Civilinė byla Nr. e2A-2601-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36553-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

                 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. (V. P.), atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. (V. P.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė N. M.-P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. P. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – atsakovė), 3 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-123-506/2019 (1-123-506/2020), kurioje ieškovas buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį (kreditinis sukčiavimas), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) ir 231 straipsnio 1 dalį (trukdymas antstolio veiklai). Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje organizavo ir jam vadovavo, kaltinamąjį aktą surašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė N. M.?P., o valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P.. 2020 m. vasario 11 d. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas pilnai išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, kadangi nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pareikštus civilinius ieškinius teismas paliko nenagrinėtus. Tiek valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, tiek ir nukentėjusieji byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio pateikė apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė kaip absoliučiai nepagrįstus. Prokuroras byloje teikė ir kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau prokuroro kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, kaip nesudarantį kasacijos pagrindų. Dėl šios aplinkybės užsitęsė ieškovo pažeistų teisių gynimas, kadangi prieš rengiant ir teikiant šį ieškinį teko laukti, kol kasacinis teismas išspręs prokuroro kasacinio skundo priėmimo klausimą. Baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir byla teismui buvo perduota neteisėtai, pažeidžiant pagrindines konstitucines asmens teises bei laisves (įskaitant, bet neapsiribojant nekaltumo prezumpciją, draudimą versti duoti parodymus prieš save, draudimą persekioti antrą kartą už tą pačią veiką), bei priteisti dėl to patirtos turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją.

3.       Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir pabaigtas skubotai, besibaigiant terminams, apkaltinant ieškovą be pakankamo pagrindo ir siekiant fiktyviai ginti tariamai pažeistus nukentėjusių interesus. Ieškovui įtarimas buvo pareikštas remiantis jo paties priverstinai duotais parodymais ir duomenimis, kurių pagrindu dėl tos pačios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą jau buvo atsisakyta pradėti 2015 metais. Visas baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtas, pareiškiant nepagrįstą įtarimą ir nepagrįstai apkaltinant, taip pažeidžiant pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bylą nagrinėjusių teismų išvados, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pabaigos pagrindai, eiga bei nurodytos faktinės ir procesinės aplinkybės (procesiniai veiksmai ir sprendimai) leidžia daryti išvadą, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįstas ir neteisėtas, vykdomas grubiai pažeidžiant tiek pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tiek ir ieškovo konstitucines teises bei laisves.

4.       Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, surašydama kaltinamąjį aktą, nesilaikė pareigos nepagrįstai neapkaltinti asmens, kadangi kaltinimus pareiškė nesant juos pagrindžiančių duomenų, o tokiais savo veiksmais prokurorė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaltinamasis aktas buvo paremtas tik prokurorės nuomone ir subjektyviais duomenimis – nukentėjusiųjų tikrovės neatitinkančiais parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys. Ieškovo parodymais, duotais liudytojo procesiniu statusu, t. y. po procesinės prievartos grasinimu verčiant nurodyti aplinkybes, kurios buvo panaudotos jį apkaltinant, kadangi vien nukentėjusiųjų parodymai baudžiamojo persekiojimo nepagrindė ir nepateisino. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kaltinamojo (ieškovo) ilgametis baudžiamojo persekiojimo procesas buvo grindžiamas neišsipildžiusiais nukentėjusiųjų lūkesčiais, bet ne ikiteisminio tyrimo duomenimis. Taip pat konstatuotas ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, kadangi ieškovas buvo verčiamas save išteisinti dėl jam pareikštų kaltinimų.

5.       Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ir vėliau nepagrįstai atnaujintas, todėl įtarimas ir kaltinimas pagal šį straipsnį jam buvo pareikšti pažeidžiant non bis in idem principą, kai jau buvo priimtas sprendimas procesą nutraukti tuo pačiu pagrindu (dalyje dėl sukčiavimo). Šie grubūs procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą valstybės civilinei atsakomybei dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. Ieškovo veikoje nebuvo konstatuota jokių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių elementų, o apeliacinės instancijos teismas, nutartimi atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą, pažymėjo, kad prokuroro veiksmai yra nesuderinami su baudžiamojo proceso tikslais, teisingumo principu ir pažeidžia kaltinamojo asmens teises. Prokuratūra apkaltino asmenį, palaikė kaltinimą teisme, inicijavo apeliacinį procesą ir net bandė inicijuoti kasacinį nagrinėjimą esant absoliučiam baudžiamojo persekiojimo, iš viso trukusio net penkerius metus, nepagrįstumui.

6.       Ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro jo patirtos teisinės išlaidos dėl gynybos neteisėtame baudžiamajame procese. Ieškovas už gynybą baudžiamojoje byloje sumokėjo 3 500,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Teisinė gynyba, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų visumą, buvo intensyvi, galėjo būti įvertinta ženkliai brangiau, todėl šios išlaidos atitinka realumo kriterijų, yra pagrįstos ir turi būti kompensuojamos ieškovui pilna apimtimi. Dėl ieškovo atžvilgiu nepagrįstai pradėto baudžiamojo persekiojimo, ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškia dėl neteisėtų veiksmų atsiradusiais neigiamais išgyvenimais, t. y. patirtu nuolatiniu nerimu, netikrumu, pažeminimu. Šios žalos didesnę sumą lemia prokuratūros atliktų neteisėtų veiksmų mastas, proceso trukmė net penkerius metus. Negrįžtamai pabloginta ieškovo reputacija. Patirti neigiami išgyvenimai palietė ne tik ieškovą, bet ir jo šeimą, pažemino jį kaip asmenį ir pablogino jo reputaciją tiek kolegų, tiek ir kitų asmenų akyse, padarė neigiamą įtaką ieškovo socialiniam gyvenimui. Įvertinus priteistinų sumų dydžius panašaus pobūdžio bylose, teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, reputacijos pablogėjimo mastą, nurodomus bei žmogiškai suprantamus patirtus nepatogumus ir išgyvenimus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis remiantis nurodytais įstatyme kriterijais sudaro 20 000 Eur.

7.       Nustatytas valstybės pareigūnų nepakankamas rūpestingumas, atidumas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir medžiagos perdavimo teismui, surašant kaltinamąjį aktą, taip pat grubūs konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimai (neteisėti veiksmai), yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtais baudžiamame procese turtiniais ir neturtiniais nuostoliais (žala).

8.       Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo pateiktu turtinės žalos paskaičiavimu iš esmės sutiktina, tačiau jis turi būti atmestas nenustačius kitų valstybės deliktinės atsakomybės elementų. 2016 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, požymius dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus V. G. ir M. G. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. nevykdo 2011 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo ir 2013 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl skolos priteisimo. 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, požymių. 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs V. G. ir M. G. skundą, priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvai buvo grindžiami išimtinai paties ieškovo pateiktas duomenimis, kurie nėra patvirtinti kitais tyrimo metu surinktais duomenimis. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras nustatė, kad ieškovas galimai buvo padaręs ir kitų nusikalstamų veikų, nei tiriamos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00058-16, todėl priėmė nutarimą panaikinti 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Aukštesnysis prokuroras įvertino procesinę aplinkybę, kad aptariamo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą jau puvo patikrinęs prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir Vilniaus apygardos teismas, tačiau būtinybę panaikinti šį nutarimą grindė naujos informacijos paaiškėjimu, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16. Atliekant ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo subjektai ketino apklausti ieškovą specialiuoju liudytoju, tačiau 2018 m. liepos 13 d., atvykęs į apklausą, duoti parodymus ieškovas atsisakė. 2019 m. balandžio 5 d., gavęs pranešimą apie įtarimą, ieškovas taip pat atsisakė duoti parodymus. Tik pranešus ieškovui apie tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo subjektus, prašydamas prijungti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, tačiau prašymas buvo atmestas. Prokuroras, laikydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą teismui. Teisminio nagrinėjimo metu tik po prokuroro pasakytos baigiamosios kalbos, ieškovas pateikė teismui eilę naujų įrodymų. Šiuos naujus įrodymus kartu su kitais įrodymais teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Svarbu ir tai, kad ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, buvo atsisakęs atsakinėti į prokuroro klausimus.

9.       Ieškovo procesinius veiksmus vertinant valstybės deliktinės atsakomybės aspektu laikytina, kad ieškovui eilę kartų atsisakius duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo subjektų pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai buvo esmingai apsunkinta. Toks ieškovo elgesys, nors ir nelaikytinas pažeidžiančiu kokias nors konkrečias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, laikytinas turėjusiu lemiamos įtakos aptariamo baudžiamojo proceso rezultatui, t. y. kad baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė kitokias išvadas, nei buvo padarytos prokuroro, surašant kaltinamąjį aktą. Valstybė, veikdama per įgaliotus ikiteisminio tyrimo subjektus, savo bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė pagal turėtas objektyvias galimybes, o aptariamojo baudžiamojo proceso rezultatą, kuris neatitiko ikiteisminio tyrimo subjektų išvadų, esmingai lėmė paties ieškovo pasirinktas elgesio modelis baudžiamojo proceso metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo subjektai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

10.       Vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovo ieškinyje išdėstyti teiginiai dėl neturtinės žalos fakto bei dydžio, vertintini kaip išimtinai deklaratyvūs. Ieškovas ieškinyje nepateikė paaiškinimų, kokiu būdu galėjo būti padaryta žala jo reputacijai, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš ikiteisminio tyrimo subjektų tapo žinomi jo kolegoms ar kitiems asmenims. Ieškovas neįrodė valstybės atliktų neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos fakto ir dydžio, todėl nėra visų valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

11.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas visiškai netinkamai interpretuoja non bis in idem principą, kuris šiuo atveju negali būti taikomas bei visiškai iškreipia jo turinio esmę. 2015 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo V. K. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. ir M. G. pareiškimo nėra laikomas baigiamuoju aktu (res judicata), kurį priėmus tampa negalimas tolesnis ieškovo baudžiamasis persekiojimas dėl konkrečių nustatytų aplinkybių, kadangi jis nepatenka į BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų procesinių dokumentų sąrašą. Nagrinėjant V. G. ir M. G. pareiškimą, nebuvo atliekamas joks baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu. Ieškovo interpretacija, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, nurodant, jog ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas neskundžiama 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, visiškai neatitinka baudžiamojo proceso normomis sureguliuoto santykio dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ieškovo nurodomu 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš esmės buvo paliktas galioti 2015 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo V. K. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. ir M. G. pareiškimo, o ne nutrauktas baudžiamasis procesas, kuris nebuvo pradėtas vykdyti. Dėl non bis in idem principo pažeidimo ieškovas klausimą kėlė ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nei viename teismo baigiamajame akte toks principo ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo faktas nekonstatuotas. Ieškovo nurodomas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro V. P. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų V. ir M. G. pareiškimo buvo paremtas nustatytais naujais duomenimis atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, kurie nebuvo vertinami priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą metu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad įrodymai buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka ir tik teisėtais būdais, todėl prokurorų veiksmuose dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nekonstatuota. Prokuroras turėjo teisę ir vertino byloje surinktą medžiagą kaip pagrindą bylą perduoti teismui, ir buvo įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Prokuroro kaltinamajame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Būtinas kompleksiškas įrodymų tyrimas ir vertinamas, atsižvelgiant į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4060-937/2021 ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 3 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teismas, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020, nustatė, kad kaltinamajame akte nurodytos veikos nepripažintos nusikalstomomis; nusikalstamos veikos nepadarytos; ieškovo baudžiamasis persekiojimas vykdytas dėl nukentėjusiųjų subjektyvaus aplinkybių vertinimo, neapmokėjus pajų pirkimo banko kredito lėšomis.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas nesant pakankamai duomenų apie nusikalstamų veikų padarymą (ką, be kita ko, pagrindžia trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020 nurodyti argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas).

