Administracinė byla Nr. eI2-8692-535/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07445-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas P. K. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55335.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2027 m. vasario 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi. Taip pat Sprendimu nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2027 m. vasario 18 d. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo Sprendimu. Pirmiausia nurodo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Įstatyme įtvirtintas teisės normas bei netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas). Skunde nesutinka su jam paskirtu draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodo, kad atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą iš esmės dėl to, jog jam buvo panaikintas jo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje gavo darbo pagrindu, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių jis nebuvo įdarbintas. Pažymi, jog aplinkybė, kad jis nebuvo įdarbintas nesudaro pagrindo teigti, jog jis buvo nesąžiningas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą peržengė diskrecijos ribas, kadangi leidimas laikinai gyventi jam panaikintas tik dėl to, jog jis nebuvo įdarbintas. Taip pat nurodo, jog Įstatymas neįvirtina Migracijos departamentui pareigos panaikinus leidimą laikinai gyventi užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, nes jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų . Galiausiai pareiškėjas nesutinka su į SIS įtrauktu perspėjimu dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią jis galėtų kelti.
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2024 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S21446, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Pažymi, kad pareiškėjas minėto sprendimo neskundė, tad jis yra įsigaliojęs. Atsakovo teigimu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas, jis priėmė skundžiamą Sprendimą. Nesutinka, kad netinkamai taikė Įstatymo nuostatas. Nurodo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį yra numatyta galimybė užsieniečiams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kai yra panaikinamas išduotas leidimas gyventi. Taip pat nesutinka su pareiškėju, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai skunde nurodo, kad atvyko į Lietuvą dirbti, tačiau iš darbdavio buvo gauta informacija, jog įmonėje nėra darbo pareiškėjui. Pažymi, jog 2023 m. lapkričio 12 d. gavo pranešimą Nr. 2311-PRNŠ-1374 iš darbdavio, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, todėl nebuvo įdarbintas. Būtent tokia situacija, Migracijos departamento įsitikinimu, patvirtina, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekdamas ne dirbti Lietuvos Respublikoje. Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra motyvuotas ir įvertinus aplinkybių visumą padarytos pagrįstos išvados. Taip pat mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo , tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 19 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui P. K. K. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2023-04-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, jei profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog ketina dirbti MB „Rikas“ suvirintoju . Taip pat Prašyme patvirtino, kad žino, jog turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo bei, jog žino, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjui 2023-07-18 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). MB „Rikas“. MB „Rikas“ 2023 m. lapkričio 12 d. pateikė Migracijos departamentui pranešimą 2311-PRNŠ-1374. Pranešime nurodė, jog P. K. K. neatvyko dirbti; taip pat nurodė, jog nuo 2023 m. lapkričio 20 d. panaikintas suvirintojo etatas.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė P. K. K. panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 ir 14 punktais, 2024 m. vasario 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti asmeniui 2023 m. liepos 18 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi panaikintas ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą yra pagrindas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Taip pat Sprendime įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Nustatyta, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Dar Sprendime nurodyta ir tai, kad yra pagrindas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti bei apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Sprendime nurodyta, kad priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi; duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta ir nėra duomenų, kad užsienietis būtų atvykęs į Lietuvos Respubliką, todėl laikytina, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamentu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Migracijos departamentas, pirmiausia, pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos, nes asmens leidimas laikinai gyventi yra panaikintas.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a – e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatyti Kriterijų vertinimo tvarkoje. Kriterijų vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė ( žr., pvz. LVAT 2021-03-31 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr.eA-2813-525/2021), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis ir (ar) panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, jog priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 papunkčiai). O pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, sutinka su pareiškėju, kad Įstatymas nenumato imperatyvaus Migracijos departamento elgesio modelio, esant panaikintam leidimui laikinai gyventi, bet suteikia diskreciją Migracijos departamentui spręsti ar konkrečiu atveju yra būtina uždrausti užsieniečiui atvykti, ar jo elgesys atitiko Įstatymo numatytus kriterijus ir pan. Tokios pat pozicijos laikomasi ir LVAT. Pagal LVAT praktiką, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu ( žr., pvz., LVAT 2024-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024). LVAT taip pat laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus ( žr., pvz., 2014-02-06 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
Be to, LVAT yra konstatavęs ir tai, kad Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., LVAT 2024-10-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).
Kaip matyti iš bylos, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas, nustačius, kad atsakovas 2024 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą, kuriame buvo konstatuota, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės – gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas neįsidarbino MB „Rikas“ ir neatvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją, tad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
Tačiau vien aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia padaryti išvados, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Ši Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis yra visiškai nemotyvuota. Toks Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Tad atmetus šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui taikytos pakankamai reikšmingos jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės yra neproporcingos.
Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime gan plačiai ir išsamiai pasisakė dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nėra nurodytos skundžiamame Sprendime. Tad kyla klausimas kaip tokia situacija turėtų būti vertinama. Tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui .
Pažymėtina, kad atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo (šiuo atveju Migracijos departamento Sprendimo) priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą (šiuo atveju Sprendimą), bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas.
Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai dėl teisinio ir faktinio pagrindo nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam Sprendimui. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas susiklosčiusią situaciją vertino ypač formaliai, esminių išvadų neargumentavo, todėl nepagrįstai nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos SIS II sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
Teismas, vertindamas atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2023-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., LVAT 2024-04-17 nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų priėmęs administracinį sprendimą dėl pareiškėjo buvimu keliamos grėsmės Lietuvoje viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti ES ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Skundžiamame Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus bei todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Tad teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas taip pat nepagrįstai įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
VAĮ 3 straipsnio 10 punkte numatyta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (proporcingumo principas). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas nelaikytinas proporcingu, taip pat jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, bei SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, ir yra naikintinas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas patenkinamas; Migracijos departamento Sprendimas – panaikinamas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo P. K. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55335.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė