Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-04-15][nuasmeninta nutartis byloje][A-762-143-2016].docx
Bylos nr.: A-762-143/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai 188721271 atsakovas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 288697120 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. A-762-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00089-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 28-1288(1) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu  Nr. 28-1288(1) paskyrė nuobaudą – papeikimą – už tai, jog jis 2014 m. lapkričio 4 d. apie          13.30 val. lankėsi gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 307. Trečiojo suinteresuoto asmens    Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2S-6518 ginčijamas sprendimas paliktas galioti. Pareiškėjas teigė, kad režimo reikalavimų nepažeidė. Pripažino, kad lankėsi gyvenamajame kambaryje Nr. 307, tačiau nurodė, jog gyvena tame pačiame lokaliniame sektoriuje, tame pačiame 1-ojo korpuso 3 aukšte, gretimame kambaryje Nr. 312. Kambariai vienas nuo kito nėra izoliuoti, judėjimas laisvas ir nevaržomas, todėl, pareiškėjo nuomone, užeidamas į gretimą kambarį Nr. 307 pasiskolinti laikraščio, nepažeidė nuteistųjų izoliacijos reikalavimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 111, 112, 113 straipsniuose.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25–26) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1880(1) buvo pranešta, jog 2014 m. lapkričio 4 d. apie 13.30 val., užėjus į gyvenamąją patalpą Nr. 1-307, buvo pastebėtas joje negyvenantis ir nedirbantis, 5-ajam nuteistųjų būriui priskirtas nuteistasis pareiškėjas. Tuo jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų   Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. rašytiniame pasiaiškinime pripažino padaręs pažeidimą, todėl už nustatytus teisės aktų pažeidimus ginčijamu nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta nuobauda. Nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir nustatytas įvykio aplinkybes, todėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 28-1288(1) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu (b. l. 45–47) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 28-1288(1) teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas, remdamasis skundžiamu Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu, nustatė, kad drausminė nuobauda – papeikimas, pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto pažeidimą. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. 13.30 val. lankėsi I-ojo gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 307, kurioje negyvena ir nedirba. Atsakovo pateiktame Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-188(1) nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 4 d. 13.30 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-307 buvo pastebėtas 5-ojo būrio nuteistasis pareiškėjas, kuris paminėtoje patalpoje negyvena ir nedirba. Vilniaus pataisos namų direktoriui pateiktame 2014 m. lapkričio 5 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad į patalpą Nr. 307 buvo užėjęs paprašyti laikraščio.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73, 73.11 punktuose įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių, nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos nuteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas negyvena gyvenamojoje patalpoje Nr. 307, yra įrodyta jo paties paaiškinimais, išdėstytais skunde ir teismo posėdžio metu, tarnybiniu pranešimu. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena patalpoje Nr. 312, ir neginčijo aplinkybės, kad 2014 m. lapkričio 4 d. lankėsi patalpoje Nr. 307, kurioje negyvena ir nedirba. Pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkte nustatytas draudimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius išduoda leidimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turėjo Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimą lankytis patalpoje Nr. 307. Teismo vertinimu, tai, kad įstaigoje nebuvo iškabinti draudžiantys eiti į kitas gyvenamąsias patalpas ženklai, nepateisina pareiškėjui teisės aktų nustatyto draudimo nevykdymo. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo matyti, kad jis  yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, nustatančiais režimo reikalavimus, Vilniaus pataisos namuose yra laikomas nuo 2012 m., teismo posėdžio metu teigė, kad atvykęs į Vilniaus pataisos namus buvo supažindintas su vidaus tvarka, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie draudimą lankytis patalpose, kuriose negyvena ir nedirba.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas patalpoje Nr. 307 lankėsi joje negyvendamas ir nedirbdamas bei neturėdamas tam pataisos įstaigos direktoriaus leidimo, padarė išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktorius ginčijamu nutarimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus.

Teismas nurodė, jog nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Teismo vertinimu, byloje esantis 2014 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo paaiškinimas patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas, kokiu nusižengimu yra įtariamas, jis teikė pasiaiškinimą, todėl darytina išvada, kad jo teisė pasiaiškinti ir apsiginti nebuvo pažeista. Vilniaus pataisos namų direktorius ginčijamu nutarimu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui skyrė švelniausią iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų galimų skirti nuobaudų rūšių. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir nėra per griežta. Ginčijamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 28-1288(1) priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 4, 7 d.), todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str.). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 55–56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, o jo žodžių nevertino kaip tikrosios tiesos, pažeisdamas lygiateisiškumo principą. Vilniaus pataisos namų teritorijoje visur, kur yra draudžiamas nuteistųjų judėjimas be leidimo, yra žymima ženklais ,,Pašaliniams įeiti griežtai draudžiama“. Supažindinant su vidaus tvarkos taisyklėmis, nepaminėta, kad draudžiama judėti į tas patalpas, kur nėra draudžiančių ženklų. Atsakovas veikė tyčia, suklaidindamas dėl judėjimo galimybių. Pažymi, jog švelniausios bausmės rūšys yra pokalbis ir supažindinimas / įspėjimas. Paskirta nuobauda yra itin griežta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 28-1288(1) paskirtos nuobaudos – papeikimo, patvirtintos Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2S-6518, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. 13.30 val. lankėsi I-ojo gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 307, kur jis negyvena ir nedirba (b. l. 27).

Bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija) 73.11 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Draudimas lankytis paminėtose vietose yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius išduoda leidimą. Tokio draudimo nesilaikymas yra pagrindas konstatuoti padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoms aplinkybėms nustatyti būtina analizuoti faktines bylos aplinkybes ir atlikti įrodymų vertinimą. Įrodymai administracinėje byloje yra vertinami pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, ir sutinka su teismo atliktu įrodymų įvertinimu, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad nurodytu laiku lankėsi patalpoje Nr. 307, kurioje jis negyvena ir nedirba. Nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų išduotas leidimas lankytis šioje patalpoje. Jis pripažino, kad buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, Vilniaus pataisos namuose    yra laikomas nuo 2012 m., todėl turėjo žinoti apie aptariamą draudimą. Draudžiamųjų ženklų nebuvimas negali pateisinti pareiškėjui teisės aktų nustatyto draudimo nevykdymo.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių      iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. Taigi ginčijamu nutarimu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui paskirta švelniausia iš numatytų galimų skirti nuobaudų rūšių, kuri atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Nenustatyta kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

 

 

                                                                                                Dainius Raižys

 

 

                                                                                                Virginija Volskienė


Paminėta tekste:
  • 2S-65