15.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020; ieškovui nepagrįstai perkelta nekaltumo įrodinėjimo našta; baudžiamąjį persekiojimo procesą lėmė nukentėjusiųjų V. ir M. G. skriauda dėl jų neišsipildžiusių lūkesčių; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė N. M.-P. 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktus papildomus įrodymus; ikiteisminis tyrimas pradėtas, tęstas ir kaltinamasis aktas perduotas teismui nepaisant įrodymų trūkumo dėl nusikalstamų veikų padarymo, konstatavo esant neteisėtus prokurorų veiksmus.

16.       Teismo teigimu, nesant byloje ginčo dėl turtinės žalos dydžio, ieškovui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos (3 500,00 Eur), naudojusis gynyba baudžiamajame procese.

17.       Teismas, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų buvęs suimtas, o prašoma priteisti 20 000,00 Eur neturtinė žala proporcinga teisių pažeidimui, rėmėsi Lietuvos Respublikos teismų praktika, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir už patirtus neigiamus išgyvenimus, proceso trukmę (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. sausio 27 d., kaltinamasis aktas surašytas 2019 m. birželio 10 d., išteisinamasis nuosprendis priimtas 2020 m. vasario 11 d., Vilniaus apygardos teismo nutartis – 2020 m. birželio 19 d.) priteisė 2 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18.       Teismas, nustatęs priežastinį ryšį trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės N. M.-P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, sprendė, jog yra pagrindas taikyti valstybės atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4060-937/2021 dalį, kuria ieškinys tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4060-937/2021 palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Įvertinus nukentėjusiųjų V. ir M. G. pareiškime nurodytas aplinkybes, kad ieškovas suklaidino juos, duodamas pasirašyti pajų pirkimo-pardavimo sutartis; nukentėjusiųjų naudai buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011, kurio ieškovas nevykdė, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. pagrįstai sprendė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant jas patikrinti.

19.2.                      Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ieškovo prašyti prijungti dokumentai (2012 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 2012 m. rugsėjo 25 d. susitarimas, 2012 m. rugsėjo 4 d. sutartis (anglų kalba)) negalėjo turėti lemiamos reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui, įvertinus tai, kad ieškovui inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalyje (kreditinis sukčiavimas), įvykdyta 2008 m. rugpjūčio 15 d. – 2008 m. rugsėjo 23 d.; nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto įgijimas bei turtinės prievolės išvengimas apgaule), įvykdyta 2008 m. liepos 24 d.; nusikalstama veika, numatyta BK 231 straipsnio 1 dalyje (trukdymas antstolio veiklai), įvykdyta 2016 m. gegužės 4 d. pateikus melagingą informaciją (be kita ko, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtent šiuos dokumentus antstoliui Irmantui Gaideliui būtų teikęs).

19.3.                      Kaltinamojo akto surašymą ir jo perdavimą teismui lėmė prokuroro įsitikinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl šioje civilinėje byloje sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą laikytina, kad kaltinamojo akto surašymas ir perdavimas teismui nebuvo tokio laipsnio atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimas, reiškiantis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės N. M.-P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. neteisėtus veiksmus.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo baudžiamojo persekiojimo trukmę, o būtent – pradžios momentą; nepasisakė dėl baudžiamojo proceso (atskirų jo stadijų) trukmės nepagrįstumo, todėl nepagrįstai konstatuoti valstybės bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas, pasireiškęs per ilgu ieškovo baudžiamuoju persekiojimu. Taip pat pažymi, kad ieškovo baudžiamojo persekiojimo momento negalima tapatinti su ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentu – net pareiškus įtarimą, ieškovui nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, todėl nuo įtarimo pareiškimo (2019 m. balandžio 5 d.) jo būsena pasikeitė minimaliai.

19.5.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kuo pasireiškė ieškovo patirti neigiami emociniai išgyvenimai, tarp kurių yra priežastinis ryšys su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės N. M.-P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. neteisėtais veiksmais. Nenurodžius motyvų dėl valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.

19.6.                      Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškinęs, kad civilinio proceso teisės normos nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių; dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai, t. y. tenkino 50,00 procentų ieškinio, tuo tarpu reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino 11,50 procentų; taigi, ieškinys iš viso patenkintas 61,50 procentų. Dėl nurodytos priežasties priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas padarė CPK 93 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

20.       Atsiliepimu į atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas išanalizavo baudžiamosios bylos medžiagą ir nustatė, kad kaltinamajame akte nurodytos veikos negali būti pripažįstamos nusikalstamomis; nusikalstamos veikos nepadarytas; ilgametis ieškovo baudžiamasis persekiojimas vykęs dėl nukentėjusiųjų jaučiamos skriaudos, nepateisintų lūkesčių.

20.2.                      Ikiteisminis tyrimas pradėtas neatsižvelgus į policijos pareigūnų, prokurorų, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas dėl pagrindo tam nebuvimo. Be kita ko, baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pakartotinai konstatuota, kad tokių duomenų nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. neva neturėjo kito teisėto elgesio pasirinkimo, kaip tik pradėti ikiteisminį tyrimą ir patikrinti nukentėjusiųjų skunde išdėstytas aplinkybes, paneigia BPK nuostatos, kurios neįpareigoja gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą, visais atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą. Priešingai, BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. turėjo veiksmų laisvę, pasirinkdamas patikrinti nukentėjusiųjų pareiškimo pagrįstumą ir nepradėdamas ikiteisminio tyrimo, kuo būtų buvę išvengta baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu.

20.3.                      Ne ieškovas, o valstybinis kaltintojas privalėjo įrodyti, kad pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y., kad turtinių teisių ar vertybinių popierių nėra bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkė – melaginga. To ikiteisminį tyrimą vykdę ir kaltinimą teisme palaikę prokurorai nepadarė, kaltinimą ieškovui palaikė, dėl ko pastarajam teko įrodinėti teisme savo nekaltumą, pateikiant kaltinimą neigiančius įrodymus.

20.4.                      Prokurorai šiuo atveju nesilaikė įstatyme įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat pažeidė konstitucines garantijas.

20.5.                      Pagal EŽTT praktiką asmens baudžiamojo persekiojimo pradžios momentas nesiejamas vien su pranešimu apie įtarimą – priklausomai nuo konkrečių aplinkybių jis gali būti siejamas su sulaikymo, oficialaus panešimo asmeniui apie baudžiamąjį persekiojimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo data ar kitomis priemonėmis, kuriomis yra paveikiama asmens padėtis. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2016 metais, tuo tarpu įtariamajam priskirtinos procesinės garantijos suteiktos 2019 m. balandžio 5 d., pranešus apie įtarimą.

20.6.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, rėmėsi bylos duomenimis (baudžiamosios bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais apie patirtą žalą ir kt.), vadovavosi įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos teismų išaiškinimais, taip pat aptarė ir priežastinio ryšio sąlygos egzistavimą, todėl teiginys, jog šiais klausimais buvo nepasisakyta, neatitinka tikrovės.

20.7.                      Pagal įstatymą ieškovas neturi teisės nustatinėti neturtinės žalos piniginio ekvivalento – tokią diskreciją turi tik teismas. Dėl to bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos tuo pagrindu, kad priteista ne visa ieškovo reikalauta neturtinės žalos kompensacija, kurios dydį gali nustatyti tik teismas. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

21.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4060-937/2021 ir priteisti jam atsakovės 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, neįvertino visų tam įtakos turinčių faktinių aplinkybių. Ieškovo patirta neturtinė žala pasireiškė ne tik savaime suprantamais dėl neteisėtų veiksmų atsiradusiais neigiamais išgyvenimais, buvimu nuolatinio nerimo, netikrumo, pažeminimo būsenoje, bet ir kitomis, papildomomis aplinkybėmis – padariniais, sukeltais neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, itin dideliu ieškovo pažeminimu dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo viešai bei su tuo susijusi žymiu ieškovo reputacijos pabloginimu, todėl įvertinus tiek bendrą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lygį, tiek pajamų lygį, ieškovui buvo priteista per maža neturtinės žalos kompensacija, iš esmės prilygstanti dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn priteistiniems kompensacijų dydžiams. Tuo tarpu dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo priteistinų kompensacijų dydžiai esant panašioms aplinkybėms siekia ir iki 15 000,00 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju buvo paneigtas žymesnis baudžiamojo proceso prievartinis pobūdis, sukeliantis sunkesnes pasekmes asmeniui, dėl ko ir patiriama neturtinė žala yra didesnė.

21.2.                      Nagrinėjamu atveju padarytos itin grubios valstybe?s vardu veikianc?iu? pareigu?nu? klaidomis, de?l kuriu? maz?inamas visuomene?s pasitike?jimas teise?saugos institucijomis, neigiamos pamatine?s asmens konstitucine?s teise?s ir laisve?s, ignoruojamas teisine?s valstybe?s principas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai to nei?vertinus ir priteisus neadekvac?iai maz?ą kompensaciją uz? tokius paz?eidimus, neuz?tikrinama ju? prevencija, skatinant teise?saugos pareigu?nus ir toliau elgtis neatsakingai be z?ymesniu? padariniu?.

