Administracinė byla Nr. I1-165-423/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01281-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 

 (S)

55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 20  d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-4). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2019-07-25 nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų. Regionų apygardos administracinis teismas 2020-04-14 sprendimu minėtą nuobaudą panaikino kaip neteisėtą, tačiau pareiškėjas ją jau buvo atlikęs. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė savo teisių ir laisvių apribojimus, įvairių nepatogumų, prarado teisę pasimatyti su žmona, paskambinti artimiesiems, siųsti laiškus, apsipirkti, sutrumpintas jo pasivaikščiojimo laikas, negalėjo dienos metu turėti patalynę, gamintis maistą, žaisti stalo žaidimus, bendrauti su kitais nuteistaisiais. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasines kančias, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo pažeminimą. Šiai neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš atsakovės 30 000 Eur.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 41-45) nurodė, kad tam tikri teisių suvaržymai yra būdingi laisvės atėmimo bausmei. Atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, pareiškėjo teisės buvo apribotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, tačiau pareiškėjas galėjo siųsti laiškus valstybės institucijoms ar advokatui, nusipirkti būtiniausių reikmenų, pasivaikščioti vieną valandą gryname ore. Pareiškėjo teisės nebuvo suvaržytos labiau, nei reglamentuojama teisės aktuose, jis nebuvo išskirtas iš kitų asmenų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-07-25 Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 69-1341 (b. l. 6) pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad  2019-07-24 naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, viešąją tvarką. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019-06-13 įsakymu Nr. V-362. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Pravieniškių PN nutarimą paliko galioti.

Dėl minėtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2020-04-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Pravieniškių PN direktoriaus 2019-07-25 nutarimą 69-1341 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-10-03 sprendimą Nr. 2S-4158 „Dėl. E. V. skundų išnagrinėjimo“. Teismas konstatavo, kad pagal ginčytame nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, objektyvių bei pakankamų įrodymų, vienareikšmiai patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-06-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-548-756/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog Pravieniškių PN direktoriaus 2019-07-25 nutarimas 69-1341 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai, šių faktinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas iš naujo nebetirs, kadangi dėl jų ginčas yra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai, bei dėl to, kad pareiškėjas nuobaudą jau buvo atlikęs.

Teismui iš esmės nekyla abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas, jis 30 parų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes,  konstatuotina, kad šioje byloje egzistuoja visos viešajai valstybės atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822 - 1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444 -1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A 444 -1211/2013).

 Nagrinėjamu atveju, byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

Pareiškėjas nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad 2019-08-20 jis sudarė santuoką (b. l. 104). Pareiškėjas 2019-07-18 pataisos namų administracijai buvo pateikęs prašymą santuokos sudarymo proga skirti papildomą trumpalaikį pasimatymą (b. l. 101). Pravieniškių PN direktoriaus 2019-07-19 nutarimu pareiškėjo prašymas buvo patenkintas (b. l. 131), tačiau iš bylos duomenų matyti ir atsakovės atstovas šios aplinkybės neneigia, kad santuokos sudarymo dieną pareiškėjas vis dar atlikinėjo drausminę nuobaudą, todėl vadovaujantis BVK 145 straipsnio nuostatomis į trumpalaikį pasimatymą nebuvo išleistas (b. l. 81, 85, 94).

Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog nuobaudos atlikimo metu negalėjo paskambinti ar parašyti artimiesiems. Atsakovės atstovas nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo leidžiama susirašinėti tik su kitomis valstybės institucijomis, tačiau nebuvo leista pasinaudoti vaizdo skambučiu bei siųsti laiškų kitiems asmenims (b. l. 85, 91-93, 46), nors pareiškėjas to pageidavo rašytiniais prašymais (b. l. 8, 10, 16, 139).

Teismas sutinka, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti ir neabejotinai patyrė tam tikrų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, prilygstančių neturtinės žalos sąvokai. Teismo vertinimu, pareiškėjo neigiamus išgyvenimus sustiprino ir tai, kad jam buvo neleidžiama žaisti stalo žaidimų, turėti patalynę dienos metu bei maisto produktų, žiūrėti televizorių, pasivaikščioti ilgiau nei valandą per dieną. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Vis dėlto, teismas pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokių konkrečių maisto produktų ar kitų reikmenų norėjo įsigyti, atlikdamas drausminę nuobaudą, tačiau negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad tris kartus per dieną nuteistiesiems į kamerų tipo patalpas buvo tiekiamas karštas maistas (b. l. 46), pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Be to, pats pareiškėjas į bylą pateikė Pravieniškių PN 2019-08-30 raštą bei 2019-08-29 raštą, kuriuose buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus dėl higienos reikmenų įsigijimo ir asmeninių daiktų turėjimo (b. l. 88, 102). Minėtuose raštuose nurodoma, ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė pasinaudoti nagų karpikliu maudymosi duše metu, be to, pareiškėjas du kartus per nuobaudos atlikimo laikotarpį buvo palydėtas iki savo asmeninių daiktų, kad galėtų pasiimti papildomų higienos reikmenų ir drabužių. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu 5 kartus apsipirko pataisos namų parduotuvėje (b. l. 49). Teismo vertinimu, atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl to, kad jam buvo neleista turėti ir įsigyti kanceliarinių prekių, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas visą nuobaudos atlikimo laikotarpį teikė prašymus raštu pataisos namų administracijai, taip pat siuntė laiškus įvairioms valstybės institucijoms, todėl spręstina, kad kanceliarinių priemonių turėjo. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl netinkamų pasivaikščiojimo sąlygų ir vietos trūkumo kiemeliuose, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję su drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė ar psichologinė pagalba. 

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, nepagrįstai nubaudžiant pareiškėją drausminę nuobauda ir perkeliant jį į kamerų tipo patalpas 30 parų, taip sudarant jam papildomus teisių apribojimus ir suvaržymus. Teismas neabejoja, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas savo patirtą žalą įvertino 30 000 Eur suma. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio didelio mąsto neturtinė žala, kuriai atlyginti adekvati satisfakcija būtų pareiškėjo prašoma pinigų suma.

Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-13 nutartį byloje Nr. A-1036-602/2019), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundo reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė