolimesni veiksmai, kai atsakovo buhalterė iš asmeninės atsakovo sąskaitos 10 000 Lt, tai yra dalį ginčo lėšų pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“sąskaitą, be to tolimesni šalių santykiai pasirašant vekselius ir kitus paskolinius sandorius  patvirtina, kad ieškovė neketino pirkti automobilio bei nesiekė, kad automobilis jai būtų perduotas, pirmoji pretenzija atsirado po 4 metų, o atsakovas neketino parduoti automobilio, nes jis tokios veiklos nevykdė, o gauti pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai kaip asmeninės atsakovo lėšos, skirtos įmonės reikmėms.

20.       Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Konstatuotina, kad 2014 m. vasario 27 d. susitarimas dėl automobilio pirkimo yra  apsimestinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi susitarimas buvo sudarytas formaliai ir šalys neketino vykdyti ir nevykdė šio susitarimo sąlygų (CK 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tikroji šalių valia buvo pasirašyti 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą direktoriaus S. K., kuris besąlygiškai įsipareigojo 2014 m. spalio 1 d. sumokėti ieškovei 6 500 Eur ir už šią prievolę laidavo atsakovas; atsakovui pateikus šio vekselio originalą 2019 m. sausio 28 d. posėdyje, ir ieškovei jų neginčijus, skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Šios aplinkybės dėl prievolės įvykdymo nustatytos ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019 (24 punktas). Konstatavus 2014 m. vasario 27 d. susitarimą dėl automobilio pirkimo apsimestiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, o prievolei pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį įvykdytai, ieškinys atmestinas.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas patyrė 800  Eur už advokato paslaugas. Advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovą teisme. Reikalaujamas išlaidų atlyginimas atitinka suteiktų paslaugų kiekybę ir kokybę (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis). Todėl iš ieškovės atsakovui  priteistinos bylinėjimosi išlaidos. 

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270 str.,

 n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti. 

            Priteisti atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

           Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                                    Ingrida Navickienė