22.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Ieškovo teiginiai dėl pažeminimo vykdžius baudžiamąjį persekiojimą ir su juo susijusį ieškovo reputacijos pabloginimą – deklaratyvūs. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikti duomenys, kokie ikiteisminio tyrimo subjektai, kokiu būdu, prieš ką žemino ieškovą; ar jie viešino neteisingą informaciją, gautą ikiteisminio tyrimo metu; kokių asmenų atžvilgiu ir dėl kurių ikiteisminio tyrimo veiksmų pablogėjo ieškovo reputacija. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, turinčios individualizuoti ieškovo patirtą itin didelį viešą pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą – neįrodytos, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo.

22.2.                      Lietuvos Respublikos teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo šios kategorijos bylose skiriasi. Konkrečiu atveju, be kita ko, ieškovo baudžiamasis persekiojimas (nuo įtarimo pareiškimo 2019 m. balandžio 5 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje 2020 m. birželio 19 d.) truko tik kiek ilgiau nei vienerius metus; dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo ieškovui nepritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

23.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. prašo prijungti baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00058-16 medžiagą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4060-937/2021 dalį, kuria ieškinys tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4060-937/2021 palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išteisinamojo nuosprendžio motyvais, neatlikdamas papildomo aplinkybių vertinimo, t. y. neišnagrinėjo bylos iš esmės.

23.2.                      Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 2 straipsnio, 171 straipsnio 1 dalies nuostatas ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. ir M. G. pareiškimo panaikinimo buvo paremtas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 metu nustatytais naujais duomenimis, kurie nebuvo vertinami (apie juos nebuvo žinoma) priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtas nutarimas buvo priimtas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, kurio metu gauti papildomi duomenys, rodantys BK 182 straipsnyje, 207 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymių buvimo faktą. Priešingai nei teigia ieškovas, ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16 pradėtas 2016 m. sausio 27 d. (nukentėjusiųjų V. ir M. G. 2016 m. sausio 18 d. pareiškimo pagrindu) ir tik pagal BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Atlikus tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras 2016 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, nenustačius BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2016 m. birželio 20 d. gautas nukentėjusiųjų V. ir M. G. skundas (reg. Nr. 2.AP-4965/2016), kuriuo prašyta peržiūrėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini)o skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras 2016 m. liepos 11 d. nutarimu tenkino nukentėjusiųjų V. ir M. G. skundą ir panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, atkreipdamas dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje, kuria atmestas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas; joje tirti nauji įrodymai, t. y. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-185 kopija, išrašų iš pajininkų knygos kopijos ir kt.; civilinėje byloje pateikti duomenys privalėjo būti patikrinti, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas skubotai ir nepagrįstai, neištyrus visų aplinkybių, turinčių reikšmės tokiam sprendimui priimti; be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog galimai buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, 207 straipsnyje (pareiškėjai V. ir M. G. jau buvo pateikę pareiškimą dėl ieškovo galimo sukčiavimo ir ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (šio sprendimo teisėtumas patikrintas prokuroro, Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo bei Vilniaus apygardos teismo), tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 buvo surinkta naujų duomenų, pagrindžiančių būtinumą įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą dėl kitų nusikalstamų veikų sudėčių požymių buvimo).

23.3.                      Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 metu (iki Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. liepos 11 d. nutarimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą) išsamiai ir visapusiškai nevertintos aplinkybės, nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje. Tik įvertinęs šiuos duomenis, gautus atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-at-00752-15 (daugiau nei po metų laiko) ir pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00491-16 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2016 m. rugsėjo 30 d. prijungtą prie jau atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16. Minėtos faktinės aplinkybės paneigia tiek ieškovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16 (būtent dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos) pradėtas išimtinai pagal nukentėjusiųjų V. ir M. G. abstraktų, neišsamų ir nekvalifikuotą pareiškimą.

23.4.                      Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 pagal BK 245 straipsnį, tikrinti duomenys, nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013.

23.5.                      Rūpestingumo ir atidumo pareiga pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo pažeista. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nenustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Priešingai negu teigia ieškovas, ikiteisminis tyrimas turėjo pagrindą būti atliekamas nuo pareiškėjų pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai turėjo pagrindą ieškovo veiksmus vertinti kaip priešingus teisei. Išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, rinkdami ar vertindami įrodomuosius duomenis ar kad atliko neteisėtą veiksmą, priimdami konkrečius sprendimus. Išteisinamuoju nuosprendžiu nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ar atliktas netinkamai ar kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

23.6.                      Ieškovas teikė bankui paraišką ir dokumentus, kuriuose melagingai nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 24 d. sudarė 24 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgijo 14 284,51 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus, sudarančio 51,76 procento viso pajaus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai turėjo tik 37,18 procentų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus. 37,18 procentai pajų (pagal tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas) nesuteikė teisės teikti paraiškos kreditui gauti, kreditavimo sąlygose numačius ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto įkeitimą bei kitus su bendrovės valdymu susijusius veiksmus.

23.7.                      Tiek įtariamasis tiek kaltinamasis laisva valia pasirenka kokiomis teisėmis ir kokia jų apimtimi naudotis baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo ieškovui baudžiamajame procese turėjo pagrindą daryti kitokią išvadą negu išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmęs teismas.

23.8.                      Grindžiant kaltinamojo akto surašymą dėl ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė N. M.-P. rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo pripažinti kaip neteisėtai gauti. Prokurorė, vertindama ikiteisminio tyrimo metu teisėtai gautus duomenis, nusprendė, jog ieškovas realiai turėjo tik 37,18 procentų visų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų dalį, tokiu būdu suklaidino DnB NORD banko darbuotojus priimant sprendimą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą. Duomenys, patvirtinantys ieškovo 51,76 procento visų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų dalį buvo pateikti tik teisminiame baudžiamosios bylos nagrinėjime, baigiamųjų kalbų stadijoje. Todėl prokurorės veiksmai, kuriais buvo vertinami tyrimo metu surinktų duomenų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnyje, pakankamumo, visiškai atitiko teisėtumo ir pagrįstumo sąlygas, o rūpestingumo ir atidumo pareiga surašant kaltinamąjį aktą nebuvo pažeista. Taip pat prokurorė, vertindama pranešimo apie įtarimą (BK 182 straipsnio) pagrįstumą ieškovo atžvilgiu padarė išvadą, jog savo veiksmais šis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 2 dalies (suvestinė redakcija nuo 2011 m. birželio 18 d. iki 2011 m. liepos 12 d.)) nuostatas, įpareigojančias juridinio asmens valdymo organo narį būti lojaliu juridiniam asmeniui, t. y. nevykdė lojalumo pareigos veikti išimtinai bendrovės naudai bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies (suvestinė redakcija nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.)) nuostatas, įpareigojančias bendrovės valdymo organo narį veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, t. y. neužtikrino vadovaujamos bendrovės tinkamos veiklos, žinodamas apie valdomos bendrovės finansinius įsipareigojimus ir surašė kaltinamąjį aktą.

24.       Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliacinį skundą atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo jį tenkinti. Kadangi atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentai iš esmės analogiški trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į pastarojo apeliacinį skundą jie pakartotinai neišdėstyti.

25.       Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. atnaujino ikiteisminį tyrimą, be kita ko, pagal BK 182 straipsnį, kai dėl šio straipsnio ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas, o naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą tokiam atnaujinimui, nebuvo. Tuo tarpu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas vertintas tiek pirmosios instancijos teisme ikiteisminio tyrimo teisėjos, tiek apeliacinės instancijos teismo. Naujų duomenų ikiteisminiame tyrime negauta; kitų procesinių veiksmų, be ieškovo papildomų apklausų liudytojo statusu, neatlikta. Taigi ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ieškovo atžvilgiu atnaujintas nepagrįstai.

25.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-18645- 430/2009 pagal ieškovės O. D. J. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo konstatuota, jog 2008 m. gegužės 10 d. žemės ūkio bendrovės pajų pirkimo-pardavimo sutartimi šalys sudarė sąlyginę prievolę, kurios pasibaigimas priklausė nuo apmokėjimo už pajus, todėl praėjus 15 dienų nuo sutarties pasirašymo ir atsakovei neapmokėjus už pajus, prievolė baigėsi. Pažymėtina, kad sutartyse su nukentėjusiais byloje M. ir V. G. įtvirtinta analogiška nuostata, todėl ir jie nuosavybės teisę į savo pajus pagal sutartis išsaugojo. Šis sprendimas iš esmės paneigė bet kokią galimybę ieškovui inkriminuoti BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

25.3.                      Nagrinėjamu atveju vykdant ikiteisminį tyrimą netinkamai įvertinti ieškovo civiliniai sandoriai; neįsigilinta į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą; dėl padarytų aritmetinių klaidų nustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

25.4.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. ginčija įsiteisėjusį išteisinamąjį nuosprendį ir jame padarytas išvadas.

25.5.                      Aplinkybė, kad ieškovui buvo perkelta įrodinėjimo našta, konstatuota išteisinamajame nuosprendyje, su kurio išvadomis pats trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. sutiko savo apeliaciniame skunde baudžiamojoje byloje.

25.6.                      Duomenys, patvirtinantys ieškovo 51,76 procento visų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ narių pajų dalį buvo pateikti ne teisminiame baudžiamosios bylos nagrinėjime, baigiamųjų kalbų stadijoje, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o surinkti dar ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gavus narių pajų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose matyti iš kokių narių ir kiek vienetų pajų nupirkta. Šie duomenys buvo pateikti ir bankui, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kreditas išpirkti 51,76 procento narių pajų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

27.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovo, atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

28.       Remiantis bylos medžiaga, 2008 m. gegužės 10 d. pareiškėjai V. ir M. G. (toliau – pareiškėjai) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atitinkamai pareiškėjai pardavė 906,01 Lt pajų (kaina – 20 095,00 Lt) ir 1 076,82 Lt pajų (kaina – 23 883,00 Lt), esančius Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per 15 darbo dienų sumokėti kainą į pareiškėjų nurodytą sąskaitą Nr. LT91 7230 0000 1171 5396, esančią UAB ,,Medicinos banke“ (sutarties 1, 2 punktai).

29.       2008 m. liepos 24 d. tarp pareiškėjų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias pareiškėjai parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise perka 906,01 Lt pajų (kaina – 20 095,00 Lt) ir 1 076,82 Lt pajų (kaina – 23 883,00 Lt), esančius Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per 45 darbo dienas sumokėti kainą į pardavėjų nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos banke“, arba grynais pinigais; sutarčių sudarymo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjams sumoka 10,00 procentų pardavimo kainos avansą, t. y. 2 009,50 Lt ir 2 383,00 Lt; pareiškėjai, sudarydami šias sutartis, patvirtina, kad nurodytas avanso sumas gavo (sutarties 1, 2 punktai); šios sutartys įsigalioja ir minimi pajai nuosavybės teise pereina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo šios sutarties sudarymo momento (sutarties 3 punktas); laiku nesumokėjus sutartyse nurodytos kainos, šios sutartys netenka galios, nuosavybės teisė grįžta pareiškėjams ir avansas, sumokėtas pareiškėjams pagal šią sutartį, laikomas bauda bei kaip bauda lieka pareiškėjams (sutarties 3 punktas).

30.       Bendraieškiai V. ir M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39 535,50 Lt skolą (bendraieškio M. G. naudai – 21 450,00 Lt, o bendraieškės V. G. – 18 085,50 Lt) ir 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31.       Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011 ieškinys tenkintas, priteisiant iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraieškės V. G. naudai 18 085,50 Lt skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 085,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 542,57 Lt žyminio mokesčio, o bendraieškiui M. G. – 21 450,00 Lt skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 450,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 643,50 Lt žyminio mokesčio.

32.       Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmestas; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011 paliktas nepakeistas ir priteista iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraieškių V. ir M. G. naudai 1 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2015 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjų V. ir M. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimas V. P. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 182 straipsnyje, 186 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, apgaulės būdu perėmus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pajus, įgyjant galimybę valdyti, kontroliuoti ir naudotis jos nekilnojamuoju turtu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu (medžiagos Nr. 57-At-00752-15) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamų veikų požymių, numatytų BK 182 straipsnyje, 186 straipsnyje; nutarime nurodyta, kad apklausos metu V. P. paaiškino, jog: UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjų V. ir M. G. 2008 metais įgijo pajų, už kuriuos buvo sumokėtas 10,00 procentų dydžio avansas; pagal sutartį likusi suma turėjo būti sumokėta per mėnesį ar du, tačiau jos nesumokėjus, pajai ir avansas liko pareiškėjams V. ir M. G.; su pareiškėjais V. ir M. G. iki šiol neatsiskaityta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pinigų; su pardavėjais planuota atsiskaityti gavus pinigus iš banko, tačiau buvo gauta mažesnė nei planuota suma, o įmonė neatnešė laukto pelno, dėl to ne su visais pajų pardavėjais buvo atsiskaityta; atsiskaityta su didžiąja pajininkų, iš kurių įgyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajai, dalimi.

34.       Pareiškėjai Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai pateikė 2015 m. rugsėjo 11 d. skundą, kuriuo prašė išnagrinėti ir įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydami, kad nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 57-At-00752-15.

35.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras V. J., išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2015 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą nenaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

36.       Pareiškėjai Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė 2015 m. spalio 15 d. skundą, kuriuo prašė išnagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 57-At-00752-15 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro V. J. 2015 m. spalio 5 d. nutarimą nenaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartimi Nr. ITS-779-927/2015 pareiškėjų 2015 m. spalio 15 d. skundas atmestas.

37.       Pareiškėjai Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė peržiūrėti Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartį Nr. ITS-779-927/2015 ir priimti sprendimą jų naudai.

38.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi byloje Nr. 1S-1745-211-2015 pareiškėjų skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. ITS-779-927/2015, motyvuojant tuo, kad: nebuvo nustatyta, jog V. P. apgaule siekė pasisavinti svetimą turtą bei apgaule padaryti turtinės žalos pareiškėjams V. ir M. G.; pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie tą patvirtintų; pareiškėjai V. ir M. G. tiek savo pareiškime, tiek apklausiami liudytojais nurodė, kad pajų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė savo noru, įvertinę jiems siūlomas sąlygas, V. P. asmenybė jiems yra žinoma; BK 182 straipsnio, 186 straipsnio prasme apgaulė naudojama būtent turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan.; tokiu būdu prievolės nevykdymas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu, nėra apgaulė; byloje taip pat nėra duomenų, jog V. P. būtų sąmoningai sudaręs situaciją, kad pareiškėjai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas – V. P. nevykdant sutarties sąlygų, pareiškėjai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, ieškinys buvo patenkintas, įsiteisėjo ir yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas per antstolių kontorą; taigi nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų V. ir M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. P. yra akivaizdus privatus interesas, kuris turi būti sprendžiamas civilinės, o ne baudžiamosios teisės priemonėmis; tiek tyrėjas, aukštesnysis prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, ištyrę su pareiškimu bei skundu susijusią medžiagą padarė tinkamą išvadą, jog nėra jokių faktinių duomenų, kad tarp pareiškėjų V. ir M. G. bei V. P. susiklostę teisiniai santykiai būtų peržengę civilinių teisinių santykių ribas ir tapę baudžiamojo pobūdžio teisiniais santykiais.

39.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2016 m. sausio 22 d. gautas pareiškėjų V. ir M. G. 2016 m. sausio 18 d. pareiškimas V. P. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 nevykdymo ir jį užbaigus, bylą perduoti į teismą. Vadovaujantis BPK 166 straipsniu, Vilniaus apygardos prokuratūros 6-ajame skyriuje 2016 m. sausio 27 d. pradėtas ikiteisminis Nr. 02-2-00058-16 pagal BPK 245 straipsnį; ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis pareigūnas – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras K. G..

40.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. kovo 21 d. rašte Nr. 2.S-(208811)-13461 ,,Dėl nurodymų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00058-16“, adresuotame VA VPK Vilniaus rajono PK viršininkui A. S., nurodyta, kad 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gauta ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiaga patikrinimui ir sprendimo priėmimui; patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad atlikti ne visi būtini procesiniai veiksmais, išsiaiškintos ne visos aplinkybės procesinio sprendimo priėmimui, todėl nurodyta ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui tęsti ikiteisminį tyrimą ir atlikti toliau išvardintus būtinus procesinius veiksmus: 1) ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau įvertinus aplinkybes, kad jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. įmonės, kuri pripažinta skolininke, jis turėtų būti apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto pagrindu; 2) apklausos metu būtina išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar įmonė nuo įsteigimo vykdė kokią nors veikslą, o jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių; 3) V. P. yra žinoma apie teismo sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos skolos, tai dėl kokių priežasčių teismo sprendimas nėra vykdomas; 4) tyrimo metu nustatyta, kad tik su dalimi pajininkų nebuvo atsiskaityta, tikslinga aiškintis aplinkybes, kokia tvarka ir kaip pasirenkant buvo atsiskaityta tik su dalimi asmenų; 5) siekiant nustatyta ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsajas, tikslinga gauti duomenis iš VĮ „Registrų centro“ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, jų įstatus; 6) reikia aiškintis aplinkybes, ar V. P. veikla ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi įtakos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; 7) ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą bei esamus pajininkus; 8) atsižvelgiant į gautą antstolio raštą dėl skolos išieškojimo, būtina apklausti antstolį Irmantą Gaidelį siekiant nustatyti aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas vykdyti skolos išieškojimą.

41.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras K. G. 2016 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16; iš ikiteisminio tyrimo surinktos medžiagos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusi sunki finansinė padėtis, įmonė neturi ilgalaikio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir vertybinių popierių, piniginių lėšų ar turto pas trečiuosius asmenis – dėl šios priežasties teismo sprendimo vykdymas šiai įmonei yra negalimas; ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant V. P. veikoje nusikalstamų veikos požymių, numatytų BK 245 straipsnyje.

42.       Pareiškėjai Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai pateikė 2016 m. birželio 17 d. skundą, kuriuo prašė peržiūrėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, nurodydami, kad su juo nesutinka.

43.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. 2016 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, nurodydamas, kad: susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nesutinkama su nutarime prokuroro padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidariusi sunki finansinė padėtis, nes įmonė neturi ilgalaikio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir vertybinių popierių, piniginių lėšų ar turto pas trečiuosius asmenis; prokuroras šią išvadą grindžia išimtinai paties V. P. pateiktais duomenimis, kurie nėra patvirtinti kitais tyrimo metu surinktais duomenimis; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 nurodyta, kad teismas tyrė naujus įrodymus – Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio 9 d. narių susirinkimo protokolo kopiją, Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio 27 d. sutarties kopiją, Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų balanso kopiją, Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamojo rašto kopiją, nupirktų Vilniaus rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų sąrašo kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo kopiją, kasos išlaidų orderio kopiją, išrašų iš pajininkų knygos kopijas; taigi V. P. pateikti duomenys turėjo būti patikrinti; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 vertintinas kaip skubotas ir nepagrįstas, nes tyrimo metu neištirtos visos aplinkybės, turinčios reikšmės tokiam sprendimui priimti; ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16 pradėtas dėl BK 245 straipsnio, t. y. nusikalstamos veikos, kuriai BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, senaties terminas šiame ikiteisminiame tyrime skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 priėmimo, todėl darytinas išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, padarymo negalimas, nes baudžiamosios atsakomybės senaties suėjo 2016 m. vasario 20 d.; baudžiamasis įstatymas numato aplinkybes, kurioms esant senaties eiga arba nutrūksta, arba jos terminas prasitęsia – ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių išimtines aplinkybes, todėl informaciją, padėsiančią teisingai skaičiuoti baudžiamosios atsakomybės senaties terminą, būtina tikslinti. Be kita ko, teigta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad galimai buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, kurių požymiai numatyti BK 182 straipsnyje, 207 straipsnyje (sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas); pareiškėjai jau buvo pateikę pareiškimą dėl V. P. galimo sukčiavimo ir ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; šis sprendimas buvo patikrintas prokuroro, Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo bei Vilniaus apygardos teismo, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta naujų duomenų, kurie pagrindžia būtinumą įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą dėl kitų nusikalstamų veikų sudėčių požymių buvimo; siekiant visapusiškai atlikti ikiteisminį tyrimą ir surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nustatyti ir ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, tikslinga tęsti ikiteisminį tyrimą.

44.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. Tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00752-15 dalyje, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų pareiškimo tiriant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje; 2) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodė, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad galimai buvo padaryta kita nusikalstama veika, kurios požymiai numatyti BK 182 straipsnyje); nors pareiškėjai jau buvo pateikę pareiškimą dėl V. P. galimo sukčiavimo ir ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šis sprendimas buvo patikrintas prokuroro, Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo bei Vilniaus apygardos teismo, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta naujų duomenų, kurie pagrindžia būtinumą įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą dėl nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti BK 182 straipsnyje; tyrimo metu nustatyti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog V. P. galimai sąmoningai sudarė situaciją, jog pareiškėjai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių bei esmingai apsunkino šių teisių gynimo būdą (sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, V. P. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie sandorio sudarymo tikruosius tikslus, vengdamas prievolės ir būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia ėmėsi veiksmų, kad bendrovė taptų nemoki, o reikalavimo nebūtų įmanoma patenkinti); ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokurorui, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai bei Vilniaus apygardos teismui; įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes bei visas faktines aplinkybes, galinčias turėti reikšmės kvalifikuojant asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, veiksmus, būtina atlikti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, kurios požymiai numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje.

45.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja E. A. 2019 m. balandžio 5 d. surašė ir, dalyvaujant advokatei A. S., įteikė V. P. pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad jis įtariamas savo veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės N. M.-P. 2019 m. balandžio 5 d. pavedimu atlikti supažindinimą su bylos medžiaga Nr. IBPS-S-99108 pavesta paskelbti apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00058-16 ir atlikti supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga; proceso dalyviams numatyta teisė pateikti prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2019 m. balandžio 17 d. (imtinai). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. A. 2019 m. balandžio 5 d. pranešimu apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą Nr. IBPS-S-100001 V. P. gynėja advokatė A. S. informuota apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą iki 2019 m. balandžio 17 d. (pranešimas išsiųstas elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 8 d.). 2019 m. balandžio 11 d. 14.30 val. V. P. pasirašytinai perduotos jo prašymu padarytos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiagos kopijos. Advokatė A. S. 2019 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą pratęsti terminą papildyti ikiteisminį tyrimą iki 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė N. M.-P., išnagrinėjusi advokatės A. S. 2019 m. balandžio 15 d. prašymą, tenkino jį iš dalies ir 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. IBPS-S-120062 „Dėl prašymo nagrinėjimo rezultatų“ informavo, jog susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminas pratęsiamas iki 2019 m. balandžio 25 d. ir daugiau pratęstas nebus. 2019 m. balandžio 25 d. gautas įtariamojo V. P. prašymas ,,Dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00058-16“: 1) prijungti papildomai teikiamus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus (2012 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2012 m. rugsėjo 25 d. susitarimą, 2012 m. rugsėjo 4 d. sutartį (anglų kalba)); 2) skubiai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 nutraukimo įtariamojo V. P. atžvilgiu. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė N. M.-P. 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. IBPS-V-624349 nustačiusi, kad įtariamasis V. P. pateikė prašymą, nesusijusį su ikiteisminio tyrimo papildymu, vadovaujantis Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-136 7 punktu, pastarojo prašymą paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė N. M.-P. 2019 m. birželio 10 d. surašė ir perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui kaltinamąjį aktą Nr. IBPS-V-918770, kuriuo V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje.

46.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020, kuriuo: 1) išteisino V. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 207 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, nes nebuvo padarytos šių nusikalstamų veikų požymių turinčios veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) paliko nenagrinėtus V. ir M. G. civilinius ieškinius, išaiškinant, kad jie turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.        

47.       Nukentėjusieji V. ir M. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020 V. P. ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį; pripažinti V. P. kaltu pagal visus kaltinime nurodytus baudžiamuosius straipsnius, tenkinti jų civilinį ieškinį ir paskirti V. P. teisingą bausmę; iškviesti į teismo posėdį G. M., buvusį ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, I. I., V. K., už grupinį susitarimą padidinant pajaus kainą (24,78 Lt, vietoj 22,18 Lt), nes teismas to nebuvo pastebėjęs.

48.       Apeliacinį skundą pateikė ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P., kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020 ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme.

49.       Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-626/2020 nukentėjusiųjų V. ir M. G. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliaciniai skundai atmesti.

50.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras V. P. pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-626/2020 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

51.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. BIK-520/2020 atsisakyta priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. kasacinį skundą, grąžinant jį padavusiam asmeniui.

52.       Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės N. M.-P. (toliau – prokurorė) ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. (toliau – prokuroras) veiksmų (CK 6.272 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

53.       Apeliaciniu skundu prokuroras prašė prijungti baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00058-16 medžiagą. Nurodė, kad neprijungus prie bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiagos, nėra galimas visapusiškas bylos išnagrinėjimas, siekiant tinkamai įvertinti baudžiamojo proceso veiksmų chronologiją, šalių elgesį ir kitas aplinkybes.

54.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2601-967/2021 prokuroro prašymas tenkintas ir, siekiant pasirengti bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, nutarta išreikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 57-At-00752-15 medžiagą, o iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus – ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiagą. Vykdant minėtąjį įpareigojimą, teisme gauta ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiaga (nurodyta, kad suėjus saugojimo terminui, ikiteisminio tyrimo Nr. 57-At-00752-15 medžiaga – sunaikinta). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiaga yra reikalinga šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių visiškam ištyrimui ir objektyviam įvertinimui, prijungia ją prie bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

55.       Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.246 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai įvertindamas prokurorų veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir kaltinamojo akto surašymu, perduodant jį Vilniaus miesto apylinkės teismui kaip neteisėtus. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žalos atsiradimą lėmė: 1) nepagrįstas atsisakymas priimti ieškovo pateiktus papildomus įrodymus; 2) pradėtas, tęstas ikiteisminis tyrimas ir perduotas teismui kaltinamasis aktas nepaisant įrodymų trūkumo dėl nusikalstamų veikų padarymo.

56.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

57.       Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.

58.       Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).

59.       Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).

60.       Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais.

61.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2016 m. sausio 22 d. gautas pareiškėjų V. ir M. G. 2016 m. sausio 18 d. pareiškimas V. P. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 nevykdymo ir jį užbaigus, bylą perduoti į teismą. Vadovaujantis BPK 166 straipsniu, Vilniaus apygardos prokuratūros 6-ajame skyriuje 2016 m. sausio 27 d. pradėtas ikiteisminis Nr. 02-2-00058-16 pagal BPK 245 straipsnį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras K. G. 2016 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, nustačius iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusi sunki finansinė padėtis, įmonė neturi ilgalaikio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir vertybinių popierių, piniginių lėšų ar turto pas trečiuosius asmenis – dėl šios priežasties teismo sprendimo vykdymas šiai įmonei yra negalimas; ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant V. P. veikoje nusikalstamų veikos požymių, numatytų BK 245 straipsnyje.

62.       Pareiškėjai Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai pateikė 2016 m. birželio 17 d. skundą, kuriuo prašė peržiūrėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, nurodydami, kad su juo nesutinka; prie 2016 m. birželio 17 d. skundo pridėta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 kopija.

63.       Prokuroras 2016 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, nurodydamas, kad nesutinkama su nutarime prokuroro padaryta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidariusi sunki finansinė padėtis, nes įmonė neturi ilgalaikio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir vertybinių popierių, piniginių lėšų ar turto pas trečiuosius asmenis; ją grindžiant išimtinai paties V. P. pateiktais duomenimis, kurie nėra patvirtinti kitais tyrimo metu surinktais duomenimis; turėjo būti patikrinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 pateikti nauji įrodymai; ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16, pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, padarymo negalimas, nes baudžiamosios atsakomybės senaties suėjo 2016 m. vasario 20 d.; ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių išimtines aplinkybes, kurioms esant senaties eiga arba nutrūksta, arba jos terminas prasitęsia todėl informaciją, padėsiančią teisingai skaičiuoti baudžiamosios atsakomybės senaties terminą, būtina tikslinti; ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad galimai buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, kurių požymiai numatyti BK 182 straipsnyje, 207 straipsnyje (sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas); pareiškėjai jau buvo pateikę pareiškimą dėl V. P. galimo sukčiavimo ir ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; šis sprendimas buvo patikrintas prokuroro, Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo bei Vilniaus apygardos teismo, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta naujų duomenų, kurie pagrindžia būtinumą įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą dėl kitų nusikalstamų veikų sudėčių požymių buvimo; siekiant visapusiškai atlikti ikiteisminį tyrimą ir surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nustatyti ir ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, tikslinga tęsti ikiteisminį tyrimą.

64.       Prokuroras 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00752-15 dalyje, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų pareiškimo tiriant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje; 2) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodė, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog galimai buvo padaryta kita nusikalstama veika, kurios požymiai numatyti BK 182 straipsnyje); atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 buvo surinkta naujų duomenų, kurie pagrindžia būtinumą įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą dėl nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti BK 182 straipsnyje; ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 metu nustatyti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog V. P. galimai sąmoningai sudarė situaciją, jog pareiškėjai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių bei esmingai apsunkino šių teisių gynimo būdą (sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, V. P. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie sandorio sudarymo tikruosius tikslus, vengdamas prievolės ir būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia ėmėsi veiksmų, kad bendrovė taptų nemoki, o reikalavimo nebūtų įmanoma patenkinti); ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokurorui, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai bei Vilniaus apygardos teismui; įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes bei visas faktines aplinkybes, galinčias turėti reikšmės kvalifikuojant asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, veiksmus, būtina atlikti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, kurios požymiai numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje.

65.       Taigi teisėjų kolegija atkreipia į prokuroro 2016 m. liepos 11 d. nutarime panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 nurodytas aplinkybes, kaip sudarančias pagrindą tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, toliau dėl jų pasisakydama.

-       Pirma, išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidariusi sunki finansinė padėtis, nes įmonė neturi ilgalaikio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir vertybinių popierių, piniginių lėšų ar turto pas trečiuosius asmenis, padaryta ją grindžiant išimtinai paties V. P. pateiktais duomenimis, kurie nėra patvirtinti kitais tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 medžiagos matyti, jog antstolis Irmantas Gaidelis 2016 m. vasario 12 d. raštu pateikęs paaiškinimus (su pridėtomis vykdomųjų bylų Nr. 0008/13/01810 ir Nr. 0008/13/01809 kopijomis), kad vykdo skolos išieškojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. vykdomuosius raštus Nr. 2-19611-534/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojų V. ir M. G. naudai; šiuo metu visos skolininkės sąskaitos yra areštuotos, tačiau piniginių lėšų iš jų nuo 2011 m. skolos dengimui neįplaukė, išskyrus 10,00 Lt 2013 m. rugpjūčio 21 d., kurie išmokėti M. G. kaip antstoliui apmokėtų ir grąžintinų išieškotojui išlaidų dalis; 2013 m. liepos 30 d. turto arešto aktų registre įregistruotas skolininkės kasos areštas; viešųjų registrų duomenimis skolininkės vardu registruoto turto nenustatyta; antstolis Irmantas Gaidelis neturi įrodymų, kad skolininkei priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus, taip pat nežinomas jo dydis – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre šių duomenų nei pagal skolininkės, nei pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis surasti nepavyko – jokie duomenys ar finansinė atskaitomybė registruoti neteikiama, atitinkamai nepavyko įteikti ir korespondencijos tiek skolininkei ar jos vadovui, tiek ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. B-20237 ,,Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai pateikta informacija, kad 2016 m. balandžio 26 d. pasirašytinai V. P. įteikti antstolio reikalavimai pateikti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kokia piniginių lėšų suma buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą nuo 2013 m. liepos 4 d., ilgalaikį turtą, nurodant turto buvimą vietą ir likutinę vertę, turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijus, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.), visas turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose, bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas (nurodant bendrovės sąskaitų, kasos likučius, paskutinius bendrovės kasos pajamų ir išlaidų orderių numerius patvarkymo gavimo dienai), pinigines lėšas ar turtą, esančius pas trečiuosius asmenis (pateikiant užsakovų sąrašą, debitorių sąrašą, jame nurodant įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dydį); 2016 m. gegužės 4 d. gautas V. P. atsakymas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajininkė, jokio ilgalaikio turto, turtinių teisių ar vertybinių popierių, piniginių lėšų ar turto pas trečiuosius asmenis neturi. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su prokuroro 2016 m. liepos 11 d. nutarime panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 nurodytomis aplinkybėmis, jog V. P. pateikta informacija, tame tarpe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis – sunki, ji neturi ilgalaikio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir vertybinių popierių, piniginių lėšų ar turto pas trečiuosius asmenis, nėra patvirtinta kitais tyrimo metu surinktais duomenimis, kai tiek iš antstolio Irmanto Gaidelio 2016 m. vasario 12 d. raštu pateiktų paaiškinimų, tiek iš vykdomųjų bylų Nr. 0008/13/01810, Nr. 0008/13/01809 medžiagos matyti, kad visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos – areštuotos; piniginių lėšų įplaukų nuo 2011 metų nėra; 2013 m. liepos 30 d. turto arešto aktų registre įregistruotas skolininkės kasos areštas; viešųjų registrų duomenimis skolininkės vardu registruoto turto nenustatyta; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso atitinkamo dydžio ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus, nėra (VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro departamentas 2018 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. (1.11.30.)s-7865 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodęs, kad juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso kitos žemės ūkio bendrovės pajai, neprivalo apie jų įsigijimą informuoti VĮ „Registrų centro“; tuo tarpu pareiga žemės ūkio bendrovėms Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai pateikti narių ir pajininkų duomenis numatyta tik nuo 2018 m. gegužės 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 111 straipsniu).

-       Antra, ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16 dėl BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo negalimas, nes baudžiamosios atsakomybės senaties suėjo 2016 m. vasario 20 d., tačiau būtina tikslinti ar nėra duomenų, patvirtinančių išimtines aplinkybes, kurioms esant senaties eiga arba nutrūksta, arba jos terminas prasitęsia. Prokurorės 2019 m. kovo 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16 nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, nesant šios nusikalstamos veikos požymių; nurodyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 priimti juridinio asmens, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, o fizinis asmuo (V. P.) nėra atsakingas už šių sprendimų nevykdymą. Pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės prokurorui buvo žinomos 2016 m. liepos 11 d. nutarimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 priėmimo metu, sprendžiant dėl duomenų tikslinimo ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-2-00058-16 dėl BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atlikti.

-       Trečia, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad galimai buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, kurių požymiai numatyti BK 182 straipsnyje, 207 straipsnyje (sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas), todėl yra būtina įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą dėl kitų nusikalstamų veikų sudėčių požymių buvimo. Prokuroro 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarime panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 metu nustatyti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog V. P. galimai sąmoningai sudarė situaciją, jog pareiškėjai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių bei esmingai apsunkino šių teisių gynimo būdą (sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, V. P. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie sandorio sudarymo tikruosius tikslus, vengdamas prievolės ir būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia ėmėsi veiksmų, kad bendrovė taptų nemoki, o reikalavimo nebūtų įmanoma patenkinti); ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokurorui, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai bei Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei prokuroro 2016 m. liepos 11 d. nutarime panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16, nei 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarime panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00752-15 nekonkretizuota, kokie ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00058-16 nustatyti duomenys sudarė prielaidą, kad galimai buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, kurių požymiai numatyti BK 182 straipsnyje, 207 straipsnyje (sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas). Kaip pažymėta prokuroro 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarime panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00752-15 teisėtumas vertintas: 1) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro V. J., kuris išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2015 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą nenaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartimi Nr. ITS-779-927/2015, kuria pareiškėjų 2015 m. spalio 15 d. skundas atmestas; 3) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi byloje Nr. 1S-1745-211-2015, kuria pareiškėjų skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. ITS-779-927/2015. Šiuo atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartyje Nr. ITS-779-927/2015 konstatuota, kad: 1) pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų jų daromas prielaidas, jog V. P. veiksmai: sutarties pasirašymas su pareiškėjais dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pajų pirkimo-pardavimo ir vėlesnis šios sutarties sąlygų pakeitimas bei jų nevykdymas ir pinigų dalies pagal sutartį nesumokėjimas, net ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui civilinėje byloje, atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius; 2) pareiškėjai patys pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad jie papildomas sutartis pasirašė įvertinę jiems siūlomas sąlygas; 3) esant tik prielaidoms, paremtoms subjektyvia nuomone, tačiau nesant objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad buvo padaryti veiksmai, atitinkantys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neturėjo įstatyminio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą; 4) pareiškėjai savo noru sudarė tiek pirmą 2008 m. gegužės 10 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartį, tiek vėlesnę – 2008 m. liepos 24 d. – duomenų, kad minėtos sutartys sudarytos apgaulės ar prievartos būdu ir šių sutarčių pagrindų pareiškėjams tyčia padaryta žala ar apgaulės būdu pasisavintas jų turtas, V. P., atstovaujančio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikimas ar neveikimas peraugo civilinės atsakomybės ribas – nepateikta; 5) baudžiamasis procesas nėra skirtas revizuoti civilinėse byloje priimtus sprendimus ar nutartis, užginčyti civilinius sandorius, siekiant savo reikalavimų patenkinimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi byloje Nr. 1S-1745-211-2015, palikdamas galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartį Nr. ITS-779-927/2015, taip pat nurodęs, kad: nebuvo nustatyta, jog V. P. apgaule siekė pasisavinti svetimą turtą bei apgaule padaryti turtinės žalos pareiškėjams V. ir M. G.; pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie tą patvirtintų; pareiškėjai V. ir M. G. tiek savo pareiškime, tiek apklausiami liudytojais nurodė, kad pajų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė savo noru, įvertinę jiems siūlomas sąlygas, V. P. asmenybė jiems yra žinoma; BK 182 straipsnio, 186 straipsnio prasme apgaulė naudojama būtent turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan.; tokiu būdu prievolės nevykdymas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu, nėra apgaulė; byloje taip pat nėra duomenų, jog V. P. būtų sąmoningai sudaręs situaciją, kad pareiškėjai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas – V. P. nevykdant sutarties sąlygų, pareiškėjai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, ieškinys buvo patenkintas, įsiteisėjo ir yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas per antstolių kontorą; taigi nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų V. ir M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. P. yra akivaizdus privatus interesas, kuris turi būti sprendžiamas civilinės, o ne baudžiamosios teisės priemonėmis; tiek tyrėjas, aukštesnysis prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, ištyrę su pareiškimu bei skundu susijusią medžiagą padarė tinkamą išvadą, jog nėra jokių faktinių duomenų, kad tarp pareiškėjų V. ir M. G. bei V. P. susiklostę teisiniai santykiai būtų peržengę civilinių teisinių santykių ribas ir tapę baudžiamojo pobūdžio teisiniais santykiais. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai V. ir M. G., teikdami 2016 m. sausio 18 d. pareiškimą V. P. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-512-467/2013 nevykdymo ir jį užbaigus, bylą perduoti į teismą, naujų įrodymų nepateikę; pradėjus ikiteisminį Nr. 02-2-00058-16, papildomai vykdytos pareiškėjų V. ir M. G., V. P., antstolio Irmanto Gaidelio apklausos, prijungta vykdomųjų bylų Nr. 0008/13/01810, Nr. 0008/13/01809 medžiaga, taip pat duomenys, gauti iš V. P., viešųjų registrų. Tačiau nors Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 15 d. nutartyje Nr. ITS-779-927/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje byloje Nr. 1S-1745-211-2015 buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neturi įstatyminio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, esant tik prielaidoms, paremtoms subjektyvia nuomone, tačiau nesant objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad buvo padaryti veiksmai, atitinkantys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, t. y., kad V. P. apgaule siekė pasisavinti svetimą turtą bei apgaule padaryti turtinės žalos pareiškėjams; sąmoningai sudarė situaciją, kad pareiškėjai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, jokie objektyvūs duomenys, kaip to reikalauta pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išaiškinimus, prokuroro 2016 m. liepos 11 d. nutarime panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 ir 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarime panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00752-15, kaip minėta, nepateikti, darant prielaidą, kad sandoris sudarytas taip, jog vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, V. P. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie sandorio sudarymo tikruosius tikslus, vengdamas prievolės ir būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia ėmėsi veiksmų, kad bendrovė taptų nemoki, o reikalavimo nebūtų įmanoma patenkinti.

-       Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog prokuroras, nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog galimai buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, kurių požymiai numatyti BK 182 straipsnyje, 207 straipsnyje (sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas), 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja E. A. 2018 m. lapkričio 19 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-2338390 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį“, kuriame nurodyta, jog 2008 m. liepos 24 d. V. P. atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule (nepateikė pajų pirkimo-pardavimo sutarčių AB „DnB Nord“ bankui, t. y. neprašė pinigų ir tokiu būdu neketino sumokėti už įgytus pajus pardavėjams J. B., J. B., R. B., V. G. ir M. G.) įsigijo 3 701,07 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus, kurio vertė 82 038,15 Lt, todėl ikiteisminis tyrimas tęstinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo panaudojus apgaulę. Prokurorė, 2019 m. kovo 29 d. nutarimu nutraukdama ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, atitinkamai nutarė ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Taigi nors prokuroro 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 eigoje nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai nenustatyti, jį tęsiant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

66.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog prokuroro 2016 m. liepos 11 d. nutarime panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 ir 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarime panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00752-15 išdėstytos aplinkybės nesudarė pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą  Nr. 02-2-00058-16.

67.       Analogiškai, ieškovo teigimu, prokurorė kaltinamąjį aktą Nr. IBPS-V-918770, kuriuo įtariamasis V. P. kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, surašė ir perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nesant įrodymų dėl nusikalstamų veikų padarymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020, kuriame nurodė:

1)       dėl kaltinimo kreditiniu sukčiavimu (BK 207 straipsnio 1 dalis) – šioje byloje kaip objektyvusis kreditinio sukčiavimo apgaulės požymis kaltinime nurodytas žinomai melagingo turinio dokumentų pateikimas AB „DnB NORD“ bankui, kas neva suklaidino banko darbuotojus ir tai nulėmė, kad kaltinamojo V. P. valdomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas ir išmokėtas kreditas (t. y. V. P. kaltinamas, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d., kartu su paraiška kreditui gauti, AB „DnB NORD“ banko filialui pateikė dokumentus, kuriuose melagingai nurodė, jog 2008 m. liepos 24 d. sudarė 24 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgijo 14284,51 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus, sudarančius 51,76 procentą viso pajaus, nors iš tikrųjų tai sudarė tik 37,18 procentus viso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus – teismas pažymėjo, jog kad byloje nėra tų kaltinime minimų neva melagingo turinio dokumentų, kuriais yra grindžiama V. P. naudota apgaulė, kaip nėra ir aiškių duomenų, kokie tai buvo dokumentai ir ar išvis tokie buvo; pagal 24 iš pajų pirkimo-pardavimo sutarčių, kurios buvo teikiamos bankui siekiant gauti kreditą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ supirko iš viso 14 284,51 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus; tai tiek forma, tiek ir turiniu tikri dokumentai, jie ne melagingi – nesuklastoti; ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 24 d. sudarė daugiau nei 24 pajaus pirkimo-pardavimo sutartis (iš viso jų buvo 29) niekaip neįrodo bankui teiktų sutarčių turinio melagingumo, taip pat byloje nėra dokumento, patvirtinančio kaltinime nurodomą aplinkybę, kad V. P. teikė bankui jo nupirkto pajaus dalies skaičiavimus procentine išraiška, todėl ir šiuo klausimu pasisakyti nėra galimybės; AB „DnB NORD“ banko kreditas buvo suteiktas sutarties šalims detaliai aptarus ir aiškiai žinant sutarties sąlygas, bankui įvertinus riziką, patiems banko darbuotojams atlikus (arba patikrinus) procentinį kredituojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamos pajaus dalies apskaičiavimą, kuris išties yra teisingas, nes ta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugpjūčio 15 d. jau turimo pajaus, kurio pirkimą buvo prašoma finansuoti, iš tiesų sudarė 51,76 procento bendrovės nariui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausiusio pajaus;

2)       dėl kaltinimo didelės vertės svetimo turto įgijimu bei turtinės prievolės išvengimu apgaule (BK 182 straipsnio 2 dalis) – pagal banko iškeltas sąlygas sutartys su pajininkais buvo sudaromos iš anksto, nes bankas reikalavo įrodymo apie nuosavybės teisių į pajų perleidimą bei savo lėšų į projektą investavimą; derybų su banku metu aiškėjo, kad visiems pajams išpirkti neužteks kredito sumos, todėl buvo paruoštos ir 2008 m. liepos 24 d. pasirašytos sąlyginės pajaus pirkimo-pardavimo sutartys su jose įtvirtinta naikinamąja sąlyga, kad pajaus pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaičius per nustatytą terminą (45 dienas), sutartis nustoja galioti ir pajus grįžta pajininkui; banko kredito neužteko 3701,07 nupirkto pajaus apmokėjimui, todėl, kaip ir buvo numatyta 2008 m. liepos 24 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartyse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3701,07 pajaus grąžino pardavėjams (nukentėjusiesiems), kas matoma iš įrašų pajų knygoje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiųjų balsais (pajumi) ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (balsuojant susirinkimuose) nuo 2008 m. spalio 9 d. nesinaudojo, nes banko finansuotos ir kitiems pajininkams banko kreditu apmokėtos už pajus sumos užteko valdančiajai balsų daugumai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti; kaltinamojo vardu veikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nukentėjusiųjų pajaus ne tik neturėjo sukčiavimo esmę nusakančios neteisėtos naudos, bet iš to negavo apskritai jokios, t. y. teisėtos naudos; išskyrus M. ir V. G., nė vienas iš kitų nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų asmenų jokių pretenzijų dėl to, kad su jais nebuvo atsiskaityta už pajus, neturėjo; tai, kad M. ir V. G. neįtraukti į žemės ūkio bendrovėms šiuo metu jau privalomą teikti VĮ „Registrų centrui“ pajininkių sąrašą, aiškinama tuo, kad teismų sprendimuose civilinėje byloje Nr. 2-19611-534/2011 (Nr. 2A-512-467/2013) buvo išaiškinta, jog M. ir V. G. pajaus grąžinimui reikalingos ŽŪBĮ numatytos pajų perleidimo procedūros, t. y. turi būti sudaromos atskiros rašytinės sutartys, tačiau tokios iniciatyvos iki šiol neparodė nė viena ginčo šalis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kredito lėšomis teisėtai įgijo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ balsų daugumą, todėl kaltinimas neva neapmokėdamas penkiems pajininkams už jų turimą 3701,07 pajų V. P. apgaule siekė įgyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą bei kontrolę, taip pat ir šiuo aspektu yra visiškai nepagrįstas; niekas nebuvo verčiamas parduoti savo pajų ir šiuo klausimu sprendimą kiekvienas priėmė individualiai – pajininkams be jokių kliūčių ar nutylėjimų buvo sudarytos visos sąlygos domėtis pajų pirkimo pasiūlymu, įskaitant ir galimybę šiais klausimais konsultuotis su bendrovės vadovybe; kaltinime nurodomas neva turimos turtinės prievolės vengimo būdas – tai, kad V. P. nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2012m m. vasario 17 d. atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus tris darbuotojus, pats išėjo atostogų ir, be to, dar buvo ir nelojalus įmonei, nes ją valdė netinkamai, yra nepagrįstas, nes šių aplinkybių tikrai nepakanka tam, kad susieti jas priežastiniu ryšiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva turėtos 82 089,73 Lt (23 774,83 Eur) skolos vengimu;

3)       dėl kaltinimo trukdymu antstolio veiklai (BK 231 straipsnio 1 dalis) – V. P. kaltintas trukdymu antstoliui Irmantui Gaideliui vykdyti teismo sprendimą, kaip vienintelį objektyvųjį trukdymo požymį kaltinime nurodant V. P. teiktos antstoliui Irmantui Gaideliui informacijos apie jo valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdymo procese – skolininkė) melagingumą, t. y. V. P. kaltintas, jog 2016 m. gegužės 4 d. elektroniniais laiškais atsakydamas į 2013 m. liepos 30 d. antstolio patvarkymą, jis tyčia melagingai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ilgalaikio turto, turtinių teisių, vertybinių popierių, piniginių lėšų, turto pas trečiuosius asmenis, taip pat, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkė – tiek pareiškiant V. P.  įtarimą dėl trukdymo antstoliui Irmantui Gaideliui vykdyti teismo sprendimą, tiek ir prokurorei surašant kaltinamąjį aktą, byloje nebuvo gauta ir iki šiol nėra nė vieno kaltinimą, jog antstoliui Irmantui Gaideliui buvo pateikti melagingi duomenys, pagrindžiančio įrodymo; tai nulėmė situaciją, kuomet kaltinamajam proceso metu buvo perkelta savo nekaltumo įrodinėjimo našta, o tai yra konstituciniu lygmeniu ginamos asmens teisės pažeidimas; antstolis Irmantas Gaidelis kaip pagrindinį trukdį jam vykdyti išieškojimą iš kaltinamojo pusės nurodo ne informacijos apie skolininko turtą stoką, o tai, kad vykdymo metu V. P. nebuvo randamas, t. y., kad jis galbūt vengė kontakto su antstoliu Irmantui Gaideliu, šalinosi, neėmė siunčiamos korespondencijos ir pan., tačiau ai jau kita nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdinanti aplinkybė, kuri iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytos; dėl tokios aplinkybės kaltinamajam inkriminavimo teisminio proceso metu nebuvo gauta prašymų.

68.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų.

69.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindą įtarimams pareikšti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese.

70.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

71.       Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus.

72.       Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo ir prokurorų veiksmų teisėtumo renkant ir vertinant nusikaltimą pagrindžiančius duomenis, įvertinama, ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu. Padarytas jų klaidas gali rodyti duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, kad duomenys surinkti negavus teismo leidimo, pažeidžiant privatumą, asmens teises ar nustatytas konkrečias procesines taisykles. Taip pat pareigūnų klaidas gali rodyti tai, kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais, faktais nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama.

73.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

74.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės civilinė atsakomybė kilo teisėsaugos institucijų pareigūnams nevykdžius bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos). Padarytas jų klaidas rodo duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti prokurorės išvados buvo paremtos duomenimis, kurių visuma tikėtinai teismo būtų įvertinta kaip nepakankama, t. y.: 1) prokuroras, priimdamas 2016 m. liepos 11 d. nutarimą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16 ir 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00752-15, nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad buvo padaryti veiksmai, atitinkantys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, esant poreikiui tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00058-16; 2) V. P. kaltintas, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d., kartu su paraiška kreditui gauti, AB ,,DnB NORD“ banko filialui pateikė dokumentus, kuriuose melagingai nurodė, jog 2008 m. liepos 24 d. sudarė 24 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgijo 14284,51 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus, sudarančius 51,76 procento viso pajaus, nors iš tikrųjų tai sudarė tik 37,18 procentus viso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus, neatsižvelgus į tuomet AB „DnB NORD“ banko darbuotojų S. T., D. K. parodymus, kad bankas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą 51,76 procentui ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimui, finansuojamas buvo 14 284,51 bendrovės nariams priklausiusio pajaus įsigijimas, kad D. K. atliko perkamo pajaus procentinį skaičiavimą ir, kad bankas klaidos nepadarė, nes pajaus pirkimo pardavimo sutartimis bei kitais dokumentais buvo pagrįstas bendrovės nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14284.51 pajaus pirkimas ir tai sudarė 51,76 proc. nariams priklausiusio pajaus; 3) nesurinkti duomenys, pagrindžiantys iš nukentėjusiųjų pajaus turėtą sukčiavimo esmę nusakančią neteisėtą naudą, be kita ko, neatsižvelgus į paimtoje ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų knygoje fiksuotą 3701,07 pajaus pardavėjams (nukentėjusiesiems) grąžinimą, neužtekus banko kredito nupirkto pajaus apmokėjimui; 4) ikiteisminiame tyrime tinkamai nebuvo renkami duomenys, pagrindžiantys apgaulę įrodančius požymius (išskyrus nukentėjusiųjų V. ir M. G. parodymus, esą, sutartys buvo pasirašomos skubinant, tokių aplinkybių nenurodė nė vienas teisme apklaustas liudytojas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. B. – ji apie tai net nebuvo klausinėjama); 5) tiek pareiškiant V. P. įtarimą dėl trukdymo antstoliui Irmantui Gaideliui vykdyti teismo sprendimą, tiek ir prokurorei surašant kaltinamąjį aktą, byloje nebuvo gauta ir iki šiol nėra nė vieno kaltinimą, jog antstoliui Irmantui Gaideliui buvo pateikti melagingi duomenys, pagrindžiančio įrodymo – tai nulėmė situaciją, kuomet kaltinamajam proceso metu buvo perkelta savo nekaltumo įrodinėjimo našta; 6) V. P. 2019 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą ,,Dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00058-16“ prijungti papildomai teikiamus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus (2012 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2012 m. rugsėjo 25 d. susitarimą, 2012 m. rugsėjo 4 d. sutartį (anglų kalba)) ir skubiai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00058-16 nutraukimo, tačiau prokurorė 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. IBPS-V-624349 jį paliko nenagrinėtą, kaip neva nesusijusį su ikiteisminio tyrimo papildymu, nors iš minėtų duomenų dar iki kaltinamojo akto surašymo momento buvo galima nustatyti, kad V. P. antstoliui Irmantui Gaideliui teikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teisinga. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad teikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020, pats prokuroras, be kita ko, nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme.

75.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, sprendžia, jog ieškovas byloje įrodęs, kad prokurorams nevykdžius bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, lėmusios ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, buvo patirta 3 500,00 Eur turtinė žala (atitinkanti baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas), kurią yra pagrindas atlyginti.

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo

76.       Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

77.       Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

78.       Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad proporcingas patirtai žalai yra 2 300,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, neigiamus emocinius padarinius, reputacijos pablogėjimą kolegų ir kitų asmenų akyse, neigiamą įtaką socialiniam gyvenimui, proceso trukmę (ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00058-16 pradėtas 2016 m. sausio 27 d., kaltinamasis aktas surašytas 2019 m. birželio 10 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-506/2020 priimtas 2020 m. vasario 11 d., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-626/2020 – 2020 m. birželio 19 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Be kita ko nustatyta, kad tokiai ieškovo padėčiai įtakos taip pat turėjo teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuotas ikiteisminis tyrimas, taigi konstatuotas nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos, kurių buvimo formalūs atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentai, tame tarpe, kad neturtinė žala pirmosios instancijos teisme priteista nenustačius jokių konkrečių neturtinės žalos išraiškų, nepagrįstai preziumuojant neturtinės žalos padarymo faktą, nepaneigia, juos atmetant kaip aiškiai nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, toliau išsamiau pasisakytina tik dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

79.       Pažymėtina, jog ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nurodydamas, kad ši pasireiškė ne tik dėl neteisėtų veiksmų atsiradusiais neigiamais išgyvenimais, buvimu nuolatinio nerimo, netikrumo, pažeminimo būsenoje, bet ir kitomis, papildomomis aplinkybėmis – padariniais, sukeltais neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, itin dideliu ieškovo pažeminimu dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo viešai bei su tuo susijusi žymiu ieškovo reputacijos pabloginimu. Įvertinus bendrą pragyvenimo ir pajamų Lietuvos Respublikoje lygį, ieškovui buvo priteista per maža neturtinės žalos kompensacija.

80.       Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

81.       Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose.

82.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, vadovavosi ir kitais nagrinėjamoje byloje reikšmingais, vertinant dėl nurodyto pažeidimo ieškovo patirtą neturtinę žalą, kriterijais.

83.       Pažymėtina, kad orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju – tai bylos, kuriose reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindas buvo teisėsaugos institucijų pareigūnų netinkamas bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdymas.

84.       Apeliaciniame skunde remiamasi toliau aptariama Lietuvos Respublikos teismų praktika:

1)       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-819-464/2016 pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (6 000,00 Eur) pakeistas, padidinant ieškovei priteistą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą iki 15 000,00 Eur, atsižvelgus į nepagrįstą ieškovės apkaltinimą, jos sulaikymo trukmę, aplinkybes, kad ieškovė buvo sulaikyta nepilnamečių vaikų akivaizdoje, baudžiamojoje byloje, kurioje ją buvo siekiama apklausti sulaikant, jokios kardomosios priemonės nebuvo paskirtos ir nėra duomenų, kad ieškovė toje byloje anksčiau buvo paieškoma jos apklausos dėl buvusio sugyventinio dingimo aplinkybių tikslu, ieškovės sulaikymas bei išprovokuotas nusikaltimas buvo išviešinti žiniasklaidos priemonėse, ieškovė paties sulaikymo metu ir vėliau ilgą laiką buvo atskirta nuo nepilnamečių vaikų, kad ji negalėjo sugrįžti į savo gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, ikiteisminio tyrimo pareigūnas aktyviais veiksmais provokavo ieškovę duoti kyšį, dėl ko baudžiamasis persekiojimas pripažintas pradėtu neteisėtai, neteisėtas ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė ir neteisėtą 273 dienas trukusį jos laisvės ribojimą (laisvės atėmimo vietoje ieškovė išbuvo 273 dienas, be to, 1 metus ir 13 dienų jai buvo taikoma kita kardomoji priemonė – paso paėmimas);

2)       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 pirmosios instancijos teismo priteistas 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 6 000,00 Eur, atsižvelgus į teismų praktikoje nusistovėjusius kriterijus, priteisiamus žalos atlyginimo dydžius, be kita ko, ieškovo suėmimo trukmę (ieškovo suėmimo laikotarpis – nuo sulaikymo 2010 m. rugsėjo 3 d. (tą pačią dieną buvo paskirta ir kardomoji priemonė – suėmimas) iki Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria ši kardomoji priemonė panaikinta, priėmimo, t. y. dveji metai septyni mėnesiai; iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2012 m. gegužės 25 d. ieškovas buvo suimtas vienerius metus ir beveik devynis mėnesius), aplinkybes, kad suėmimas nebuvo grindžiamas tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais, ieškovui taikytas suėmimas buvo siejamas su kaltinimais pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (mažamečio seksualinis prievartavimas), pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl šio seksualinio pobūdžio nusikaltimo prieš mažametį asmenį;

3)       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-418-232/2019 pirmosios instancijos teismo priteistas 12 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 6 000,00 Eur, įvertinus, kad: 1) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-332/2014, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. sausio 30 d., ieškovas nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – ieškovą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti; 2) ieškovas nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. vasario 22 d. – viso 1 007 dienas – atitinkamai buvo suimtas bei atliko laisvės atėmimo bausmę; nuo 2016 m. vasario 23 d. (iki ginčo laikotarpio pabaigos – 2016 m. rugsėjo 2 d.) jis atliko laisvės atėmimo bausmę Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžio pagrindu, nes buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 2 dalį (tuo pačiu metu kai ieškovas buvo suimtas ir nuteistas bei atliko dalį bausmės pagal ginčo Šiaulių apygardos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, jis taip pat buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskiriant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nuo kurios neatliktosios dalies buvo atleistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi); 3) ieškovas prieš suėmimą ir nuteisimą buvo du kartus teistas;

4)       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-404-790/2019, kurioje, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčias aplinkybes, kad netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, neteisėtas ieškovo nuteisimas neigiamai paveikė tiek jo profesinį, tiek ir asmeninį gyvenimą – ieškovas turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, negalėjo dirbti jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančio darbo ir gauti ankstesnį darbo užmokestį atitinkančių pajamų, negalėjo bendrauti ir tinkamai rūpintis savo garbaus amžiaus motina, visuomenės informavimo priemonėse apie jį buvo paskleista neigiama nuomonė ir dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, spręsta, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė teisingumo ir protingumo principų.

85.       Taigi minėtos nutartys priimtos bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtu kardomųjų priemonių (sulaikymo, suėmimo) taikymu, taip pat neteisėtu nuteisimu, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį buvo nukrypta nuo ieškovo nurodomos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nes šios ir apeliaciniame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, atitinkamai negalint vertinti ir jose priteistų dydžių kaip kriterijų didesniam neturtinės žalos atlyginimui nustatyti.

86.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui priteista 2 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus individualias šio ginčo aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

87.       Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo ieškinys tenkintas ne visiškai, todėl neturėjo būti priteistas visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

88.       Ieškovo ieškinyje reikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu tenkintas; tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 000,00 Eur neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydis sumažintas iki 2 300,00 Eur.

89.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

90.       Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės tenkintas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovo prašytą neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ginčijo tik galimybę priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o ne jo dydį. Be to, kaip minėta, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovas iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).

91.       Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikyti ieškovą iš dalies pralaimėjusiu bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jo nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su pirmosios instancijos teismo pateiktu įvertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas iš esmės laimėjo bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentas, jog ieškovo ieškinys tenkintas ne visiškai ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

92.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

93.       Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

94.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95.       Byloje esant duomenims apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliacinius skundus parengimą, šiuos atmetus, spręstinas ieškovo turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

96.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš viso 1 500,00 Eur už atsiliepimų į atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliacinius skundus parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2021 m. liepos 23 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2021/7/23, 2021 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7, 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2021/7/28, 2021 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2021 metų I ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 517,40 Eur. Maksimali ieškovui už vieno atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato N. P. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 3 945,24 Eur ((1 517,40 Eur x 1,3) x 2), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

97.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovo V. P. (V. P.), atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. apeliacinius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4060-937/2021 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, ieškovo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                           Danutė Kutrienė

                                                                          Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

                                                                          Tatjana Žukauskienė